Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Levus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. N. ir H. N. (H. N.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Levus“ dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovams priteistas atsakovei sumokėtas avansas nutraukus rangos darbų sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl teisės pateikti apeliacinį skundą

11. Ieškovai atsiliepime pažymėjo, kad atsakovės apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas ir turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi apeliacinį skundą pasirašęs V. P. nepateikė duomenų, kad yra įgaliotas atstovauti atsakovei UAB „Levus“, kadangi, „Sodros“ duomenimis, nuo 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „Levus“ nebedirba nė vienas darbuotojas.

12. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiu ieškovų argumentu, pažymi, kad vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais. Viena vertus, tai yra atstovavimo santykiai, kai vadovui, kaip bendrovės įgaliotiniui, pavedama veikti bendrovės vardu ir savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas. Kita vertus, vadovas teikia tam tikras intelektines paslaugas, t. y. užtikrina kasdienį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Trečia, vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis, t. y. vadovo ir bendrovės santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Šie vadovo ir bendrovės santykių ypatumai sudaro pagrindą pripažinti, kad net ir tuo atveju, kai tarp vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Kartu pažymėtina, kad vadovo buvimas bendrovės organu sąlygoja tai, jog daugelis vadovo teisių ir pareigų atsiranda iš įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatymų numatyto atstovavimo bruožai. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog vadovo ir bendrovės santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai santykiai, todėl atsižvelgiant į tai, kad Juridinių asmenų registre apeliantės UAB „Levus“ vadovu nurodomas V. P., jis ir laikytinas tinkamu subjektu atstovauti atsakovei UAB „Levus“.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių – ieškovų ir atsakovės – susiklostė prievoliniai vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Ieškovai, fiziniai asmenys, veikdami kaip vartotojai, 2017 m. liepos 31 d. su atsakove, kuri yra profesionali statybos rangos paslaugas teikianti bendrovė, sudarė statinio statybos valdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis). Statinio statybos valdymo sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais užtikrinti tinkamą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).“ statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbų vykdymą ir atlikimą. Tuo tikslu atsakovė įsipareigojo: kontroliuoti objekto statybos darbų vykdymą; kontroliuoti statybos darbų kokybę ir eigą; teikti ieškovams ataskaitas apie darbų vykdymą ir statybos darbų kokybę; valdyti ir kontroliuoti objekto statybos darbų biudžetą, teikti ieškovams informaciją apie biudžeto panaudojimą; užtikrinti, kad būtų laikomasi statybos darbų atlikimo terminų, numatytų statinio statybos valdymo sutarties priede – kalendoriniame darbų grafike; užtikrinti, kad statybos darbai būtų atlikti už statybos darbų kainą, numatytą statinio statybos valdymo sutarties priede – lokalinėje sąmatoje; kontroliuoti statybos vykdymo privalomosios dokumentacijos pildymą; užtikrinti, kad statybinės medžiagos būtų naudojamos taupiai, ekonomiškai, ir kt. Ieškovai savo ruožtu įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie statybos pradžią sumokėti atsakovui 5 procentų dydžio avansą nuo bendros sutarties kainos bei atlikti mokėjimus atsakovei (mokėti avansus už medžiagas ir mokėti už atliktus darbus po jų atlikimo) (b. l. 106–108, t. 1). Sutarties kaina nustatyta statybos darbų lokalinėje sąmatoje Nr. 1_2017_04_04 ir sudaro 67 351,36 Eur (b. l. 110–111). Šalys statinio statybos valdymo sutarties 4.1 ir 4.4 punktuose nustatė avansinių mokėjimų atsakovei tvarką. 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė išrašė ieškovams išankstinę sąskaitą faktūrą 7 309 Eur sumai ((kurią sudarė: 3 368 Eur avansas pagal sutartį, 2 941 Eur avansas už pamatų įrengimą ir 1 000 Eur avansas už statybvietės paruošimą) (b. l. 117, t. 1). 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovai sumokėjo atsakovei 7 309 Eur avansą (b. l. 118, t. 1). Atsakovė pagal sutarties priedą Nr. 1 – kalendorinį darbų grafiką, darbus turėjo pradėti vykdyti 2017 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 109, t. 1). 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovė apskaičiavo, kad ieškovai pagal mokėjimo grafiką turi sumokėti papildomai 18 916 Eur už medžiagas ir atlikti mokėjimą už pamatus ((5 961 Eur avansas už medžiagas – namo sienų įrengimą, 2 640 Eur avansas už medžiagas – langus, 7 093 Eur avansas už medžiagas – stogą, 3 222 Eur mokėjimas už pamatus) (b. l. 126, t. 1). 2017 m. rugsėjo 26 d. ieškovė pavedimu sumokėjo atsakovei 18 916 Eur (b. l. 131, t. 1). Taigi iš viso ieškovai sumokėjo atsakovei 26 225 Eur (7309 Eur + 18 916 Eur) sumą.

14. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenų matyti, jog ieškovai aktyviai veikė objekto statybos darbų vykdymo proceso metu, siekdami nustatyti vėluojamų atlikti statybos darbų priežastis, statybos darbų biudžeto panaudojimą (b. l. 132–169). 2017 m. spalio 24 d. ieškovai pateikė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą. Pranešime ieškovai nurodė, jog yra akivaizdu, kad sutartyje numatyti objekto statybos darbai nėra ir nebus užbaigti, kaip tai numatyta statybos darbų grafike už statybos sutartyje numatytą darbų bei medžiagų kainą. Ieškovė pareikalavo iki 2017 m. spalio 27 d. pabaigti pamatų apšiltinimo darbus (pagal darbų atlikimo grafiką nustatyta pamatų šiltino darbų pabaiga turėjo būti 2017 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 109, t. 1). Ieškovė taip pat pareikalavo iki 2017 m. lapkričio 3 d. pateikti darbų perdavimo– priėmimo aktą su informacija dėl atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kainų bei grąžinti ieškovams 15 694 Eur lėšas, sumokėtas atsakovei už medžiagas (b. l. 171–174, t. 1).

15. 2017 m. spalio 31 d. atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškovų neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo (b. l. 175–178, t. 1), taip pat ieškovams buvo pateiktas pranešimas dėl neteisėto ir vienašališko 2017 m. liepos 31 d. statinio statybos valdymo sutarties nutraukimo, nuostolių įskaitymo (b. l. 186–187, t. 1). Atsakovė kartu su pranešimu dėl neteisėto ir vienašališko 2017 m. liepos 31 d. statinio statybos valdymo sutarties nutraukimo, nuostolių įskaitymo, ieškovams taip pat pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras – vieną atliktiems darbams su 17 134,22 Eur suma (b. l. 188, t. 1), kitą – netesyboms ir nuostoliui su 11 235,14 Eur suma (b. l. 189, t. 1). Ieškovams taip pat buvo pateiktas tarpusavio skolų suderinimo ir įskaitymo aktas (b. l. 190, t. 1). Ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė ne pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau pagal atestuoto statybos specialisto P. R. lokalines sąmatas. Atlikus vertinimus, parengta sąmata, iš kurios nustatyta, jog atsakovės atlikti darbai įkainojami 7 563,49 Eur (įskaitant PVM) (b. l. 194, t. 1). Iš šios sumos ieškovai išskaičiavo 1 279,32 Eur už atsakovės neatliktus darbus, broko taisymą ir 639,34 Eur už sugadintas medžiagas. Ieškovė taip pat apskaičiavo 1 755,92 Eur už čerpes, kurių atsakovas nepristatė, tačiau ieškovei buvo perduotos prekių pardavėjo. Todėl ieškovai pripažino, kad apmokėtina atsakovės atliktų darbų vertė lygi: 7 400,75 Eur (7 563,49 Eur – 1 279,32 Eur – 639,34 Eur + 1 755,92 Eur už čerpes). Ieškiniu reikalaujamo grąžinti avanso suma sudaro 18 824,25 Eur (visa sumokėto avanso suma 26 225 Eur – ieškovės priimtų darbų ir medžiagų vertė 7 400,75 Eur). Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovų ieškinys tenkintas, iš atsakovės priteista 18 824,25 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 18 824,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai ieškovams Ž. N. ir H. N. bei po 1 934,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl avanso priteisimo, pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, jog pradėjus objekte vykdyti statybos darbus, atsakovei, kaip tai buvo numatyta Sutartyje, buvo pateiktas Darbo projektas, pagal kurį turėjo būti atliekami konkretūs statybos darbai. Peržiūrėjus pateiktąjį Darbo projektą, paaiškėjo, jog jo sprendiniai neatitinka Techninio projekto, kuriuo remiantis buvo sudaryta sąmata ir nustatyta tarp šalių sudarytos Sutarties kaina. Taigi būtent dėl atsiradusių esminių skirtumų (buvo pakeista stogo konstrukcija) ir atsirado būtinybė perskaičiuoti sąmatą, nes trūko pinigų stogo įrengimui pagal pakeistus projekto sprendinius ir todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė savo nuožiūra nepagrįstai didino Sutarties kainą.

