Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-122-202/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-14
Bylos Nr.
1S-122-202/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02920-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
T. B.
Advokatai
Muradas Bakanas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-122-202/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02920-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Murado Bakano skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. B. 3 mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas, šį skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkų grupe – D. R., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai, T. B. naudai, vertė M. P. suteikti T. B. turtinę teisę į nenustatytą pinigų sumą, t. y.: 2017 m. sausio 19 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 8, (duomenys neskelbtini), D. R. sudavus nukentėjusiajam M. P. 2 smūgius kumščiu į krūtinę, abu sugriebė nukentėjusiajam už rankų ir T. B. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą: pasakius: ,,Jei nevažiuosi, būsi sulaužytas“, prievarta, prieš nukentėjusiojo valią įsodino nukentėjusįjį į D. P., nesusijusio su šia nusikalstama veika, vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz“ E220, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame važinėjant po (duomenys neskelbtini) miestą, neteisėtai, neturėdami pagrindo bei grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, T. B. naudai reikalavo iš nukentėjusiojo M. P. pasirašyti skolos vekselį nenustatytai pinigų sumai. Be to, T. B. kaltinamas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, t. y.: ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017 m. sausio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 173,220 g. narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir šį neteisėtai įgytą, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė nuomojamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), virtuvinių baldų komplekto pakabinamoje spintelėje iki tol, kol šią narkotinę medžiagą 2017 m. sausio 20 d., 3.45 val., kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Kaltinamasis T. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu 2017 m. sausio 19 d. laikinai sulaikytas. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo terminas Šiaulių apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. liepos 19 d. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi suėmimas T. B. pakeistas į intensyvią priežiūrą ir nustatytas šios kardomosios priemonės galiojimo laikas, t. y. iki 2018 m. sausio 19 d., o vėliau pratęstas iki 2018 m. balandžio 19 d.Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam T. B. pratęsė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 19 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę šios priemonės termino pratęsimo pagrindai bei sąlygos, o švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamojo T. B. gynėjas, nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – neišvykti iš Lietuvos ribų ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto.Apygardos teismas, pratęsdamas intensyviosios priežiūros taikymo terminą, nesilaikė proporcingumo principo. Kaltinamajam nustatyta intensyvios priežiūros sąlyga – neišvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto ribų ir būti namuose nuo 18 val. vakaro – varžo T. B. teises daugiau, nei reikia BPK 119 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, t. y. trukdo kaltinamajam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, atlikti savo pareigas ir verstis ūkine veikla.T. B. kaltinamas padaręs pavojingas nusikalstamas veikas, tačiau niekas realios žalos nepatyrė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ketina imtis kokių nors veiksmų trukdyti procesui bei išvengti baudžiamojo persekiojimo. T. B. intensyvi priežiūra taikoma nuo 2017 m. liepos 19 d., per visą laikotarpį jis nėra pažeidęs šios kardomosios priemonės sąlygų. BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant ir švelnesnes nei intensyvi priežiūra priemones, pavyzdžiui, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo T. B. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo T. B. gynėjo skundas atmetamas.Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis nenaikinama.Apygardos teismas, pratęsdamas T. B. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą 3 mėnesiams tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 131¹ straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti apribota laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. B. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas: nukentėjusiojo M. P., liudytojų (R. Š., K. G. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros, kratos, protokoluose esantys duomenys, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas teisingai įvertino šiuos duomenis, nepadarė BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad aptariamu atveju nėra išnykę kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo pagrindai bei sąlygos. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, taip pat ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirta arba pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti intensyvią priežiūrą, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės suteikia pagrindą manyti, jog bus įgyvendinta BPK 119 straipsnyje įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.T. B. yra kaltinamas įvykdęs sunkią ir labai sunkią nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t. y. laisvės atėmimą iki 8 metų (BK 181 straipsnio 2 dalis) ir laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų (BK 260 straipsnio 3 dalis) (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pagrįstai manyti, kad šie jo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, sunkumu (sunkus ir labai sunkus), pavojingumu (fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį; disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), pobūdžiu (savanaudiško pobūdžio) ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas skirti T. B. švelnesnę (švelnesnes) kardomąją (kardomąsias) priemonę (priemones). Be to, bylos duomenis T. B. yra išsituokęs, anksčiau teistas. Todėl įvertinus šias aplinkybes kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas suformavo pagrįstą išvadą, jog pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, o taip pat užtikrinti kaltinamojo neišvykimą iš (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos, jo buvimą gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. vakaro iki 8 val. ryto bei tiesioginį ir jokiomis ryšio priemonėmis nebendravimą bei neieškojimą ryšių su nukentėjusiuoju M. P., liudytojais R. Š., K. G. ir D. V., galima tik jį kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonės.Paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra iš tiesų varžo kaltinamojo teises bei laisves. Tačiau atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. B. teisės bei laisvės, kitaip nei tvirtina gynėjas skunde, suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo principo, nei proceso teisių, laikantis nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. T. B. paskirta kardomoji priemonė šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. T. B. taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas yra ribotas laike ir galioja tik iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, kaltinamojo gynėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl kaltinamajam taikomų apribojimų, jis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, jie gali paveikti taip jo teises bei pareigas, jog gali kilti pavojus T. B. darbiniai veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Apygardos teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos kaltinamajam suteikia galimybę palaikyti socialinius ryšius.Aplinkybė, kad T. B. baudžiamojo proceso metu nepažeidė jam taikytų kardomųjų priemonių sąlygų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti taikomą kardomąją priemonę (nepratęsti jos termino). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau T. B. gynėjui ir kaltinamajam taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti apskųstą pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Murado Bakano skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas