Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. B. ir

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

11. Valstybei atstovaujantis Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal ANK 659 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, t. y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais.

12. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą apie valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l7-499/2007). Šioje ir kitose nutartyse teismas yra nurodęs, kad sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (LVAT administracinė byla Nr. A-l 1-1642/2005). Žalos atlyginimui būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo laktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).

17. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalis, todėl nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma, Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ši teisės norma taip pat įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

19. Valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normose. Todėl administracinio nusižengimo byloje patirtos išlaidų kompensavimas nėra galimas, pateikiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei prijungtos administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 19096159868 medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-991-2019, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) V. Š. (ieškovas), vairuodamas automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto siaurą ištisinę liniją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus, iš sustabdytos transporto priemonės vairuotojas išlipo be tikrinančio pareigūno leidimo, pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus.

29. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019-03-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5159-2019, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, ieškovui buvo paskirta 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.

30. Ieškovui apskundus šį nutarimą, 2019-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-366-1053/2019, kuria pakeitė šį nutarimą ir ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir jam buvo paskirta 11 Eur bauda; taip pat ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir jam buvo paskirta 75 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

32. Vilniaus apygardos teismas minėtame nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia sutikti tik su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas V. Š., apvažiuodamas kliūtį, pažeidė KET 82.2 punkto reikalavimus. KET 82.2 punkte yra nustatyta, jog transporto priemonės vairuotojas prieš apvažiuojant kliūtį ir baigiant ją apvažiuoti privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinio ir galinio registratorių vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad V. Š. prieš jį buvusius automobilius apvažiuoja neįjungęs posūkio signalo, taip pat kliūties apvažiavimo ir grįžimo į savo eismo juostą manevrą baigė be įspėjamojo signalo. Vis tik tokių apelianto veiksmų, susidariusioje situacijoje, nėra pagrindo vertinti kaip užtraukiančių atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

34. Taip pat nutarime nurodyta, kad visą laiką, kol buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas ir kol V. Š. sėdėjo savo automobilyje, nė vienas policijos pareigūnas nebuvo priėjęs ir nepaaiškino susidariusios situacijos, kodėl dokumentų pildymas užsitęsė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatavo, kad V. Š. išlipęs iš automobilio nepadarė jokio pažeidimo. Teismas pastebėjo, kad po kreipimosi į policijos pareigūnus jis grįžo atgal į savo transporto priemonę. Taigi administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, V. Š. nutrauktina.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

35. Ieškovas, reikšdamas valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, reikalavimą atlyginti 1 210 Eur turtinę žalą, ją kildina iš pareigūnų nerūpestingo ir netinkamo pareigų vykdymo ir neteisingai nustatyto administracinio nusižengimo fakto.

36. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Ši atsakomybė atsiranda tik esant būtinų juridinių faktų visumai, t. y. konstatavus žalą, priežastinį ryšį tarp veiksmo ir žalos bei kaltę. Pagal civilinio kodekso normas, reglamentuojančias bendruosius atsakomybės už žalos padarymą pagrindus, ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo ir priežastinio ryšio faktus.

38. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-364/2008, Nr. 3K-7-375/2011, Nr. 3K-3-231-695/2019). Darytina išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi leistinais įrodymais pagrįsti tris civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

40. Ikiteisminio tyrimo institucijoms ir jų pareigūnų veiklai keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, nes nuo to priklauso ir asmenų pasitikėjimas valstybe per jos institucijas. Spręsdamas dėl veiksmų teisėtumo civilinės teisės kontekste, teismas ištiria, ar pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-99-701/2017). Aplinkybė, ar pareigūnai, ar institucijos nepažeidė ANK ar kitų įstatymų, yra tiriama ir nustatoma asmeniui pareiškus reikalavimus nagrinėjant teisme. Jeigu administracinio nusižengimo byloje tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręstina, kad yra padaryti minėto proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta administracinio nusižengimo bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovai laikėsi pozicijos, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teigė, jog administracinio nusižengimo byloje patirtų atstovavimo išlaidų kompensavimas nėra galimas pateikiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir CK 6.271 straipsniu.

42. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019-08-20 nutarimu buvo konstatuota, kad ieškovo veiksmai apvažiuojant kliūtį, taip pat ir tai, kad nebuvo parodytas įspėjamasis posūkio signalas, nesukėlė grėsmės transporto eismo saugumui, jie nepasižymėjo administraciniam nusižengimui būdingu pavojingumu. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarime pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolo rašymo metu ir V. Š. sėdint savo automobilyje, nė vienas policijos pareigūnas nebuvo priėjęs paaiškinti susidariusios situacijos dėl užsitęsusio dokumentų pildymo ir todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. Š. išlipęs iš automobilio, į kurį paskui sugrįžęs, nepadarė jokio pažeidimo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, kad iš vykusios diskusijos (tarp eismo įvykio dalyvių) spręstina, kad patys pareigūnai leido V. Š. apžiūrėti eismo įvykio vietą; V. Š. netrukdė pareigūnų darbui, o pastarieji nereiškė jam jokių pretenzijų. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė ir į tai, kad policijos pareigūnai nevertino V. Š. pačių veiksmų, kaip pažeidžiančių eismo saugumo reikalavimus, t. y. kaip buvo atliktas pats apvažiavimo manevras, tačiau pareigūnai daugiau sureagavo į V. Š. panaudotą garso signalą. Vilniaus apygardos teismo nutarimu konstatuota ir tai, kad pirmos instancijos teismas nustatė tokius KET reikalavimų pažeidimus, kurie nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu. Taigi aptartus V. Š. veiksmus apeliacinės teismas nepripažino pavojingais ir keliančiais grėsmę saugumui bei laikė, kad visos abejonės dėl administracinio nusižengimo protokolo pildymo yra aiškintinos apelianto (ieškovo) naudai ir yra neįrodyta, jog jis išlipo iš automobilio be pareigūnų leidimo, todėl administracinio nusižengimo teiseną buvo nutraukta.

43. Pažymėtina, kad atsakovės atstovai nagrinėjamu atveju nevertino aukščiau aptartų pareigūnų ir teismo pažeidimų kaip esminių, tačiau šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas atlygintinos žalos klausimas, teismas yra saistomas minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų ANK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo konstatuoti ANK pažeidimai, civilinėje byloje laikytini institucijų neteisėtais veiksmais, kurių pagrindu kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą.

44. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

45. ANK 590 straipsnis reglamentuoja pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, o ANK 594 straipsnis numato tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje išanalizavo ieškovo nurodomas aplinkybes dėl ginčo eismo įvykio, naujų duomenų ar aplinkybių bei vertinimo ieškovas šioje byloje nenurodė ir neteikė. Akcentuotina ir tai, kad byloje pateiktais duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas nuo pat ginčo eismo įvykio pradžios ir viso proceso metu teigęs, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

47. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad valstybę atstovaujančių institucijų neteisėti veiksmai šiuo atveju laikytini netinkamu asmens faktiškai atlikto veiksmo teisiniu kvalifikavimu, t. y. klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo administracinis nusižengimas, įvertinimas kaip administracinis nusižengimas.

48. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam dėl valstybę atstovaujančių institucijų neteisėtais veiksmais nepagrįstai buvo sulaikyta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad pagal ANK (pažeidimo metu galiojusi suvestinė redakcija 2019-01-01 - 2019-01-21) 417 straipsnio 1 dalį buvo numatyta nuobauda nuo 30 Eur iki 90 Eur baudą, to paties straipsnio 8 dalį – nuobauda siekė nuo 10 iki 12 Eur bauda, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – nuobaudos dydis (vairuotojams) nuo 170 Eur iki 230 Eur, kai už šį pažeidimą numatytas privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). 2019-03-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ieškovui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 4 mėnesiams, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-13 nutartimi – teisė vairuoti sumažinta iki 2 mėnesių.

49. Ginčo byloje ieškovas prašydamas priteisti turtinę žalą, nurodo, kad ją sudaro patirtos 1 210 Eur atstovavimo išlaidos, kadangi dėl aukščiau minėtų neteisėtų jo atžvilgiu veiksmų jam teko rūpintis gynyba ir kreiptis į advokatus dėl teisinių paslaugų suteikimo. Ieškovas reiškia bendrą reikalavimą dėl 1 210 Eur turtinės žalos priteisimo, kurio pagrįstumą patvirtina rašytiniai į bylą pateikti įrodymai. Be to, byloje iš rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovas pats geranoriškai kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą dėl 1 210 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau ji nebuvo atlyginta.

50. Tuo tarpu atsakovės atstovai laikėsi pozicijos, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi jų priteisimas nėra teisės aktais numatytas. Atsakovės atstovai atsiliepimais į ieškinį, triplikais ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime teisme ieškovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą negali būti pripažįstama turtine žala, o ieškovas turėjo šį reikalavimą teikti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme.

51. Pažymėtina, kad ieškovas su ieškinyje reiškiamais reikalavimais į teismą kreipėsi 2020-11-03, ieškinys priimtas – 2020-11-04. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-01-01 įsigaliojo ANK, kuris pakeitė Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasikeitė ir teisinis reglamentavimas. Ieškovo ieškinyje nurodomoms administracinio nusižengimo byloje patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti galiojo ANK 666 straipsnis, kuris nustatė, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino.

52. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1-3, 5-6 punktuose nustatyta kokios išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis, iš kurių vienomis yra numatytos kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

53. Taigi, iš nurodyto matyti, kad asmens advokato paslaugoms patirtų išlaidų atlyginimo klausimą reguliavo BPK specialioji norma - BPK 106 straipsnis ir ieškinio padavimo metu pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme buvo nepripažįstamos ir neatlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis buvo išteisinamas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019.

54. Šiuo atveju nagrinėjant civilinę bylą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021-03-19 priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažino kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnis (2010-11-18 redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020-06-26 pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

55. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

56. Taigi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir naujausia kasacinio teismo praktika, šio ginčo atveju teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Teismas pažymi, kad dėl administracinio nusižengimo bylos proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos administracinio nusižengimo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.

57. Pažymėtina, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020). Taigi, vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

58. Teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose buvo išnagrinėtos per vieną teismo posėdį, advokato parengti skundai dėl atsakovų priimto skundžiamų sprendimų nėra didelės apimties, juose nekeliami sudėtingi faktiniai ir teisiniai klausimai, pati byla nėra didelės apimties ar sudėtinga. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas advokatui bankiniais pavedimais pervedė 1 210 Eur sumą. Tarp šių išlaidų ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys: ieškovas atstovavimo sutartį sudarė ir šias išlaidas patyrė teisminio proceso metu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ir kurioje Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

59. Todėl teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti išlaidų suma (už skundų surašymą ir atstovavimą teismuose) nėra per didelė, yra atitinkanti protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos išlaidos priteistinos ne iš institucijos, o iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis) ir iš valstybės jam priteistina 1 210 Eur suma.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

61. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

62. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-59/2010, Nr. 3K-3-288/2014).

63. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

64. Ieškovas nurodė, kad jo patirtos neturtinės žalos dydis yra 5 000 Eur. Teismas pažymi, kad asmens prašomos priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes tokio žalos dydžio įvertinimo pareiga ginčo atveju tenka teismui. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo patirti nepatogumai nėra intensyvūs ar/ir ilgai trunkantys, padarytos neturtinės žalos dydis santykinai negali būti laikomas dideliu. Atsižvelgiant į ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai kad nėra duomenų apie šių išgyvenimų išliekamąjį poveikį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalaujama 5 000 Eur neturtinė žalos suma yra nepagrįstai didelė, todėl tokie reikalavimai negali būti patenkinti. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad ieškovo patirta neturtinė žala gali būti vertinama 500 Eur suma ir pripažįsta, kad būtent tokio dydžio neturtinės žalos suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų turinį, o jos priteisimas išlaikys šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

65. Kitos šalių išsakytos aplinkybės nagrinėjamos bylos atžvilgiu neturi reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

66. Tokiu atveju, ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies, ieškovui priteisiama solidariai iš atsakovų 1 210 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

67. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovo nuostolius, o pagrindas juos priteisti yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to ieškovas kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje iš viso patyrė 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 27,54 proc. ieškinio reikalavimų), iš valstybės ieškovo naudai yra priteisiamos 166,62 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

69. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 - 271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 710 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 166,62 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.