Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. O. V. – pareiškėjo Š. V. motina, mirė 2012 m. kovo 10 d. (b. l. 6, 7). Iš Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro patvirtinto 2004 m. sausio 28 d. testamento matyti, kad B. O. V. testamentu pareiškėjui paliko visą jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų (b. l. 23). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad įrašų apie palikimo priėmimo faktą nėra (b. l. 32). Gyventojų registro duomenimis B. O. V. mirė našle, duomenų apie vaikus nėra (b. l. 38).

2009 m. liepos 31 d. dovanojimo sutartimis B. O. V. padovanojo sūnui Š. V. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį 9duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, patalpą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–15).

Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. akcininko išrašo matyti, kad B. O. V. priklauso 80 vnt. UAB „Kelprojektas“ akcijų. Akcijos yra apmokėtos, jokie apribojimai nėra taikomi. Taigi, testamentu nepaliktas turtas turi būti paveldimas pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis), o pareiškėjas Š. V., kaip mirusiosios sūnus, yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Terminas B. O. V. palikimui priimti suėjo 2012 m. birželio 10 d. (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Iki šios datos palikimas nebuvo priimtas.

Teismas pripažįsta, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Iš pareiškėjo žodinių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas yra vienintelis B. O. V. įpėdinis. Po jos mirties jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes dar iki mirties palikėja dovanojimo sutartimis visą savo turtą buvo jam perleidusi ir jis pagrįstai galvojo nesant paveldimo turto. Bylos medžiaga patvirtina, kad tik 2019 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas gavo motinai adresuotą pasiūlymą dėl UAB ,,Kelprojektas“ akcijų įsigijimo (b. l. 28–30), iš kurio sužinojo, jog šis turtas priklausė motinai iki mirties. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad motinos sveikatos būklė buvo prasta, todėl ji nieko neminėjo ir nepapasakojo jam apie turėtas akcijas, kurias ji paveldėjo po savo sutuoktinio pareiškėjo tėvo mirties.

Taigi nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių apie motinos turėtą turtą – akcijas – sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjui buvo ar turėjo būti žinoma apie motinos turėtas akcijas anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Š. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą motinos B. O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. kovo 10 d., palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.