17. Teisėjų kolegija susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir procesiniais dokumentais negali pritarti tokiems apeliantės argumentams, kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Ž. N. 2017 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei statinio techninį projektą tam, kad atsakovė galėtų jį išanalizuoti ir pateikti savo komercinį pasiūlymą (b. l. 13, 91, 97–104, t. 1). Tarp šalių vyko derybos. 2017 m. liepos 26 d. ieškovai ir atsakovės atstovas V. P. susitiko (duomenys neskelbtini), kad aptartų būsimos Sutarties sudarymo klausimus. 2017 m. liepos 26 d. susitikimo metu ieškovai atsakovės atstovui V. P. perdavė Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, konstrukcijų dalį, darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, techninio projekto bendrąją dalį 16.081 TP BD (b. l. 162, t. 1).

18. Taigi iki Sutarties sudarymo atsakovė turėjo pakankamai laiko gerai išanalizuoti jai pateiktą statybos projektinę dokumentaciją ir pateikti tokią statybos darbų atlikimo sąmatą, už kurią atsakovė realiai galėjo atlikti statybos darbus. Pažymėtina, kad Sutartis buvo sudaryta 2017 m. liepos 31 d., t. y. praėjus beveik savaitei po šalių 2017 m. liepos 26 d. susitikimo. Atsakovė, profesionaliai teikdama statinio statybos valdymo paslaugas ir pristatydama save kaip šios srities profesionalę, privalo žinoti ir klientams paaiškinti, kokie dokumentai yra atsakovei reikalingi sąmatos skaičiavimui. Sąmatą prie Sutarties atsakovė apskaičiavo savo jėgomis, turėdama visą jai prieinamą statybos projektinę dokumentaciją (ir darbo projektą, ir techninį projektą), todėl negalėjo po Sutarties sudarymo didinti Sutarties kainos. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau apeliantės argumentai, kad ieškovai nepateikė atsakovei visos apimties projektinės dokumentacijos ar pateikė darbo projektą po Sutarties sudarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti ir atmestini.

19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai ir pagrįstai nurodė, kad ieškovų ir atsakovės sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 4 dalis). Ieškovų ir atsakovės santykiams taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Vadinasi, nagrinėjamu atveju privalo būti taikoma CK 6.653 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Be to, pažymėtina, kad pati apeliantė Sutarties 2.1.7 punktu įsipareigojo užtikrinti, jog objekto statybos darbai būtų atlikti už objekto statybos darbų kainą, t. y. už 67 351,36 Eur.

20. Taip pat pažymėtina, kad Sutartis su atsakove ieškovų iniciatyva buvo nutraukta 2017 m. spalio 24 d. pranešimu (b. l. 171, t. 1). Priežastys nutraukti Sutartį buvo kelios: atsakovė nevykdė Sutarties sąlygų dėl informacijos teikimo ieškovams apie biudžeto panaudojimą, darbų vykdymą, statybos darbų kokybę; atsakovė nepaskyrė atestuoto statybos darbų vadovo; atsakovė naudojo ieškovų nupirktas medžiagas neatsakingai ir netaupiai; atsakovė inicijavo reikšmingą Sutarties kainos didinimą; statybos darbai buvo vykdomi nesilaikant eiliškumo, statybos darbų organizavimo metodų, numatytų projekte; atsakovė visiškai nesilaikė Sutartyje numatytų terminų statybos darbų atlikimui; nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. spalio 24 d. statybos darbai išvis nebuvo vykdomi ( b. l. 171–175, t. 1). Taigi ieškovai pagrįstai nutraukė Sutartį su atsakove dėl atsakovės padarytų esminių sutarties pažeidimų, t. y. vadovaujantis Civilinio kodekso 6.217 straipsniu (b. l. 173, t. 1).

21. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra; ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Taigi ieškovė įgyvendino ir CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę nutraukti sutartį.

22. Apeliantė nurodo, kad atsakovė statybos darbų objekte negalėjo vykdyti ne dėl savo kaltės, tačiau dėl netinkamai organizuoto ieškovų samdytų subrangovų statybvietės sutvarkymo po lauko inžinerinių sistemų įrengimo darbų atlikimo.

23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliantės argumentus, kadangi, bylos duomenimis (iš ieškovės ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimo elektroniniais laiškais), nustatyta, kad atsakovė pirmoji pažeidė Sutartyje nustatytą statybos darbų vykdymo grafiką, kol lauko inžinerinių tinklų klojimo darbai dar net nebuvo pradėti. Pagal Sutarties nuostatas, atsakovė turėjo pradėti statybos darbus 2017 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 109, t. 1). Nors 7 309 Eur avansą už darbus ieškovai sumokėjo atsakovei dar 2017 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 117–118, t. 1), tačiau atsakovė 2017 m. rugpjūtį jokių darbų objekte nevykdė. 2017 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku ieškovė prašė atsakovės nurodyti, kada pastaroji pradės statybos darbus (b. l. 119, t. 1). 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė parašė ieškovei, kad pamatų karkasas bus pagamintas trečiadienį (2017 m. rugpjūčio 30 d.) ir darbus atsakovė pradės kitą pirmadienį (2017 m. rugsėjo 4 d.). Atsakovė elektroniniame laiške pripažino, kad vėluoja, nes atsiprašė už sukeltus nepatogumus (b. l. 121, t. 1). Tačiau ieškovė atsakė į šį elektroninį laišką, kad tokie atsakovės vėlavimai yra nepateisinami, nes tą pačią dieną – 2017 m. rugsėjo 4 d. – ieškovė jau buvo sutarusi, jog į objektą atvyks rangovas, klojantis lauko inžinerinius tinklus. Ieškovė elektroniniame laiške nurodė, kad pats atsakovės vadovas V. P. buvo garantuotai užtikrinęs, kad iki 2017 m. rugsėjo 4 d. pamatai bus pastatyti. Ieškovė šiame elektroniniame laiške nurodė, jog sudarė susitarimą su įmone, klosiančia inžinerinius tinklus, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pačios atsakovės vėlavimas vykdyti darbus pagal Sutartį sąlygojo bet kokius galimus nepatogumus atsakovei.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį sklypas buvo šlapias, išvažinėtas, dėl to atsakovei buvo sunku vykdyti statybos darbus. Tačiau šiuos teiginius paneigia projektuotojų UAB „Eksploit“ elektroninis laiškas (b. l. 125, t. 1), kuriame nurodyta, kad pagal geologinę ataskaitą gruntinis vanduo sutiktas 5,5–5,8 m gylyje, taip pat geologinėje ataskaitoje nurodyta, kad statybos metu iškasose kaupsis paviršinis kritulių vanduo – tai matyti iš fotonuotraukų (sklypas buvo pažliugęs). Tačiau projektuotojai nurodė, jog gruntinio paviršinio vandens pašalinimu turi rūpintis pamatus įrengianti įmonė, tai yra statybos darbų organizavimo klausimas. Projektuotojai pažymėjo, kad geologinių tyrimų ataskaita buvo projekto sudėtyje ir rangovas privalėjo įvertinti joje esančią informaciją. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl pažliugusio žemės sklypo nėra pagrįsti, kadangi tai buvo atsakovės pareiga pasirūpinti žemės sklypo drenavimu pamatų įrengimo metu.

25. Be to, pažymėtina, kad apeliantė teismui nėra pateikusi nė vieno savo pranešimo, adresuoto ieškovams, ar kito įrodymo, kad atsakovei yra sudėtinga ar neįmanoma vykdyti statybos darbus dėl kokių nors kitų ieškovų užsakytų darbų ar kad prašė ieškovų pašalinti kliūtis, trukdančias atsakovei vykdyti Sutartį. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovų kaltės vilkinant Sutarties vykdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

26. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovė dėl Sutarties nutraukimo patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius – 1 561,29 Eur statybvietės paruošimas, 482 Eur patalpų nuoma, 2 772 Eur pamatų įrengimas, 2 910,60 Eur rostverko įrengimas, 6 461,11 Eur sienų įrengimas, 640 Eur pastolių demontavimas, 2 064,10 Eur betoninės stogo čerpės, 4 500 Eur netesybos pagal Sutartį, 6 735,14 Eur tiesioginių, netiesioginių nuostolių ir negauto pelno. Iš viso atsakovė patyrė 28 126,24 Eur dydžio nuostolių. Atsakovė pateikė ieškovams dvi PVM sąskaitas faktūras – vieną atliktiems darbams (17 134,22 Eur), kitą – netesyboms ir nuostoliams (11 235,14 Eur). Kadangi ieškovai atsakovei iš viso yra sumokėję 26 225 Eur (7 309 Eur + 18 916 Eur), yra akivaizdu, kad ieškovai yra skolingi atsakovei 2 144,36 Eur (17 134,22 Eur + 11 235,14 Eur – 26 225 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos atsakovės pateiktus tarpusavio skolų dydžių pagrindimus visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, o vadovavosi atestuoto statybos specialisto P. R. parengta lokaline sąmata, nors šis specialistas sąmatą rengė vienašališkai, nedalyvaujant atsakovės atstovams, vadovavosi neaiškiais kriterijais, galiausiai – jis buvo pasitelktas ieškovų, tai leidžia abejoti jo nešališkumu.

27. Teisėjų kolegija negali pritarti šiems apeliantės argumentams, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog Sutartis buvo nutraukta ieškovų iniciatyva dėl atsakovės kaltės. CK 6.673 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Todėl byloje buvo būtina nustatyti, kokios vertės darbus atliko atsakovė ir kokia ieškovų sumokėto avanso suma jai paliktina, kokia – grąžintina, tai pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.

28. 2017 m. spalio 24 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo ieškovai prašė atsakovės iki 2017 m. lapkričio 3 d. pateikti atsakovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, nurodant atliktų darbų apibūdinimą, kiekius, kainas, medžiagų kiekius ir kainas, atliktų darbų ir medžiagų vertę (b. l. 173, t. 1). Ieškovai taip pat prašė atsakovės pateikti visas atsakovės išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas. Tokiu būdu ieškovai siūlė pačiai atsakovei pateikti duomenis apie atsakovės realiai atliktus darbus objekte. Nors atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio dokumentas rangos santykiuose (CK 6.662 str. 1 d.), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė tokią savo pareigą pateikti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą atliko.

29. 2017 m. lapkričio 3 d. apeliantė pateikė ieškovams pranešimą apie atsakovės patirtas išlaidas ir nuostolius, tačiau nepateikė jokių savo išlaidas ir nuostolius pagrindžiančių įrodymų, o tik dvi PVM sąskaitas faktūras (b. l. 186–189, t. 1), kuriose nurodytos kainos, netesybos ir nuostoliai nėra pagrįstos realiai patirtomis išlaidomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kam ir už ką sumokėjo 1 561,29 Eur statybvietės paruošimo išlaidų; kam ir už ką sumokėjo 482 Eur patalpų nuomos išlaidų; kaip ir kokiu būdu apskaičiavo, kokiais dokumentais gali pagrįsti 2 772 Eur pamatų įrengimo, 2 910,60 Eur rostverko įrengimo, 6 461,11 Eur sienų įrengimo, 640 Eur pastolių demontavimo, 2 064,10 Eur betoninių čerpių pirkimo išlaidas bei nuostolius; kokiu pagrindu ieškovams apskaičiuotos 4 500 Eur dydžio netesybos; kuo pagrįsti 6 735,14 Eur nuostoliai ir negautas pelnas.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovai pagrįstai patys ėmėsi iniciatyvos sudaryti atsakovės atliktų darbų apskaičiavimo ir įvertinimo sąmatas. Ir tuo pagrindu kreipėsi į atestuotą specialistą P. R., kuris parengė tris sąmatas: pirmąja sąmata įvertino atsakovės tinkamai atliktus darbus (7 563,49 Eur), antrąja sąmata įvertino dėl atsakovės kaltės sugadintų medžiagų vertę (639,34 Eur), trečiąja sąmata įvertino broko taisymą (1 279,32 Eur) (b. l. 194–196, t. 1).

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtintas rungtyniškumo principas reiškia, jog kiekviena šalis įrodinėja jai svarbias aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Jeigu dalis šalies teikiamų įrodymų yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, tai teismas gali pripažinti aplinkybę neįrodyta, jeigu byloje nėra pakankamai kitų įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliantė neteikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas išlaidas. Nors atsakovė nurodo, kad specialistas P. R. buvo galbūt šališkas ir pateikė neteisingas išvadas, tačiau pati apeliantė neteikė kitokių skaičiavimų bei vertinimų ir net neprašė skirti teismo ekspertizės. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, o tuo tarpu priešpriešinių įrodymų atsakovė nepateikė, bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, teismo posėdžiuose nedalyvavo bei neteikė paaiškinimų dėl byloje pateiktų reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines, procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Ieškovai prašo skirti apeliantei UAB „Levus“ baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovė UAB „Levus“ sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą ir mažina ieškovų viltis atgauti bent jau bylinėjimosi išlaidas nekalbant apie priteistą avansą.

35. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė apeliacinį skundą, kuris teisėjų kolegijos vertintinas kaip nepagrįstas, tačiau jo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi apeliantė, naudodamasi procesine teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekė apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į apeliacinės instancijos teismą negalima laikyti atsakovės nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovų prašymas skirti apeliantei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą, surašymu. Šios išlaidos yra pagrįstos PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas, advokato paslaugų suteikimo aktu, mokėjimo nurodymu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ir atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas išrašyta ieškovei Ž. N., paslaugų gavėja – Ž. N., apmokėjimą iš savo sąskaitos atliko Ž. N., iš atsakovės priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Levus“ ieškovei Ž. N. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.