Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-72-1058/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
eAN2-72-1058/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01781-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
S. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-72-1058/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01781-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. (S. G.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-23215-2024 paliktas nepakeistas ir S. G. skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23215-2024 S. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis, 2024 m. gegužės 18 d., apie 2.39 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, apgadinta (duomenys neskelbtini) namo tvora bei nukentėjo automobilyje „Toyota“ sėdėjusi keleivė V. Z., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Institucijos 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. G. paskirta administracinė nuobauda – 225 EUR dydžio bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-23215-2024 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį kaip neteisingą ir neobjektyvią; 2) priimti naują nutarimą byloje; 3) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba skirti mažesnį (kaip įmanoma trumpesnį) specialiosios teisės atėmimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų. Taigi atimti teisę vairuoti transporto priemones padarius nurodytą administracinį nusižengimą nėra privaloma. Nors apeliantas sutinka, kad tai yra jo antras analogiškas nusižengimas, tačiau mano, jog Institucijos nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo vis tiek yra per griežtas.

3.2. Vadovaujantis ANK 35 straipsnio 4 dalimi, prašoma atsižvelgti ir įvertinti apelianto individualią situaciją, nes teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikalinga ir būtina. Apelianto teigimu, tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje, t. y. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, o daugiau jokių papildomų finansų negauna ir neturi. Tuo atveju, jei būtų atimta teisė vairuoti, apeliantas negalėtų dirbti, gyventi, nes negautų jokių pajamų. Be to, neturėdamas vienintelio legalaus pajamų šaltinio, galimai netektų (būtų panaikintas) leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negalėtų mokėti mokesčių bei išgyventi, todėl galimai būtų deportuotas į tėvynę, kurioje šiuo metu yra pakankamai nestabili situacija ir gali atsirasti grėsmė sveikatai bei gyvybei.

3.3. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai dėl administracinės nuobaudos skyrimo proporcingumo. Akcentuojama, kad veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Be to, teismai prie išimtinai priskirtinų aplinkybių priskiria ir aplinkybę, kad asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Apelianto nurodymu, nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą padarė tikrai nepiktybiškai, nesąmoningai, todėl dar kartą prašoma atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes bei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.4. Nurodoma, kad apeliantas nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenę ar su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas nusižengimas ne sisteminga veikla siekiant pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Manoma, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui būtu pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje uždirba nedaug, vien paskirta bauda yra pakankama ir efektyvi priemonė, jos nuobaudos tikslai apelianto atžvilgiu būtų pasiekti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Pažymima, kad skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi, kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame procesiniame sprendime bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgiant į nurodytą, daroma išvada, kad skundžiamą nutartį keisti ir tenkinti apelianto skundą nėra faktinio bei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

6. Nagrinėjamu atveju S. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, jog tai daryti bus saugu, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, apgadinta (duomenys neskelbtini) namo tvora bei nukentėjo automobilyje „Toyota“ sėdėjusi keleivė V. Z., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų aplinkybių, jų kvalifikavimo bei paskirtos administracinės nuobaudos nėra jokio ginčo – apeliaciniu skundu ginčijamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) – paskyrimas, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba nustatyti kuo trumpesnį šios teisės atėmimą.

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Aptarta teismų praktika laikytina aktualia ir sprendžiant klausimą dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo ar tokios priemonės neskyrimo.

8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. G. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra baudžiamas ne pirmą kartą, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o argumentų ar duomenų, kodėl negalėtų užsiimti kitokia darbine veikla, kuriai nereikia specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, nagrinėjamu atveju nepateikta. Nurodytų aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptariamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

9. Apelianto teigimu, jis administracinį nusižengimą padarė nepiktybiškai, nesąmoningai. Pirmiausia pastebėtina, kad apeliantas ir nebuvo kaltinamas piktybiškai sukėlęs eismo įvykį, priešingu atveju jam grėstų daug sunkesnės teisinės pasekmės, atitinkamai ši aplinkybė jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemenkina. Automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl jo vairuotojas privalo būti ypač atidus, kad nekeltų pavojaus sau, savo keleiviams ir kitiems viešojo eismo dalyviams. Vairuojant nakties metu, dėl prasto matomumo, yra būtinas dar didesnis vairuotojo atidumas. Kita vertus, nakties metu eismas keliuose yra sąlyginai mažesnis, todėl aplinkybė, kad S. G. atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį kai įvykio vietoje nebuvo jokių posūkių ar kitų kliūčių, galėjusių jam sutrukdyti laiku sustabdyti automobilį, kažkokių pašalinių eismo trikdžių administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, jų nenurodė ir pats pažeidėjas, rodo, jog S. G. administracinį nusižengimą padarė dėl nepakankamo dėmesingumo kelyje. Pastebėtina ir tai, kad buvo apgadintas ne tik stovėjęs automobilis, bet ir namo tvora, iš aptarto fakto bei nuotraukoje matomų mašinų apgadinimų akivaizdu, jog smūgis buvo stiprus, kas dar sykį patvirtina, jog asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus bei nepasirinko saugos greičio buvusiomis sąlygomis. Taigi skunde apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė nepiktybiškai, niekaip nelengvina jo atsakomybės ir nesuteikia pagrindo trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino ar tokios priemonės išvis neskirti.

10. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. G. ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius administracinius nusižengimus, t. y. už nustatyto greičio viršijimą, dvigubos ištisinės linijos kirtimą, transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimą. Tarp šių pažeidimų yra ir dar du, numatyti ANK 417 straipsnio 7 dalyje, už eismo įvykių sukėlimą. Taigi nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai buvo nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. pakartotinai padarytas tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, kol dar nepasibaigė ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės pažeidimų gausa, analogiškų neteisėtų veiksmų kartojimas leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų anksčiau S. G. taikytos teisinio poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė, nepakeitė jo elgesio bei požiūrio į naudojimąsi turima teise, taip pat leidžia teigti, jog jis šia teise naudojasi neatsakingai. Atsižvelgus į anksčiau padarytų teisės pažeidimų skaičių bei pobūdį ir jų tęstinumą, nėra pagrindo tikėtis, kad apeliantas yra pasimokęs iš savo neteisėto elgesio.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teisė vairuoti apeliantui yra reikalinga darbinėje veikloje, o tuo atveju, jei jos netektų, galimai netektų ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Apygardos teismas neabejoja, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės S. G. kurį laiką negalės atlikti tam tikrų darbinių (vairuotojo) funkcijų ir tai gali jam sukelti tam tikrų nepatogumų ar sunkumų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad visos šios aptariamos rizikos egzistavo ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu. Šiuo atveju jo neatsargus vairavimas ankstesnių, per pakankamai trumpą laiką padarytų, KET pažeidimų kontekste rodo, kad asmuo savo teisei priešingo rizikingo elgesio kritiškai nevertino ir jo nekeitė, jo sukeltos pasekmės sunkėja, kadangi nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta kartu vykusios keleivės sveikata. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai atspindi didesnį pažeidėjo pavojingumą, kas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir analogiško elgesio ateityje prevencinių tikslų, sąlygoja griežtesnę atsakomybę.

12. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jokie duomenys, kodėl apeliantas negalėtų užsiimti kitokia darbine veikla, kuriai nereikia specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, nebuvo pateikta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pats asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir darbinėje veikloje, turi būti suinteresuotas jos neprarasti. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suteiktų prioritetą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams ir pažeistų viešąjį interesą užtikrinti visuomenės saugumą, o kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo, turi būti įvertinta, ar priėmus tokį sprendimą bus užtikrintas ir visuomenės interesas.

13. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju, S. G. paskirtas specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas atitinka minimalų – 1 metų terminą. Dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių nebuvimą, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatytas pagrindas S. G. apskritai neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar nustatyti trumpesnį šios poveikio priemonės terminą nei kad jį nustatė Institucija 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu. Tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime taip pat nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir / ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. (S. G.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė