- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-258-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1220-931/2021 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 960 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, išnagrinėję civilinę bylą Nr. 2-141-892/2018 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams UAB „Jurosa“ ir R. S. dėl sutarties nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, delspinigių, palūkanų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2018 m. kovo 19 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365-656/2019 (toliau – Nutartis) nutarė: apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Jurosa“ 1 000 Eurų išlaidas už jo paties samdyto eksperto S. Š. eksperto išvados parengimą įtraukė ir paskirstė kaip bylinėjimosi išlaidas (Sprendimo 40, 42 punktai). Kadangi tokios išlaidos pagal civilinį įstatymą yra nuostoliai (išlaidos) ir nėra bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), ką nustatė ir pats teismas (Sprendimo 41 punktas), jos vis tiek įtrauktos ir paskirstytos kaip bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėtoje byloje atsakovas UAB „Jurosa“ priešieškinio nereiškė ir nuostolių atlyginti neprašė, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas (Sprendimo 32 punktas). Apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytų pirmosios instancijos teismo klaidų ne tik neištaisė, bet dėl jų nepasisakė visai (nenagrinėjo ir nemotyvavo), todėl teismai iš esmės pažeidė ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies, 302 straipsnio bei 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, dėl tokių neteisėtų veiksmų ir teismų (teisėjų) kaltės ieškovas patyrė realią turtinę bei neturtinę žalą. Ieškovas nesiekia revizuoti teismų priimtų Sprendimo ir Nutarties, o savo pažeistas teises gina žalos atlyginimo instituto pagrindu. Nagrinėtoje civilinėje byloje (atsakovas UAB „Jurosa“ neprašė, o teismas byloje jokios ekspertizės neskyrė) teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei atsakovo UAB „Jurosa“ patirtus 1000 Eurų nuostolius už savo iniciatyva paties samdyto eksperto išvados parengimą nepagrįstai įtraukė ir neteisėtai paskirstė kaip bylinėjimosi išlaidas. Tuo teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei neteisėtais veiksmais (tiesioginės tyčios) padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, kai kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje pasielgtų kitaip, tuo patvirtinama ir teismų (teisėjų) kaltė. Nagrinėtoje byloje ieškinį tenkinus 4 procentais ir iš ieškovo atsakovui UAB „Jurosa“ nepagrįstai bei neteisėtai priteisus nuo 1000 Eurų 96 procentus jo patirtų nuostolių (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas) kaip bylinėjimosi išlaidas (Sprendimo 40 ir 42 punktai), ieškovas dėl tokių neteisėtų ir kaltų teismų (teisėjų) veiksmų patyrė realią 960 Eurų turtinę žalą. Ieškovas taip pat patyrė bei toliau patiria labai didelę nematerialinę (neturtinę) žalą, kurią sudaro ieškovo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas ir teismais bei kančios, todėl ieškovas, atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisiamas sumas, neturtinės žalos dydį įvertina 4000 Eur suma, kuri turi būti atlyginta (CK 6.250 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinys atmestas.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-141-892/2018 pagal ieškovo patikslintą ieškinį ir 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino UAB „Jurosa“ 2016 m. sausio 14 d. vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 1 bei 2016 m. sausio 29 d. vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 2 negaliojančiais dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos; priteisė ieškovui J. K. iš atsakovo UAB „Jurosa“ 710,27 Eur sumokėto avanso, 143 Eur nuostolių, 53,27 Eur palūkanų, iš viso – 906,54 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 906,54 Eur sumos bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 245,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo 3 811,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui R. S. iš ieškovo 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 54,13 Eur bylinėjimo išlaidų valstybei.
5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinius skundus dėl Sprendimo, 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365-656/2019 nutarė: ieškovo J. K. ir atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Jurosa“ 720 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų; priteisti atsakovui R. S. iš ieškovo 700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų; priteisti atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimis atsisakė priimti J. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties.
