Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-785/2015;

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01011-2011-6;

2015 m. vasario 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistosios N. P. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. už netikrų dokumentų gaminimą ir nuteista 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų (376 EUR) bauda.

S. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš N. P. priteista S. S. 1000 litų (289,62 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Iš N. P. valstybei priteistos proceso išlaidos – advokatės atstovavimo nukentėjusiajam S. S. išlaidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 260 litų (75,30 EUR).

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteista už tai, kad dirbdama UAB (duomenys neskelntini)vadybininkės pareigose, 2010-10-15 13.10 val. bendrovės (duomenys neskelntini)patalpose, esančiose (duomenys neskelntini), Kaune, veikdama kartu su bendrovės direktoriumi M. K. ir direktoriaus pavaduotoju G. K., dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdama vieningą tikslą (sumanymą) – atleisti S. S. iš darbo, pasirašydama Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 01 ir savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbuotojas S. S. atsisakė susipažinti su nušalinimo aktu, pagamino netikrą dokumentą,

tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010-10-15, tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės (duomenys neskelntini)patalpose, esančiose (duomenys neskelntini), Kaune, pasirašydama po įsakymu Nr. 10/10/15-02 ir savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šis įsakymas darbuotojui S. S. buvo įteiktas, bet jis pasirašyti atsisakė, pagamino netikrą dokumentą,

tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010-10-18, tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės (duomenys neskelntini)patalpose, esančiose (duomenys neskelntini), Kaune, pasirašydama po įsakymu Nr. 10/10/18-01 ir savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbuotojui S. S. šis įsakymas buvo įteiktas, tačiau jis pasirašyti atsisakė, pagamino netikrą dokumentą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistosios N. P. gynėja, advokatė Neringa Grubliauskienė, pašo pakeisti 2014-10-06 Kauno apylinkės nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo – atleisti nuteistąją nuo bausmės atlikimo dėl sveikatos būklės. Pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl 1000 Lt / 289,62 EUR nukentėjusiajam priteisimo ir šioje dalyje nukentėjusiojo S. S. reikalavimą atmesti. Taip pat pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl 260 Lt / 75,30 EUR valstybei priteisimo ir šioje dalyje šių išlaidų iš nuteistosios nepriteisti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo paskirta bausmė prieštarauja BK 54 str. nuostatoms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, baudžiamojo proceso paskirčiai. Nepaisant to, jog teismas nurodė, kad N. P. skirtina švelniausia iš įstatyme numatytų bausmių – bauda, tačiau pareiškėja mano, kad ši paskirta bausmė prieštarauja BK 54 str. nustatytiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Teismas nurodė, jog N. P. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, t.y. ji kaip bendrovės darbuotoja pasirašė bendrovės vadovų parengtus dokumentus. Teismas, aptardamas atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes, atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatė, tačiau, manoma, jog nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajam S. S. civilinio proceso tvarka buvo priteistas neturinės žalos atlyginimas. Yra pagrindo teigti, kad nusikalstamų veiksmų pasekoje atsiradusi žala nukentėjusiajam yra atlyginta, nors neturtinę žalą atlygino ne nuteistoji, o bendrovė, tačiau ši aplinkybė leidžia teigti, kad nukentėjusiojo pažeista teisė yra atstatyta, todėl turėjo būti pripažinta teismo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepasisakė dėl nuteistosios sveikatos būklės, turinčios reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui, bei galimybei ją atlikti. N. P. serga onkologine liga, jos sveikatos būklė nuolat blogėja. Nuteistoji yra registruota darbo biržoje, tačiau jos galimybės įsidarbinti esant tokiai sveikatos būklei yra labai apribotos. N. P. gauna nedarbingumo išmoką 528,66 Lt / 153,11 Eur. Jos pajamos yra dvigubai mažesnės, nei minimali mėnesio alga, todėl akivaizdu, jog netgi teismo nustatytas mažesnis baudos dydis ir ilgesnis jos sumokėjimo terminas, neleistų nuteistajai atlikti bausmės – sumokėti baudos. Bausmė, kurios nuteistoji negali atlikti dėl savo sveikatos būklės, negali būti laikoma nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga. Manoma, kad teismas turėjo N. P. atleisti nuo bausmės atlikimo, arba paskirti tokią bausmę, kurią nuteistoji galėtų realiai pagal savo sveikatos būklę atlikti, pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę, kuri galėtų būti paskirta iki 6 mėnesių.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su S. S. priteistomis advokato išlaidomis. Nurodoma, kad iš pateikto kvito matyti, jog pinigai advokatui buvo sumokėti už patarimą ir kitas teisines paslaugas, kurios nėra detalizuotos. Nuteistoji neginčija nukentėjusiojo teisės į turėtų atstovo paslaugų atlyginimą, tačiau advokatas V. Vasilionokas baudžiamojoje byloje, kaip nukentėjusiojo atstovas nedalyvavo, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo teiktų paslaugų atlyginimą. Iš viešai skelbiamos informacijos žinoma, kad advokatas V. Vasilionokas atstovauja nukentėjusiojo ir jo dukters interesus kitose byloje, tačiau šioje byloje jokių teisinių paslaugų nukentėjusiajam nėra teikęs. Pinigų paėmimo kvitas buvo išrašytas 2012-10-29, o civilinis ieškinys paduotas 2012-11-06, t.y. už advokato paslaugas buvo sumokėta anksčiau, nei parengtas procesinis dokumentas. Nors ir būtų vertinama, jog pinigai buvo paimti už civilinį ieškinį, tačiau derėtų atsižvelgti, jog civilinis ieškinys nebuvo patenkintas, todėl teismas neturėtų šių išlaidų priteisti. Pažymima, jog byloje apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti trims žmonėms, o N. P. vaidmuo pripažintas antraeiliu, todėl turėjo būti priteista ne 1/3, o dar mažesnė šių išlaidų dalis.

Be to, skunde nesutinkama su 260 Lt / 75,30 EUR valstybei priteisimo už antrinę teisinę pagalbą. Nurodoma, jog aukščiau nurodytais motyvais, t.y. dėl N. P. sunkios ligos, mažų pajamų ir dėl blogos sveikatos būklės yra apribotos galimybės įsidarbinti, todėl teismas turi pagrindą šių išlaidų iš nuteistosios nepriteisti. Manoma, jog tai atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. N. P. byla dėl jos sveikatos būklės buvo išskirta, todėl iš esmės S. S. atstovo buvimas ar nebuvimas šioje byloje negalėjo įtakoti bylos baigties – buvo akivaizdu, kad N. P. kaltė bus įrodyta, o civilinis ieškinys – atmestas, kadangi dėl kitų nuteistųjų įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiu ir nutartimis buvo nustatytos faktinės aplinkybės, tiesiogiai susijusios su N. P. veikos kvalifikavimu, o taip pat ir civiliniu ieškiniu, todėl nukentėjusiojo atstovo dalyvavimas buvo tik formalus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su N. P. nuteisimu pagal BK 300 str. 1 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Nuteistosios N. P. gynėja advokatė N. Grubliauskienė apeliaciniame skunde nesutinka su N. P. paskirta 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų ( 376 EUR) bauda pagal BK 300 str. 1 d. ir prašo N. P. atleisti nuo bausmės atlikimo arba paskirti laisvės apribojimo bausmę.

Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Skiriant bausmę siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Skirdamas bausmę N. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus, kaltininkės asmenybę bei kitas aplinkybes. Taip pat į tai, kad N. P. anksčiau neteista, dėl ligos jai nustatytas 40 proc. darbingumas, gauna netekto darbingumo pensiją. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. P. vaidmuo, darant nusikalstamą veiką, buvo antraeilis.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, kad N. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nuteistosios gynėja nurodo, jog nors neturtinę žalą S. S. atlygino ne nuteistoji, o bendrovė, tačiau ši aplinkybė leidžia teigti, kad nukentėjusiojo pažeista teisė yra atstatyta, todėl turėjo būti pripažinta teismo kaip N. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 2 d.). Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 59 str. 2 d. nuostatos suteikia galimybę teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Ši nuostata suteikia teismui galimybę įvertinti kitas aplinkybes ir jas pripažinti lengvinančiomis, tačiau neįpareigoja to daryti. Iš bylos duomenų matyti, jog neturtinė žala S. S. buvo atlyginta juridinio asmens civilinio proceso tvarka, todėl pripažinti tai N. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Akivaizdu, kad atlyginant žalą nebuvo, jokių aktyvių N. P. veiksmų, o juridinis asmuo vykdė jam skirtą prievolę.

Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nenustatęs N. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į teisingumo principo užtikrinimą, nuteistajai N. P. pagal BK 300 str. 1 d. paskyrė teisingą bausmę, kuri neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas N. P. skyrė švelniausią iš įstatyme numatytų bausmių – baudą. N. P. skirta 10 MGL bauda yra laikytina pakankamai švelnia, kadangi BK 47 str. 3 d. 2 p. už nesunkų nusikaltimą numatė iki 100 MGL dydžio baudą (BK redakcija galiojusi iki 2011-04-28). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas skyrė bausmės rūšį ir dydį teisėtai, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyta nuteistosios sveikatos būklė nėra pagrindas ją atleisti nuo bausmės kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad kaltininko atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 str. 1 d.). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu sunkia nepagydoma liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-337/2010, 2K-212/2011, 2K-497/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013, 2K-221/2014). Šiuo atveju tai, kad N. P. serga ir jai dėl ligos nustatytas 40 proc. darbingumas, nėra pagrindas ją atleisti nuo bausmės ir daryti išvadą, jog paskirtą bausmę atlikti per sunku. Skirdamas bausmės rūšį ir dydį apylinkės teismas, kitų aplinkybių visumoje, įvertino nuteistosios sveikatos būklę ir nustatytą 40 proc. darbingumą, todėl nustatė ilgesnį baudos mokėjimo terminą.

Pareiškėja taip pat nesutinka su S. S. priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir valstybei priteistomis proceso išlaidomis. Apskųstame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje pasisakyta, jog BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinio skundo motyvai, jog advokatas V. Vasilionokas baudžiamojoje byloje nedalyvavo, o pinigų paėmimo kvitas išrašytas 2012-10-29, nors civilinis ieškinys paduotas tik 2012-11-06, nėra pagrindas nepriteisti S. S. bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, jog S. S. advokatui sumokėjo 1000 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį nurodyta suma negali būti laikyta per didele. Tai, kad advokatas byloje tiesiogiai neatstovavo, o pinigai buvo paimti anksčiau, nei paduotas civilinis ieškinys, nesuteikia pagrindo abejoti teisinių paslaugų suteikimo faktu. Be to, teisminio proceso metu S. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl iš N. P. valstybei pagrįstai priteistos proceso išlaidos. Tai, kad N. P. byla dėl jos sveikatos būklės buvo išskirta, o ją nagrinėjant jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl kitų nusikalstamos veikos bendrininkų, nepanaikino nukentėjusiojo S. S. teisės byloje turėti atstovą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios N. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.