Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. P., R. S., K. S., J. P. ir M. S. prašymą suinteresuotiems asmenims I. S., I. P., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti.

Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 21 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).

Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jų tėvo bei senelio V. P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškėjai savo prašyme nurodė vienintelę aplinkybę, dėl ko praleido terminą palikimui priimti – teisinių žinių trūkumą, nulėmusį jų įsitikinimą, kad terminui priimti įstatymas numato 6 mėnesių terminą.

Aplinkybė, kad pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Suinteresuotų asmenų advokatė atsiliepime į prašymą, nurodė, kad pareiškėjos S. P. ir R. S. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo tris nekilnojamojo turto objektus, todėl teismas daro išvadą, kad vis tik pareiškėjams, ar bent dviem iš jų, turėjo būti žinomi įstatyme nustatyti palikimo priėmimo terminai. Todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei byloje pateiktais argumentais, teismas mano, kad pareiškėjai nenurodė jokių svarbių, išskirtinių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjams atlikti įstatymo nustatytus palikimo priėmimo veiksmus įstatymo nustatytais terminais.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Teismas iš esmės su tuo sutinka. Įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas, po pareiškėjų tėvo bei senelio mirties, suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai į notarų biurą, kreipėsi po pranešimo gavimo, apytiksliai po dviejų savaičių nuo termino priimti palikimą pabaigos.

Šiuo atveju teismas ypatingą reikšmę, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą, teikia tolimesniems pareiškėjų veiksmas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini). Pakruojo 2-ojo notarų biuro notarė priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nurodydama, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti.

Pareiškėjai, žinodami apie praleistą terminą palikimui priimti, į teismą dėl savo teisių gynimo kreipėsi tik 2024 m. balandžio 17 d., pareiškime teismui nurodydami, kad nepraleidę įstatyme nustatytų terminų priėmė palikimą faktiškai jį valdydami.

Teismas, po pareiškėjų pareiškimo gavimo, pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nutartyje ne kartą nurodydamas, kad pareiškėjai turi teisę nuspręsti keisti pareiškimo reikalavimus ir formuluoti teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau pareiškėjai tuo siūlymu nepasinaudojo.

Teismas, išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus, mano, kad terminas palikimui priimti šiuo metu praleistas žymiai dėl pačių pareiškėjų kaltės ir neapdairumo. Pareiškėjai nurodo, kad jiems trūksta teisinių žinių, tačiau, kaip jau pastebėjo teismas, tai nėra pateisinama priežastis, tuo labiau, kad niekas nedraudė pareiškėjams pasinaudoti profesionalaus teisininko paslaugomis.

Pareiškėjai žinodami, apie praleistą terminą palikimui priimti, dėl palikimo priėmimo pirmą kartą į teismą kreipėsi po 3,5 mėnesio nuo notaro atsisakymo atlikti veiksmus, kas nerodo jų ypatingo rūpestingumo. Teismui primigtinai siūlant keisti teisių gynimo būdą bei pareiškimo reikalavimus, pareiškėjai to nepaisė, įrodinėjo teismui, kad priėmė tėvo bei senelio palikimą faktiškai jį valdydami, tačiau teismui nesugebėjo pateikti tai patvirtinančių, nenuginčitinų įrodymų. Tokiais savo veiksmais pareiškėjai dar labiau prailgino įstatymu nustatytą praleistą terminą.

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Šiuo nagrinėjamu atveju, nepraleisdama įstatyme nustatytų terminų, palikimą, po savo tėvo mirties, priėmė suinteresuotas asmuo I. P. (kita paveldėtoja – A. J. S., mirė (duomenys neskelbtini)). I. P. ir kitas suinteresuotas asmuo I. S. (dalies A. J. S. turto paveldėtoja), 1,5 metų rūpinasi paveldėtu turtu, jį prižiūri, moka žemės mokestį ir pan. Akivaizdu, kad tenkinus pareiškėjų pareiškimą tai gali neigiamai paveikti asmenų, priėmusių palikimą, turtinius interesus, nes sumažėtų jų paveldo turto dalis, kurį jos visą šį laiką prižiūrėjo, juo rūpinosi, už jį mokėjo mokesčius.

Teismas konstatuoja, kad nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėjai įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą, palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjų prašyme nurodytos priežastys, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, laikytinos nesvarbiomis ir nė viena iš jų negalėjo sutrukdyti pareiškėjams priimti palikimą įstatymų nustatytu terminu, o net gi priešingai, pareiškėjų veiksmai prailgino palikimo priėmimo praleistą terminą, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas.

Suinteresuoti asmenys I. P. ir I. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų ir pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė prašymą tenkinti, o suinteresuoti asmenys šį prašymą atmesti, todėl netenkinus prašymo, laimėjusia bylos šalimi laikytinos I. P. ir I. S. ir jų prašymas tenkintinas ir iš kiekvieno pareiškėjo kiekvienam suinteresuotam asmeniui, t. y. I. P. ir I. S., priteistina po 119,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjų S. P., R. S., K. S., J. P., M. S. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 119,51 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 51 ct) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 119,51 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 51 ct) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.