Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1181-459/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-14
Bylos Nr.
e2S-1181-459/2024
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00306-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
R. D., D. K., V. G.
Atsakovas
I. S.
Trečiasis asmuo
B. V., M. V., K. M., T. M., S. Š., S. K., VĮ Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1181-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00306-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.1; 3.1.14.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. D., D. K. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. D., D. K., V. G. patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl daiktinių teisių registracijos be asmens sutikimo, tretieji asmenys B. V., M. V., K. M., T. M., S. Š., S. K., VĮ Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. D., D. K. ir V. G. 2024 m. vasario 9 d. pateiktu ir 2024 m. balandžio 3 d., iš dalies pašalinus 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 13 d. nutartimis nustatytus trūkumus, priimtu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ir leisti kaip savininkams ieškovams įteisinti buitinių nuotekų tinklus F, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklus L, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruojant bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2023 m. gegužės 22 d. parengtas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas, IS „Infostatyba“ 2023 m. liepos 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovės I. S. sutikimo. Nurodė, kad ieškovų 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymai įregistruoti inžinerinius tinklus VĮ Registrų centro buvo atmesti, nes nebuvo pateikti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės sutikimai. Ieškovai, siekdami pašalinti kliūtis savo daiktinių teisių teisiniam registravimui, gavo reikiamus sutikimus, išskyrus atsakovės I. S., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyti inžineriniai tinklai į atsakovės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pereina iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir toliau nutiesti į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė ne tik nepagrįstai nedavė ieškovams sutikimo įregistruoti inžinerinius tinklus nuosavybės teise, tačiau ir pradėjo reikšti poziciją apie ketinimą vienašališkai juos pašalinti. Nepavykus susitarti geranoriškai, ieškovai prašė leisti atlikti privalomus veiksmus, susijusius su inžinerinių tinklų įteisinimu VĮ Registrų centre, be atsakovės sutikimo. Nurodė, kad abonentines sutartis su UAB „Kretingos vandenys“ ieškovai sudarė 2006–2007 m., kas įrodo, jog ieškovai jau minimu laikotarpiu buvo pastatę (tik neįteisinę nustatyta tvarka) inžinerinius tinklus.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovai ketina tapti inžinerinių tinklų bendraturčiais nesudarydami sąlygų atsakovei tapti šių tinklų bendraturte ar bent jau naudotoja. Atsakovė komunikavo su ieškovais ir siūlė įregistruoti inžinerinius tinklus, sudarant galimybę ir atsakovei naudotis ginčo tinklais, tačiau susitarti nepavyko. Byloje nėra duomenų, kad sklype įrengti inžineriniai tinklai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą su 2023 m. rugpjūčio 2 d., 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymais įregistruoti nekilnojamųjų daiktų – buitinių nuotekų tinklų F, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų L, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruojant ieškovų nuosavybės teises (po 1/3 dalį) į šiuos tinklus. Ieškovų prašymai atmesti, nes nebuvo pateikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės I. S. ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės S. K. rašytiniai sutikimai. 2024 m. balandžio 24 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose vykdant teismo 2024 m. balandžio 19 d. rezoliucija nustatytą įpareigojimą, nurodė, kad 2004 m. kovo 18 d. žemės sklypo plane yra pažymėtos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, dalys, kuriose nustatyti servitutai – S 150 ir S2 250, o 2023 m. kovo 10 d. žemės sklypo plane ne tik pažymėtos dalys, kuriose nustatyti servitutai, bet ir nurodyti servitutų duomenys.

4. Ieškovams 2024 m. gegužės 17 d. teisėjos rezoliucija buvo pasiūlyta ir ieškovai 2024 m. birželio 17 d. nutartimi, kuria byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pateiktus rašytinius paaiškinimus, buvo įpareigoti pateikti įrodymus, kad VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti ieškinyje nurodytus inžinerinius tinklus be atsakovės sutikimo, esant nustatytam konkrečiam servitutui. Ieškovai teismo įpareigojimo neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2024 m. liepos 17 d. byla buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje. 2024 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovams nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties priėmimo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams, paaiškėjusiems po ieškinio priėmimo, pašalinti ir išaiškintos trūkumų nepašalinimo pasekmės. Paaiškėjus, kad ieškiniu prašoma leisti įregistruoti objektus su žinomai netiksliais (tikrovės neatitinkančiais) kadastro duomenimis, ieškovai įpareigoti patikslinti kadastrinius matavimus, kuriais grindžiamas ieškinys. Rengiantis bylos nagrinėjimui surinkus papildomus duomenis iškilo abejonių dėl ieškinio pagrindo pagrįstumo, t. y. ieškovų galimo teisių pažeidimo realumo, todėl ieškovai pakartotinai įpareigoti pateikti įrodymus, kad VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti ieškinyje nurodytus inžinerinius tinklus (patikslinus kadastrinius duomenis) be atsakovės sutikimo, esant nustatytam konkrečiam servitutui ir inžineriniams tinklams faktiškai patenkant į servituto teritoriją.

6. Nustatytas terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2024 m. rugpjūčio 16 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

7.1. Nurodė, kad ieškovai per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepareiškė, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovai (toliau ir apeliantai) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pašalinti ieškinio trūkumus nebuvo operatyvus ir savalaikis veiksmas. Ieškovai nepiktnaudžiavo procesu, esminius trūkumus, kurie laikyti kliūtimi priimti nagrinėti ieškinį, šalys pašalino, todėl teismas pradėjo procesą – buvo gautos tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų pozicijos byloje ir tik parengiamojo posėdžio metu teismas iškėlė siurprizinį reikalavimą – pateikti įrodymus, kad VĮ Registrų centras atsisakė atlikti registravimo veiksmus, žinodamas apie servituto buvimą, ir kartu nurodė, kad šalys turi patikslinti kadastro duomenis.

8.2. Nurodo, kad reikalavimas pakartotinai pagrįsti, kad ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą nurodydami servitutą, negalėjo tapti ieškinio trūkumu ar kliuviniu nagrinėti ieškinį tokį, koks jis buvo pateiktas. Be kita ko, nors toks teismo reikalavimas ir buvo perteklinis, ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dar kartą pabrėždami servituto buvimą, tačiau savo pozicijos trečiasis asmuo nepakeitė, nurodė vadovautis jau anksčiau jo nurodyta pirmine pozicija.

8.3. Dėl netinkamų kadastro duomenų pažymi, kad šios aplinkybės galėjo būti įvertintos nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. patikslinant kadastrinius duomenis ar nurodytų duomenų pagrįstumą ar teisingumą. Pastaruoju reikalavimu pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, akcentuodamas aplinkybę, kuria nesivadovavo net pačios ginčo šalys ir nenurodė savo atsikirtimuose nei atsakovė, nei tretieji asmenys, todėl teismo nurodytos aplinkybės nebuvo procesinė kliūtis nagrinėti ieškovų ieškinį ir jį išnagrinėjus priimti procesinį sprendimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

9.1. Nurodo, kad 2024 m. liepos 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ir 2024 m. liepos 17 d. teismo nutartyje nurodytos aplinkybės paaiškėjo po ieškinio priėmimo ir ieškovams buvo nurodyta ieškinio trūkumus ištaisyti bylos pasirengimo stadijoje – nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, taigi operatyviai ir laiku.

9.2. Nurodo, kad netinkami kadastro duomenys yra įrodymai, kurie prieštarauja ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms (inžinerinių tinklų statybos metai), tai yra ieškinio pagrindo trūkumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

13. Apeliantai kartu su procesiniais dokumentais pateikė papildomus įrodymus – kreipimosi į VĮ Registrų centrą duomenis su atsakymu, kadastrinę bylą, deklaraciją dėl statinių.

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017).

15. Kadangi buvo pateikti pirmosios instancijos teismo reikalauti įrodymai, kurie turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Ieškovams pareiškus ieškinį 2024 m. vasario 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. 2024 m. kovo 13 d. nutartimi, nustačius, kad 2024 m. vasario 14 d. teismo nutartimi nustatyti trūkumai pašalinti tik iš dalies, ieškovams pakartotinai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas 2024 m. balandžio 3 d. rezoliucija nusprendė, iš dalies pašalinus 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 13 d. nutartimis nustatytus trūkumus, patikslintą ieškinį priimti ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 17 d., metu buvo aiškintasi dėl kadastro bylose nurodytų inžinierinių tinklų statybos datos. 2024 m. liepos 17 d. teismo nutartimi teismas nurodė ieškovams, kad inžinerinių tinklų kadastro duomenys neatitinka ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų dėl inžinerinių tinklų eksploatacijos pradžios. Be to, ieškovai, kreipdamiesi į VĮ Registrų centrą, nenurodė duomenų apie servitutus. Atsižvelgiant į tai ieškovams buvo nustatytas 30 dienų terminas ieškinio trūkumams, paaiškėjusiems po ieškinio priėmimo, pašalinti (iki 2024 m. rugpjūčio 16 d.), nurodant, kad, nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (LR CPK 296 str. 2 d.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Apeliantai, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas reikalaudamas pakartotinai pagrįsti, kad ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą nurodydami servitutą, negalėjo šios aplinkybės laikyti ieškinio trūkumu ar kliuviniu nagrinėti ieškinį tokį, koks jis buvo pateiktas. Be kita ko, nors toks teismo reikalavimas ir buvo perteklinis, ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dar kartą pabrėždami servituto buvimą, tačiau savo pozicijos trečiasis asmuo nepakeitė, nurodė vadovautis jau anksčiau jo nurodyta pirmine pozicija. Dėl netinkamų kadastro duomenų apeliantai pažymi, kad šios aplinkybės galėjo būti įvertintos nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. patikslinant kadastrinius duomenis ar nurodytų duomenų pagrįstumą ar teisingumą. Pastaruoju reikalavimu pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, akcentuodamas aplinkybę, kuria nesivadovavo net pačios ginčo šalys, todėl teismo nurodytos aplinkybės nebuvo procesinė kliūtis nagrinėti ieškovų ieškinį ir jį išnagrinėjus priimti procesinį sprendimą.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06).

19. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia, įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 17 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovams kreipiantis dėl inžinerinių tinklų įregistravimo (2023 m. rugpjūčio 2 d.) registratoriui buvo pateiktos kadastrinių matavimų bylos su klaidingais kadastro duomenimis – neteisingais inžinerinių tinklų statybos metais (tai nagrinėjamu atveju turi esminės reikšmės), o duomenys apie konkrečius administraciniu aktu nustatytus servitutus ir jų turinį bei tai, kad inžineriniai tinklai patenka į servituto teritoriją, pateikti nebuvo ir atitinkamai, registratoriui priimant sprendimus, kuriais ieškovų prašymas buvo atmestas, vertinti nebuvo. Paprastai, esant nustatytam konkrečiam servitutui (tarnaujantis), žemės sklypo savininko sutikimo siekiant įregistruoti daiktines teises į inžinerinius įrenginius nereikalaujama. Labai tikėtina, kad, patikslinus kadastrinius matavimus ir pateikus registratoriui duomenis apie servitutus, registratoriaus sprendimas būtų kitoks. O tai lemtų tai, kad nebeliktų ieškinio dalyko. Dėl to kyla abejonių dėl ieškinio pagrindo pagrįstumo, t. y. ieškovų galimo teisių pažeidimo realumo. Todėl ieškovai pakartotinai įpareigoti pateikti įrodymus, kad VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti ieškinyje nurodytus inžinerinius tinklus (patikslinus kadastrinius duomenis) be atsakovės sutikimo, esant nustatytam konkrečiam servitutui ir inžineriniams tinklams faktiškai patenkant į servituto teritoriją. Išaiškinta, kad, nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (LR CPK 296 str. 2 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai: ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovų teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje (nagrinėjamu atveju parengiamojo posėdžio metu), kai sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų šio instituto paskirties. Trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

23. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas bei daromos nepateisinamos kliūtys pasinaudoti teismine gynyba, kas sudarytų CPK 5 straipsnio bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prieš Turkiją, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga prieš Latviją).

24. Taip pat pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Pažymėtina ir tai, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai savo teisių pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu bei jo priedais, pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties motyvais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, patikslinus kadastrinius matavimus ir pateikus registratoriui duomenis apie servitutus, registratoriaus sprendimas būtų kitoks ir tai lemtų, kad nebeliktų ieškinio dalyko. Atsižvelgiant į apeliantų pateiktus įrodymus, matyti, kad, net ir patikslinus duomenis, kaip to reikalavo pirmosios instancijos teismas, apie inžinerinių tinklų statybos datą (2006 m.) ir pakartotinai kreipusis į VĮ Registrų centrą pabrėžiant servituto buvimą, savo pozicijos VĮ Registrų centras nepakeitė, nurodė vadovautis jau anksčiau jo nurodyta pirmine pozicija.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje plačiai išdėstyti argumentai ir aplinkybės, kuriais ieškovai grindžia ieškiniu reiškiamus reikalavimus atsakovei dėl daiktinių teisių registracijos be asmens sutikimo. Prie ieškinio pridedami priedai, kuriais grindžiamos nurodytos faktinės aplinkybės. Taip pat ieškinyje argumentuojama, kokias pažeistas teises bei teisėtus interesus siekia apginti ieškovai. Taigi, nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. Pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra tokio masto, jog teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti bylos.

27. Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 8 straipsniai, 225 straipsnis, 230 straipsnis). Tačiau procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, jie neužkerta galimybės teismui nagrinėti bylą ir trūkstamų duomenų gauti bylos nagrinėjimo metu (nagrinėjamu atveju apeliantai teismo pareikalautus įrodymus jau pateikė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymo ieškovams keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovų jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovai turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.

28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, dėl ko nepagrįstai ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. Atsakovė I. S. pateikė duomenis apie patirtas 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas).

32. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje netenkintinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Raimonda Andrulienė