Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, nuteistųjų gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. ir G. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 30 MGL, t.y. 3900 Lt, bauda;

G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 25 MGL, t.y. 3250 Lt, bauda.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jo naudai solidariai iš M. K. ir G. K. priteista 4000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. ir R. K. išteisinti, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „X“ direktoriumi, 2010-10-15 13.10 val. bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrovės direktoriaus pavaduotoju G. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, turėdamas vieningą tikslą (sumanymą) - atleisti S. S. iš darbo, pagamino netikrą dokumentą, surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją - Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 01, nurodydamas, kad darbuotojui S. S. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati jo elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir dėl to jis nušalinamas nuo darbo, bei šį netikrą dokumentą panaudojo 2011-03-10 pateikdamas Kauno miesto apylinkės teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-10-15 13.20 val. bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, pagamino netikrą dokumentą - Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, kad darbuotojas S. S. siunčiamas į VBĮ „Kauno apskrities priklausomybės ligų centras“ medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bei šį netikrą dokumentą panaudojo 2011-03-10 pateikdamas jį Kauno miesto apylinkės teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-10-15 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją - įsakymą Nr. 10/10/15-02, reikalaudamas vairavimo instruktoriaus S. S. pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo - dėl to, kad 2010-10-15 darbo metu darbe buvo neblaivus bei padarydamas prierašą „šis reikalavimas S. S. buvo įteiktas, ant jo pasirašyti jis atsisakė“, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti G. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kurie savo parašais patvirtino, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsakymas S. S. buvo įteiktas, bet jis pasirašyti atsisakė,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-10-18 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrovės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją - įsakymą Nr. 10/10/18-01 (dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo S. S. skyrimo) bei padarydamas prierašą, kad „šis įsakymas S. S. buvo įteiktas, tačiau ant jo pasirašyti jis atsisakė, nes pasirašė ant savo ir įmonės darbo sutarčių dėl jų nutraukimo“, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti G. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kurie savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsakymas S. S. buvo įteiktas, bet šis nuo parašo atsisakė, bei šį netikrą dokumentą panaudojo 2011-03-10 pateikdamas Kauno miesto apylinkės teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-10-18, tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrovės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą - darbo sutartį sudarytą 2009-06-09 su S. S., pakeisdamas jo turinį ir įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbo sutartis su S. S. nutraukta nuo 2010-10-18 pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d., nors apie šį atleidimą S. S. nebuvo pranešta ir jis UAB „X“ vairavimo instruktoriumi dirbo iki 2010-12-02, bei šį netikrą dokumentą panaudojo 2011-03-10 pateikdamas Kauno miesto apylinkės teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „X“ direktoriaus pavaduotoju, 2010-10-15 13.10 val. bendrovės „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrovės direktoriumi M. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, turėdamas vieningą tikslą (sumanymą) - atleisti S. S. iš darbo, pagamino netikrą dokumentą - pasirašydamas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ( girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 01 ir savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbuotojas S. S. atsisakė susipažinti su nušalinimo aktu, pagamino netikrą dokumentą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-10-15 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrovės „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašydamas po įsakymu Nr. 10/10/15-02 ir savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šis įsakymas darbuotojui S. S. buvo įteiktas, bet jis pasirašyti atsisakė, pagamino netikrą dokumentą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-10-18 ikiteisminio tyrimo melu nenustatytu laiku, bendrovės „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašydamas po įsakymu Nr. 10/10/18-01 ir savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbuotojui S. S. įsakymas buvo įteiktas, tačiau jis pasirašyti atsisakė, pagamino netikrą dokumentą.

Nuteistojo G. K. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – G. K. išteisinti, jam nepadarius veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. Apeliantė skunde nurodė, kad G. K. nepagrįstai yra pripažintas aukščiau nurodytus dokumentus pagaminęs, nes byloje nėra ginčo, kad visus aukščiau nurodytus dokumentus surašė M. K., o G. K. tik savo parašu konstatavo faktą, kad S. S. šie dokumentai buvo pateikti, tačiau jis atsisakė juos pasirašyti. G. K. pareikšti kaltinimai, kuriais remiantis jis buvo nuteistas, yra nepagrįsti, tokią išvadą leidžia daryti kaltinimo apimtis, iš kurios matyti, kad dokumentai tampa netikri tik G. K. parašu patvirtintus tikrovės neatitinančius duomenis, kad S. S. juos atsisakė pasirašyti. Tačiau jau pagaminto dokumento pasirašymas bet kokiu atveju negali reikšti šio dokumento pagaminimo, nes G. K. pasirašė jau ant pagaminto dokumento, ginčo, kad tą dokumentą pagamino M. K., byloje nėra, ir G. K. savo parašu patvirtino tą aplinkybę, kurią matė pats, t.y. kad tas dokumentas S. S. buvo pateiktas, tačiau jis atsisakė jį pasirašyti. Teismas, patenkindamas civilinį ieškinį, sprendime laikė labiau tikėtinas, o ne absoliučiai įrodytas ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl ko S. S. ieškinys buvo patenkintas. Tuo tarpu tokiu būdu civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis baudžiamajame procese teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis, kadangi grįsti nuosprendžio prielaidomis negalima, o bet kokia abejonė turi būti traktuojama kaltinamojo naudai. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nuosprendyje teigiant, kad darytina kategoriška išvada, jog S. S. 2010-10-15 bendrovės patalpose 13 valandą nebuvo, dėl S. S. lankymosi 2010-10-18 bendrovės patalpose visiškai nepasisakyta, nors, kaip matyti iš pateikto pinigų išmokėjimo kvito, S. S. 2010-10-18 buvo išmokėtas darbo užmokestis. Kita svarbi aplinkybė, kurios nevertino teismas yra ta, kad UAB „X“ jokių duomenų apie tai, kad S. S. moko mokinius, neturėjo ir neturėjo pagrindo taip manyti, kadangi S. S. bendrovei vairavimo mokymo lapų neperdavė, o apie jo atliktus mokymus bendrovei, tame tarpe ir M. K., tapo žinoma vėliau iš mokinių, kurie pradėjo reikalauti išduoti pažymėjimą apie praeitą mokymą. S. S. atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad neteisėtai atleidžiant buvo suklastoti dokumentai, juo labiau, kad tokios aplinkybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje net nebuvo nustatytos. M. K. neneigia, kad dėl nežinojimo netinkamai įformino darbo drausmės pažeidimą, tačiau tai nereiškia, kad darbo drausmės pažeidimo nebuvo ar tuo pagrindu surašyti duomenys yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Surašant dokumentus 2010-10-15 ir 2010-10-18 nei G. K., nei M. K. nežinojo, kad šiuos dokumentus turės pateikti teismui.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, patenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies, sudarė prielaidą nukentėjusiajam kaltinamųjų atžvilgiu pasipelnyti, kadangi dėl tų pačių aplinkybių civilinis ieškinys jau buvo išspręstas civilinėje byloje. Teismas įrodymus šioje byloje vertino ne pagal surinktus byloje įrodymus, o jau iš anksto turėdamas susiformavusią nuostatą kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi iki šios bylos nagrinėjimo tos pačios sudėties teismas nagrinėjo administracinę bylą dėl nelegalaus darbo, kuri buvo nepalanki UAB „X“.

Nuteistojo M. K. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį – M. K. išteisinti, jam nepadarius veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. Skundas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir apeliacinis skundas dėl nuteistojo G. K.. Papildomai apeliantė skunde nurodė, kad teismo padaryta išvada, jog M. K. suklastojo darbo sutartį, padarydamas jame tikrovės neatitinantį įrašą, yra nepagrįsta - M. K. kaip UAB „X“ direktorius, priėmęs įsakymą atleisti S. S. iš darbo dėl darbo drausmės pažeidimo, atitinkamai šiuos duomenis įrašė į darbo sutartį. Teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad S. S. turimame darbo sutarties egzemplioriuje tokio įrašo nėra, todėl laiko, kad toks įrašas nebuvo padarytas. Pažymima, kad S. S. pateikė į bylą ne darbo sutartį, o jos kopiją, tai yra darbo sutarties antro egzemplioriaus nepateikė, todėl teigti, kad jis savo egzemplioriuje nepasirašė, teismas neturėjo pagrindo. Savo darbo sutarties egzemplioriaus S. S. galėjo nepateikti sąmoningai, nes ši aplinkybė yra jam nenaudinga, todėl darbo sutarties kopijos, kurioje nėra įrašų apie atleidimą, pateikimas, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad M. K. suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nukentėjusiojo S. S. atstovas atsikirtimuose į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti.

Teismo posėdžio metu apeliantė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad G. K. ir M. K. nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., t. y. nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl šių asmenų kaltės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino bei pagrįstai G. K. ir M. K. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistųjų G. K. ir M. K. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo S. S., liudytojų L. J., P. B., V. D., L. D., G. E. G., J. J., A. L., E. V., M. J. parodymais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2011-09-01 S. S. pareiškimu policijai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kauno regiono departamento 2013-01-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, 2010-10-18 įsakymu dėl S. S. atleidimo iš darbo, 2010-10-15 nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktu, 2010-10-15 įsakymu dėl reikalavimo pasiaiškinti, 2010-10-15 siuntimu dėl asmens neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2831-638/2011, 2009-06-09 darbo sutartimi Nr. 30, sudaryta tarp direktoriaus M. K. ir vairavimo instruktoriaus S. S., 2009-06-09 darbo sutarties Nr. 30, sudarytos tarp direktoriaus M. K. ir vairavimo instruktoriaus S. S., kopija, 2011-10-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2012-06-04 apžiūros protokolu, 2011-03-10 atsiliepimo į ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo kopija, G. E. G. 2012-04-16 pareiškimu, V. K. 2012-04-17 pareiškimu.

Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Oficialaus dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tai gali būti padaroma įrašant į oficialų dokumentą žinomai melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Surašant suklastotą dokumentą nebūtina, kad visa informacija būtų melaginga, svarbu, kad dalis šios informacijos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-527/2006).

Suklastoto dokumento panaudojimas yra jo pateikimas įmonei įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui, įrodinėjant tam tikrą įvykį ar konstatuojant faktą. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektu yra valdymo tvarka. Pateikiant suklastotą dokumentą, liudijantį tam tikrą faktą, ši tvarka pažeidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40/2005).

Apeliantė skunde neteisingai teigia, kad G. K. nepagrįstai pripažintas kaltu pagaminęs netikrus dokumentus, nes jau pagaminto dokumento pasirašymas negali reikšti šio dokumento pagaminimo. Kaip minėta, oficialaus dokumento suklastojimu BK 300 straipsnio prasme laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas. Iš byloje esančio 2010-10-15 nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto Nr. 01 (1 t., b. l. 13-14) matyti, kad G. K. savo parašu patvirtino, jog darbuotojas S. S. atsisakė susipažinti su nušalinimo aktu. Iš 2010-10-15 įsakymo dėl reikalavimo pasiaiškinti (1 t., b. l. 15) ir 2010-10-18 įsakymo dėl S. S. atleidimo iš darbo (1 t., b. l. 12) matyti, kad G. K. savo ranka parašė, jog šie įsakymai darbuotojui S. S. buvo įteikti, bet jis pasirašyti atsisakė ir tai patvirtino savo parašu. Įvertinus šiuos dokumentus, darytina išvada, kad G. K. įrašė į oficialius dokumentus žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją ir tai patvirtino savo parašu (įsakymų atveju), tikrovės neatitinkančią informaciją patvirtino savo parašu (nušalinimo nuo darbo akto atveju) ir tokiu būdu pakeitė dokumentų tikrumą ir jų turinio teisingumą, t. y. suklastojo oficialius dokumentus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji M. K. ir G. K. pripažino, jog jie surašė ar pasirašė tuos dokumentus, dėl kurių suklastojimo jie yra nuteisti (Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. 01, Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, įsakymas Nr. 10/10/15-02 (dėl pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo), įsakymas Nr. 10/10/18-01 (dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo S. S. skyrimo), darbo sutartis, sudaryta 2009-06-09 su S. S.)), tačiau tvirtino, kad šių dokumentų turinys nėra suklastotas, atitinka objektyvias faktines aplinkybes. Toks nuteistųjų paaiškinimas prieštarauja nukentėjusiojo, liudytojų parodymams ir rašytinei bylos medžiagai.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad apie atleidimą iš darbo jam tapo žinoma tik 2012 m. gruodžio 2 d., kai jis kreipėsi dėl recepto į sveikatos priežiūros įstaigą. Iki to laiko apie atleidimą jam nebuvo žinoma, jis mokė UAB „X“ mokinius. Nors apeliantė teigia, kad S. S. 2010-10-18 lankėsi bendrovės patalpose, nes tą dieną jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio išmokėjimo faktas nepaneigia, jog nuteistieji suklastojo dokumentus, dėl ko nukentėjusysis buvo neteisėtai atleistas iš darbo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nukentėjusiojo darbo specifiką, t. y. į tai, kad jo darbo pobūdis nereikalavo dirbti griežtai nustatytomis valandomis, nereikalavo kasdien atvykti į darbovietę ir bendrauti su administracija. Nukentėjusysis S. S. parodė, kad UAB „X“ jam paskirdavo mokinius, išduodavo vairavimo mokymo lapus, atlyginimą mokėjo pagal paruoštų mokinių skaičių, mokinius jis mokino savarankiškai. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad S. S. laikotarpiu nuo 2010-10-15 iki 2010-12-02 išties galėjo nežinoti apie jo atleidimą iš darbo, ir kad jo parodymai neprieštarauja nustatytų aplinkybių visumai.

Kaip minėta, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojų parodymais. Visų šių asmenų parodymai patvirtina vieni kitus, yra išsamūs ir nuoseklūs, todėl jais teismui nesivadovauti nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Tai, kad S. S. iki gruodžio mėn. pradžios mokė mokinius, pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu, remdamasis liudytojų parodymais ir kitais įrodymais. Būtent, liudytojas J. J. parodė, kad S. S. mokė jį vairuoti, paskambinęs gruodžio mėnesio pradžioje, pasakė, kad važiavimų su juo daugiau nebus, nes yra atleistas iš darbo. Liudytojai A. L., V. D. taip pat davė parodymus, analogiškus J. J. parodymams. Liudytojas G. E. G. patvirtino iki 2010 m. gruodžio mėn. matęs S. S. gatvėse mokantį vairuoti mokinį automobiliu su UAB „X“ reklama. Vairavimo mokymų lapų originalai, kuriuos pateikė S. S., irgi patvirtina, kad S. S., kaip UAB „X“ vairavimo instruktorius, mokė vairuoti UAB „X“ mokinius 2010 m. spalio - gruodžio mėn. Be to, visi paminėti liudytojai patvirtino, jog už vairavimo kursus sumokėjo tiesiogiai UAB „X“ ir vairavimo instruktoriams pinigų nemokėjo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, jog mokiniai buvo mokomi paties S. S. iniciatyva, o ne UAB „X“ vardu. Liudytojai L. J. ir L. D. patvirtino, kad 2010 m. spalio 15 d. jas mokė vairuoti instruktorius S. S., instruktorius buvo blaivus. Be to, visi apklausti liudytojai, kuriuos mokino vairuoti nukentėjusysis, paliudijo, kad vairavimo pamokų metu jie niekada nematė S. S. neblaivaus, nuo jo niekada nesklido alkoholio kvapas.

Šių liudytojų parodymus patvirtino liudytojas G. E. G., kuris paaiškino, kad 2010 m. gruodžio mėnesį S. S. UAB „X“ nematė. Jis pasiimdavo mokinius, dokumentus ir dirbdavo. Jam nereikėdavo važiuoti į mokyklą. Girdėjo, kad kiti instruktoriai turėjo pasirašyti, kad mokė S. S. mokinius. 2010 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio mėnesio pradžioje į kabinetą jį pasikvietė direktorius M. K.. Kabinete jis buvo vienas. Jis pasakė, kad „reikia prasukti reikalą“, kad S. S. atleistas iš darbo, ir jam reikia pasirašyti vairavimo mokymo lapuose, kad jis už S. S. mokino vairuoti dvi mokines. Jis nenorėjo to daryti, bet direktorius pasakė, kad tuomet jį atleis, todėl sutiko pasirašyti. M. K. padavė du lapus, kuriuose buvo tik jo pavardė ir asmens kodas, jie nebuvo užpildyti. M. K. skubino, nes jam reikėjo dar paimti mokinių parašus ir nuvežti dokumentus į Transporto inspekciją. Jis pasirašė grafoje „vairavimo instruktorius“, kitos grafos buvo neužpildytos, mokinių pavardžių ir parašų nebuvo. Iki 2010 metų gruodžio mėnesio jis matė S. S. dirbantį UAB „X“, matė jį važinėjantį gatvėse su mokiniais. Ant jo automobilio buvo „X“ užrašas – reklama. 2010 m. gruodžio mėnesį jam paskambino S. S. ir papasakojo, kad nuvykęs į polikliniką sužinojo, jog prieš mėnesį jis atleistas iš darbo.

Šio liudytojo teisme duotus parodymus patvirtina ir jo 2012-04-16 pareiškimas, kuriame nurodyta, kad tarp direktoriaus M. K. ir S. S. prasidėjo nesutarimai, kai pastarasis atsisakė pildyti tuščius blankus. G. E. G. girdėjo, kaip M. K. grasino atleisti S. S. nepaklusus jo reikalavimams. Atleidus S. S. prasidėjo reikalavimai jo ir V. K. atžvilgiu. Jie abu buvo verčiami pasirašinėti vietoje S. S.. Nesutikus to daryti, prasidėjo grasinimai atleisti iš darbo, kaip ir S. S.. Jis sutiko pasirašyti vairavimo mokymo lapuose, nes bijojo būti atleistas iš darbo. Tai darė ne savo noru ir ne savo valia, dėl to labai gailisi.

Šiuos G. E. G. parodymus patvirtina išteisintojo V. K. parodymai. Jis parodė, kad 2011 m. pavasarį, prieš atvykstant komisijai, jį išsikvietė M. K. ir nurodė užpildyti vairavimo lapą. Nesigilinęs, jis sudėjo parašus, surašė datas, kurios buvo parašytos ant atskiro lapelio. Kas surašė tą lapelį, jis nežino. Lapelį pateikė M. K.. M. K. liepė pasirašyti ir davė suprasti, kad kitu atveju jis negaus mokinių ir pasibaigs darbas. Jis nesuvokė, kad klastojo dokumentus. Nurodo, jog pildė tik vieną lapą ir tik vieną kartą pasirašė E. V. lapą. S. S. dirbo iki 2010 m. rudens ar žiemos. V. K. teisme duotus parodymus patvirtina ir papildo jo 2012-04-17 pareiškimas, kuriame nurodoma, kad tarp direktoriaus M. K. ir S. S. prasidėjo nesutarimai. S. S. buvo verčiamas klastoti vairavimo lapus. S. S. nesutiko ir 2010-10-18 buvo atleistas iš darbo. Atleidus S. S., M. K. jis buvo verčiamas užpildyti vairavimo lapą, nurodant, kad jis mokino E. V.. Nesutikus to daryti, jam buvo grasinama atleisti iš darbo. To paties buvo reikalaujama ir iš instruktoriaus G. E. G.. Išsigandęs S. S. likimo, jis sutiko pasirašyti. Tai darė ne savo noru ir ne savo valia, dėl to labai gailisi.