Šalies argumentai
6. Ieškovui teigiant, kad dėl šių teismų (teisėjų) veiksmų, priteisus iš jo atsakovui UAB „Jurosa“ išlaidas už eksperto S. Š. išvados parengimą, ieškovui buvo padaryta 960 Eur turtinė žala ir 4000 Eur neturtinė žala, teismas vadovavosi CK 6.263, 6.272 straipsnių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje teismas netikrina ir nesprendžia Sprendimo ir Nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje sprendžiamas klausimas, ar kyla valstybei atsakomybė už teismo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš prijungtos Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-141-892/2018 medžiagos nustatė, kad teismas Sprendimo 40 punkte išvardijo atsakovo UAB „Jurosa“ patirtas išlaidas, tarp jų ir 423,50 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) Apžiūros akto parengimą ir 1 000 Eur už S. Š. išvadą. Sprendimo 41 punkte teismas rėmėsi teismų praktika, pagal kurią išlaidų, kurias patiria šalis iki bylos iškėlimo, kreipdamasi į ekspertus dėl išvadų pateikimo, negalima pripažinti išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Teismas sprendimo 40 punkte nurodė, kad teisė dėl jų atlyginimo turi būti įgyvendinta reiškiant priešieškinį remiantis CK 6.249 straipsniu, todėl atsakovo prašymą priteisti 423,50 Eur išlaidas už UAB (duomenys neskelbtini) Apžiūros akto parengimą atmetė. Dėl kitų išlaidų teismas Sprendimo 42 punkte nurodė, kad atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkintų reikalavimų dalis sudarė 4 procentus) atsakovui UAB „Jurosa“ proporcingai priteisia iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. 96 procentus nuo 3 970 Eur sumos, į kurią buvo įtrauktos ir 1 000 Eur išlaidos už S. Š. išvadą. Teismas atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo priteisė 960 Eur išlaidas už S. Š. išvadą.
8. Nustatė, kad ieškovas apeliacinio skundo 255 skundo punkte nurodė, jog „atsakovai priešieškinio nereiškė, ką nustatė ir teismas, o UAB „Jurosa“ 1 000 Eur išlaidos už eksperto S. Š. eksperto išlaidos parengimą pagal įstatymą yra nuostoliai (išlaidos)“. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Sprendimo, 2019 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad vertinant bylos apimtį ir nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstos (nutarties 145 punktas). Vilniaus apygardos teismas plačiau nepasisakė dėl atsakovui UAB „Jurosa“ priteistų išlaidų už S. Š. eksperto išlaidos parengimą.
9. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018 atsakovų atstovas advokatas K. Ž. 2018 m. vasario 21 d. teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, kuriame įtraukė 423,50 Eur išlaidas už (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 8 d. Apžiūros akto parengimą ir 1000 Eur išlaidas už eksperto S. Š. išvados parengimą (prijungtos bylos 12 t., b. l. 151). S. Š. sąskaitą-faktūrą už atsakovui UAB „Jurosa“ suteiktas išlaidas išrašė 2017 m. gegužės 25 d. (prijungtos bylos 12 t., b. l. 163), o UAB „Jurosa“ ekspertui sumokėjo 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimais (prijungtos bylos 12 t., b. l. 164-165). Ieškovas pradinį ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė 2017 m. sausio 30 d., ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2017 m. vasario 2 d.
10. Nors ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovo sutartis su S. Š. buvo sudaryta prieš bylos iškėlimą, su tuo teismas nesutiko. Nustatė, kad UAB „Jurosa“ 2017 m. gegužės 3 d. sudarė su S. Š. Preliminarią atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuria susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės, o 2017 m. gegužės 30 d. atsakovai į bylą kartu su tripliku pateikė eksperto S. Š. išvadą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-141-892/2018 4 t., b. l. 35, 57-101). Vertino, kad atsakovas UAB „Jurosa“ išlaidas už S. Š. atliktą ekspertizė ir pateiktą eksperto išvadą patyrė jau po bylos iškėlimo, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, t. y. 2017 m. gegužės mėnesį. Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas Sprendimą, motyvuojamojoje sprendimo dalyje rėmėsi S. Š. išvadoje pateiktais duomenimis, vertino juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas Sprendimą.
11. Teismas atsižvelgė į CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose įtvirtintas nuostatas, CPK 93 straipsnio 2 dalį. Kadangi atsakovas UAB „Jurosa“ išlaidas už eksperto išvadą patyrė jau po bylos iškėlimo, išvada buvo pirmosios instancijos teismo ištirta ir ja remiamasi teismo sprendime, teismas šias išvadas laikė atsakovo UAB „Jurosa“ pagrįstomis ir būtinomis bylinėjimosi išlaidomis, atsakovas šia eksperto išvada įrodinėjimo bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad nenustatyta, jog atsakovo UAB „Jurosa“ pateikta eksperto išvada teismo būtų buvusi įvertinta kaip perteklinė ir nebūtina atsižvelgiant į nagrinėtos bylos ginčo pobūdį. Kadangi Sprendimu ieškovo ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimai buvo tenkinti 4 procentais, teismas, pripažinęs atsakovo išlaidas už S. Š. pateiktą eksperto išvadą pagrįstomis ir būtinomis, atsižvelgdamas į atmestų ieškinio reikalavimų dalį jas proporcingai priteisė iš ieškovo.
12. Įvertinęs Sprendimo turinį, prijungtos civilinės bylos medžiagą, susijusią su UAB „Jurosa“ patirtomis išlaidomis už S. Š. išvadą, teismas nematė pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidą priteisdamas iš ieškovo atsakovui UAB „Jurosa“ 960 Eur išlaidų už S. Š. išvados parengimą kaip bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas Nutartyje patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, nenustatė kad pirmosios instancijos teismas Sprendime būtų netinkamai paskirstęs bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, jog nenustatyta, kad ieškovo civilinę bylą nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovų patirtų išlaidų už išvadą, parengtą bylos nagrinėjimo metu, pripažinimas bylinėjimosi išlaidomis ir jas paskirsčius atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, negali būti vertinamas kaip akivaizdus teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimas, leidžiantis konstatuoti neteisėtus teismo veiksmus, sukėlusius ieškovui jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą. Nenustačius neteisėtų teismo veiksmų, kaip vienos iš būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Ieškinį atmetus, ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas dėl CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo nepasisakė visai ir sprendimo nemotyvavo, taip pat iš viso nepasisakė ir dėl galimybės taikyti CK 6.272 straipsnį, kas reiškia, jog teismas nesiaiškino ir sprendime nemotyvavo svarbiausių teisinių ir faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, bet atitinka CPK 327 straipsnio pažeidimus, ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindus, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, dėl ko teismo sprendimo išvados nelaikytinos teisiškai pagrįstomis, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi išaiškinimu, kai išlaidas už ekspertų išvadas šalis patiria iki bylos iškėlimo (Sprendimo 41 punktas), o Vilniaus apygardos teismas dėl atsakovui UAB „Jurosa“ priteistų išlaidų už S. Š. išvados parengimą nepasisakė. Klaipėdos apygardos teismas teismų praktikos neformuoja, ten išlaidos susidarė iki civilinės bylos iškėlimo, o nagrinėjamu atveju jokios ekspertizės byloje teismui neskyrus, atsakovo UAB „Jurosa“ išlaidos susidarė išimtinai dėl paties atsakovo iniciatyvos bylos pasirengimo nagrinėjimui stadijoje.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl išlaidos žalai įvertinti negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis, o bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Dėl tokios ieškovo nurodytos kasacinio teismo praktikos teismas nepasisakė visai ir nuo jos nukrypo. Pagal suformuotą teismų praktiką bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos po civilinės bylos iškėlimo tik teismo paskirtos ekspertizės darymo išlaidos. Vilniaus regiono apylinkės teismas jokios ekspertizės neskyrė, o atsakovo UAB „Jurosa“ išlaidos susidarė išimtinai už paties atsakovo samdyto S. Š. pateiktą išvadą, todėl tokios išlaidos nėra bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o yra CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti nuostoliai.
17. Teismai akivaizdžiai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei atsakovo UAB „Jurosa“ patirtus 1 000 Eurų nuostolius už savo iniciatyva paties samdyto S. Š. išvados parengimą nepagrįstai įtraukė ir neteisėtai paskirstė kaip bylinėjimosi išlaidas. Tuo teismai nukrypo nuo nurodytos suformuotos teismų praktikos ir neteisėtais veiksmais (tiesioginės tyčios) padarė akivaizdžias ir šiurkščias CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo klaidas, kai kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje pasielgtų kitaip, kuo yra patvirtinama ir teismų (teisėjų) kaltė. Teismų (teisėjų) veiksmuose be jų kaltės yra ir visos kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala), ko teismas taip pat nevertino, nemotyvavo ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė visai (sprendimas be motyvų). Ieškovas dėl tokių neteisėtų ir kaltų teismų (teisėjų) veiksmų patyrė realią 960 Eurų turtinę žalą, kuri priteistina, nes egzistuoja visos CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos valstybės atsakomybei atsirasti, o tokią žalą valstybė atlygina visiškai.
18. Nurodo, kad byloje patirtą neturtinę žalą ieškovas įrodinėja ir liudytojo parodymais, tačiau teismas tokių įrodymų pateikimą į bylą blokavo ir ieškovo prašymą apklausti liudytoją atmetė, kuo teismas iš esmės pažeidė ir proceso normas, sudarančias pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti. Teismas ir dėl neturtinės žalos priteisimo skundžiamo sprendimo taip pat nemotyvavo visai, tai ir dėl to byloje nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (prijungtos nagrinėtos civilinės bylos medžiagą, liudytojo apklausą blokavo), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (tiksliau CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų neaiškino ir netaikė), reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo ir nuo nurodytos suformuotos teismų praktikos, sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
20. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino Sprendimo turinį, bylos medžiagą, susijusią su UAB „Jurosa“ patirtomis išlaidomis už S. Š. išvadą, pagrįstai nustatė nesant pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidą priteisdamas iš apelianto atsakovui UAB „Jurosa“ 960 Eur išlaidų už S. Š. išvados parengimą kaip bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Jurosa“ šias išlaidas patyrė jau po bylos iškėlimo, išvada buvo pirmosios instancijos teismo ištirta ir ja remiamasi teismo sprendime, teismas šias išvadas laikė atsakovo UAB „Jurosa“ pagrįstomis ir būtinomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi atsakovas UAB „Jurosa“ šia eksperto išvada įrodinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-141 892/2018 apelianto ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimai buvo tenkinti 4 procentais, todėl teismas, pripažinęs atsakovo išlaidas už S. Š. pateiktą eksperto išvadą pagrįstomis ir būtinomis, atsižvelgdamas į atmestų ieškinio reikalavimų dalį jas proporcingai priteisė iš apelianto pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį.
21. Nesutinka, kad teismas blokavo liudytojo parodymus. Apeliantas prašė į bylos nagrinėjimą liudytoju kviesti advokatą T. U., kuris galėtų patvirtinti apelianto patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, patirtus kitoje civilinėje byloje. Advokatas, atstovavęs ieškovą kitoje civilinėje byloje, negali būti apklausiamas kaip liudytojas (CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai atmestas apelianto prašymas dėl advokato liudijimo.
22. Nors apeliantas teigia, kad teismų suformuotoje praktikoje yra labai aiškiai konstatuota, jog išlaidos žalai įvertinti negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis, o bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112- 313/2015), tačiau, teismas teisingai nustatė, kad apelianto abejonės dėl bylą išnagrinėjusių teismų (teisėjų) padarytos klaidos paskirstant bylinėjimosi išlaidas grindžiamos klaidingu teismų praktikos ir CPK normų, nustatančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, interpretavimu ir yra paremtos iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Atsakovų patirtų išlaidų už išvadą, parengtą bylos nagrinėjimo metu, pripažinimas bylinėjimosi išlaidomis ir jas paskirsčius atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, negali būti vertinamas kaip akivaizdus teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimas, leidžiantis konstatuoti neteisėtus teismo veiksmus, sukėlusius apeliantui jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis CPK nuostatų. Ieškinys pagrįstai atmestas nenustačius teisėjų veikos neteisėtumo (neteisėtų teismo veiksmų). Nesant vienos iš būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Teismas tinkamai pritaikė įstatymo normas, motyvavo savo padarytas išvadas dėl apelianto reikalavimo nepagrįstumo, atskleidė bylos esmę. Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Kadangi apeliantas neįrodė privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, jog sprendimas nemotyvuotas, su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi teismas išsamiai pasisakė dėl reikšmingų bylos baigčiai aplinkybių, įrodymų vertinimo, teisės normų, aktualių nagrinėjamai bylai, taikymo.
