Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo H. M. L. gynėjo advokato Anatolijaus Novikovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. M. L. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 22 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis H. M. L. buvo sulaikytas 2020 m. gruodžio 1 d. 9.20 val. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. vasario 2 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi H. M. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra trims mėnesiams, intensyvios priežiūros terminą skaičiuojant nuo jo paleidimo iš suėmimo dienos, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš jos be tyrėjo, prokuroro ar teismo leidimo, taip pat neišvykti už (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ribų bei nebendrauti ir neieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei ryšio priemonėmis ar per kitus asmenis su L. K., D. R. (D. R.), S. (S.) D., S. (S.) J., A. S. (A. S.); uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

3.1. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarimu H. M. L. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta ir jam paskirta kardomoji priemonė – 10 000 eurų dydžio užstatas.

3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, t. y. nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. liepos 22 d., paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi paskirtus įpareigojimus.

3.3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo dar kartą pratęstas 3 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį H. M. L. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nepasišalinti iš jos be tyrėjo, prokuroro ar teismo leidimo, taip pat neišvykti už (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ribų. Kaltinamasis H. M. L. įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei ryšio priemonėmis ar per kitus asmenis su L. K., D. R. (D. R.), S. (S.) D., S. (S.) J., A. S. (A. S.).

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo H. M. L. gynėjas advokatas Anatolijus Novikovas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas trims mėnesiams ir šią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Iš skundžiamos nutarties turinio kyla pagrįstų abejonių, ar teismas įvertino visą turimą informaciją, kadangi joje nėra pasisakyta dėl kitos kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – 10 000 Eur užstato. Be to, teisiamajame posėdyje svarstant H. M. L. taikomos kardomosios priemonės klausimą, prokuroras iš esmės neprieštaravo kaltinamojo prašymui intensyvią priežiūrą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.2. Vertinant kaltinamajam paskirtos intensyvios priežiūros taikymo pagrįstumą svarbu atsižvelgti į visas BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į kaltinamojo asmenybę, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, amžių ir kt. H. M. L. turi pastovų darbą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Be to, jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su tėvais, jam yra taikoma kardomoji priemonė – užstatas, todėl intensyvi priežiūra šioje proceso stadijoje yra nebeproporcinga ir BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę.

4.3. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis būtų linkęs pažeisti įstatymus ar nesilaikytų paskirtos kardomosios priemonės. Paskyrus švelnesnę nei intensyvi priežiūra kardomąją priemonę, jam būtų sudarytos sąlygos užsiimti visuomenei naudinga veikla, nes duomenų, jog kaltinamasis slėpsis ar trukdys procesui, nenustatyta. Pasak gynėjo, intensyvi priežiūra sukuria kaltinamajam neproporcingus suvaržymus tiek darbe, tiek vykdant savanorystės veiklą, tuo pažeidžiamos pamatinės konstitucinės teisės.

4.4. Skunde nurodant Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1S-246-387/2017, 1S-75-197/2018, 1S-122-202/2018, 1S-245-307/2017, 1S-49-487/2019, teigiama, kad žemesnės instancijos teismo nutartis neatitinka formuojamos teismų praktikos, iš kurios matyti, kad net asmenys, kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus bei priklausantys organizuotoms grupėms, nepatiria tokių suvaržymų.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo H. M. L. gynėjo advokato Anatolijaus Novikovo skundas atmetamas.

6. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui galimų skirti kardomųjų priemonių sąrašas pateikiamas BPK 120 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam H. M. L. paskirta ir skundžiama nutartimi pratęsta viena iš jame nurodytų kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (taip pat ir kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukštesnės instancijos teismo teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, įvertinęs kaltinamojo gynėjo skundo argumentus dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo H. M. L. nepagrįstumo bei švelnesnės kardomosios priemonės jam paskyrimo, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad aplinkybės, dėl kurių kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra neišnyko ir nepasikeitė, todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekiami kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Pagrindo vertinti priešingai nesudaro ir tai, kad teismo posėdyje svarstant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės klausimą, valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras iš esmės neprieštaravo švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamajam skyrimui. Konstatuojama, kad perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 131¹ straipsnio 2 dalis), todėl proceso dalyvių pasiūlymai bei nuomonė dėl intensyvios priežiūros pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jos termino pratęsimo šį klausimą sprendžiančio teismo nesaisto, jeigu jis motyvuotai nutaria, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai pakeitus aptariamą kardomąją priemonę švelnesne ar jos termino nepratęsus, negalės būti pasiekiami.

7. Skiriant (pratęsiant) asmeniui BPK III dalies XI skyriuje nurodytas kardomąsias priemones, BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumui. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo atveju svarbus tiek, kiek jis sudaro pagrindą spręsti, jog asmeniui pareikšti kaltinimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ir suponuoja manymą, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad kaltinamasis H. M. L. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakanka, kad būtų sprendžiamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimas. Tokie duomenys užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų apklausos protokoluose, specialisto išvadose, asmens parodymo atpažinti ir apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinimai H. M. L. pareikšti pagrįstai, pakankamumo kriterijus šiuo atveju nevertinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pripažinimo kaltu padarius inkriminuojamas veikas kontekste, kadangi asmens kaltės klausimas sprendžiamas priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą byloje, tačiau tinkamo kaltinamojo dalyvavimo procese užtikrinimas aktualus ne tik nuosprendžio vykdymo, bet ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Darytina išvada, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys atitinka BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrąjį duomenų pakankamumo kriterijų.

8. Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, vien aptartų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepakanka, kadangi BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas svarstant kardomosios priemonės klausimą atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, jo ryšius užsienyje, taip pat ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Šiuo atveju, H. M. L. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, už kurių padarymą įstatymų leidėjas išimtinai numatęs tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors jis praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, kas sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis nėra linkęs nuosekliai laikytis visuomenėje priimtų normų ir elgesio reikalavimų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas nurodė naują aplinkybę, kad H. M. L. įsidarbino bendrovėje „(duomenys neskelbtini)s“, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ne tik galimo nusikalstamų veikų darymo, tačiau ir paskutiniojo administracinio nusižengimo įvykdymo metu jis dirbo mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, todėl darytina išvada, kad legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas nėra esminis faktorius, sąlygojantis išimtinai teisės aktų nepažeidžiantį kaltinamojo elgesį. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo socialinę aplinką, kurios svarbą gynėjas akcentuoja aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde. Nors neabejotina, kad asmens artimų, šeiminių ryšių palaikymas gali veikti tiek kaip apsauginis veiksnys nuo nusikalstamumo, tiek ir kaip aplinkybė, lemianti jo ryšių su baudžiamąjį persekiojimą vykdančia valstybe tamprumą, tačiau vis tik šiuo atveju tai nėra pakankama pagrindui manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami švelnesnėmis už intensyvią priežiūrą kardomosiomis priemonėmis. Tokia išvada darytina visų pirma dėl to, kad kaltinamasis nėra sudaręs santuokos, neturi išlaikomų nepilnamečių vaikų. Be to, skunde nurodomi tamprūs ryšiai su tėvais nėra pakankamai pagrindžiami. Taigi, priešingai nei teigia gynėjas, kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, o gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, šią aplinkybę vertinant kartu su kaltinamojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, sudaro pagrindą spręsti, kad nepratęsus vienos iš griežčiausių kaltinamajam taikomų kardomųjų priemonių termino, nebus užtikrinti BPK 119 straipsnio tikslai. Vertinant kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą bei pobūdį, galimai aktyvų kaltinamojo vaidmenį jų padaryme, tai rodo didesnį jo asmens ir galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, intensyvios priežiūros taikymo pagrindai H. M. L. neišnyko ir nepasikeitė. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, jo teisės nagrinėjamu atveju suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, taip pat kitų BPK reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bei BPK normų ir atitinka siekiamus proceso tikslus.

9. Priešingo vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur užstatas. BPK 121 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, todėl vien užstato paskyrimas savaime neužkerta galimybės asmeniui taikyti ir kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, skundžiamą nutartį priėmusiam teismui pagrįstai konstatavus, jog priešingu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai negali būti pasiekiami. Taigi, atmetant gynėjo skundo argumentus, pažymėtina, jog nepaisant to, kad žemesnės instancijos teismas nepateikė motyvų, susijusių su užstato pakankamumu kaltinamojo tinkamam dalyvavimui procese užtikrinti, tai nepaneigia šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o skunde dėstomi argumentai įvertinus jau aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – 10 000 Eur užstatas ar kitos kartu su ja taikomos švelnesnės už intensyvią priežiūrą kardomosios priemonės šiuo atveju bus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytai kardomųjų priemonių paskirčiai realizuoti.

10. Skunde nurodant Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1S-246-387/2017, 1S-75-197/2018, 1S-122-202/2018, 1S-245-307/2017, 1S-49-487/2019 nagrinėjant asmenų skundus dėl jiems pritaikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros priimtus procesinius sprendimus, teigiama, jog skundžiama nutartimi pratęsus H. M. L. šios priemonės terminą, buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos. Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

11. Argumentuodamas skundą gynėjas teigia, jog net asmenys, kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus bei priklausantys organizuotoms grupėms, nepatiria tokių suvaržymų kaip H. M. L.. Atmetant šiuos skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad H. M. L. šioje byloje pareikštas kaltinimas ne tik dėl dviejų sunkių, tačiau ir dėl vieno labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Kardomųjų priemonių klausimas kiekvienu atveju yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į asmenį, kuriam jos taikomos, charakterizuojančius duomenis, jo įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, pavojingumą bei kitas jau aptartas aplinkybes, todėl vien tai, kad kitose baudžiamosiose bylose asmenims, kaltinamiems nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis padarymu, galimai buvo taikomi švelnesnio pobūdžio suvaržymai nei šioje baudžiamojoje byloje, nesąlygoja vertinimo, jog būtent H. M. L. kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra pritaikyta ar jos terminas pratęstas neteisėtai ir nepagrįstai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtose skunde baudžiamosiose bylose nurodomos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip tapačios. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais procesiniais sprendimais gynėjo paminėtose bylose matyti, jog didžiąja dalimi atvejų kaltinamųjų ar jų gynėjų skundai dėl jiems pritaikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo ar termino pratęsimo nepagrįstumo buvo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-246-387/2017, 1S-122-202/2018, 1S-245-307/2017). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 1S-75-197/2018 buvo keliamas tik asmeniui taikomų intensyvios priežiūros sąlygų pakeitimo klausimas, o baudžiamojoje byloje Nr. 1S-49-487/2019, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 10 mėnesių buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas, o 12 mėnesių – intensyvi priežiūra, buvo pakeistos pastarosios kardomosios priemonės sąlygos. Taigi akivaizdu, kad tiek bylų aplinkybės, tiek spręstinų klausimų pobūdis ir apimtis šiose bylose buvo netapatūs.

12. Pažymėtina, kad ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo vykdoma darbo veika, taip pat vykdyta ir planuojama tęsti savanoryste, tinkamu kardomųjų priemonių sąlygų laikymusi, pakeitė ankstesnėmis nutartimis kaltinamajam skirtus įpareigojimus, išplečiant H. M. L. judėjimo galimybes laiko atžvilgiu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamajam pratęsus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą jam taikomi ribojimai yra nepateisinamai griežti ir neproporcingi jo asmenybei bei galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą apibūdinantiems duomenims. Nors viena griežčiausių kardomųjų priemonių neabejotinai suvaržo asmens teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad H. M. L. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikoma intensyvi priežiūra yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso nustatyti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, įskaitant ir namų areštą, bei paliekant tik kardomąją priemonę – užstatą, kaip prašoma kaltinamojo gynėjo skunde, šioje proceso stadijoje galimybės nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo H. M. L. gynėjo advokato Anatolijaus Novikovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.