Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui A. P. bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. P. priklauso ½ J. P. gaunamų pajamų. Nurodoma, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotus nutarimus dėl skolos išieškojimo, kuriuose trečios eilės išieškotojas yra VMI, o skolininkas – A. P. Išieškotojas gavo antstolės patvarkymą, kuriame buvo siūloma kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su J. P., kuriai Vilniaus skyriaus 4-ame poskyryje paskirta nuolatinė išmoka. Antstolė išsiuntė siūlymą skolininkui A. P. per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos (2018-02-05), pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė.Skolininko sutuoktinė pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu dėl turto dalies nustatymo nesutiko. Nurodė, kad gauna neįgalumo pensiją, kuri neviršija 1 MMA. Be to, suinteresuotas asmuo augina mažametį vaiką. Suinteresuoto asmens teigimu, skolininko dalies nustatymas ir išieškojimo nukreipimas į gaunamas pajamas pažeistų vaiko interesus.Skolininkas A. P. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Nustatė, kad skolininkui A. P., bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. P., priklauso ½ J. P. gaunamų pajamų.Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 d.). Kadangi turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, teismas preziumavo, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) bei, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).Teismas pažymėjo, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. P. (toliau apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-05-02 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais Skolininko dalies nustatymas suinteresuoto asmens, J. P., pajamose reiškia, kad pareiškėja ketina nukreipti į tas pajamas išieškojimą. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens pajamos neviršiją vienos MMA ir išieškojimo nukreipimas į tokio dydžio pajamas nėra leidžiamas.Turtas, kuriame nustatoma skolininko dalis yra suinteresuoto asmens vienintelis pajamų šaltinis – neįgalumo pensija. Neįgalumo pensija, pagal savo prigimtį, turi būti prilygintos prie lėšų, gaunamų kaip žalos atlyginimas (LR CK 3.89 str.) ir prie tikslinės paskirties išmokų (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).Skolininko dalies nustatymas, ir, atitinkamai, išieškojimo nukreipimas pažeistų suinteresuoto asmens auginamo mažamečio vaiko interesus.Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15075-465/2018 palikti nepakeistą, bei savo poziciją grindžia šiais argumentais:Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15075-465/2018 išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktas aiškiai apibrėžia, koks turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiame sąraše aiškiai nurodytos pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, prie kurių priskiriama ir neįgalumo pensija. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad gaunamos pajamos yra tikslinės paskirties išmokos. Byloje tokie duomenys taip pat nepateikti.Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad suinteresuoto asmens gaunamos pajamos neviršija Vyriausybės patvirtinto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, todėl išieškojimas į jas negali būti nukreiptas. Skolininkui buvo sudaryta galimybė pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau per antstolio nustatytą terminą skolininkas to nepadarė.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. P. ir J. P. santuoka yra sudaryta 1995-07-21, todėl santuokos metu įgytos pajamos, pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad skolininkui A. P. bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. P. priklauso ½ J. P. gaunamų pajamų. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, nurodytos LR CK 3.109 str., tame tarpe prievolės, atsiradusios santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu. Pagal LR CK 3.88 str. nuostatas, turtas (piniginės lėšos), bei pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensija laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.LR CPK 667 str. 1 d. numato tvarką, pagal kurią antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Iki 2017-03-06 skolininkas antstolei nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka. 2018-03-06 patvarkymu pasiūlyti nustatyti turto dalį Nr. 0177/17/01283 antstolė Asta Stanišauskaitė pasiūlė vykdymo proceso šalims bei bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviui kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir skolininko sutuoktinės nuosavybėje – ½ skolininko sutuoktinės gaunamos nuolatinės išmokos dalis, bei ½ piniginių lėšų dalis priklauso skolininkui ir iš jų galimas išieškojimas.LR CPK 667 str. reglamentuoja, kad skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, nurodytos LR CK 3.109 str., tame tarpe prievolės, atsiradusios santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu. Pagal LR CK 3.88 str. nuostatas, turtas (piniginės lėšos), bei pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensija laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.2018-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje Nr. e2VP -15075-465/2018 tinkamai taikė procesinės teisės normas, nurodydamas, kad santuokos metu įgytos pajamos, pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe ir, kad skolininkui A. P., bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. P., priklauso ½ J. P. gaunamų pajamų. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyta, kad skolininkui A. P., bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. P., priklauso ½ J. P. gaunamų pajamų, pagrįstumo ir teisėtumo.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/17/01283 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotus nutarimus dėl skolos išieškojimo, kuriuose trečios eilės išieškotojas yra VMI, skolininkas – A. P. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas niekur nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkui nuosavybės teise priklauso 10/100 pastato Nr, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau turtui taikomi kitų institucijų apribojimai. Transporto priemonių registro duomenimis, A. P. įregistruotų transporto priemonių neturi. Gyventojų registro duomenimis, skolininkas 1995 m. liepos 21 d. sudarė santuoką su J. P., a. k. (duomenys neskelbtini). Vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininko sutuoktinei VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajame poskyryje paskirta nuolatinė išmoka – neįgalumo pensija. Skolininkui A. P. antstolė pateikė siūlymą per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos (2018-02-05), pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė. Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi CPK 667 straipsnio pagrindu nustatė, kad skolininkui A. P., bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. P., priklauso ½ J. P. gaunamų pajamų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši teismo procesinio sprendimo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, užtikrina vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei atitinka susiformavusią teismų praktiką. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo prašymą, į kurį, teisingai kvalifikuodamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė ir pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų, kurie nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita)CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens išdėstytas aplinkybes, susijusias su galimu nepilnamečio vaiko interesų pažeidimu, pažymi, kad turto dalies nustatymas pats savaime nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, o esant išieškojimo negalimumo iš skolininko turto tvarkos pažeidimams, skolininkas turi teisę skųsti antstolės veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Be to, suinteresuotas asmuo, siekdami nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, neprašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto lygių dalių principo, todėl teismas, neturėdamas faktinio pagrindo, nenustatinėja kitos, nei pareiškėjo prašyme nurodytos skolininkui priklausančios dalies bendrame turte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, tinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų nustatymo esant tikslingumui apsaugoti įstatymo saugomus interesus atitiko susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.