Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Ž. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Šalies argumentai

4.1. S. Ž. nuomone, teismas 1 170 Eur baudą jam skyrė neteisėtai ir nepagrįstai. Apeliantas, pasisakydamas dėl, jo teigimu, „skundžiamoje 2023-01-10 teismo nutartyje patikslinto baudos skyrimo pagrindo“, skunde nurodo, kad „Teismas 2023-01-10 nutartimi skyrė Ieškovui baudą – 1 170 Eur už tai, kad a) neva nepateikė ataskaitų, kurių įmonė ir neturėjo teikti, b) neva nepateikė dokumentų, kai dokumentai buvo pateikti.“ Atkreipia dėmesį į byloje esančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pildyti ataskaitos FR0711 ir neturėjo pildyti ataskaitos FR0971, tai yra akivaizdus įrodymas, kad byla išvis neišnagrinėta ir neatskleista jos esmė, nes nutartyje įrodymai nuslepiami, todėl nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir naikintina.

4.2. Teigia, kad prievolė įrodyti nagrinėjamą faktinę aplinkybę tenka šaliai, kuri byloje remiasi ta faktine aplinkybe. Todėl VMI tenka prievolė įrodyti faktines aplinkybes, kurios yra būtinos baudos teisėtumo patvirtinimui, o S. Ž., kaip privačiam asmeniui, tenka prievolė įrodyti gynybos nuo reikalavimo paskirti baudą argumentus. Jeigu negalima pašalinti su faktine aplinkybe susijusių abejonių, bus laikoma, kad šalis, kuriai tenka prievolė įrodyti tą faktinę aplinkybę, neįvykdė prievolės įrodyti ir teismas konstatuos, kad faktinė aplinkybė neįrodyta. Tačiau teisėjui tenka pareiga išspręsti svarbius faktinius klausimus. Šioje administracinėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus, kad tokių ataskaitų pildyti neturėjo, todėl teismas padarė šiurkščias teisės taikymo klaidas ir ignoravo akivaizdžius rašytinius buhalterinius įrodymus, jų nevertino, todėl nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta įrodymais, neteisėta, todėl naikintina. Faktiniai įrodymai ir atsikirtimai yra ne S. Ž. subjektyvi nuomonė, kaip konstatavo teismas. Rašytiniai įrodymai, kurie logiškai paaiškina ir įrodo, kad įmonė neturėjo pildyti ataskaitos, negali būti iškraipomi ir ignoruojami, nes tai pažeidžia „logiškumo, teisingumo, sąžiningumo teisės principus“. Tokiu atveju įmonė yra neteisėtai verčiama teikti ataskaitas, kurių neprivalo rengti, o juo labiau nėra faktinio bei teisinio pagrindo tokias ataskaitas teikti VMI. Todėl „toks teismo nutarimas nesiremiant įrodymais yra nepagrįstas ir naikintinas“.

4.3. Tauragės VMI specialistė, net neprašiusi paaiškinti situacijos ir faktinių aplinkybių dėl ataskaitos FR0711 pateikimo, bando „formuoti neteisingą praktiką“, kad galima subjektyviai ir selektyviai interpretuojant duomenis primesti nebūtas prievoles juridiniam asmeniui, tai yra eiti prieš įstatymą, kuris aiškiai apibrėžia ir nurodo, kada turi būti pildoma tokia ataskaita. Todėl Klaipėdos ir Tauragės VMI darbuotojų savavališkas įstatymo ignoravimas patvirtina svarbias aplinkybes, kad šios administracinės bylos esmė nėra atskleista ir byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo. Arba toks neteisėtas baudos paskyrimas turi būti panaikintas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

4.4. Nurodo, kad tokia pati situacija susiklostė ir su ataskaita FR0791 – ataskaita yra užpildyta, galiojanti ir pateikta 2018, todėl vienašališkai be įrodymų Tauragės VMI nusprendus, kad „ataskaita nepateikta yra neteisėtas VMI veiksmas“. Taip pat nebuvo „prašoma pateikti savalaikiai paaiškinimo dėl tokios ataskaitos, o siekiant tik neteisėtai bausti ir priskaičiuoti menamas baudas į valstybės biudžetą, be jokių įrodymų surašomas administracinių nusižengimų protokolas. Todėl teismas, būdamas aktyvus ir nešališkas, turėjo įvertinti, kad Klaipėdos VMI priimdama nutarimą nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais grindžia savo nutarimą skirti baudą. Buvo pateiktas tik sprendimas skirti baudą, nes neva nepateiktos ataskaitos“. Apelianto nuomone „jau vien tai, kai ne teisminio nagrinėjimo metu, buvo teikiami paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, kad įmonė neturėjo teikti tokių ataskaitų – atsiskleidė Klaipėdos AVMI specialistės šališkumas – nes atsisakė priimti VMI specialistei nepalankius įrodymus į bylą“. Buvo pareikštas naujas nušalinimas 2022 m. rugpjūčio 4 d., kuris nebuvo išspręstas.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „Taip pat informuojame, kad vadovaujantis ANK 618 str. 1 d., 632 str. 7 d. nutarimas ANB bus skelbiamas 2022 m. rugpjūčio 5 d. 14.30 val.“. Apeliantui akivaizdu, kad „nutarimas bus tik formaliai skelbiamas – jis jau buvo priimtas 2022 m. liepos 29 d., nes neišsprendus nušalinimo buvo baigtas bylos nagrinėjimas VMI skyriuje, nes jau nagrinėjimo metu dar 2022-07 mėn., pasimatė šališkumas ir netinkamas bylos nagrinėjimas, kai įmonės įrodymų pateikimas, kurie paneigia nusižengimo protokole surašytus teiginius atskleidė Klaipėdos AVMI specialistės išankstinį nusistatymą ir įrodymų ignoravimą“. Apeliantas nurodo, jog todėl 2022 rugpjūčio 4 d. buvo pareikštas nušalinimas visam Klaipėdos skyriui, nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas, neįvyko paskutinis posėdis ir nebuvo apklausta Tauragės VMI specialistė K. R., todėl nebuvo atlikti „visi būtini priimti veiksmai išnagrinėti bylai reikšmingas aplinkybes“ ir apklausti VMI specialistus (VMI posėdžio garso įrašas), nes 2022 m. liepos 29 d. posėdis neįvyko, todėl byla buvo išnagrinėta S. Ž. nedalyvaujant ir galiojant nušalinimui, tai laikoma pažeidimu.

4.6. Apelianto nuomone, „toks administracinės bylos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas be įrodymų, yra grubus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas, nes užkertamas kelias teikti įrodymus ir gintis nuo nepagrįstų kaltinimų ir persekiojimo“.

4.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nebuvo apklausta Tauragės VMI specialistė K. R., kuri „be įrodymų ir teisinių pagrindų“ surašė administracinio nusižengimo protokolą. Byloje nebuvo apklausta Klaipėdos AVMI specialistė J. N., kuri atliko šališkus veiksmus ir priėmė „skundžiamą nutarimą neteisminio nusižengimo nagrinėjime“, tačiau teisme pasirodė dar kita VMI atstovė, kuri nedalyvavo operatyviniam tikrinime, nedalyvavo surašant nusižengimo protokolą 2022 m. birželio 9 d., nedalyvavo nagrinėjant baudos paskyrimo klausimą neteisminio nagrinėjimo metu. Todėl bylos esmė nebuvo atskleista, tik formaliai VMI specialistai vieni nuo kitų permeta tokio nepagrįsto sprendimo nagrinėjimo ir atsakomybės klausimus. Viena specialistė surašo protokolą bei nepateikia įrodymų, tik subjektyvų vertinimą, bet nepaskiria baudos, kita specialistė nagrinėja formalų nusižengimą, bet ignoruoja įrodymus ir nesigilina į faktines aplinkybes, ji tik formaliai sprendžia, kokio dydžio baudą paskirti asmeniui, bet nesivadovauja įstatymais ir nevertina įrodymų, jie jai neįdomūs, nes „neva jei kita specialistė surašė protokolą, bet nepaskyrė baudos, tai savaime laikoma kažkodėl teisėtu veiksmu“. Tačiau jau vien „(duomenys neskelbtini)“ pateikti įrodymai atskleidžia Tauragės VMI specialistės K. R. neteisėtus veiksmus, kai nesant teisinio pagrindo, tik subjektyviems pasvarstymams, surašomas nepagrįstas „nusižengimo protokolas“.

4.8. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog 2022 m. birželio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik pagal du straipsnius – ANK 505 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Todėl Klaipėdos VMI „susigalvotas naujas“ ANK 189 straipsnis peržengia nagrinėjamos bylos ribas ir yra „neteisėtas veiksmas“, nes nelogiška, kad įmonė veikianti nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metus) staiga padaro registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimą. Apeliantui akivaizdu, kad jokio pažeidimo nėra padaryta, nes nesant teisinio pagrindo „tik Tauragės VMI specialistės duomenų interpretavimui“ padaromos naujos neteisingos išvados, kurios yra subjektyvios ir nepagrįstos įrodymais bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms, elementariai logikai ir buhalterijos dokumentams. Taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonė nebuvo informuota nei 2021 m., nei 2022 m. ir paprašyta per 5 darbo dienas pateikti patikslintą deklaraciją FR0791 / FR0711 ar pateikti paaiškinimus, tačiau „vienašališkai Tauragės VMI specialistė interpretuoja ir iškraipo faktines aplinkybes bei galiojančią pateiktą deklaraciją“, todėl teismas turėjo vertinti įrodymus, o ne „iš Tauragės VMI specialistės subjektyvių pasvarstymų priimti skundžiamą nutartį. Bei Tauragės VMI specialistės subjektyvius teiginius be įrodymų ir be teisinio pagrindo – laikyti savaime teisingus ir teisėtus“. Todėl teismas „nesivadovavo įrodymais, teisiniu pagrindu, įstatymais, kai VMI specialistė nepateikė įrodymų ir neteisėtai aiškino prieštaravimus ne S. Ž. naudai“.

4.9. Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymo apeliantui yra nesuvokiama, kodėl komunikacija su VMI specialiste ir datos bei laiko derinimas mano atveju yra neteisėtai kriminalizuojami. Apelianto nuomone tai akivaizdžiai parodo „baudos dydis, kai asmuo nėra anksčiau padaręs nusižengimo, tačiau bauda surašyta be teisinio pagrindo ir be įrodymų net 1 170 eurų (ne įspėjimas, ne 390 Eur)“. Apeliantui tai yra nesuvokiama ir neteisėta. Mano, kad bauda paskirta atgaline data, kad tai yra „greičiausiai dokumentų klastojimas, nes joks protokolas tai datai 2021-08-03 nebuvo fiksuotas“. Apeliantas nurodo, kad „neva nusižengimas kažkodėl padarytas 2021-08-03, kai dokumentai buvo pateikti ir nuo 2021-05-14 įmonė jų neturėjo“. Apelianto nuomone „nusižengimo protokolo surašymas išvis yra mistinis reiškinys 2022-06-09. Akivaizdu, kad jokio pažeidimo nebuvo, tai ne KET pažeidimas, kuris ilgai apdorojamas kai fiksuotas faktas, tai tiesioginis priskirtos Tauragės VMI specialistės komunikavimas su įmone ir jokių baudų nebuvo paskirta vykdant ir pabaigus operatyvų patikrinimą 2021-12-30“. Dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, galioja ANK 591 straipsnio 1 dalis, kai „nėra atlikta jokio nusižengimo, o bandoma pritempti iškraipant faktinius duomenis, ignoruojant rašytinius įrodymus bei sveiką logiką.“

4.10. Apeliantas teigia, jog COVID-19 apribojimai panaikinti tik 2022 m. gegužės 1 d., todėl asmuo negali padaryti pažeidimo, jei laikosi Vyriausybės nurodymų ir apribojimų, galiojusių pandemijos metu. Apelianto nuomone „VMI specialistės tokio fakto neigimas bei faktinių apribojimų ignoravimas dėl viešojo intereso bei asmenų sveikatos ir traktavimas situacijos – lyg tokių apribojimų nebūtų buvę“, patvirtina, kad ANK 505 straipsnis taikytas neteisėtai, nesant nusižengimo. Pažymi, kad Tauragės VMI specialistė K. R. operatyviai nevažiavo į Klaipėdą į vietą tikrinti dokumentų. Ji saugojo savo sveikatą ir bandė išvengti kontaktų bei užkrato platinimo, tačiau kitą asmenį neteisėtai verčia pažeidinėti Vyriausybės nutarimus. Todėl „abipusis datos ir laiko derinimas yra svarbios aplinkybės ir faktinis įrodymas, kad visuotinis karantinas buvo pateisinama priežastis perkelti patikrinimo datą“. Apeliantas pažymi, jog dėl to pati Tauragės VMI specialistė neprieštaravo, bet 2022 m. birželio 9 d., jau po karantino ir apribojimų panaikinimo, surašė nusižengimo protokolą ignoruodama faktines aplinkybes.

4.11. Apeliantui akivaizdu, kad jei įmonė pateikė rašytinius įrodymus, kad neturėjo teikti ataskaitos FR0711, tai irgi yra akivaizdus įrodymas, kad nėra padarytas nusižengimas. Įmonė pateikė ataskaitą FR0791 ir ji yra VMI sistemoje, galiojanti, todėl „nėra nusižengimo“ nei pagal ANK 187 straipsnį, nei pagal 189 straipsnį. Operatyvus patikrinimas yra patikrinimas vietoje, tačiau reikalavimas vežti dokumentus į Tauragę yra niekaip nesusijęs su atliekamu Operatyviu patikrinimu. Tai tik dar kartą įrodo, kad tokie VMI specialistės veiksmai prasilenkia su mokestinėmis funkcijomis, greičiausiai yra neįtikusio asmens perteklinis spaudimas. Apelianto nuomone vien jau administracinio nusižengimo protokolo surašymas tik 2022 m. birželio 9 d. ir „baudos nepaskyrimas“ parodo, kad jokio nusižengimo nebuvo ir „galioja ANK 591 straipsnio 1 dalis“. Apelianto nuomone, baudos paskyrimo klausimo nagrinėjimas neteismine tvarka ir išreikštas šališkumas bei įrodymų ignoravimas tik patvirtina aplinkybes, kad siekiama neteisėtai persekioti ir nubausti asmenį, kuris turi rašytinius įrodymus, paneigiančius VMI specialistės teiginius. Kadangi S. Ž. nebuvo informuotas apie ataskaitų nepateikimą ir negavo jokio prašymo pasiaiškinti, tai yra „akivaizdi situacija, kurią aprašo ANK 591 str.“ Teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, nes Tauragės VMI specialistės 2021 m. gruodžio 30 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau S. Ž. atveju „buhalteriniai dalykai tampa nesvarbūs, formaliai siekiama bausti net nesant nusižengimo įrodymų ir teisinio pagrindo“.

4.12. Apeliantas nurodo, jog teismo subjektyvūs pasisakymai skundžiamoje nutartyje apie VMI specialistės J. N. nešališkumą yra akivaizdus neįsigilinimas į bylos esmę ir medžiagą, nes nušalinimas dar nebuvo išspręstas, kai ši VMI specialistė toliau nagrinėjo baudos paskyrimo klausimą. 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo tik formalus sprendimo paskelbimas, kuris negali būti teisėtas, kai 2022 m. liepos mėnesį po pareikšto nušalinimo ir neišsprendus to klausimo ši VMI specialistė neteisėtai toliau nagrinėjo baudos skyrimą bei paskyrė sprendimo paskelbimo datą. Teismas, manipuliuodamas datomis, net neperžiūrėjo šios VMI specialistės bylos nagrinėjimo ne teismine tvarka dokumentų – posėdžių VMI posėdžio protokolų (kurių net nėra pateikta į bylą pasirašytų), garso įrašų, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, naikintina. Apelianto 2022 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimo dėl Klaipėdos VMI specialistės J. N. nušalinimo 8 punktas patvirtina, kad „neteisminis nusižengimo nagrinėjimas turėjo grubius teisės pažeidimus, todėl jis negali būti laikomas teisėtu“.

4.13. Apeliantas teigia, kad VMI atliekamos operatyvinio patikrinimo priemonės yra reikalavimų užtikrinimo priemonės ir jos negali būti naudojamos kitai šaliai spausti ar žlugdyti, o VMI specialistės neteisėtas ataskaitų duomenų ignoravimas ir neįsigilinimas į buhalterinius dokumentus pats savaime nesuteikia Tauragės VMI specialistei K. R. pranašumo. Apelianto nuomone tai yra „teismų praktika taikyti teisingumo ir proporcingumo kriterijus sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Nes protokolo surašymas iš savęs negali būti teisinis pagrindimas, nes tokiu atveju nesigilinant į bylos aplinkybes ir apie jas nepasisakant, o dangstantis, kad neprivaloma pasisakyti, tik patvirtina, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta neteisėtai ir nepagrįstai neturint teisinio pagrindo bei pažeidžiant įstatymus“. Apelianto teigimu tokiais neteisėtais ir nepagrįstais sprendimais teismas suteikia galimybes nesąžiningiems VMI specialistams piktnaudžiauti užimamomis pareigomis ir sukuria precedentą, kad baudas galima skirti „išeinant už įstatymo rėmų ir net be įrodymų“.