Minėtus parodymus patvirtina ir liudytojų M. J. ir E. V. parodymai. Liudytojas E. V. parodė, kad su S. S. važinėjo nuo spalio 20 d. iki lapkričio 12 d. Su kitu instruktoriumi nevažinėjo. Nuo S. S. niekada nesklido alkoholio kvapas. Jis su V. K. niekada nevažiavo ir nieko jam nepasirašė. Apie kitą instruktorių jokios kalbos nebuvo.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį pradėjo mokytis vairavimo mokykloje „X“. Praktinio vairavimo jį mokino S. S.. Su pastaruoju asmeniu jis važiavo gal 7-8 kartus, ne visas pamokas išvažiavo. Jam buvo pranešta, kad instruktorius nebeturi licencijos. Paskambino pats instruktorius ir pasakė, kad reikia susitikti. Tada jam pasakė, kad jo licencija nutraukta. Po kiek laiko paskambino mokyklos direktorius, kuris paprašė pasirašyti ant tuščio vairavimo lapo. Ikiteisminiame tyrime jis nurodė, kad direktorius M. K. jam pasakė, jog paskirtas naujas instruktorius G. E. G., su kuriuo jis galės iš naujo pravažiuoti visus 10 važiavimų ir jam tai nieko nekainuos. Direktorius prašė jo pasakyti, kad buvo paskirtas G. E. G.. Davė jam tuščią vairavimo lapą su G. E. G. pavarde, kad jis pasirašytų ant tuščio lapo. Taip jis ir pasakė, kaip jo prašė. Su G. E. G. iš tikrųjų jis nevažiavo, net nežino kaip jis atrodo. S. S. niekada neteko matyti išgėrusio.

Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimu civilinėje byloje konstatuota, jog „ieškovas (S. S.) 2010-10-15 dirbo tiek, kiek ir turėjo dirbti, policijos sustabdytas ir patikrintas nebuvo, mokiniai, su kuriais dirbo ieškovas, nieko netinkamo jo elgesyje nepastebėjo, kitas instruktorius mokiniams, su kuriais turėjo važiuoti ieškovas, paskirtas nebuvo. Teismas labiau tikėtinu laiko ieškovo aiškinimą, kad aktai jam surašyti melagingai, į administraciją spalio 15 dieną jis apskritai nebuvo užėjęs ir su direktoriumi bei kitais darbuotojais nebendravo. Spręstina, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, nebuvo neblaivus darbe, todėl nebuvo jokio pagrindo atleisti ieškovo iš darbo“.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nutarimas patvirtina, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., M. K., duodamas paaiškinimus, nenurodė, kad S. S. iš darbo buvo atleistas dėl to, kad buvo darbe neblaivus, nepateikė teismui tai įrodančių dokumentų - Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto Nr. 01, Siuntimo dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, įsakymo Nr. 10/10/15-02 (dėl raštiško pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo), įsakymo Nr. 10/10/18-01 (dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo S. S. skyrimo), t.y. dokumentų, dėl kurių suklastojimo yra pareikšti kaltinimai šioje byloje. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šių dokumentų tikrumo, be to, minėtos bylos nagrinėjimo metu M. K. nenurodė, kad S. S. buvo atleistas būtent dėl girtumo darbe.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinių skundų argumentą, kad Kauno miesto apylinkės teismas, patenkindamas civilinį ieškinį, 2011-05-18 sprendime civilinėje byloje laikė labiau tikėtinas, o ne absoliučiai įrodytas ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl ko S. S. ieškinys buvo patenkintas, tuo tarpu tokiu būdu civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis baudžiamajame procese teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis, kadangi grįsti nuosprendžio prielaidomis negalima, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendime civilinėje byloje bei Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nutarime nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas patikrino ir sugretino, apklausęs liudytojus ir kaltinamąjį V. K.. Taigi, faktinės aplinkybės šioje byloje patikrintos, įrodymai ištirti bei įvertinti betarpiškai, dėl ko negalima teigti, kad skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis tik minėtais procesiniais dokumentais.

M. K. pareikšti kaltinimai ir dėl to, kad jis suklastojo tikrą dokumentą - darbo sutartį, sudarytą 2009-06-09 su S. S., pakeisdamas jo turinį ir įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbo sutartis su S. S. nutraukta nuo 2010-10-18 pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2009-06-09 darbo sutartis Nr. 30, sudaryta tarp direktoriaus M. K. ir vairavimo instruktoriaus S. S. patvirtina, kad sutarties 5 punktas buvo keičiamas kelis kartus, ir 2010-10-18 sutartis nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. Sutartis pasirašyta M. K. ir S. S. (1 t., b. l. 37-39). M. K. tvirtino, kad darbo sutartyje padaryti įrašai teisingi. Nukentėjusysis S. S. parodė, jog priimant į darbą jo buvo paprašyta pasirašyti kelis kartus ir tose darbo sutarties grafose, kurios buvo neužpildytos, nurodė, kad apie darbo sutarties nutraukimo faktą jis nebuvo informuotas, įrašai apie jo atleidimą padaryti pasinaudojus jo parašu tuščioje grafoje.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų - 2009-06-09 darbo sutarties Nr. 30, sudarytos tarp direktoriaus M. K. ir vairavimo instruktoriaus S. S., kopijos, įsakymo Nr. 10/10/18-01, M. K. ir G. K. parodymų - vertinimu bei nuosprendyje išdėstytais motyvais, jų neatkartodamas ir detaliau neanalizuodamas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kaip nepagrįstus atmetė minėtus nuteistojo M. K. parodymus ir rėmėsi nukentėjusiojo S. S. parodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad 2009-06-09 darbo sutarties Nr. 30, sudarytos tarp direktoriaus M. K. ir vairavimo instruktoriaus S. S., kopijos, kurioje nėra įrašų apie atleidimą, pateikimas, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad M. K. suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį tikrovės neatitinančius duomenis, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas.

Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, jog tai, kad M. K. kaltinime nurodytus dokumentus panaudojo 2011-03-10, pateikdamas juos Kauno miesto apylinkės teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011, neginčijamai patvirtina minėtos civilinės bylos medžiagos kopijos, prijungtos prie baudžiamosios bylos. Apeliaciniame skundo argumentas, kad M. K. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog teismui teikia suklastotus dokumentus, atmestinas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad M. K. kaip bendrovės atstovas šiuos dokumentus pateikė teismui pareikalavus, nuteistojo kaltės nepaneigia.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. ir G. K. pagrįstai pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės laikytinos gynybinėmis versijomis, kurias paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Apeliacinių skundų argumentas, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nes įrodymus vertino iš anksto turėdamas susiformavusią nuostatą kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi iki šios bylos nagrinėjimo tos pačios sudėties teismas nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl nelegalaus darbo, kurioje priimtas procesinis sprendimas buvo nepalankus UAB „X“, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad paskelbus teismo sudėtį, pristačius prokurorą, gynėjus, išaiškinus nušalinimo teisę, niekas iš proceso dalyvių bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimų nepareiškė (3 t., b. l. 85). Taigi, tiek nuteistieji, tiek ir jų gynėja teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui nepasinaudojo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, t. y. turėjo išankstinį nusistatymą, buvo tendencingas ar palankus kuriam nors iš proceso dalyvių. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teisėjui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą proceso dalyvio (-ių) atžvilgiu, nagrinėti šio (-ių) asmens (-ų) baudžiamąją bylą.

Dėl civilio ieškinio

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinių skundų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies, sudarė prielaidą nukentėjusiajam kaltinamųjų atžvilgiu pasipelnyti, kadangi dėl tų pačių aplinkybių civilinis ieškinys jau buvo išspręstas civilinėje byloje, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo klausimą teismas sprendė civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi nustatytas 3000 Lt neturtinės žalos dydis (3 t., b. l. 149-153). Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, šis faktas neužkerta kelio nukentėjusiajam reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje, kadangi civilinio proceso tvarka priteista neturtinė žala skiriasi savo pobūdžiu nuo nukentėjusiojo S. S. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų neatkartodamas, konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai priteista nukentėjusiajam S. S. solidariai iš nuteistųjų M. K. ir G. K. 4000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos BK 106 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistųjų gynėjos apeliacinius skundus, kurie atmesti, nukentėjusiojo S. S. interesus atstovavo advokatas Gintaras Černiauskas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiojo S. S. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Iš šių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis S. S. advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 968 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, o taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų suma teisinėms paslaugoms apeliaciniame procese nėra aiškiai per didelė, todėl solidariai priteistina iš nuteistųjų M. K. ir G. K..

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. ir G. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo S. S. išlaidas - 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo posėdyje apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas nukentėjusiajam S. S. solidariai iš nuteistųjų M. K. ir G. K..