Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

atsakovių Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei N. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos “R. b.” skundą atsakovėms Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teigia, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir 16¹ straipsnį licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra išduodama konkrečiam ūkio subjektui (įmonei) konkrečioje prekybos vietoje, kuri apibrėžiama konkrečia prekybos vietos patalpa. Pareiškėjos vertinimu, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra daug skirtingiems ūkio subjektams priklausančių prekybos vietų, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais (naktiniai klubai, kavinės, barai), pats savaime nelaikytinas viena prekybos vieta.

Pareiškėjos vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalis ir 16¹ straipsnis įpareigoja atsakovę detalizuoti konkrečią prekybos vietą, valdomą konkretaus ūkio subjekto, kurios atžvilgiu ir yra taikomi prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai. Jos teigimu, Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei jo atitiktis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai turi būti vertinamas kiekvieno individualaus administracinio sprendimo adresato – šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu, įvertinant, ar kiekvieno iš jų valdomoms prekybos vietos atžvilgiu pagrįstai nustatyti apribojimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB “R. b.” teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pastatas, kuriame Sprendimu apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, yra viešbučių paskirties, nuosavybės teise priklauso UAB „M.“.

Pareiškėja yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo“ 1.1 punktu išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, (duomenys neskelbtini), turėtoja.

Sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. lapkričio 28 d. d. raštas (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“; Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“.

Įsakymu patikslinta MB “R. b.” licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), išduota 2016 m. gegužės 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo“ 1.1 punkto pagrindu, ir nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas – Licencijavimo taisyklių 6 ir 31 punktai ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“.

Kadangi Sprendimu buvo patikslinta pareiškėjai išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), vertintina, jog Sprendimas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, todėl pareiškėja turi reikalavimo teisę ginčyti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką Sprendimas nelaikytinas norminiu teisės aktu, suinteresuotų asmenų gali būti skundžiamas administraciniam teismui (LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013 ir kt.).

Kadangi Sprendimas yra individualus administracinis aktas, be kita ko, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuotus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Pažymėtina tai, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma, pažymėtina tai, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

Ginčui aktualioje Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti prekybos vietas ir teritorijas, kuriose galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti prekybos vietas, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; A-745-525/2016, kt.).

Licencijavimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, jų rekvizitus patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, popierinių licencijų dublikatus išduoda, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo ir Licencijavimo taisyklėmis. Licencijavimo taisyklių 31 punkte įtvirtinta, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinama ir tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; šiuo atveju licenciją išdavusi institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo apriboti licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką priėmimo dienos patikslina licenciją ir raštu (elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos turėtojas paraiškoje yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą) ar registruotu laišku) informuoja apie tai licencijos turėtoją.

Remiantis teismų praktika, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais vietos apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, bet, kaip minėta anksčiau, savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais vietos apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba priimamas sprendimas dėl prekybos vietos apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos vietą. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais (pvz., LVAT 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).

Įvertinus teismų praktiką, taip pat matyti, kad sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. A492-2799/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).

Bylos įrodinėjimo dalyką dažnai lemia įrodinėjimo priemonės, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad, skirtingai nei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės pažeidimui pagrįsti, kur keliami pakankamai aukšti įrodinėjimo reikalavimai ir paprastai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė bei kiti subjektyviosios pusės elementai, viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai: viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kita (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015).

Atsižvelgusi į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamus individualius teisės aktus priėmė viešojo administravimo subjektai jiems suteiktos kompetencijos ribose, Sprendimo priėmimas lėmė Įsakymo priėmimą. Nurodytos aplinkybės taip pat reiškia, kad ginčijamų individualių teisės aktų priėmimą turėjo nulemti ne tai, kas yra prekybos vietos savininkas ar nuomininkas bei jų kaita, o poreikis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nesiejant Sprendimo galiojimo su Prekybos vietos savininku ar kitais asmenimis.

Savo praktikoje LVAT yra nustatęs, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį atsakovė taikė ne kaip sankciją pareiškėjai, o parinko minėtoje teisės normoje numatytą priemonę trumpinti prekybos laiką alkoholiu, siekiant mažinti prekybos alkoholiniais gėrimais apimtį ir tuo pačiu bendrąjį alkoholio suvartojimą. Todėl taikydama tokią priemonę, savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar versdamasi prekyba alkoholiu, pareiškėja nusižengė įstatymo reikalavimams.

Atitikties įstatymui materialinės teisės taikymo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimant administracinį aktą siekti tik teisėto tikslo ir taikomą priemonę pagrįsti viešuoju interesu.

Viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės tarybai, yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas, siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Todėl gavusi signalus dėl prekybos alkoholiu ribojimo, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui <....> Palangos miesto savivaldybės taryba privalėjo taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas priemones įstatymo tikslui pasiekti.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sprendimo projektas buvo parengtas, įvertinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją ir Palangos miesto savivaldybės mero 2022 m. spalio 28 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės dėl licencijuojamos veiklos sąlygų prekybos vietose ribojimo pasiūlymus, pripažinus, jog prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), licencijuojamą veiklą vykdančios įmonės nesiimama veiksmingų prevencinių priemonių sklindančiam triukšmui sumažinti bei kriminogeninei situacijai gerinti, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimo neigiamų padarinių kyla grėsmė visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai ir Sprendimą lydinčių dokumentų visuma patvirtina, jog įvertinus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, jų atstovo, kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariato pasiūlymus ir pateiktą informaciją, kad kriminogeninė situacija prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra bloga ilgą laiką negerėja.

Šios aplinkybės patvirtina, kad prekybos laiko alkoholiu trumpinimas žmonių labiausiai lankomose vietose yra tinkama priemonė, siekiant mažinti alkoholio prieinamumą. poreikis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja pareiškėja buvo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja vykdo prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, jog prekybos alkoholiniais gėrimais veikla prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini) jai yra aktuali, pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimo faktas nekonstatuotinas.

Sprendimas buvo pagrindu Įsakymui priimti. Konstatavus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Įsakymo panaikinimui pagrindo nėra.

Pareiškėja prašo jai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir 4961 Eur atstovavimo išlaidos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.