26. Apeliacijos dalykas – sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja.
27. Ieškovas byloje kėlė klausimą dėl to, kad galimai neteisingai Sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstai bylinėjimosi išlaidomis pripažintos atsakovo UAB „Jurosa“ 1000 Eur išlaidos, patirtos už specialisto S. Š. pateiktą išvadą, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Nurodė, kad nurodytos išlaidos teismų turėjo būti vertinamos kaip atsakovo patirti nuostoliai ir nepriteisiamos nagrinėtoje civilinėje byloje. Tvirtina, kad priteistos išlaidos nėra bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas Sprendime padarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidą priteisdamas iš ieškovo atsakovui UAB „Jurosa“ 960 Eur išlaidų už S. Š. išvados parengimą kaip bylinėjimosi išlaidas, be to, Vilniaus apygardos teismas, nutartyje patikrinęs Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, nenustatė kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai paskirstęs bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, jog nenustatyta, kad ieškovo civilinę bylą nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus, o atsakovų patirtų išlaidų už išvadą, parengtą bylos nagrinėjimo metu, pripažinimas bylinėjimosi išlaidomis ir jas paskirsčius atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, negali būti vertinamas kaip akivaizdus teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimas, leidžiantis konstatuoti neteisėtus teismo veiksmus, sukėlusius ieškovui jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą. Nenustačius neteisėtų teismo veiksmų, kaip vienos iš būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas pripažino, jog taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Apeliantas su tokiomis išvadomis nesutinka.
29. Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šioje normoje įtvirtintas specialusis deliktas, pagal kurį atsakomybė kyla būtent už žalą, sukeltą civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo ar teismo veiksmais. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
31. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
32. Taigi, teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali būti pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį pareikšti, tačiau šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata negali būti naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kvestionuojant konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (teismo išspręsta byla) galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimas įgyja įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese.
33. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Jurosa“ išlaidas už S. Š. atliktą ekspertizę ir pateiktą eksperto išvadą patyrė jau po civilinės bylos iškėlimo (šios teismo išvados apeliantas neginčija).
34. Pirmosios instancijos teismas Sprendimo 40 punkte išvardijo atsakovo UAB „Jurosa“ patirtas išlaidas, tarp jų ir 423,50 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) Apžiūros akto parengimą ir 1 000 Eur už S. Š. išvadą. Sprendimo 41 punkte teismas rėmėsi teismų praktika, pagal kurią išlaidų, kurias patiria šalis iki bylos iškėlimo, kreipdamasi į ekspertus dėl išvadų pateikimo, negalima pripažinti išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Teismas sprendimo 40 punkte nurodė, kad teisė dėl jų atlyginimo turi būti įgyvendinta reiškiant priešieškinį remiantis CK 6.249 straipsniu, todėl atsakovo prašymą priteisti 423,50 Eur išlaidas už UAB (duomenys neskelbtini) Apžiūros akto parengimą atmetė. Dėl kitų išlaidų teismas Sprendimo 42 punkte nurodė, kad atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkintų reikalavimų dalis sudarė 4 procentus) atsakovui UAB „Jurosa“ proporcingai priteisia iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. 96 procentus nuo 3 970 Eur sumos, į kurią buvo įtrauktos ir 1 000 Eur išlaidos už S. Š. išvadą. Teismas atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo priteisė 960 Eur išlaidas už S. Š. išvadą.
35. Dėl šio Sprendimo pateiktame apeliaciniame skunde ieškovas teigė, kad UAB „Jurosa“ 1 000 Eur išlaidos už eksperto S. Š. eksperto išvados parengimą pagal įstatymą yra nuostoliai (išlaidos), tačiau Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Sprendimo, 2019 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad vertinant bylos apimtį ir nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstos (nutarties 145 punktas), plačiau dėl UAB „Jurosa“ priteistų išlaidų už S. Š. eksperto išlaidos parengimą nepasisakė.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nagrinėjamoje byloje faktiškai siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti instancine tvarka – išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, bei siekia kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo eliminuojant iš skirstomų bylinėjimosi išlaidų 1000 Eur išlaidas už eksperto S. Š. eksperto išlaidos parengimą. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog apelianto netenkina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018 priimtame 2018 m. kovo 19 d. sprendime atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, taip pat tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365-656/2019 šių išlaidų neperskirstė pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus bei paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nėra teisėtas pagrindas nagrinėjamoje byloje nesivadovauti kertiniu civilinio proceso ir apskritai teisinės valstybės principu, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad šis principas yra viena iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje E. prieš Lietuvą).
37. Apelianto nesutikimas su teismų procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu savaime nėra ir negali būti pagrindas pripažinti neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmus, priimant konkrečius procesinius sprendimus. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turėjo pareigą nurodyti ir pagrįsti, kad išnagrinėtose bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jo reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidomis pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas, darymo išlaidos, ir kad teismas nepagrįstai įtraukė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovo pasitelkto eksperto atlyginimą. Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Pagal apelianto cituojamą kasacinio teismo praktiką dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo, bylinėjimosi išlaidomis pagal šį punktą yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos. Tačiau pažymėtina, kad CPK 88 straipsnyje nurodytas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju 1000 Eur išlaidos už S. Š. išvadą priskirtinos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytų išlaidų. Pateikta išvada buvo pirmosios instancijos teismo ištirta ir ja remiamasi Sprendime, atsakovas UAB „Jurosa“ šia eksperto išvada įrodinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir atitinkamai teismas dėl to patirtas išlaidas laikė atsakovo UAB „Jurosa“ pagrįstomis ir būtinomis bylinėjimosi išlaidomis. Todėl negalima spręsti, kad teismas, nagrinėjęs civilinę bylą, neturėjo teisės šių išlaidų paskirstyti tarp šalių vadovaudamasis CPK nuostatomis.
39. Kadangi 1000 Eur išlaidos už S. Š. išvadą priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, nebuvo teisinio pagrindo plačiau pasisakyti dėl ieškovo argumentų, jog šios išlaidos laikytinos atsakovo patirtais nuostoliais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju negalima spręsti, kad teismas Sprendimu padarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidą priteisdamas iš ieškovo atsakovui UAB „Jurosa“ 960 Eur išlaidų už S. Š. išvados parengimą kaip bylinėjimosi išlaidas.
40. Apeliantas nurodo, kad jis prašė į bylos nagrinėjimą liudytoju kviesti advokatą T. U., kuris galėtų patvirtinti apelianto patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, patirtus kitoje civilinėje byloje, tačiau teismas blokavo liudytojo apklausą. Pažymėtina, kad advokatas, atstovavęs ieškovą kitoje civilinėje byloje, negali būti apklausiamas kaip liudytojas (CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina, kad pagrįstai buvo atmestas apelianto prašymas dėl advokato liudijimo. Dėl nurodyto negalima spręsti, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai bei neatskleista bylos esmė.
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tinkamai vadovavosi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė teisėjų neteisėtų veiksmų, suponuojančių pagrindą valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį kilti. Ieškovui neįrodžius neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, civilinės atsakomybės valstybei taikymas CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu negalimas, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės, priežastinio ryšio, žalos) išsamiai pasisakyti ir nebuvo būtinybės (priešingai nei teigia apeliantas). Negalima sutikti, kad tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė.
42. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistu.