Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. rugsėjo 26 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019 m. spalio 10 d. (CPK 73–74 straipsniai). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė tokiu atveju prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priimant sprendimą už akių.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2007 m. gegužės 14 d. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 705612059 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir E. K., 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09/03/04-1, 2009 m. kovo 4 d. perdavimo priėmimo aktas Nr. 690 iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė 2007 m. gegužės 14 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705612059, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo prekę – mobilųjį telefoną NOKIA 6280. Atsakovas įsipareigojo 24 mėnesius pagal sutartą grafiką mokėti kasmėnesines įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik du išperkamosios nuomos mėnesines įmokas ir liko skolingas 261,30 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė pasirašė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 261,30 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 577,60 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. už 4421 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 procentų.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 14 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., reikalavimo perleidimo dieną, remiantis 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu, atsakovui pradinis kreditorius buvo priskaičiavęs 94,07 Eur (324,80 Lt) delspinigių, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi, ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo.

Sutarties 11.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius vėluojant mokėti įmokas, o Sutarties 11.2 punktu įsipareigojo mokėti baudą už savo pareigų informuoti kitą sutarties šalį apie save nevykdymą. Sprendžiant dėl delspinigių pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas iki 0,05 proc. sumažintus dydžio delspinigius, tačiau pažymėtina, kad ieškovė prašo juos priteisti už 4421 dienas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, ne tik tai, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, bet ir tai, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį bei tai, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, 2007 m. gegužės 14 d., kai buvo sudaryta sutartis, negaliojo, tačiau ieškovė delspinigių skaičiavimui ją pritaikė, be to, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šioje teisės normoje nurodytos maksimalios ribos gali būti taikoma kaip orientacinės, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015). Pažymėtina ir tai, kad teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai, atsižvelgiant į skolos dydį, ieškovės pasyvų veikimą, į tai, kad ieškovė nenurodė, už kokią kainą įsigijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal minėtą sutartį, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, priteistini 117,59 Eur dydžio delspinigiai, kuriuos sudaro pradinio kreditoriaus priskaičiuoti 94,07 Eur delspinigių ir 23,52 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, taikant ieškovės prašomą 0,05 procento dydžio delspinigių dydį ((261,30 x 0,05 procentai x 180) + 94,07) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, atsakovas turi sumokėti 10 procentų neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodo, kad nurodytais atsakovo kontaktiniais duomenimis su juo susisiekti nepavyko, atsakovas nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar adresas (5.5 punktas) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis), todėl reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 43,80 procentų ieškinio reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai – ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 19,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (19,00 Eur x 43,80 procentų).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. K. 261,30 Eur skolą, 117,59 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 378,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kapitalo valda“.

Likusioje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.