Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2YT-28492-433/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-23
Bylos Nr.: e2YT-28492-433/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22810-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Patenkintas.

Teisėjas: Edvardas Juozėnas (pirm.)
Pareiškėjas: T. G.
Suinteresuotas asmuo: Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras, Valstybės įmonė Turto bankas
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Nerija Žeknienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-28492-433/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22810-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.4.5.20. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. D., pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys: Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarui Dionizui Adomavičiui, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). mirė L. G., kuri buvo pareiškėjo T. G. biologinė motina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimu V. D. buvo paskirta T. G. globėja, nustatyta T. G. gyvenamoji vieta. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) pradėjo mirusios L. G. priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu procedūrą. LR VMI informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad po L. G. mirties liko „Swedbank“ AB banko pensijų kaupimo sąskaitoje, esančių fondo vienetų 363.961vnt, kurių vertė 168,19 eur. LR VMI taip pat informavo, kad antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, dėl 444,28 eur skolos ir 76,29 palūkanų išieškojimo iš L. G., UAB „4finance“ naudai. Antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 189,80 eur išieškojimo UAB „Julianus Inkaso“ naudai. VĮ Registrų centro duomenimis jokio nekilnojamojo turto L. G. vardu nėra Įregistruota. Taigi, paveldimo turto balansas yra neigiamas, nes skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldimą turtą. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo T. G. globėją V. D., kad ji privalo kreiptis j teismą dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. V. D. kreipėsi į teismą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT -30095-987/2018 teismas netenkino pareiškėjos prašymo duoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nurodydamas, kad atsižvelgiant į T. G. amžių įstatymo leidėjas nenumato pareigos gauti teismo leidimą, Prašymą dėl termino atnaujinimo teismas atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad į teismą dėl termino atnaujinimo turi kreiptis pats T. G.. T. G. nepageidauja priimti palikimo, tačiau įstatymo nustatytu terminu nėra pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl atsisakymo, dėl šios priežasties LR VMI negali baigti paveldėjimo procedūros. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo vietos atsiradimo vietos notarui (LR CK 5.60 str. 3 d.) . LR CK 5.50 straipsnis numato, kad 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. T. G. trijų mėnesių terminą praleido, nes jam nebuvo žinoma apie jo motinos L. G. mirtį, apie šį faktą jis sužinojo, kai į jo globėją V. D. 2017 metais kreipėsi Sodros specialistė dėl našlaičio pensijos paskyrimo bei Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ragindamas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo. Tai yra po dvejų metų nuo mirties. L. G. nepalaikė jokio socialinio ryšio su sūnumi. Dėl savo amžiaus T. G. nežinojo teisinio reglamentavimo, jog net ir atsisakant priimti palikimą būtina kreiptis į notarą trijų mėnesių laikotarpyje. Kartu su globėja V. D. buvo įsitikinę, kad nepateikus pareiškimo dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas kitiems paveldėtojams. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai sprendžia atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į T. G. amžių, teisinio išprusimo nebuvimą bei faktinę aplinkybę, kad apie L. G. mirtį jis sužinojo tik 2017 metais, prašome teismą nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti 3 mėnesių terminą pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pateikimui. Prašo atnaujinti T. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti palikimą po L. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Mokesčių mokėtojo 2020 m. rugsėjo 14 d. balanso duomenimis L. G. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 58,13 Eur, pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade nurodytos 3 vykdomosios bylos, kuriomis iš L. G. antstoliai Irena Beliačic vykdomosiose bylose Nr. 0011/12/02436 ir 0011/13/01984 bei Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/13/00180 vykdė išieškojimą valstybės naudai, tačiau skolininkei mirus vykdomosios bylos buvo nutrauktos, nes paskirtos administracinės nuobaudos išieškomos vykdomosiose bylose yra asmeninės skolos ir įpėdinių yra nepaveldimos. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y., kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą Taigi, tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Kai įpėdinis yra nepilnametis asmuo, paveldėjimo teisės įgyvendinimas turi tam tikrų ypatumų, susijusių tiek su tokio įpėdinio, kaip teisės subjekto, padėtimi, tiek su jo teisių ir pareigų įgyvendinimu: 1) Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis bei Konstitucijos 29 straipsnis pripažįsta, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į jo sveikatą ir kitas aplinkybes; 2) kadangi fizinis asmuo, kuris yra nepilnametis, pats tinkamai nesugeba įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, tokio asmens, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą padeda užtikrinti globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio asmens, kuriam paskirta globa, turtinių teisių įgyvendinimo ypatumai reglamentuojami CK 5.56 straipsniu, kuriame nustatyta, kad nepilnamečių asmenų vardu palikimą priima tėvai arba globėjai. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, todėl globėjas, sudarydamas sandorį globotinio vardu ir įgyvendindamas kitas jo teises, turi vadovautis įstatyme numatytais globėjo teisių ribojimais (CK 3.244 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Taigi, atsiradus palikimui, nepilnamečio įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiškai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Nepilnametis įpėdinis, kaip ir kiti įpėdiniai, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir skolas, jei tokių esama. Įstatymo nenustatyta, kad nepilnamečiai įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu kiti: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyrašą (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Ir atvirkščiai, jeigu palikėjas neturėjo skolų, įpėdinio turtinė padėtis jam priėmus palikimą gali gerokai pagerėti. Tai reiškia, kad palikimo priėmimas arba atsisakymas gali turėti reikšmingų pačiam įpėdiniui padarinių. Nepilnamečių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. CK 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Jau minėta, kad „globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, siūlo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Teismui tenkinus T. G. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, VMI prie FM inicijuos L. G. mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimą valstybės vardu.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015-03-20 vykdo VĮ Turto bankas. Šiuo atveju VĮ Turto bankas neturi duomenų apie L. G. palikimo paveldėjimą. Pagal minėtų Taisyklių nuostatas, kai mirusiojo asmens palikimą sudaro tik kilnojamieji daiktai ir finansinis turtas, tai juose valstybę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras Dionizas Adomaitis atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad tarnybos darbuotojai lankėsi T. G. ir V. D. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, jog nepilnametis T. G. kartu su globėja gyvena vieno kambario, su visais patogumais

bute, kuris pasak moters priklauso jai. Tomas miega ant sofos/lovos, o globėja miega ant čiužinio.

Kambaryje yra sofa/lova, sulankstomas čiužinys, knygų lentynos, spinta, rašomasis stalas,

kompiuteris. Apsilankymo metu buvo tvarkinga. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos

daiktai. V. D. nurodė, jog dirba Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), direktoriaus

pavaduotoja. Jos šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis apie 1000 Eur/mėn., vaiko pinigai 60

Eur/mėn., našlaičio pensija (pervedama į nepilnamečio asmeninę sąskaitą) 90 Eur/mėn. bei globos

pinigai 280 Eur/mėn. Pasak V. D., apie globotinio biologinės motinos L. G.

mirtį ((duomenys neskelbtini) m. ) sužinojo iš jos motinos (Tomo senelės) 2017 m. Nepilnamečio globėja nurodė, jog

nežinojo, kad reikia kreiptis į teismą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Šalies argumentai

Moteris teigė, kad apie tai ją informavo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Pasak V. D., ji kreipėsi į teismą 2018 m., tačiau teismas nepatenkino prašymo išduoti teismo leidimą. Moteris nurodė, jog T. G. nori atsisakyti priimti palikimą dėl esamų skolų. T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), lankys 12-tą klasę. Papildomai lankosi GYM+ sporto klube. Globėjos teigimu, nepilnamečiui nustatyta bronchinė astma. Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes apie palikto turto vertę ir palikėjos skolas, Tarnybos vertinimu, pareiškimas dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo neprieštarauja T. G. interesams ir nepažeidžia jo teisių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti visiškai.

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą visi dalyvaujantys byloje asmenys informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. G., kuri buvo pareiškėjo T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinė motina. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1225-631/07) atsakovei L. G. neterminuotai buvo apribota motinos valdžia vaiko T. G. atžvilgiu. Minėtu teismo sprendimu T. G. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jo globėja paskirta V. D.. Dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio T. G. vardu, kuris yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo įstatyminė atstovė – globėja V. D. nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-11-22 pranešimu Nr. (28.8-08-4) RNA-35824 „Dėl paveldėjimo“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlieka veiksmus, dėl galimo (duomenys neskelbtini) mirusios L. G. priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pranešta, kad po L. G. liko įstatyminis įpėdinis T. G.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo paprašyta imtis veiksmų vaiko turtinėms teisėms apsaugoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. D. prašymo dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo ir termino atnaujinimo palikimui priimti priėmimo klausima, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, ir netenkino pareiškėjos V. D. prašymo išduoti teismo leidimą priimti palikimą (civilinė byla Nr. 2YT-30095-987/2018). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-10-29 pranešimu Nr. (28.8-08-4) RNA-26925 „Dėl paveldėjimo“ informavo V. D. apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlieka veiksmus, dėl galimo (duomenys neskelbtini) mirusios L. G. priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. Pranešime buvo nurodoma, kad V. D. globotinis T. G. yra mirusios L. G. 1-osios eilės įpėdinis, todėl V. D. buvo prašoma iki 2019-11-29 kreiptis į teismą su prašymu leisti priimti arba leisti atsisakyti priimti mamos Linos G. T. G. vardu.

Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje nesprendžiamas klausimas dėl leido priimti /atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks prašymas nepareikštas (CPK 579-582 straipsniai). Šios civilinės bylos dalykas yra praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 576-578 straipsniai).

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).

Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad L. G., kuri yra nepilnamečio T. G. biologinė motina, mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). V. D. yra nepilnamečio vaiko T. G. atstovė pagal įstatymą (CK 3.272 straipsnio 1 d.) ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko globėja po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Iš pareiškime nurodytų argumentų ir bylos medžiagos nustatyta, kad prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad apie L. G. mirtį nepilnamečio vaiko globėjai tapo žinoma tik 2017 metais, nes biologinei T. G. motinai teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu, ji su vaiku nesimatė ir nebendravo. Pažymėtina, kad nepilnamečio T. G. globėja 2018 metais buvo pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl prašymo priimti/atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu bei atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. D. prašymo dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo ir termino atnaujinimo palikimui priimti priėmimo klausima, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, ir netenkino pareiškėjos V. D. prašymo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, savo sprendimą motyvuodamas procesinių normų pažeidimu (civilinė byla Nr. 2YT-30095-987/2018). Tokiu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimt) neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja V. D., būdama nepilnamečio vaiko T. G. globėja, t. y. įstatyminė atstovė, praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo/atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas priimti/atsisakyti priimti palikimą (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminės atstovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas