Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2025 m. sausio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“, mažosios bendrijos „Litrestas“ skundus atsakovėms Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Susipažinus su Sprendimo projekto Aiškinamuoju raštu ir policijos raštu matyti, kad Pareiškėjai1 nekonstatuoti ne tik jokie konkretūs Pareiskejos1 ar jos darbuotojų atžvilgiu užfiksuoti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai, bet taip pat nėra pateikta jokių su Pareiškejos1 šia konkrečia prekybos vieta susijusių faktų, kuriuos lėmė „naktinė“ prekyba alkoholiniais gėrimais. Nenurodyti konkretūs duomenys apie įvykdytas nusikalstamas veikas, grėsmes viešajai tvarkai ar rimčiai, aplinkinių, Pareiškėjos1 prekybos vietos darbuotojų saugumui ar kitokie Administracinių nusižengimų kodekse numatyti teisės nusižengimai. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodomos aplinkybės, kurias pateikė kitos valstybės įstaigos (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Palangos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba), nesusijusios su Pareiškėjos1 ūkine komercine veikla. Sprendimo projekto Aiškinamajame rašte nurodomi abstraktūs (bendro pobūdžio) Darbo grupės veiklos pasiūlymai, kurių negalima nei patvirtinti, nei paneigti, yra nepagrįsti ir nekonkretūs. Nėra pagrindo daryti išvadą apie pakitusią viešosios rimties ir tvarkos ar bendrą kriminogeninę situaciją ginčo prekybos vietos vietose ir prieigose ryšium su prekyba alkoholiniais gėrimais ne tik nakties, bet ir dienos metu. Jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta, taigi tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas.

Atsakovėms taip pat nesuprantami Pareiškėjos1 skunde dėstomi argumentai dėl neva esminių procedūrinių pažeidimų. Pareiškėja1 iš esmės cituoja Palangos miesto savivaldybės tarybos reglamento nuostatas, klausimo nagrinėjimą komitetuose, tačiau nenurodo kokie ir kokiu būdu padaryti esminiai pažeidimai sąlygoja skundžiamo Sprendimo neteisėtumą. Akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas ne individualiai konkrečiam veiklos vykdytojui, o būtent prekybos vietos (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Savivaldybės taryba nuolat gaudavo pranešimus, skundus ir kreipimusis dėl šios prekybos vietos veiklos. Skundžiamas Sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, esant sprendimo teisiniam ir faktiniam pagrindams. Įsakymu1 atlikti Pareiškėjai MB „Litrestas“ išduotos licencijos patikslinimai taip pat buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja MB „Rąžės pramogų projektai“ (minėta, toliau – ir Pareiškėja2) Skunde2 nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. T2-243 apribojo MB „Rąžės pramogų projektai“ prekybą alkoholiniais gėrimais pastate, adresu (duomenys neskelbtini), apribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 08 val. Pareiškėjai2 licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini) buvo išduotos: 2018 m. birželio 21 d. licencija Nr. 17.1.R1-2686 ir 2015 m. gegužės 11 d. licencija Nr. 2065. Pareiškėja2 nuolat ir sistemingai ėmėsi visų veiksmų siekdama užtikrinti aplinkos saugumą ir Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų teisės normų laikymąsi. Pareiškėja2 ypatingą dėmesį skiria fizinei apsaugai veiklos vykdymo vietoje ir prieigose. Pareiškėja2 niekada nebuvo informuota, kad vyksta svarstymai, galintys turėti įtaką Pareiškėjos2 vykdomai ekonominei veiklai, kurią pastate adresu (duomenys neskelbtini) vykdo nuo 2015 metų. Pareiškėja2 apie skundžiamo Sprendimo priėmimą ir svarstymus, darbo grupės posėdžius - niekada jokiais būdais nebuvo informuota, todėl negalėjo pateikti savo argumentų ir įrodymų. Pareiškėja2 ekonominę veiklą vykdo vieningoje barų - restoranų (duomenys neskelbtini), kur ištisą parą laisvai prieinamas alkoholis ir nėra taikomi jokie sisteminiai alkoholio prieinamumo ribojimai teritoriniu atžvilgiu, Pareiškėja2 neturi galiojančių teisės pažeidimų, susijusių su prekyba alkoholiniais gėrimais, nėra nustatytas joks ryšys tarp Pareiškėjos2 vykdomos prekybos alkoholiu veiklos ir policijos gaunamų pranešimų turinio ir skaičiaus. Pareiškėjai2 nėra suprantama, kodėl, vertinant aplinkybių visetą, Pareiškėja2 yra diskriminuojama kitų verslo subjektų, veikiančių toje pačioje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini)gatvėje, atžvilgiu. Pareiškėjai2 prekyba alkoholiniais gėrimais buvo apribota tik remiantis bendro pobūdžio informacija, t. y. policijos gautų iškvietimų skaičiumi, iš kurių absoliuti dauguma buvo dėl triukšmo, sklindančio iš stacionaraus triukšmo šaltinio, t. y. garso aparatūros. Minėti pranešimai yra niekaip nesusiję su Pareiškėjos2 prekyba alkoholiniais gėrimais ar alkoholio prieinamumu Pareiškėjos2 veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai2 yra visiškai nesuprantama, kodėl prekyba alkoholiu Sprendimo pagrindu yra ribojama būtent nuo 22 val., kai netgi Policijos komisariato rašte Nr. 30-S-12022 nurodyta, jog policijos iškvietimai pagrinde yra gaunami nuo 23 val. Palangos miesto savivaldybės tarybos statybos ir miesto ūkio komitetas pasiūlė prekybos laiką riboti ne nuo 22 val., bet nuo 01 val., tačiau į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėja2 ekonominę veiklą vykdo visoje Lietuvoje žinomoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini)- kur alkoholio prieinamumas nėra ribojamas kitose viešojo maitinimo įstaigose ištisą parą, o prekybos alkoholiu licencijos yra išduotos visiems (duomenys neskelbtini) gatvėje veikiantiems verslo subjektams, vykdantiems viešojo maitinimo veiklą. Atsižvelgiat į tai, jog Pareiškėjos2 veiklos vieta yra vieningoje barų ir restoranų gatvėje, bet koks vieno verslo subjekto išskyrimas iš kitų yra neabejotinai grubus konkurencijos teisės pažeidimas, ypač kai Pareiškėjos2 veikla niekuo neišsiskiria iš šalia veikiančių verslo subjektų, nekelia jokio pavojaus visuomenės saugumui. Todėl priimtas Sprendimas tik nepagrįstai perskirsto toje pačioje verslo aplinkoje veikiančių verslo subjektų apyvartą ir pelnus. Tokie Palangos miesto savivaldybės veiksmai, kuomet vienam verslui subjektui uždraudžiama prekyba alkoholiu tuo tarpu šalimais neribojant bendro alkoholio prieinamumo visuomenei, visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus. Pareiškėjos2 nuomone, skundžiamas Sprendimas neabejotinai pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos įgyvendintos netinkamai. Visoms viešojo maitinimo įstaigoms (duomenys neskelbtini) gatvėje yra išduotos neterminuotos alkoholio prekybos licencijos, leidžiančios prekiauti alkoholiu visą parą. Tiek iš atskirų bylų duomenų, tiek publikacijų spaudoje, viešų Komisariato atstovų pasisakymų matyti, jog vasaros sezono metu policijos iškvietimų ir priešiškų teisei veikų padidėjimas stebimas visuose Palangos viešojo maitinimo įstaigose, tačiau skundžiamas Sprendimas yra selektyviai nukreiptas tik į vieną atskirą veiklos vykdymo adresą, esantį vieningoje barų - restoranų gatvėje Palangoje. Pareiškėjos2 nuomone, skundžiamame Sprendime numatytų ribojimų taikymas Pareiškėjai2 yra neproporcingas ir nesuderinamas nei su asmens teise laisvai pasirinkti verslą, nei su asmenų lygiateisiškumo principu, nei su Konkurencijos įstatymu, nei su Alkoholio kontrolės įstatymu. Priimant skundžiamą Sprendimą nei Palangos miesto savivaldybės taryba nei kiti atsakingi Savivaldybės padaliniai neatliko analizės ir nesurinko objektyvių duomenų, kokie konkretūs verslo subjektai (įmonės) atsakingi už priešiškas teisei veikas, kokie yra konkretūs Policijos komisariato rašte Nr. 30-S-12022 nurodyti viešosios tvarkos pažeidimai.

Pareiškėjos2 nuomone, skundžiamo Sprendimo turinys ir jo prieštaringumas surinktai informacijai pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio reikalavimus, nes nesuformuluotas aiškus apribojimo laikotarpio nustatymo pagrindas, nustatytas prekybos alkoholiu ribojimo intervalas nėra pagrįstas ir motyvuotas objektyviais surinktais duomenimis, nenurodytos apribojimo atšaukimo galimybės, - todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas pažeidžiančiu proporcingumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ , Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-1938 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Litrestas“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-1939 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Rąžės pramogų projektai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“

Nustatyta, kad pastatas, kuriame skundžiamu Sprendimu apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, yra viešbučių paskirties, nuosavybės teise priklauso UAB „Mitnas“ (juridinio asmens kodas 305276393, reg. buveinė Žalgirio g. 135, Vilnius).

MB „Ryto broliai“ (juridinio asmens kodas 302887155, reg. buveinė Liepojos pl. 4, Palanga), 2020 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pagrindu valdė pastatą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nei Pareiškėja MB „Rąžės pramogų projektai“, nei MB „Litrestas“ nėra prekybos vietos, kurioje yra apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, savininkė ar teisėta valdytoja kitais pagrindais.

Pareiškėja1, adresu (duomenys neskelbtini)išduotos dvi licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą :

1. Licencija Nr. (17.1.)-L1-3180 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Bare 1, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. gegužės 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-730 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo MB „Litrestas“.

2. Licencija Nr. (17.1.)-L1-3181 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Bare 2, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. gegužės 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-730 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo MB „Litrestas“.

Pareiškėjai2 licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini)išduotos:

1. 2018 m. birželio 21 d. licencija Nr. 17.1.R1-2686.

2. 2015 m. gegužės 11 d. išduota licencija Nr. 2065.

Skundžiamo Sprendimo projektas parengtas įvertinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (3-23 4.80 Mr)2-44355 „Dėl informacijos pateikimo“, Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“, Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. VŠTS1-60 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją ir Palangos miesto savivaldybės mero 2022 m. spalio 28 d. potvarkiu Nr. M1-21 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės dėl licencijuojamos veiklos sąlygų prekybos vietose ribojimo pasiūlymus, pripažinus, jog prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), licencijuojamą veiklą vykdančios įmonės nesiima veiksmingų prevencinių priemonių sklindančiam triukšmui sumažinti bei kriminogeninei situacijai gerinti, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimo neigiamų padarinių kyla grėsmė visuomenės saugumui.

Skundžiamu Sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (3-23 4.80 Mr)2-44355 „Dėl informacijos pateikimo“, Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. lapkričio 28 d. d. raštas Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“; Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. VŠTS1-60 „Dėl informacijos pateikimo“.

Įsakymu1 Palangos miesto savivaldybės administracija patikslino MB „Litrestas“:

1. Licenciją Nr. (17.1.)-L1-3180 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Bare 1, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. gegužės 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-730 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo MB „Litrestas“ 1 punkto pagrindu, ir nustatė prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

2. Licenciją Nr. (17.1.)-L1-3181 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Bare 2, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. gegužės 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-730 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo MB „Litrestas“ 2 punkto pagrindu, ir nustatė prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Įsakymu2 Palangos miesto savivaldybės administracija patikslino MB „Rąžės pramogų projektai“:

1. Licenciją Nr. (17.1 .)-L1-2686 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. birželio 21 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. A1-813 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo MB „Gaumena“ pagrindu, ir nustatė prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

2. Licenciją Nr. 2065 verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. gegužės 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. A1-423 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo“ 1 punkto pagrindu, ir nustatė prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-2318-609/2023 pagal pareiškėjos MB „Ryto broliai“ skundą toms pačioms atsakovėms dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjos ir jos prekybos vietos – naktinio klubo „Basanova“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-1940 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Ryto broliai“ panaikinimo. Teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI2-2783-386/2023 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-2318-609/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-04022-2022-9).

Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą.

Kadangi skundžiamu Sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), vertintina, jog skundžiamas Sprendimas Pareiškėjoms sukėlė teisines pasekmes, todėl Pareiškėjos turi reikalavimo teisę ginčyti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką sprendimas nelaikytinas norminiu teisės aktu, suinteresuotų asmenų gali būti skundžiamas administraciniam teismui (LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013 ir kt.).

Kadangi skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, be kita ko, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuotus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Pažymėtina tai, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma pažymėtina, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Alkoholio kontrolės įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).

Ginčui aktualioje Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti prekybos vietas ir teritorijas, kuriose galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti prekybos vietas, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; A-745-525/2016, kt.).

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).

Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, jų rekvizitus patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, popierinių licencijų dublikatus išduoda, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo ir Licencijavimo taisyklėmis. Licencijavimo taisyklių 31 punkte įtvirtinta, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinama ir tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; šiuo atveju licenciją išdavusi institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo apriboti licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką priėmimo dienos patikslina licenciją ir raštu (elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos turėtojas paraiškoje yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą) ar registruotu laišku) informuoja apie tai licencijos turėtoją.

Remiantis teismų praktika, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais vietos apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, bet, kaip minėta anksčiau, savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais vietos apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba priimamas sprendimas dėl prekybos vietos apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos vietą. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais (pvz., LVAT 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).

Įvertinus teismų praktiką taip pat matyti, kad sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).

Bylos įrodinėjimo dalyką dažnai lemia įrodinėjimo priemonės, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad, skirtingai nei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės pažeidimui pagrįsti, kur keliami pakankamai aukšti įrodinėjimo reikalavimai ir paprastai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė bei kiti subjektyviosios pusės elementai, viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai: viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kita (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015).

Atsižvelgusi į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamus individualius teisės aktus priėmė viešojo administravimo subjektai jiems suteiktos kompetencijos ribose, skundžiamo Sprendimo priėmimas lėmė Įsakymo1 ir Įsakymo2 priėmimą.

Savo praktikoje LVAT yra nustatęs, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį Atsakovė1 taikė ne kaip sankciją Pareiškėjoms, o parinko minėtoje teisės normoje numatytą priemonę trumpinti prekybos laiką alkoholiu, siekiant mažinti prekybos alkoholiniais gėrimais apimtį ir tuo pačiu bendrąjį alkoholio suvartojimą. Todėl taikydama tokią priemonę, savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar versdamosis prekyba alkoholiu, Pareiškėjos nusižengė įstatymo reikalavimams.

Atitikties įstatymui materialinės teisės taikymo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimant administracinį aktą siekti tik teisėto tikslo ir taikomą priemonę pagrįsti viešuoju interesu.

Viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės tarybai, yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas, siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Todėl gavusi signalus dėl prekybos alkoholiu ribojimo, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Atsakovė1 privalėjo taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas priemones įstatymo tikslui pasiekti.

Skundžiamo Sprendimo projektas buvo parengtas įvertinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (3-23 4.80 Mr)2-44355 „Dėl informacijos pateikimo“, Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“, Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. VŠTS1-60 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją ir Palangos miesto savivaldybės mero 2022 m. spalio 28 d. potvarkiu Nr. M1-21 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės dėl licencijuojamos veiklos sąlygų prekybos vietose ribojimo pasiūlymus, pripažinus, jog prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), licencijuojamą veiklą vykdančios įmonės nesiimama veiksmingų prevencinių priemonių sklindančiam triukšmui sumažinti bei kriminogeninei situacijai gerinti, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimo neigiamų padarinių kyla grėsmė visuomenės saugumui.

Minėta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 19 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-2318-609/2023 pagal pareiškėjos MB „Ryto broliai“ skundą Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjos ir jos prekybos vietos – naktinio klubo „Basanova“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-1940 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Ryto broliai“ panaikinimo. Teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos MB „Ryto broliai“ skundą. Teismas konstatavo, kad Tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, Įsakymo panaikinimui pagrindo nėra, nes jis priimtas teisėto ir pagrįsto Sprendimo pagrindu. Taigi, minėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-2318-609/2023 ir šioje administracinėje byloje ginčijamas to paties Tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

LVAT 2024 m. spalio 16 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2318-609/2023 paliko nepakeistą. LVAT teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-554-415/2024 pasisakė dėl skundžiamo Sprendimo nurodydama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (3-23 4.80 Mr)2-44355 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. VŠTS1-60 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyti faktai nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo reguliuojamų teisinių santykių sritį, nes byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog triukšmo normų bei pastato būklės reikalavimų pažeidimai yra prekybos alkoholiniais gėrimais padariniai. Tokiomis kaip yra nustatyta šioje byloje aplinkybėmis triukšmingumo ir pastatų priežiūros reikalavimų pažeidimai pareiškėjui sukelia kitų įstatymų numatytus neigiamus teisinius padarinius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog triukšmo normų bei pastato būklės reikalavimų pažeidimai yra prekybos alkoholiniais gėrimais padariniai. Esant tokiam LVAT išaiškinimui, teisėjų kolegija nevertina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (3-23 4.80 Mr)2-44355 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. VŠTS1-60 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytų faktų, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

Tačiau iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančio Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. lapkričio 28 d. d. rašto Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad kriminogeninė situacija prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra bloga, ilgą laiką negerėja, o tokiai situacijai suvaldyti pasiūlyta riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Minėtu raštu, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį Palangos mieste, Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK siūlo uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais įmonėms, veikiančioms prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vien 2022 m. (nuo sausio 1 d. iki lapkričio 23 d.) užregistruotas 261 pranešimas apie įvykius, iš jų 221 pranešimas, susijęs su įmonių veikla (įvykis kavinės viduje arba įvykio dalyvis yra įmonės darbuotojas), iš jų: dėl viešosios tvarkos pažeidimo – 211, dėl nusikaltimų asmeniui – 2, dėl turtinės veikos – 8; trimis atvejais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas šioje byloje skundžiamam Sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija, vertindama faktinę teisinę padėtį, aktualią šios bylos kontekste, kai pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikia keli ūkio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (iš Aiškinamojo rašto matyti, kad išduotos 5 licencijos verstis mažmenine alkoholio prekyba), ir šioje ūkinės veiklos vietoje yra bloga kriminogeninė situacija, nustatant prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimus, nėra būtina individualiai įvertinti, ar būtent dėl pareiškėjų veiklos buvo padarytas vienas ar kitas viešosios tvarkos pažeidimas, administracinis nusižengimas ar nusikaltimas. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi tokių pažeidimų vieta, todėl viešasis interesas, kad būtų užtikrinta teisinė tvarka, suponuoja mažmeninės alkoholio prekybos laiko ribojimų taikymą visiems toje vietoje veikiantiems ūkio subjektams.

Pareiškėja1 ir Pareiškėja2 skunduose taip pat nurodo, kad jos nebuvo informuotos apie tai, kad Tarybos sprendimo projektas yra svarstomas Tarybos komitetuose, teisės normos sudarė galimybę Tarybos posėdyje dalyvauti Pareiškėjoms, tačiau ši jų teisė buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota ir paneigta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nei Pareiškėja1, nei Pareiškėja2 nėra prekybos vietos savininkės ar faktinės valdytojos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie skundžiamo Sprendimo projektą viešai skelbiama Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Tokiu būdu nagrinėjamos bylos kontekste negali būti traktuojama, kad Atsakovė1 pažeidė ar apribojo Pareiškėjų gynybos teisę ar teisę būti išklausytai. Atsakovė1 skundžiamą Sprendimą priėmė prekybos vietos atžvilgiu, t. y. nepriklausomai nuo to, kas yra jos savininkas ar kitas valdytojas ar naudotojas. Nurodytos aplinkybės taip pat reiškia, kad skundžiamų individualių teisės aktų priėmimą turėjo nulemti ne tai, kas yra prekybos vietos savininkas ar nuomininkas bei jų kaita, o poreikis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nesiejant Sprendimo galiojimo su prekybos vietos savininku ar kitais asmenimis. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei ši procedūrinė teisė buvo pažeista, tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Pareiškėjos nepaneigė policijos raštuose nurodytų duomenų, jų teisingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis), todėl spręstina, jog panaikinus Sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų, situacija iš esmės nepasikeistų, nes faktinis pagrindas taikyti veiklos apribojimą išliktų, todėl formalus Sprendimo panaikinimas nepasiektų įstatymo numatytų teisingumo vykdymo tikslų.

Teisėjų kolegija nesutinka su toliais Pareiškėjos2 argumentais. Pažymėtina, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Atsakovės, įgyvendindamos Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdamos pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, turėjo teisę pasirinkti vietą, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016). Skirtingos konkurencijos sąlygos yra nulemtos Alkoholio kontrolės įstatymo ir neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Todėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 17 d. sprendimą Administracinė byla Nr. A858-118/2011). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų nebūtų pagrindo konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo“ (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1063-858/2018).

Nagrinėjamo ginčo atveju teismo įvardytos 3-jų aplinkybių visumos nėra jau vien dėl to, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), yra nulemtas Alkoholio kontrolės įstatyme numatytos Tarybos diskrecijos teisės įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija sutinka su Atsakovių atsiliepime į Pareiškėjos2 skundą išreikšta nuomone, kad be naktinio klubo/baro/kavinės šioje prekybos vietoje Pareiškėja1 valdo dar bent 3 objektus toje pačioje gatvėje (naktinius klubus (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)), todėl nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėjai1 yra ribojama teisė konkuruoti. Prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), prekybos alkoholiniais gėrimais laikas yra apribotas atsižvelgiant į viešąjį interesą kaip priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai ir skundžiamą Sprendimą lydinčių dokumentų visuma patvirtina, jog įvertinus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariato pasiūlymus ir pateiktą informaciją, kad kriminogeninė situacija prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra bloga bei ilgą laiką negerėja. Palangos miesto savivaldybės taryba šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje jai suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), siekdama viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra motyvuotas ir atitinka VAĮ nuostatas (yra aiškus, suprantamas, nurodyta apskundimo tvarka ir kt.). Prekybos laiko alkoholiu trumpinimas žmonių labiausiai lankomose vietose yra tinkama priemonė, siekiant mažinti alkoholio prieinamumą, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pareiškėjų reikalavimai panaikinti skundžiamą Sprendimą yra nepagrįsti, todėl Pareiškėjos1 ir Pareiškėjos2 skundai atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pripažinus, kad Tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, darytina išvada, kad 2022 m. gruodžio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1938 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Litrestas“ ir 2022 m. gruodžio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1939 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Rąžės pramogų projektai“, priimti minėtu Tarybos sprendimo pagrindu, taip pat teisėti ir pagrįsti, Įsakymų panaikinimui pagrindo nėra.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja MB „Litrestas“ prašo jai iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas netenkintas, todėl ji neįgijo teisės į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos MB „Litrestas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjų mažosios bendrijos „Litrestas“ ir mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ skundus.

Netenkinti pareiškėjos mažosios bendrijos „Litrestas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.