Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-277-730/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
e2A-277-730/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00688-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė, Raimonda Andrulienė
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
A. I.

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-277-730/2016

Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-00688-2015-1)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. kovo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. I. (A. I.), išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. I., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad vaikui išlaikyti kiekvieną mėnesį tenkanti suma yra 530,00 Eur. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda nedaug – po 300,00–400,00 Lt per mėnesį. Ieškovės vertinimu, atsakovas turi galimybę vaikui teikti 300,00 Eur išlaikymą, kadangi dirba Norvegijoje, jo pajamos per mėnesį siekia iki 3000,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-02 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. I. išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. I., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur per mėnesį nuo 2015-04-20 iki vaiko pilnametystės, nustatė, kad priteisto išlaikymo dydžio suma periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė I. J., nustatė nepilnamečio vaiko O. I. gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. J.. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus O. I. nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, yra prisirišęs prie mamos, vaiko tėvas gyvena atskirai ir su sūnumi susitinka tik kartais, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, padarė išvadą, kad nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio O. I. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė, pateikdama savo preliminarius skaičiavimus, įrodinėjo, jog vaikui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 530,00 Eur suma, bei prašė iš atsakovo priteisti daugiau nei pusę šios sumos, tai yra 300,00 Eur. Tačiau ji nei teismo posėdžio metu, nei rašytinais įrodymais nepagrindė vaiko išlaikymui nurodomos reikalingos sumos, todėl teismas įvertinęs, jog atsakovo finansinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, priteisė iš atsakovo 170,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015-11-02 sprendimą, priteisiant nepilnamečiam vaikui 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog vaikui išlaikyti per mėnesį būtina 530,00 Eur suma, kadangi ieškovė pateikė į bylą pirkinių kvitus, įrodančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Be to, šalių nepilnametis sūnus serga bronchine astma, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos vaiko išlaikymui.Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis vienoda, nepagrįsta, kadangi atsakovas dirba Norvegijoje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog vaikui išlaikyti būtina 530,00 Eur suma, nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, vaikui tėra 5 metai, todėl ieškovės apskaičiavimas neatitinka tokio mažo vaiko poreikių. Atsakovo atlyginimas Norvegijoje siekia nuo 580,00 Eur iki 725,00 Eur, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas uždirba apie 3000,00 Eur. Išmokų už vaiką Norvegijoje atsakovas negauna. Priteisiant išlaikymą po 300,00 Eur, pareiga išlaikyti vaiką tektų atsakovui, o ieškovė nuo šios pareigos būtų atleista.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko O. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. I. ir I. J.. Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekilnojamojo turto, įregistruoto Lietuvoje, neturi, dirba (duomenys neskelbtini)“, mėnesio pajamos vidutiniškai 575,87 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vidutiniškai vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 530,00 Eur. Atsakovas Lietuvoje nedirba, turto neturi. Pateikė rašytinius įrodymus, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesiui skirdavo apie 300,00–400,00 Lt (87,00–116,00 Eur).

Ieškovė apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog vaiko poreikiams patenkinti nebūtina 530,00 Eur suma, bei netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, konstatuodamas, jog atsakovo padėtis nėra geresnė nei ieškovės, todėl priteisė tik 170,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Teismas pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad penkiamečio sūnaus poreikiams patenkinti būtina 530,00 Eur suma. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovė teigia, jog į įminėtą sumą įeina 140,00 Eur maistui, 90,00 Eur aprangai, 20,00 Eur laisvalaikio reikmėms, maisto papildams ir vitaminams – 40,00 Eur, higienos reikmenims – 20,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50,00 Eur, baseinui – 40,00 Eur, darželiui – 60,00 Eur, žaislams – 10,00 Eur, benzino išlaidoms – 50,00 Eur. Byloje pateikti pirkimo kvitai pagrindžia tik darželio, rūbų, vaistų ir vitaminų išlaidas. Kvitai, patvirtinantys skiriamą lėšų sumą vaiko maistui, nėra objektyvūs, kadangi dalis kvituose nurodytų prekių nėra skirta vaiko poreikiams patenkinti, be to, pateikti tik du kvitai. Įrodymų apie komunalinių patarnavimų išlaidų dalį, tenkančią nepilnamečiam vaikui, baseino, transporto išlaidas teismui nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog 5 metų amžiaus vaiko poreikiams patenkinti reikalinga lėšų suma yra mažesnė, nei nurodo ieškovė.

Kadangi teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris nuo 2016-01-01 yra 350,00 Eur, ieškovei neįrodžius, jog sūnaus poreikiams patenkinti būtina 530,00 Eur, įvertinus ieškovės pateikus įrodymus, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 350,00 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovės prašomo 300,00 Eur dydžio išlaikymo.

Dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, šalių nepilnamečiam sūnui O. I. yra 5 metai, jo išlaikymui ieškovė prašo priteisti 300,00 Eur. Iš pažymos apie ieškovės gaunamas pajamas matyti, jog ieškovės pajamas sudaro apie 575,87 Eur, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigė, kad jo pajamas dirbant Norvegijoje sudaro nuo 580,00 Eur iki 725,00 Eur, Lietuvoje nekilnojamojo turto atsakovo vardu neregistruota. Kitų įrodymų nei apie ieškovės, nei apie atsakovo turtinę padėtį ir įsipareigojimus nėra pateikta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų apie savo gaunamas pajamas, išskyrus savo paaiškinimus, atsakovas nepateikė, taip pat nėra įrodymų apie faktiškai turimą kitokį turtą (transporto priemones ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus apie gaunamas pajamas, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 ir 179 straipsniai). Atsakovas pripažįsta, jog dirba Norvegijoje, todėl atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo ar kitokio turto, darytina išvada, jog tokio turto atsakovas galbūt yra įgijęs Norvegijoje. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, jog atsakovas neginčija aplinkybės, jog dirba Norvegijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, bei įvertinus tai, jog ieškovės pajamos yra apie 575,87 Eur, o atsakovo, jo teigimu, nuo 580,00 Eur iki 725,00 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovas turi pareigą prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų.

Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau mokamo darbo. Pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas (35 metai), darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo priteisto 170,00 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, dydžio atsakovas neskundžia, todėl darytina išvada, kad atsakovas sutinka, jog vaikui išlaikyti būtinas bent 170,00 Eur dydžio išlaikymas.

Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas suponuoja išvadą, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 325,00 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, todėl įvertinus tai, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą 170,00 Eur išlaikymą padidinti iki 200,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis yra proporcingas tiek nepilnamečio vaiko tėvų turtinei padėčiai, tiek vaiko poreikiams. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Pagal šioje konkrečioje byloje esančius įrodymus ir nustatytus faktus, įvertinusi šalių nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu 5 metai, amžių, kad augant jo poreikiai didėja, o ieškovė viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, atsakovas, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tik minimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo (apie 400,00 Lt (115,85 Eur)), teisėjų kolegija sprendžia, kad 200,00 Eur priteistino išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, ir tokį išlaikymą atsakovo padėtis leidžia jam teikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 200,00 Eur išlaikymo dydis atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečio vaikų poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai priteisė vaiko išlaikymui 170,00 Eur.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos faktines aplinkybes nustatydamas šalių turtinę padėtį, todėl pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo A. I. 200,00 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui nuo 2015-04-20 iki vaiko pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro – 31,00 Eur žyminis mokestis, 750,00 Eur advokato išlaidos. Kadangi patenkinta 84 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 31,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), 630,00 Eur advokato išlaidų. Iš atsakovo priteistina 72,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 430,00 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Kadangi patenkinta 23 procentai ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 115,00 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 331,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą:

Priteisti iš atsakovo A. I. išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2015-04-20 iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. I. 31,00 Eur žyminį mokestį, 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. J..

Priteisti iš atsakovo A. I. 72,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. I. 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. J., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės I. J. 331,10 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. I., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėErika Masiūnienė