Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1948-527/2020 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės R. K. ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

18. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 str. 2 d. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Civilinio proceso kodekso 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

19. Remiantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi įpareigojo ieškovę nutartyje nustatytu terminu pašalinti joje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Skundžiama 2020 m. sausio 17 d. nutartimi teismas, nustatęs kad pašalinti ne visi 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai, ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo ir kitų reikalavimų (trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, kad faktinis ieškinio pagrindas ir pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisminę praktiką, neturi pagrindo iš esmės nesutikti su tokiais apeliantės vertinimais, nes pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškovės nepašalinti ieškinio trūkumai nėra kliūtis spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

21. 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė kreditorių Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, tačiau ieškinyje nenurodė, kad šiam kreditoriui pranešė apie bylos iškėlimą ir jokių pranešimą patvirtinančių įrodymų nepateikė su priedais (CPK 382 straipsnio 5 punktas). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje liko nenurodyta apie tai, kad kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pranešta apie bylos iškėlimą, ir su priedais nėra pateikta jokių tokį pranešimą patvirtinančių įrodymų (CPK 382 straipsnio 5 punktas). Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad priėmus ieškinį, teismas turi teisę pats savo iniciatyva nusiųsti ieškinį kreditoriui, kuris nurodytas ieškinyje. Įrodymai, patvirtinantys kredito egzistavimą santuokos pabaigoje, pateikti teismui.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 382 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. Nagrinėjamu atveju šalių kreditorius ieškinyje nurodytas trečiuoju asmeniu, todėl iškėlus civilinę bylą kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, bus siunčiama ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškinio trūkumas nesudaro esminės kliūties tolesnei proceso eigai, kuomet CK 3.126 straipsnyje nurodyti tikslai dėl kreditorių teisių garantijų bus pasiekti išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir ieškinio kopiją išsiuntus trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

23. 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje teismas nustatė, kad iš ieškinio neaišku, kiek prievolės kreditoriui ir iš kokių lėšų (asmeninių, ar bendrų) jau yra sumokėta bei kokio dydžio prievolę prašoma priteisti vykdyti ieškovės asmeninėmis lėšomis. Skundžiamoje 2020 m. sausio 17 d, nutartyje nustatyta, kad patikslintame ieškinyje liko nenurodytas likęs neįvykdytas prievolės pagal 2005 m. gruodžio 2 d. su AB LUMINOR (tuometinis NORD/LB) banku sudarytą kredito sutartį dydis kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos filialui, kurią ieškovė prašo priteisti vykdyti jai asmeninėmis lėšomis, įtraukiant ją į dalintino turto balansą.

24. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-219-687/2019). Kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai).

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė kokio dydžio yra likusi neįvykdyta prievolė kreditoriui. Tačiau ieškovė į bylą pateikė 2005 m. gruodžio 2 d. su AB LUMINOR (tuometinis NORD/LB) banku sudarytą kredito sutartį. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu padalinamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė nesiekia modifikuoti prievolės, todėl šalių skolinių įsipareigojimų dydį teismas turės galimybę nustatyti, t. t. ir pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis, pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje metu (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).

26. Teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje taip pat buvo nustatęs, kad ieškinyje nėra nurodyta, kokios vertės yra bendras sutuoktinių turtas, kurį prašoma padalinti tarp šalių; konkrečiais skaičiais neargumentuota dėl sutuoktinių bendro dalytino turto visumos mažinimo konkrečia suma prievolių (skolų), vykdytinų iš bendro sutuoktinių turto, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs; nenurodyta konkreti suma turto, kuris kiekvienam iš sutuoktinių priklauso asmeninės nuosavybės teise ir iš kurio atskaičius konkrečias asmenines skolas yra sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalėtų kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turėtų būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnis). Neaišku, ar šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą ir kaip jį prašoma padalinti (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Skundžiamoje 2020 m. sausio 17 d. nutartyje konstatuota, kad patikslintame ieškinyje liko nenurodyta kokios vertės yra bendras sutuoktinių turtas, kurį prašoma padalinti tarp šalių, bei tai, ar šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą ir kaip jį prašoma padalinti (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Atskiruoju skundu ieškovė su šia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad išspręsti šiuos trūkumus galima priėmus ieškinį, nes neaišku ar kels atsakovas pretenzijas dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo (ieškovė tokio reikalavimo nereiškia), ar galimai pavyks išspręsti ginčą taikiai (ieškovė siuntė atsakovui pasiūlymą, tačiau jis jo tiesiog neatsiėmė pašte), visi prašomi padalinti turtiniai vienetai įvertinti pinigine išraiška ir prašant padalinti turtą, nurodyta atitenkančio šaliai turto bendra vertė, aptarti piniginės kompensacijos klausimai, prievolės bankui vykdymo klausimai ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

27. Pažymėtina, kad kaip jau nurodyta pirmiau, sutuoktinių turto balansas sudaromas pagal byloje esančią medžiagą. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė dalintiną turtą, kiekvieno dalintino daikto vertę bei kaip turtas prašomas padalinti. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta ir ieškinio suma – 59 177,20 Eur (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pavartota sąvoka – ginčo kaina – 59 177,20 Eur, vertintina kaip nesudaranti esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis). CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog dalijamo turto vertė gali būti nustatoma VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad aplinkybes, susijusias su dalintino turto verte, įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių nurodytus argumentus, teismas patikrina bylą nagrinėdamas teismo posėdyje. Tuo tarpu ieškovei patikslintame ieškinyje nurodžius dalintino turto vertę, nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovė nepašalino šių ieškinio trūkumų.

28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė nenurodė ieškinyje kokį šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą ir kaip jį prašoma padalinti. Tačiau pastebėtina, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018). Todėl įstatymas numato, kad viena iš šalių pareigų pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu yra galutinai suformuoti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 226 straipsnis). Kadangi ieškovė nenurodė dalintino kilnojamojo turto, laikyti, kad ieškovė trūkumų nepašalino, negalima. Paaiškėjus, jog yra kilnojamojo turto, kuris dalintinas nutraukiant santuoką, šalys pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus galės įgyvendinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškinio trūkumu pirmosios instancijos teismas laikė aplinkybę, jog nepateiktas santuokos liudijimo originalas, kaip tai nurodyta CPK 382 straipsnio 8 punkte. 2020 m. sausio 17 d. nutartyje teismas nurodė, kad santuokos liudijimas iki 2020 m. sausio 10 d. nebuvo pateiktas, nes, kaip spręstina iš antspaudo iš voko, paštu išsiųstas buvo tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. nutartimi nustatytam ieškinio trūkumų pašalinimo terminui jau pasibaigus.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinį teismui teikė elektroniniu būdu, kartu su juo pateikdama santuokos liudijimo kopiją. Tai patvirtino, kad ieškovė santuokos liudijimo originalą turi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teiginys, jog santuokos liudijimo skenuota kopija siųsta teismui su ieškiniu (byla elektroninė) ir tai, kad originalas siųstas ne kartu su ieškiniu ar patikslintu ieškiniu, negali būti laikomas trūkumu, kadangi teismas šį dokumentą gavo iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 15 d., o šis formalus trūkumas negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinį teikiant per EPP, t. y. elektroniniu būdu, nėra galimybės pateikti santuokos liudijimo originalo. Šis teisės aktų įpareigojimas gali būti realizuojamas santuokos liudijimo originalą pateikiant vėliau, t. y. jau iškėlus civilinę bylą.

31. Teismo nustatytas ir vėliau nepašalintu laikytas ieškinio trūkumas, kad nėra nurodyta, koks konkretus įrodymas, pateiktas kokiame konkrečiame priede, kokias aplinkybes patvirtina, o patikslintame ieškinyje net neišvardinti su ieškiniu pateikti, bet nesunumeruoti priedai, laikytinas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) nesilaikymu, apribojantis asmens teisę į teisminę gynybą, neatitinka trūkumų šalinimo instituto paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant ieškinio trūkumus, šios aplinkybės gali būti nurodytos, tačiau jos nesudaro esminės kliūties tolesnei proceso eigai, kadangi ieškinio priedai yra pateikti, o paaiškinimus dėl jų šalys turės procesinę pareigą pateikti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, t. y. šį trūkumą galima pašalinti vėlesnėse proceso stadijose (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis). Kaip ir nurodyti įrodymus, kurių ieškovė negali pateikti, pateikti prašymus juos išreikalauti. Todėl ieškinio trūkumu nurodytas prašymas dėl rašytinių įrodymų (namų valdos techninės apskaitos bylos) išreikalavimo taip pat gali būti išspręstas jau iškėlus bylą teisme.

32. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, jog su alternatyviu prašymu dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nėra pateikti jokie įrodymai apie ieškovės turtinės padėties, esančios šiuo metu, pagerėjimą tikėtinu teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. nesant įrodytam atidėjimo būtinumui, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės alternatyvaus prašymo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Išaiškino, kad ieškovė, prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio didesnės dalies sumokėjimo, turi aiškiai nurodyti, kokie konkretūs įrodymai patvirtina jos sunkią turtinę padėtį šiuo metu, o ne turtinę padėtį, buvusią 1995–1999 metais. Skundžiamoje 2020 m. sausio 17 d. nutartyje teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė pakartotinai prašo atleisti nuo dalies teismo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Tačiau nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nėra aiškiai nurodyta, kokie konkretūs įrodymai patvirtina jos sunkią turtinę padėtį šiuo metu ir/ar jos turtinės padėties, esančios šiuo metu, pagerėjimą tikėtinu teismo sprendimo priėmimo metu, be to, nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nepateikti įrodymai, patvirtinantys jos argumentus, kad ji pati asmeninėmis lėšomis dengia kreditą Lietuvoje, išlaiko visiškai visą nekilnojamąjį turtą, moka sulygtus mokesčius ir išlaiko visiškai atsakovą ir kt. įrodymai, kad ieškovė neturi pakankamai pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti. Nurodė, kad šiam ieškinio trūkumui esant nešalintam, teismas nemato jokio pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies teismo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

33. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad kartu su visais dokumentais pateikė duomenis iš VSDFV Kauno skyriaus, kurie atspindi ieškovės pajamas nuo 1991 m. iki 2019 m. gruodžio vidurio, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos. Šia pažyma vadovaujantis ieškovė įrodinėjo savo realią turtinę padėtį, prašant ją iš dalies atleisti nuo teismo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, ieškovė nurodė faktines aplinkybes, susijusias su turtine padėtimi ir pateikė papildomai medicininius duomenis (neįgalumo pažymėjimą). Apeliantės teigimu, teismas su VSDFV Kauno skyriaus pažyma nesusipažino ar tiesiog dėl nesuprantamų priežasčių jos nevertino.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, kur nurodomas visas šalių turimas turtas bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VSDFV Kauno skyriaus pažymą ir jos manymu kitus reikšmingus duomenis, teismas turės galimybę juos įvertinti, spręsdamas dėl ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

35. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad nebuvo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto teisines pasekmes - ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir perduodamas ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. K. ieškinio atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.