Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Indritus“ 2016 m. balandžio 20 d. savivaldybės administracijai pateikė paraišką „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo“, kurioje prašė išduoti licenciją verstis (nuo 8 val. iki 22 val.) mažmenine prekyba (išsinešti) visų rūšių alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-120 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, nusprendė neišduoti bendrovei licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracija 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. SN-743 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ informavo bendrovę apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą.Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad savivaldybės taryba, veikdama bendruomenės interesais ir vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas, privalo reaguoti į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje bei 18-4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų subjektų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl galimų neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais ir jo vartojimu susijusių padarinių ir gali atsisakyti išduoti ūkio subjektui licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.Teismas byloje taip pat nustatė, kad savivaldybės taryba klausimą dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo pareiškėjui parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), svarstė ir sprendimą priėmė 2016 m. gegužės 26 d. posėdyje, atsižvelgusi į pareiškėjo planuojamos vykdyti prekybos alkoholiniais gėrimais vietą bei Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos ir globos namų VšĮ „Vaiko užuovėja“ raštu pareikštą nuomonę. Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos 2016 m. kovo 2 d. rašte Nr. S-32 išreikštas pageidavimas, kad numatomoje naujai įsteigti Biržų rajono Medeikių kaimo parduotuvėje nebūtų leista prekiauti alkoholio ir tabako gaminiais, nes greta yra Biržų rajono Medeikių pagrindinė mokykla, netoli – VšĮ „Vaiko užuovėja“, minėtose įstaigose yra daug rizikos vaikų. VšĮ „Vaiko užuovėja“ 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. S-35 taip pat prašė neišduoti parduotuvei leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, motyvuodama tuo, kad parduotuvės pastatas ribojasi su Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos teritorija, kurią lanko ir vaikų globos namų visi globotiniai, aplink yra parkas, kur pertraukų metu mėgsta būti vaikai. Prie kaimo parduotuvių nuolat būriuojasi suaugę girtaujantys asmenys, kartais jie viešoje vietoje vartoja alkoholį, rūko, pasiūlo ir aplink besisukiojantiems paaugliams. Tiek vaikų globos namuose, tiek Biržų rajono Medeikių pagrindinėje mokykloje, yra daug vaikų iš socialinės rizikos šeimų, kurie yra ypač lengvai pažeidžiami, linkę turėti žalingų įpročių, sunkiai atsispiria pagundoms, ypač jei jos lengvai prieinamos. Savivaldybės tarybos posėdžio metu Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos direktorė L. I. K. kalbėjo ir apie girtavimo problemą bei patirtį dėl parduotuvių Medeikių kaime. Be kita ko nurodė, jog yra žinių, kad vaikams yra pardavinėjami (gal ne tiesiogiai) alkoholiniai gėrimai, jiems padeda asocialūs asmenys, kurie tai daro už vieną cigaretę ar keletą eurų. Be to, yra vaikų, kurie renka nuorūkas ir jas rūko. Klientai prie parduotuvių stoviniuoja, geria, pamiega ir gamtinius reikalus atlieka. Mokykla nesuinteresuota, kad mokiniai matytų negatyvius vaizdus. Iš savivaldybės tarybos Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolo Nr. SVK-5 išrašo matyti, kad posėdžio metu taip pat nutarta pritarti sprendimo projektui, kuriuo siūlyta neišduoti bendrovei licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Komiteto narys D. J. tiek savivaldybės tarybos Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. gegužės 24 d. posėdžio metu, tiek savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. posėdyje pabrėžė, kad šalia parduotuvės yra mokyklos, todėl reikia vaikus apsaugoti nuo „vaizdinės agitacijos“. Iš į bylą pateiktų vietovės aerofotografinių nuotraukų ir proceso šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui priklausanti parduotuvė (pažymėta Nr. 41) yra gyvenamojoje vietovėje, jos ir Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos (pažymėta Nr. 39) teritorijos ribojasi, statiniai yra pakankamai arti vienas kito. Netoliese įsisteigę ir globos namai VšĮ „Vaiko užuovėja“ (pažymėta Nr. 9). Medeikių kaime veikia kitam ūkio subjektui priklausanti parduotuvė (pažymėta Nr. 48), kuri turi licenciją vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais.Teismas, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, nagrinėjamu atveju sprendė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, juose pateikta informacija, ugdymo įstaigų bendruomenių (jų atstovų) pareikšta nuomonė leidžia daryti išvadą apie tai, kad leidimo išdavimas pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais neabejotinai turės įtakos nesaugios vaikams aplinkos didinimui, potencialiai daugiau trikdys viešąją rimtį. Medeikių kaime net ir iki pareiškėjo parduotuvės atidarymo egzistavo bei egzistuoja didelis susirūpinimas dėl alkoholio vartojimo ir su juo susijusių neigiamų padarinių. Viešas girtavimas ir girtų asmenų miegojimas, viešas gamtinių reikalų atlikimas ir kitoks nurodytas girtų asmenų neatsakingas elgesys prie kaimo parduotuvių, neabejotinai formuoja nepilnamečių netinkamus socialinius įgūdžius, neapsaugo nuo tabako ir alkoholio vartojimo plitimo nepilnamečių tarpe, t. y. darko bei daro žalą darniai aplinkai. Pažymėjo, jog pagrįstai tikėtina, kad papildomos prekybos vietos, kurioje bus vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, atidarymas dar labiau pablogins Medeikių kaimo ir jo prieigų socialinę aplinką, darys dar didesnę neigiamą įtaką tiek Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokykloje besimokantiems mokiniams, tiek globos namų VšĮ „Vaiko užuovėja“ auklėtiniams. Būtent šiais duomenimis yra grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis kaip siekio mažinti itin pažeidžiamos visuomenės dalies – nepilnamečių asmenų – alkoholio prieinamumą neužtikrinimas, visuomenei reikšmingų vertybių – saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių ugdymo įstaigų auklėtiniams neužtikrinimas, viešosios rimties trikdymas.Teismas konstatavo, kad ginčijamas savivaldybės tarnybos sprendimas, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), priimtas atsižvelgus į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, tarp kurių yra prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, ugdymo įstaigų bendruomenių (jų atstovų) raštu pareikšta nuomonė. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą.Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su sąžiningos konkurencijos laisvės iškreipimu ir pažeidimu, Bendrovės diskriminavimu kitų ūkio subjektų, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą, atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir AKĮ, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (AKĮ 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.). Taigi savivaldybės taryba, palaipsniui įgyvendindama AKĮ 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdama AKĮ 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę neišduoti pareiškėjui licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo pareiškėjui, lyginant su kitais ūkio subjektais, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą. Teismo vertinimu, tokia išimtis neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1178 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.Teismas pažymėjo, kad savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą neišduoti pareiškėjui licencijos verstis alkoholiniais gėrimais, jį pagrindė objektyviais duomenimis, patvirtinančiais viešojo intereso pažeidimą, tokiu Sprendimu įgyvendino teisės aktais jai priskirtą kompetenciją, todėl atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad savivaldybės taryba nesivadovavo objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir proporcingumo principais. Aplinkybė, kad pareiškėjas iki skundžiamo savivaldybės tarybos Sprendimo priėmimo niekada nevykdė veiklos nurodytu adresu, pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių nusiskundimų, atsižvelgiant į nurodytų faktinių aplinkybių, apibūdinančių šią prekybos vietą bei jos prieigas, visumą, nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Medeikių kaime kitam ūkio subjektui priklausančiai parduotuvei licencija vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais yra išduota, vertintina atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą aiškinimą, jog kiekvieno ūkio subjekto veikla ir jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai. Iš vietovės aerofotografinių nuotraukų matyti, kad kita tame pat kaime esanti parduotuvė (pažymėta Nr. 48) yra kiek atokiau nuo Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos ir nesiriboja su šios mokyklos teritorija, lyginant ją su pareiškėjo parduotuve (pažymėta Nr. 41).Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčijamo administracinio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teismas pažymėjo jog, įvertinus šios administracinės bylos faktines aplinkybes, aptartą tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, darytina išvada, kad visuma paminėtų dokumentų (ugdymo įstaigų bendruomenių (jų atstovų) raštai), taip pat sprendimo priėmimo tvarkos procedūrų (užtikrinant bendrovės atstovo dalyvavimą savivaldybės tarybos 18 posėdyje, vykusiame 2016 m. gegužės 26 d., nepaisant to, kad šio posėdžio protokolo išrašas pareiškėjai išsiųstas 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. SN-836, t. y. po to, kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą) leido suprasti Sprendimo priėmimo motyvus, todėl motyvų nenurodymas pačiame Sprendime nesudaro pagrindo formaliai, vien dėl formos trūkumo, naikinti šį Sprendimą, kuris savo turiniu yra teisėtas ir pagrįstas. Iš Sprendimo įžanginės dalies aiškiai matyti, kokiomis teisės aktų normomis remdamasi savivaldybės taryba nusprendė pareiškėjui neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui licenciją verstis (nuo 8 val. iki 22 val.) mažmenine prekyba (išsinešti) visų rūšių alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), yra išvestinis, todėl jį taip pat atmetė.

Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodyta nuostata dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, šioje byloje nustatytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo atveju atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovas nenustatė objektyvių faktinių duomenų, o licencijos neišdavimą grindė pareiškėjo konkurento daromais teisės pažeidimais, pasireiškiančiais visuomenei reikšmingų vertybių pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas ignoravo skundžiamu tarybos Sprendimu sukuriamas skirtingas konkurencines sąlygas (veikiančiai parduotuvei ir naujai atsidarančiai UAB „Indritus“ parduotuvei), taip pat Medeikių kaimo gyventojų (vartotojų) interesus, nes remdamasis sprendime nurodytomis teisės normų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad savivaldybės taryba, veikdama bendruomenės interesais ir vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas, privalo reaguoti į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje bei 18-4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų subjektų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl galimų neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais ir jo vartojimu susijusių padarinių ir gali atsisakyti išduoti ūkio subjektui licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismas neišnagrinėjo ir nenustatė: kas ir kada pareiškė nuomones, į kieno nuomonę taryba atsižvelgė, o kieno ignoravo, kokie argumentai buvo išsakyti ir kokios aplinkybės buvo nurodytos tarybos posėdžio metu, kokie įrodymai buvo pateikti tarybai, kas juos pateikė ir galiausiai, kokiais motyvais taryba argumentavo savo sprendimą neišduoti licencijos pareiškėjui.Akcentuoja, kad skundžiamame tarybos sprendime nėra jokių motyvų. Pirmosios instancijos teismas ignoravo VšĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus, vadovaudamasi AKĮ nuostata, kad savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusi prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, gali priimti motyvuotą sprendimą neišduoti licencijos.Pažymi, kad UAB „Indritus“ mažmeninės prekybos srityje veikia nuo 2002 m. vasario 6 d., Bendrovei Pasvalio, Biržų ir Radviliškio savivaldybėse priklauso 32 parduotuvės, Bendrovėje dirba 140 darbuotojų. Bendrovei priklausančiose parduotuvėse niekada nebuvo pardavinėjamas alkoholis ar tabako gaminiai nepilnamečiams, niekas neprekiauja cigaretėmis po vieną, prie Bendrovės parduotuvių nėra girtaujama, priešingai, Bendrovė labai atsakingai žiūri į AKĮ nustatytus reikalavimus, gerą kaimynystę, tvarką (visuose parduotuvėse įdiegta elektroninė apskaitos sistema, parduotuvės ir jų aplinka stebima vaizdo kameromis), nėra jokių pardavimų skolon ir panašios kaimo parduotuvių verslo specifikos. Nuo 2008 m. Bendrovė nuolat nominuojama Gazelės apdovanojimams. Valdydama ne vieną, bet keliasdešimt parduotuvių, Bendrovė gali pasiūlyti geresnes kainas ir Bendrovei objektyviai nėra tikslo rizikuoti prarasti keliasdešimt turimų licencijų, kad būtų parduotas vienas alkoholio butelis ar cigaretė nepilnamečiui.Tabako kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimai bendrovėms, siekiančioms gauti licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, iš esmės atitinka AKĮ nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi Biržų rajono savivaldybės administracija, nepaisant gauto mokyklos ir viešosios įstaigos raštų, nematė priežasčių neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, bet visiškai priešingas sprendimas buvo priimtas iš esmės labai panašiu klausimu.Kadangi pačiame tarybos Sprendime jokie motyvai nenurodyti, tai pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nukrypti nuo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir teismų praktikos, bei pats ieškoti skundžiamo sprendimo argumentų ir motyvų sprendimo svarstymo medžiagoje, turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl visų argumentų pagrįstumo, ištirti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (mero posėdžio metu pateiktas nuotraukas), patikrinti kitus mero teiginius, įvertinti jų ryšį su tarybos nagrinėtu klausimu.Pažymi, kad teismas savo sprendime rėmėsi Medeikių pagrindinės mokyklos vadovės L. I. K. tarybos posėdžio metu išsakytais teiginiais, tačiau mokyklos direktorė tarybos posėdžio metu pripažino, kad jos įvardinta karti patirtis yra ne apie UAB „Indritus“ parduotuvę, kuri nei alkoholiu, nei cigaretėmis Medeikių kaime neprekiauja, o kalbama apie kitą Medeikių kaime veikiančią parduotuvę, t. y. R. Č. parduotuvę (registruota D. K. įmonės vardu), turinčią licencijas prekiauti alkoholiu ir tabako gaminiais bei garsėjančią triukšminga aplinka. Taryba taip pat neprašė ir atitinkamai nenagrinėjo policijos turimų duomenų (apie UAB „Indritus“ ir konkuruojančios parduotuvės veiklą) ir nuomonės. Priimdama skundžiamą sprendimą taryba taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos savivaldybėms (asociacijai) išdėstytus argumentus. Teismas taip pat ignoravo rašte išdėstytus argumentus dėl nevienodų konkurencinių sąlygų sudarymo.Apelianto teigimu, skundžiamas tarybos sprendimas yra akivaizdžiai neobjektyvus bei pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą objektyvumo principą, nes priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo nustatytos, ištirtos ir įvertinos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai neįvertino visų AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų apribojimo taikymo kriterijų, be to, nenustatė objektyvaus skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindo. Remiantis teismų praktika, AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodyta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas.