Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. S. dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. K. patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) J. S. ieškovo naudai 525,79 Eur tiesioginių nuostolių, 1300 Eur sumokėtų pinigų už L. įsigijimą, 650 Eur sumokėtų pinigų už A. įsigijimą, 500 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovės (pardavėjos) buvo sudarytos dvi (duomenys neskelbtini) gyvūno pirkimo pardavimo sutartys (toliau – Sutartys), kuriomis pirkėjas iš pardavėjos įsigijo: 1) (duomenys neskelbtini), vardu G. (duomenys neskelbtini) S. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), spalva (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirkėjas su savo šeima pavadino L. (toliau – ir (duomenys neskelbtini), L.); 2) (duomenys neskelbtini), vardu P. S. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), spalva (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pirkėjas su savo šeima pavadino A. (toliau – ir (duomenys neskelbtini), A.). (duomenys neskelbtini) gyvūnų pirkimo-pardavimo Sutarčių 4.1. p. nurodyta, jog bendra suma už gyvūną yra 1300 Eur. (duomenys neskelbtini) pirkėjas šią Sutarčių sąlygą (4.1. p.) pilnai įvykdė ir už abu gyvūnus sumokėjo atsakovei 2600 Eur. Pardavėja perdavė gyvūnus pirkėjui bei Sutarčių 3.2. punktu patvirtinto, jog gyvūno perdavimo momentu jie yra sveiki, dehelmintizuoti ir paskiepyti. Dokumentuose nurodyta, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) yra gavę šias vakcinas: 1) vakcina nuo pasiutligės (duomenys neskelbtini) (vakcinavimo datos: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)); 2) vakcina (duomenys neskelbtini) (vakcinavimo datos: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)). Vakcina skirta sumažinti (duomenys neskelbtini) kaliciviruso ir 1 tipo (duomenys neskelbtini) herpes viruso sukeliamus klinikinius požymius, taip pat išvengti (duomenys neskelbtini) viruso sukeliamų klinikinių požymių, leukopenijos ir viruso išskyrimo į aplinką. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sutriko A. sveikata, nuvežė ją į kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten patvirtino diagnozę – (duomenys neskelbtini). Operacija praėjo sėkmingai, (duomenys neskelbtini) paguldyta į Klinikos stacionarą palaikomajam gydymui po operacijos. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išleista namo tolimesnei priežiūrai ir gydymui. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo negaluoti. Pasireiškė tokie simptomai kaip dingęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sveikatai labai smarkiai pablogėjus, ji buvo nedelsiant išvežta į veterinarijos Kliniką apžiūrai. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sveikata negerėjo. Pirkėjas vėl kreipėsi į veterinarijos Kliniką. (duomenys neskelbtini) Klinika informavo Pardavėją apie (duomenys neskelbtini) nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini) virusas ((duomenys neskelbtini) maras). (duomenys neskelbtini) pasirodė pirmieji ligos simptomai ir (duomenys neskelbtini) L. (duomenys neskelbtini) Klinikoje K. taip pat patvirtinta (duomenys neskelbtini) viruso diagnozė. Tokios aplinkybės patvirtina, kad vakcina buvo nekokybiška ir/arba gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti vakcinavimui, dėl ko jiems nesusidarė imunitetas nuo minėtos ligos. (duomenys neskelbtini) pirkėjas sulaukė skambučio iš Klinikos, pranešė, jog (duomenys neskelbtini) sveikata stipriai pablogėjo. Pranešta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir kad galimai (duomenys neskelbtini) L. nakties neišgyvens. (duomenys neskelbtini) pirkėjui telefonu pranešta apie augintinio ((duomenys neskelbtini) L.) mirtį. (duomenys neskelbtini) pirkėjas kreipėsi į atsakovę su oficialia pretenzija dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (toliau – ir Pretenzija). Pardavėja atsakomybės neprisiėmė. Atsakovės Sutartimis perduotos prekės (gyvūnai) neatitiko Sutartimis deklaruojamos jų kokybės (sveikatos bei paskiepijimo fakto), todėl atsakovė privalo prisiimti atsakomybę dėl netinkamos kokybės prekių (gyvūnų) pardavimo. Vakcinos Apraše aiškiai nurodyta, jog ši vakcina apsaugos gyvūnus ((duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) viruso sukeliamų klinikinių požymių. Atsakovei pardavus nekokybišką prekę, ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius dėl gyvūnų gydymo, kuriuos atsakovė privalo atlyginti. Ieškovas patyrė išlaidas Klinikoje gydant abu gyvūnus nuo (duomenys neskelbtini) viruso – iš viso 525,79 Eur. Atsakovė privalo grąžinti ieškovui už (duomenys neskelbtini) sumokėtą kainą (1300 Eur), kadangi netinkamos kokybės prekės ((duomenys neskelbtini)) pardavimas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu (CK 6.334 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) sveikatai dėl (duomenys neskelbtini) viruso, nuo kurio ji buvo pilnai paskiepyta, yra padaryta neatitaisoma žala, ieškovas turi teisę reikalauti pusės už (duomenys neskelbtini) sumokėtos sumos iš atsakovės (650,00 Eur). Ieškovas ir jo šeima dėl atsakovės kaltės taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią atsakovė taip pat privalo atlyginti. Gyvūnams beveik tuo pačiu metu susirgus liga, nuo kurios jie buvo pilnai vakcinuoti, ieškovas su šeima ne tik patyrė šoką ir didelius dvasinius išgyvenimus dėl gyvūnų sveikatos, bet taip pat teko jais intensyviai rūpintis, kas neabejotinai sukėlė nepatogumus. Ieškovas, jo šeimos nariai (duomenys neskelbtini); turėjo ištverti išgyvenimus dėl (duomenys neskelbtini) L. netekties.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad visas vakcinacijos paslaugas atsakovė įsigijo pas (duomenys neskelbtini) V. K. (duomenys neskelbtini). Vakcinacija nuo virusinių ligų buvo atlikta pagal visuotines vakcinų gamintojų ir veterinarijos gydytojų rekomendacijas, t. y pirmoji vakcina atlikta ne anksčiau nei (duomenys neskelbtini) suėjo 8 savaitės. (duomenys neskelbtini) skiepyti du kartus. (duomenys neskelbtini) į namus išvyko (duomenys neskelbtini). Vakcinacijos šalutinių požymių nebuvo. Lietuvoje nėra laboratorijos, kuri atlieka išliekančių motininių antikūnių gyvūnams nustatymo kiekį. Gyvūnai į namus išvyko sveiki. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.3. punktą: „pirkėjas turi teisę per 3 d. <...> paaiškėjus, kad gyvūnas nėra sveikas, <...>, reikalauti, kad (duomenys neskelbtini) priimtų gyvūną atgal ir grąžintų už gyvūną sumokėtą sumą, nurodytą 4.1 punkte“. Ieškovas šia teise nepasinaudojo. (duomenys neskelbtini) yra virusinis, lengvai užkrečiamas susirgimas. (duomenys neskelbtini) virusu užsikrėtė nuo užsikrėtusios (duomenys neskelbtini), dėl to, kad šeimininkai nekarantinavo iš veterinarinės klinikos parsivežtos (duomenys neskelbtini). Leido jai bendrauti su (duomenys neskelbtini). Jeigu skiepai iš tiesų nesudarė pakankamo organizmo atsparumo ligai, atsakovė ((duomenys neskelbtini)) negali už tai prisiimti atsakomybės. Atsakovė kaip ir visi gyvūnų augintojai perka vakcinacijos paslaugas iš licencijuotų veterinarijos gydytojų. Yra žinoma, kad bet kokio gyvo organizmo imunitetą mažina netinkama mityba ir patiriamas stresas, o gyvūnas su nusilpusiu imunitetu greičiau suserga ir sunkiau serga. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pas ieškovą gyveno jau apie (duomenys neskelbtini) mėnesius, atsakovė nežino ir negali garantuoti, kad gyvūnai tinkamai buvo maitinami ir nepatyrė streso. Teiginys, jog liga padarė neatitaisomą žalą gyvūno sveikatai, yra nepagrįstas, nes tam nėra jokių įrodymų. Atsakovės kaltės dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susirgimo nėra, nes jie buvo parduoti sveiki ir pilnai paskiepyti. Atsakovė nesutinka dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nėra (duomenys neskelbtini). Atsakovė pardavimo metu informavo ieškovą, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo pakeista gamintojo vakcina, nes kuria buvo skiepyta ankstesniais metais, Lietuvoje nėra. (duomenys neskelbtini) motina buvo skiepyta kito gamintojo vakcina (duomenys neskelbtini). Tiesioginės gydymo išlaidos, ieškovo teigimu, sudaro 525,79 Eur, bet tai yra išlaidos už (duomenys neskelbtini) gydymą ir operaciją dėl (duomenys neskelbtini) kartu su gydymu nuo (duomenys neskelbtini). Suteikus (duomenys neskelbtini) tinkamą veterinarinę pagalbą ir laiku, (duomenys neskelbtini) nebūtų miręs. Atsakovei apie (duomenys neskelbtini) mirtį nebuvo pranešta. Ji sužinojo apie jo mirtį iš (duomenys neskelbtini).

2023-07-18 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad prieš (duomenys neskelbtini) m. pasiėmė (duomenys neskelbtini) m. Šeimai buvo trauma. Sprendė įsigyti naują, bet iš (duomenys neskelbtini), atsakingų augintojų, paruoštą, apsaugotą gyvūną. (duomenys neskelbtini) pamatė šitą rūšį, ieškojo, kur įsigyti, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Po trijų mėn. gavo informaciją, kad pas atsakovę yra vada. (duomenys neskelbtini) prieraišūs, todėl sprendė įsigyti du (ieškojo dviejų (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, ar (duomenys neskelbtini). Laukė laikotarpį, kada bus baigti vakcinavimai, palaikė ryšį su (duomenys neskelbtini). Į kainą įėjo (duomenys neskelbtini), vakcina, priedai pradžiai. Sumokėjus dokumentai atiduoti po kelių dienų. Namie buvo puikios sąlygos, (duomenys neskelbtini) – erdvus (duomenys neskelbtini), neturėjo kontakto su kitais gyvūnais. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sunegalavo, kliniką rinkosi atsakingai. Kreipėsi į kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatė (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo jaustis blogai. Galvojo, kad ta pati problema (kvite – pakartotinas vizitas, bet priežastis kita). (duomenys neskelbtini) maro tyrimas buvo teigiamas. Nuo ligos nėra vaistų, gydo pasekmes. Patinėlio tyrimas taip pat buvo teigiamas. Tikėtina, užsikrėtė klinikoje, bet tam yra skiepai, kad užtikrintų atsparumą. Abu (duomenys neskelbtini) liko klinikoje. Po poros dienų (duomenys neskelbtini) pagerėjo, bet staiga nugaišo. (duomenys neskelbtini). Apie situaciją komunikavo (duomenys neskelbtini). Atsakovė sakė, kad yra tik viena vakcina, bet vėliau paaiškino, kad yra ir kitų vakcinų. Yra nuomonė, kad viena geriausių vakcinų. Veterinarijoje nurodė, kad su šia vakcina nebuvo problemų. Tikėjosi įsigyti prekę, kad išvengtų tokių situacijų. Kai (duomenys neskelbtini) atvežė su (duomenys neskelbtini), pasitiko (duomenys neskelbtini), kuri dirbo ten, buvo maloni. Vėliau vengė kontakto, kai nustatytas maras. Komunikacija su (duomenys neskelbtini) buvo ne kokia. Pateikė pretenziją, pateikė išrašus, bet (duomenys neskelbtini) neparodė komunikacijos. Trūko žmogiškos komunikacijos. Pirmą kartą pirko iš (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad gali patikrinti dėl vakcinų. Minėjo, kad įeina vakcinos, žodžiu pasakojo, kas bus padaryta. Pilnai pasitikėjo atsakove. Perdavė dokumentus, jautėsi saugūs, kad maksimaliai viskas padaryta. Nėra veterinarijos specialistas, kad vertintų, ar viskas padaryta tinkamai. Tikėjosi kokybės, už ką mokėjo pinigus. Nėra ekspertas, kad kvestionuotų vakcinų kokybę. (duomenys neskelbtini) pirkimas-pardavimas, bet dokumentus perdavė po kelių dienų, ne iškart. Sutarties 3.2. punkte – sveikas ir paskiepytas – minėjo, nuo ko, kokia vakcina nepamena, maras tikrai buvo. Nežino, kodėl vienas išgyveno, o kitas – ne; nežino, kodėl ir kaip gydyti. Yra išrašai. (duomenys neskelbtini). Bet koks (duomenys neskelbtini) sunegalavimas kelia baimę, ar tai nėra ligos pasekmė. (duomenys neskelbtini) būklė šiuo metu: (duomenys neskelbtini). Neturtinė žala – šeima išgyveno tragiškai, (duomenys neskelbtini). Nukentėjo darbai, asmeninis laikas. (duomenys neskelbtini). Išgyveno abu. Apie komunikaciją su (duomenys neskelbtini) nurodė, kad teikė pretenziją, bet (duomenys neskelbtini) dingo. Prieš teismą buvo susitikimas advokato kontoroje. (duomenys neskelbtini) teiravosi tik ligos požymių, nesidomėjo, kaip sekasi. Ji minėjo, kad šnekėjo su (duomenys neskelbtini) dėl tų (duomenys neskelbtini), tikėtina, dirba klinikoje (duomenys neskelbtini). Pasigedo atsakomybės (duomenys neskelbtini). Augintinis yra šeimos narys. Norėjo, kad atsakovė informuotų kitus šeimininkus, kad vakcina neefektyvi, nežino, ar tą padarė. Apie vakcinų efektyvumą ir kad jų yra daug konsultavo veterinarai (iš „(duomenys neskelbtini)“), minėjo dar kitą vakciną. Kai atvyko pasiimti, ji pasakojo, kad jai nepatinka nauja vakcina. Sakė, kad kitų nėra Lietuvoje. Skrodimas nebuvo daromas. Klinikoje atlikti testai diagnozuoti ligai. Po išrašymo rūpinosi namie gyvūnais. (duomenys neskelbtini) buvo visiškai izoliuoti namie. Po (duomenys neskelbtini) neizoliavo, nes veterinarai nesakė. Po pirkimo-pardavimo būklė buvo gera. (duomenys neskelbtini) perspėjo apie (duomenys neskelbtini) gaištį ne tą pačią dieną, o kai pateikė pretenziją.

2023-07-18 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas paaiškino, kad šalis sieja pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovas įvykdė pareigą (sumokėjo kainą laiku), pardavėjo pareiga garantuoti, kad prekė kokybiška (CK 6.333 str. 1 d.). Pareiga 3.2. p. gavus pretenziją, teikė ieškovas išrašus – ieškovas buvo sąžiningas. Turi teisę atgauti pinigus. CK 6.334 str. teisių gynimo būdai – kadangi vienas neišgyveno – prašo grąžinti visą kainą; kitas (duomenys neskelbtini) susirgo – ½ dalies kainos. Taip pat išlaidas už gydymą. Neturtinė žala – sunki situacija emociškai ieškovui, jo šeimai. (duomenys neskelbtini) neteko po (duomenys neskelbtini) mėn. Išgyvenimai kaip netekus šeimos nario. Prašo simbolinio dydžio neturtinės žalos. Po 3-4 mėn. kreipėsi su pretenzija. Sutartyje 3 d. yra numatyta neprotinga trukmė. Dokumentai perduoti vėliau. Neprotingas terminas per 3 d. vartotojui (nesąžininga sąlyga). Ieškovas silpnesnė šalis. Sutartis yra (duomenys neskelbtini), sutartį rengė (duomenys neskelbtini), dėl sąlygų nesiderėjo. 3.3. p. sąlyga negali atleisti atsakovės nuo atsakomybės. Apie ligą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai nustatyta liga. Terminas turi būti skaičiuojamas nuo to, kada sužinojo apie diagnozę. Ieškovas skaitė sutartį, gavo sutartį iki (duomenys neskelbtini) pasiėmimo. Kartu neperdavė kilmės dokumentų. Perdavė sutartį ir gyvūnų pasus („Informaciją apie nuosavybę“, vakcinacijos informaciją).

2023-07-18 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad iki (duomenys neskelbtini) perdavimo bendravo telefonu. (duomenys neskelbtini) atvyko apžiūrėti. (duomenys neskelbtini) išsiuntė sutartį, ieškovas nesiūlė pakeitimų. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, kilmės dokumentai nebuvo perduoti, nes nebuvo gavusi iš klubo. Perspėjo ieškovą. Perduoti pasai su vakcinavimo atspaudais. (duomenys neskelbtini) privalo sučipuoti, tas buvo atlikta. Privalomi yra tik nuo pasiutligės skiepai, kiti – rekomenduojami. (duomenys neskelbtini) įvykdė savo pareigą. Jokių tyrimų, kiek susidarė imuniteto, įstatymas nereikalauja. Kilmės dokumentai perduoti (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo metu (duomenys neskelbtini) buvo sveiki. Pagal sutarties 3.3. p. per 3 d. jokių pretenzijų negavo. Klientai nepasinaudojo teise patikrinti (duomenys neskelbtini) sveikatą. Buvo perspėti, kad vakcinavo vienintele tuo metu buvusia vakcina. Dėl (duomenys neskelbtini) vakcinos ji negalėjo duoti garantijos, apie tai žodžiu įspėjo klientą. Vakcinaciją nuo virusinių ligų atliko savo nuožiūra, vakcinaciją atlieka veterinarijos gydytojas, kuris pirko iš tiekėjo. Už vakcinavimo kokybę tiekėjas neatsako. Pas veterinarijos gydytoją ir tiekėją buvo patikrinimas. (duomenys neskelbtini) buvo planinis patikrinimas, jokių ligų nerasta. Nuo virusinių ligų vakcinacija rekomenduojama. Atliko vakcinaciją pagal veterinaro rekomendaciją. Vakcinacijos atliktos (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl sveikatos nebuvo. Tai įrodo, kad gyvūnai išvyko sveiki. (duomenys neskelbtini) iš pirkėjo gavo SMS, kad (duomenys neskelbtini) jaučiasi puikiai. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. sunegalavo dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pranešė apie (duomenys neskelbtini) nustatytą (duomenys neskelbtini) marą. Galimai užkrėtė veterinarijos klinikoje. (duomenys neskelbtini) užsikrėtė nuo (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo atskirai laikoma po (duomenys neskelbtini). Nežino, kokiomis sąlygomis laikyta vakcina, kaip keliavo į (duomenys neskelbtini). Yra prielaida, kad gyvūnai galėjo įgyti imunitetą, bet virusas buvo agresyvesnis nei susidaręs imunitetas. Tačiau nebuvo padaryti tyrimai. Vakcina 100 proc. neapsaugo nuo viruso. (duomenys neskelbtini) neturi būti prilyginamai prekei, nekeičiami/negrąžinami prekių sąraše. Atsakovė atliko viską, kad apsaugotų gyvūnų sveikatą. Negali garantuoti, kad tinkamai maitino, nepatyrė streso. Nėra (duomenys neskelbtini). Iš ligos istorijos matosi, kad L. rekomendavo stacionarizuoti, bet išvyko namo – (duomenys neskelbtini). Prielaida, kad negydytas namie. Jos (duomenys neskelbtini) stengėsi toliau laikytis nuo gyvūnų, nes namie yra daugiau gyvūnų. Neperspėjo apie gyvūno mirtį. Ji domėjosi gyvūnų būkle. Jei (duomenys neskelbtini) būtų paliktas stacionare, būtų išgyvenęs. Ieškovas pateikė ligos išrašą, liga nustatyta tik testų būdu, bet nebuvo patvirtinta jokios akredituotos laboratorijos. Nėra įrodymų, kad diagnozė – (duomenys neskelbtini). Yra tikimybė, kad buvo susidaręs imunitetas, bet po (duomenys neskelbtini), gavus virusą, gali užsikrėsti. Gyvūnai perduoti pagal įstatymų reikalavimus. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini). Skiepai tik nuo pasiutligės privalomi. VMVT nerenka informacijos dėl (duomenys neskelbtini) maro paplitimo. Turi praktiką skiepyti ir nuo viruso, kas rekomenduojama (trivalentė vakcija (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mama skiepyta kita vakcina, gal dėl to susidarė mažesnis imunitetas. Ji konsultavosi su virusologais ((duomenys neskelbtini) virusologas), galimai nesusidarė imunitetas. Liga turi būti nustatyta laboratorijoje, testas tik informacinis lapelis. Iš tos pačios vados daugiau nesusirgo. Buvo patikrinimas, jokių pažeidimų nenustatyta. Apie (duomenys neskelbtini) m. užsiima (duomenys neskelbtini). Vakcinacija atlikta jos namuose, (duomenys neskelbtini); dalyvavo ir ji. Vakcinavo (duomenys neskelbtini) V. K. Nebuvo išrašyta sąskaita. Ši gydytoja tik skiepijo. Anksčiau skiepijo (duomenys neskelbtini) – nebuvo maro atvejo. Po (duomenys neskelbtini) skiepo nebuvo daugiau atvejų, išskyrus ieškovo. (duomenys neskelbtini) V. K. telefonu paprašė pažymos, pati parašė pažymą. (duomenys neskelbtini). Neskiepija daugiau (duomenys neskelbtini) vakcina. Abejojo, ar veiksminga vakcina, bet skiepijo, kad apsaugotų nors kiek. Gyvūnų būklė buvo patikrinta. Jokie tyrimai prieš skiepus neprivalomi, nes neprivalomas skiepas. Aprašo 4.5. p. – patikrinti (duomenys neskelbtini) būklę; (duomenys neskelbtini) V. K. nurodė, kad sveiki. Neatliekami tyrimai, apžiūrėjo gydytoja. Skiepijo (duomenys neskelbtini) – nebuvo atliekamas antikūnių tyrimas. Revakcinuoti kartu su pasiutlige.

2023-10-05 teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), vakcinavo (duomenys neskelbtini). Taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pažįsta atsakovę, yra klientė. Žino apie bylą šiek tiek iš atsakovės, be to, (duomenys neskelbtini) m. buvo patikrinimas iš Veterinarijos tarnybos dėl šio įvykio. Buvo skundo pagrindu. Tikrino veiklą, susijusią su Veterinarijos vaistų įsigijimu, laikymu. Trūkumų nenustatyta. (duomenys neskelbtini) m. gavo žinutę, ar gali būti, kad vakcinuotas (duomenys neskelbtini) gali susirgti ta liga, nuo ko skiepytas. Gali, jei to skiepijimo metu turi motininių antikūnių – (duomenys neskelbtini) su motinos pienu gali gauti antikūnių, todėl nesusidaro tinkamas imunitetas (pagal gamintojo instrukciją). Netikrinama, ar motina skiepyta. Nėra tokios praktikos. Skiepija pagal skiepijimo grafiką. Priklauso nuo organizmo, ar susirgs skiepytas. Skirtingai reaguoja į suleistą antigeną. Gali būti vakcinacijos šalutiniai padariniai. Atsakovė yra apie (duomenys neskelbtini) m. klientė. (duomenys neskelbtini) vakcina yra pagrindinė, nes kitom mažai kas vakcinuojasi. Iki (duomenys neskelbtini) m. buvo kitų skiepų. Nuo (duomenys neskelbtini) m. verčiasi (duomenys neskelbtini). Pirmas (duomenys neskelbtini) maro atvejis jos karjeroje. (duomenys neskelbtini) liudytojos pažymoje teiginys „kliniškai sveika“ reiškia, jog atvykus į vietą (duomenys neskelbtini) nebuvo apatiškas, nebuvo išskyrų iš šnervių. Kraujo tyrimo neatlieka. Skiepijo (duomenys neskelbtini). Nepamena šio konkretaus skiepijimo atvejo. Sveikatą tikrina vizualiai. Paaiškino, kad dėl antikūnių niekada niekas netikrina. Nėra privaloma. Lietuvoje nėra tokių testų. Netikrina ir vėlia, ar yra antikūniai. Tiria pagal kliento prašymą. (duomenys neskelbtini) vakcinavo nuo maro ir pasiutligės – gali skiepyti keliomis vakcinomis pagal gamintojo instrukcijas. Jei nusilpęs imunitetas, didesnė tikimybė užsikrėsti. Bet tik prielaida, (duomenys neskelbtini). Persirgus įtaka ta, kad turės ilgalaikį imunitetą. Neigiamos įtakos nebus. Nedidelė tikimybė, kad užkrės. Nežino, ar tuo metu (duomenys neskelbtini) nevartojo vaistų. Ji skambina dieną prieš, klausia, ar sveiki. Imunitetas susiformuoja per 14 d. Viskas priklauso nuo imuniteto.

2024-03-15 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad CK 6.317 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Atsakovė garantavo, jog (duomenys neskelbtini) yra sveikos ir paskiepytos. Visgi abi (duomenys neskelbtini) susirgo, o viena netgi numirė. Atsakovė turėjo byloje įrodyti, jog ji už 1 (duomenys neskelbtini) mirtį, o kitos (duomenys neskelbtini) ligą neatsako, nes už tai atsakingas pats ieškovas ar kiti asmenys. Atsakovė savo atsakomybės nepaneigė. Atsakovė savo žinutėmis iš esmės patvirtino, jog dėl L. ir A. ligos ((duomenys neskelbtini) viruso) yra kaltas skiepas, kuris nesuveikė ir/arba galimai buvo nekokybiškas. (duomenys neskelbtini) buvo skiepijamos ne veterinarijos klinikoje, o (duomenys neskelbtini). V. K. teismo posėdžio metu negalėjo detalizuoti, kaip vyko (duomenys neskelbtini) paruošimas ir skiepijimas, o tik akcentavo, jog viskas buvo daroma pagal aprašo reikalavimus, kas kelia didelių abejonių šios liudytojos parodymų objektyvumu. V. K. nurodė, jog viską žino apie bylą iš atsakovės, jos kartu bendrauja apie (duomenys neskelbtini) metus. Atsakovė posėdžio metu pripažino, jog neinformavo ieškovo apie galimybę patikrinti (duomenys neskelbtini) imunitetą. Atsakovė delsė atsiųsti ieškovui Sutartį bei ją pateikė tik (duomenys neskelbtini), tai yra tą pačią dieną, kai ieškovas pasiėmė gyvūnus iš atsakovės (duomenys neskelbtini). Ieškovas tik (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) kilmės dokumentus. (duomenys neskelbtini) V. K. dirba (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) skiepijimas yra tik (duomenys neskelbtini), todėl jos darbdavio patikrinimo rezultatai vertintini kritiškai. Byloje nėra jokių įrodymų, jog klinika „(duomenys neskelbtini)“ ar pats ieškovas būtų atlikęs kokius netinkamus veiksmus, sukėlusius (duomenys neskelbtini) marą.

2024-03-15 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė nurodė, kad gydytojo dokumentuose gydyta A. (nebuvo pažymėta poodine schema). Nė viename dokumente nėra identifikavimo numerio. L. taip pat nebuvo pažymėtas. Įgytas G., P. su mikroschemomis. (duomenys neskelbtini) – pagal G., P. mikroschemas matyti, kad gyvūnai sveiki, gyvi. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų gyvūnų identifikavimo duomenų negalima susieti su ligos istorijom. L. nebuvo įsigytas, o G. 650 Eur prašo priteisti už A. įsigijimą, bet neįsigijo iš (duomenys neskelbtini). Net jei L. yra G., A. yra P., vis tiek nėra įrodymų, kad G. ar P. jų įsigijimo metu buvo nesveiki. (duomenys neskelbtini) – A. pradeda nesveikuoti (duomenys neskelbtini), po 3 d. į kliniką, (duomenys neskelbtini) diagnozuota greituoju testu. (duomenys neskelbtini) L., (duomenys neskelbtini) į kliniką, (duomenys neskelbtini) diagnozuota greituoju testu. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad labai rūpinosi, miegojo kartu, nebuvo klinikoj, nebuvo teikta būtinoji pagalba. Pagal Gyvūnų gerovės įstatymo (toliau – GGĮ) 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagalbos neteikimas yra žiaurus elgesys. Viruso inkubacinis periodas 5-9 d. – nuo (duomenys neskelbtini) iki ligos praėjo 7 d. Vadinasi, virusą atsinešė ne iš (duomenys neskelbtini), o iš klinikos. Dėl imuniteto (duomenys neskelbtini) nekalta. Gyvūnai privalėjo būti izoliuojami, bet nebuvo, todėl užsikrėtė dėl netinkamos priežiūros. Ieškovas neprašė imuniteto tirti vėliau. Yra absoliutus ieškovo neveikimas. Vakcinos laikymo, transportavimo pažeidimų nėra. Vakcina suleista (duomenys neskelbtini), kai motinos antikūniai imuniteto formavimosi neveikė. Vakcinavimo datą (duomenys neskelbtini) parinko tinkamai. Imuniteto lygis nėra liga. Atsakovė įrodė, kad neturi atsakyti. CK 6.320 straipsnyje daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Ligą ir mirtį sąlygojo ne imuniteto lygis perdavimo momentu, susirgo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė, nes pagal inkubacinį laikotarpį virusą „parsinešė“ iš klinikos. CK 6.333 straipsnio 3 d. – virusą galima laikyti nenugalima jėga. Dėl neturtinės žalos atlyginimo – neįrodė, kuo pasireiškė neturtinė žala.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovės (pardavėjos) buvo sudarytos dvi (duomenys neskelbtini) gyvūno pirkimo pardavimo sutartys (toliau – ir Sutartys), kuriomis pirkėjas iš pardavėjos įsigijo: 1) (duomenys neskelbtini), vardu G. (duomenys neskelbtini) S. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirkėjas pavadino L. (toliau – (duomenys neskelbtini) arba L.); 2) (duomenys neskelbtini), vardu P. S. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pirkėjas pavadino A. (toliau – (duomenys neskelbtini) arba A.). (duomenys neskelbtini) gyvūnų pirkimo-pardavimo Sutarčių 4.1. p. nurodyta, jog bendra suma už gyvūną yra 1300 Eur. (duomenys neskelbtini) pirkėjas šią Sutarčių sąlygą įvykdė ir už abu gyvūnus sumokėjo atsakovei 2600 Eur. Pardavėja perdavė gyvūnus pirkėjui bei Sutarčių 3.2. punktu patvirtinto, jog gyvūnų perdavimo momentu jie yra sveiki, dehelmintizuoti ir paskiepyti. Dokumentuose nurodyta, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) yra gavę šias vakcinas: 1) vakcina nuo pasiutligės (duomenys neskelbtini) (vakcinavimo datos: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)); 2) vakcina (duomenys neskelbtini) (vakcinavimo datos: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), kuri skirta sumažinti (duomenys neskelbtini) kaliciviruso ir 1 tipo (duomenys neskelbtini) herpes viruso sukeliamus klinikinius požymius, taip pat išvengti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) viruso sukeliamų klinikinių požymių, leukopenijos ir viruso išskyrimo į aplinką. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) sutriko A. sveikata, veterinarijos klinikoje patvirtinta diagnozė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išleista namo tolimesnei priežiūrai ir gydymui. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pradėjo negaluoti, pasireiškė tokie simptomai kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veterinarijos klinikoje (duomenys neskelbtini) diagnuotas (duomenys neskelbtini) virusas ((duomenys neskelbtini) maras). (duomenys neskelbtini) pirmieji ligos simptomai pasireiškė ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Klinikoje (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtinta (duomenys neskelbtini) viruso diagnozė. (duomenys neskelbtini) pirkėjui pranešta apie (duomenys neskelbtini) mirtį. (duomenys neskelbtini) pirkėjas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovės atstovė baigiamųjų metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) pagal G. ir P. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvūnai sveiki, gyvi, o pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų gyvūnų identifikavimo duomenų negalima susieti su ligos istorijom, nes jose nurodyti kiti gyvūnai. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovė niekuomet neginčijo faktinių aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini), t. y. iš atsakovės įsigytas vardu G., ieškovo pavadintas L. vardu, nugaišo, o iš atsakovės įsigyta (duomenys neskelbtini) P. ieškovo pavadinta A. Vadovaujantis CPK 253 straipsnio 4 dalimi, jog baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, teismas plačiau dėl tik baigiamosiose kalbose nurodytų aplinkybių nepasisako.

Šalių ginčas iš esmės kilo dėl ieškovo (vartotojo) reiškiamo reikalavimo atsakovei (pardavėjai) sumažinti (duomenys neskelbtini) kainą (grąžinant 650 Eur sumą), grąžinti už (duomenys neskelbtini) sumokėtą kainą (1300 Eur) bei atlyginti dėl nekokybiškų prekių patirtus nuostolius (525,79 Eur), priteisti 500 Eur neturtinę žalą pagrįstumo. Ieškovo teigimu, atsakovė ieškovui pardavė gyvūnus, kurie neatitiko Sutartimi deklaruojamos jų kokybės. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad parduoti gyvūnai buvo sveiki, vakcinuoti. Taigi byloje kilo ginčas dėl pardavėjo pareigos parduoti kokybišką daiktą ir pirkėjo teisių gynimo būdų įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio; vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.

Remiantis bylos duomenimis, ginčas tarp šalių kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti CK 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininku pripažįstamas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su pardavėja ((duomenys neskelbtini)) su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o pardavėja, remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, teismo vertinimu, yra verslininkė, užsiimanti (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigė, kad ji nėra (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatyta iš atsakovės paaiškinimų, šia veikla ji verčiasi apie (duomenys neskelbtini) metus, be to, kaip matyti iš atsakovės pateikto (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovei kaip (duomenys neskelbtini) verslininkei taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo, o taip pat profesionalumo standartai; pardavėjos veikla parduodant (duomenys neskelbtini) turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl pareigos perduoti vartotojui tinkamos kokybės daiktą, suteikti būtiną ir teisingą informaciją ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas ieškovo atsakovės atžvilgiu keliamų reikalavimų pagrįstumą, vadovaujasi vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Kadangi šiuo atveju šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.350 straipsnis), todėl byloje kylančios abejonės aiškintinos vartotojo (ieškovo) naudai.

Civilinis kodeksas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.

Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukuri, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teismas pažymi, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams, jos šalims yra keliami reikalavimai laikytis, be kita ko, esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinių įsipareigojimų privalomumą taip pat numato principas pacta sunt servanda, be kita ko, reiškiantis, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismas taip pat pažymi, kad CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Teisės aktai numato pareigą pardavėjui ar paslaugos teikėjui tinkamai informuoti pirkėją apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Vartojimo sutartinių teisinių santykių kontekste pažymėtina, kad pardavėjas ar paslaugos teikėjas, dėl savo komercinės veiklos patirties, žinių ir praktikos būdamas stipresniąja šių santykių šalimi, privalo tinkamai vykdyti šią prievolę pilna apimtimi ir pasirinkti tinkamus jos vykdymo būdus ir priemones.

CK 6.305 straipsnyje apibrėžta pirkimo–pardavimo sutarties samprata nustato esmines šalių pareigas pagal šią sutartį. Kaip pirkimo–pardavimo sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga – susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). CK itin išsamiai reglamentuoja su parduodamo daikto kokybe susijusius klausimus. Tam skirti CK 6.327, 6.333–6.338 straipsniai. Bendroji nuostata įtvirtina, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

(duomenys neskelbtini), be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (toliau – Gyvūnų gerovės įstatymas), Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių (duomenys neskelbtini), patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimai (duomenys neskelbtini)), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Veterinarijos reikalavimai prekybai gyvūnais augintiniais (toliau – Reikalavimai prekybai). Reikalavimų (duomenys neskelbtini) 55 punkte numatyta, kad gyvūną augintinį parduodantis (perduodantis) gyvūnų augintinių veisėjas turi informuoti pirkėją (gavėją) apie parduodamo (perduodamo) gyvūno augintinio sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras ir jo priežiūros ypatumus. Gyvūnų augintinių veisėjai, parduodami (perduodami) gyvūną augintinį pirkėjui (gavėjui), pastarajam turi perduoti gyvūno augintinio tapatybės dokumentą (šunims, katėms ir šeškams) ir (ar) gyvūno augintinio kilmės dokumentą, jei parduodamas (perduodamas) veislinis gyvūnas augintinis (Reikalavimų veisėjams 61 punktas). Gyvūnų gerovės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad perduodant (duomenys neskelbtini), šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, (duomenys neskelbtini) parduodant veislinį gyvūną augintinį yra keliami reikalavimai realizuoti paženklintus, sveikus, dehelmintizuotus (nukirmintus) gyvūnus, užtikrinti veterinarijos gydytojo sertifikuotą, amžių atitinkančią vakcinaciją.

Gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik kliniškai sveikus ir savarankiškai galinčius maitintis gyvūnus augintinius (Reikalavimų veisėjams 54 punktas). Pažymėtina, kad šalių sudarytomis Sutartimis pardavėja (atsakovė) užtikrino, kad pardavimo metu gyvūnai yra visiškai sveiki, paskiepyti (Sutarčių 3.2. punktas). Byloje esantys gyvūnų vakcinacijos dokumentai patvirtina, kad jie, be kita ko, buvo paskiepyti nuo (duomenys neskelbtini) maro ((duomenys neskelbtini)) ir skiepas galiojo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Taigi abi iš atsakovės įsigytos (duomenys neskelbtini), kurios, kaip nurodyta vakcinacijos dokumentuose, buvo skiepytos, susirgo (duomenys neskelbtini) maru, dėl ko (duomenys neskelbtini) nugaišo, o (duomenys neskelbtini) sunkiai sirgo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė perdavė ieškovui dokumentus, patvirtinančius, jog gyvūnai gavo pilną vakcinaciją (duomenys neskelbtini) vakcina (gyvūnai vakcinuoti (duomenys neskelbtini)). Šios vakcinos apraše nurodyta, jog vakcina skirta (duomenys neskelbtini) aktyviai imunizuoti, norint sumažinti (duomenys neskelbtini) kaliciviruso ir 1 tipo (duomenys neskelbtini) herpes viruso sukeliamus klinikinius požymius, išvengti (duomenys neskelbtini) viruso sukeliamų klinikinių požymių, leukopenijos ir viruso išskyrimo į aplinką. Apraše taip pat nurodyta, jog imuniteto pradžia nuo (duomenys neskelbtini) viruso – 3 sav., imuniteto trukmė nuo (duomenys neskelbtini) viruso – 3 metai. Taigi, vakcinos apraše aiškiai nurodyta, jog ši vakcina apsaugoja gyvūnus ((duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) viruso sukeliamų klinikinių požymių. Nagrinėjamu atveju, vertinant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžių skiepijant, jie turėjo turėti visišką imunitetą nuo (duomenys neskelbtini) viruso, kadangi nuo pilnos vakcinacijos buvo praėję daugiau nei (duomenys neskelbtini) sav. ir nedaugiau nei 3 metai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, nurodyta veterinarinio vaisto ((duomenys neskelbtini)) aprašo 4.4., 4.5. dalyse, taip pat VMVT (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini), jog vakcinuoti reikia tik sveikus gyvūnus, iki (duomenys neskelbtini) savaičių išliekantys motininiai antikūnai gali mažinti vakcinavimo veiksmingumą. Esant motininių antikūnų vakcinavimas gali nevisiškai apsaugoti nuo klinikinių požymių, leukopenijos ir viruso išskyrimo užsikrėtus (duomenys neskelbtini) viruso infekcija. Esant daug motininių antikūnų, vakcinavimo programą reikia atitinkamai koreguoti. Atsakovė ir liudytoja patvirtino, kad tokie tyrimai, prieš vakcinuojant (duomenys neskelbtini), nebuvo atliekami. Byloje nustatyta, kad prieš skiepijimą (duomenys neskelbtini) sveikata įvertinta jas vizualiai apžiūrint veterinarijos gydytojai.

Įprasti reikalavimai prekių kokybei Civiliniame kodekse apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 dalis). Vertinant, koks buvo ieškovo lūkestis įsigyjant (duomenys neskelbtini) iš pardavėjos, t. y. dėl kokių savybių ir kokybės (duomenys neskelbtini) šalys sutarė, pažymėtina, kad pagal Sutartį, šalių paaiškinimus nustatyta, jog Sutartimi atsakovė patvirtino, jog gyvūnų perdavimo momentu jie yra sveiki, paskiepyti. Atsakovė, nesutikdama, jog yra atsakinga dėl netinkamai paskiepytų (duomenys neskelbtini), teigė, jog skiepai nuo (duomenys neskelbtini) nėra privalomi, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad paskiepyti (duomenys neskelbtini) ne tik nuo pasiutligės, bet ir neprivalomais skiepais, be kita ko, nuo (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo sudarydama Sutartis, todėl aplinkybė, kad šie skiepai pagal Veterinarijos tarnybos reikalavimus nėra privalomi, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant šalių ginčą. Nustatyta, kad atsakovė ieškovą informavo, jog (duomenys neskelbtini) tinkamai paskiepytos dokumentuose nurodytais skiepais. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja ieškovo lūkestį, kad (duomenys neskelbtini) yra parduodamos (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) yra sveikos, tinkamai paskiepytos. Tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo parduotos be papildomų tyrimų, nereiškia, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis ta apimti, kurią šalys sutarė, gali būti įvykdoma netinkamai ar ne tokia apimti, kurios tikėjosi ieškovas.

Tarp šalių susiklostantys vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai dėl (duomenys neskelbtini) įsigijimo yra specifiniai ta prasme, kad yra įsigyjamas gyvas objektas, tačiau tai, jog gyvūno savybės atlikus visus privalomus tyrimus (atlikus visus privalomus sveikatos patikrinimo, skiepijimo, dehelmintizavimo ir kt. veiksmus iš (duomenys neskelbtini)) po jo perdavimo pasikeičia, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės perduoti vartotojui tinkamos kokybės (duomenys neskelbtini), atitinkančią vartotojo lūkesčius. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas atsakingai rinkosi planuojamus įsigyti (duomenys neskelbtini), pasitikėjo pardavėjos kompetencija.

Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

Pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės Civiliniame kodekse yra aiškiai apibrėžtos. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovės teigimu, skiepo veiksmingumas priklauso nuo gyvūno imuniteto, be to, neaišku, kokiomis sąlygomis gyvūnai buvo auginami ieškovo namuose, nes imunitetas mažėja dėl patirto streso, netinkamos mitybos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimai galėjo atsirasti dėl netinkamos mitybos ar galimai netinkamų gyvenimo sąlygų, tokių prielaidų negalima daryti ir iš veterinarijos gydytojų išrašų. Taigi, teismas daro išvadą, kad aplinkybės, jog ieškovas parinko netinkamas gyvenimo (duomenys neskelbtini) sąlygas, dėl ko (duomenys neskelbtini) tapo netinkamos kokybės, nebuvo įrodytos (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai – proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo, kt. Proporcingumo ir interesų derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reiškia, kad specialiais gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Itin svarbu, kad pirkėjas, pastebėjęs netinkamą daikto kokybę, per protingą laiką (t. y. kuo greičiau) informuotų pardavėją apie daikto kokybės neatitikimus, priešingu atveju jis praras teisę pasinaudoti gynybos būdais dėl daikto trūkumų (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas, susirgus (duomenys neskelbtini), nedelsiant apie tai informavo atsakovę, siekė išsiaiškinti priežastis. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas ypatingai svarbus vertinant specifinį pirkimo-pardavimo sutarties dalyką, t. y. Sutartimis buvo parduoti (duomenys neskelbtini) gyvūnai, kurie iki jų susirgimo jau kurį laiką gyveno ieškovo šeimoje. Vertinant šalių bendradarbiavimą ikiteisminėje stadijoje, taip pat bylą nagrinėjant teisme, teismas pažymi, kad atsakovės pozicija dėl galimos jos atsakomybės ieškovo reiškiamais reikalavimais buvo labai kategoriška, atsakovė nebuvo linkusi spręsti ginčo taikiai.

Pažymėtina, kad byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas, – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

Atsižvelgdamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovė ieškovui pardavė gyvūnus, kurie neatitiko Sutartimi deklaruojamos jų kokybės (CK 6.333 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovės teigimu, pagal Sutarties 2.3. punktą ieškovas turėjo teisę per 3 dienas pareikšti pretenzijas dėl gyvūnų sveikatos, todėl, pretenziją pareiškęs tik (duomenys neskelbtini), praleido nustatytą terminą. Ieškovo teigimu, ši sąlygą yra nesąžininga. Sutarčių 2.3 p. numatyta, kad pirkėjas turi teisę per 3 dienas nuo gyvūno perdavimo patikrinti jo sveikatą licencijuotose veterinarinėse gydyklose, o paaiškėjus, kad gyvūnas nėra sveikas, ir pateikus oficialias licencijuoto veterinaro (licencijuotos veterinarinės gydyklos) išvadas turi teisę reikalauti, kad (duomenys neskelbtini) priimtų gyvūną atgal ir grąžintų už gyvūną sumokėtą sumą. Pagal Sutarčių 2.4. punktą, jei pirkėjas nepasinaudoja teise, numatyta Sutarties 2.3 punkte, jis vėliau nebegali reikšti pretenzijų (duomenys neskelbtini) dėl gyvūno sveikatos ir reikalauti pinigų grąžinimo.

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis numato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punktą preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas numato, kad preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Pareiga įrodyti, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomomis vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274- 403/2018, 40 punktas).

Vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48-49 punktai; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 31-33 punktai).

Byloje nustatyta, kad Sutartis rengė atsakovė. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovui Sutartys buvo siųstos susipažinti iš anksto, tačiau, kaip nustatyta iš šalių susirašinėjimo, Sutartys ieškovui buvo atsiųstos tik (duomenys neskelbtini), t. y. tą pačią dieną, kai ieškovas pasiėmė gyvūnus iš atsakovės (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs Sutarčių 2.3. ir 2.4. punktų sąlygas, teismas konstatuoja, kad šios sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, t. y. jomis neproporcingai apribojamos ieškovo teisės atsakovės atžvilgiu tuo atveju, kai pardavėja neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus, šiomis sąlygomis suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sutarties 2.3 punkte nustatyta sąlyga, kad ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovę per 3 d. terminą, taip pat Sutarties 2.4. punktas pažeidžia ieškovo kaip vartotojo teises bei yra negaliojantis.

Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovas prašo sumažinti (duomenys neskelbtini) pirkimo kainą ir priteisti iš atsakovės 650 Eur (pusę kainos). Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) sveikatai dėl (duomenys neskelbtini) viruso, nuo kurio ji buvo pilnai paskiepyta, yra padaryta neatitaisoma žala, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kainos sumažinimas yra specialus pirkėjo teisių gynimo būdas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors šio teisių gynimo būdo teisinė prigimtis sietina su reikalavimu įskaityti nuostolius į pareikalavimą sumokėti kainą, jis įstatyme įtvirtintas kaip savarankiškas teisių gynimo būdas ir skiriasi nuo nuostolių atlyginimo ir įskaitymo institutų (nors ir išvestinis iš jų). Kai pirkėjas pareiškia reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, tai turi būti įrodyti faktiniai, t. y. patirti, nuostoliai. Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių. Tai reiškia, kad pirkėjas įrodinėja, jog faktiškai pristatytos netinkamos kokybės prekės vertė yra mažesnė už kokybiškos prekės vertę. Šis skirtumas sudaro galimą kainos mažinimo dydį pagal pareikštą reikalavimą. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) A. sunkiai sirgo (duomenys neskelbtini) virusu, šias aplinkybes patvirtina medicininiai dokumentai. Todėl, tikėtina, galimi ir liekamieji ligos reiškiniai. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgiant į šiame sprendime padarytą išvadą, kad atsakovė pardavė ieškovui (duomenys neskelbtini), kuri neatitiko Sutartimi deklaruojamos kokybės, vadovaujantis vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, teismų praktika, ieškovo reikalavimas sumažinti (duomenys neskelbtini) kainą 650 Eur (50 proc.) yra proporcingas ieškovo (vartotojo) teisių pažeidimo mastui ir pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteisiant 650 Eur (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog dėl netinkamos kokybės prekės ((duomenys neskelbtini)) pardavimo (duomenys neskelbtini) apskritai neteko ((duomenys neskelbtini) nugaišo), ieškovas turi teisę atsisakyti Sutarties dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo, o atsakovė privalo grąžinti visą ieškovo sumokėtą kainą. Nustatyta, kad už (duomenys neskelbtini) ieškovas sumokėjo 1300 Eur.

Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kad įsigytas (duomenys neskelbtini), kuris neatitiko Sutartimi deklaruojamos kokybė, nugaišo, konstatuoja, kad tai laikytina esminiais trūkumais, todėl yra pagrindas taikyti ieškovo reikalaujamą pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nutraukiant šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir priteisiant iš atsakovės ieškovui už (duomenys neskelbtini) sumokėtą kainą – 1300 Eur (CK 6.334 straipsnis).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 525,79 Eur nuostolių, patirtų už gyvūnų gydymą, atlyginimo. Vienas iš bendrųjų sutarčių teisėje esančių gynybos būdų – reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius. Nepaisant to, kad jis nenurodytas CK 6.334 straipsnio 1 dalyje (lot. lex specialis), jis gali būti taikomas pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju dėl pastarojo bendrojo pobūdžio (lot. lex generalis). Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vartotojo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje yra apibrėžta žalos sąvoka, kuri apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiame straipsnyje taip pat nurodytas žalos ir nuostolių santykis, apibrėžiant, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Faktiškai patirtų nuostolių, kurie yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, dydį turi įrodyti ta šalis, kuri teigia juos patyrusi. Pagal minėtą nuostatą, tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Reikalavimas dėl nuostolių turi būti pagrįstas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir negali suteikti pagrindo nuostolių atlyginimo reikalaujančiai šaliai nepagrįstai praturtėti.

Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad buvo įsigyti gyvūnai, kuriems reikalinga priežiūra, gydymas. Nuostoliai kildinami iš suteikto (duomenys neskelbtini) gydymo dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo priteisti 525,79 Eur gydymo išlaidų, kurias grindžia pateiktais veterinarijos klinikos išrašais iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligos istorijos bei mokėjimo dokumentais. Atsakovės teigimu, dalis išlaidų susiję su (duomenys neskelbtini) gydymu dėl (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus medicininius ir mokėjimo dokumentus (kvitus) nustatyta, kad išlaidos yra patirtos už A. ir L. gydymą (apžiūrą, vaistus, gydymą stacionare, tyrimus). Sugretinus išrašų iš ligos istorijų duomenis su mokėjimo dokumentų duomenimis nustatyta, kad 525,79 Eur yra tiesiogiai susiję su ieškovo įsigytomis netinkamos kokybės (duomenys neskelbtini), jas gydant dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) apmokėta 105,08 Eur suma už A. apžiūrą (nurodyta pakartotinė), tyrimus, vaistus taip pat pripažintina nuostoliais, nes, (duomenys neskelbtini) sunegalavus (duomenys neskelbtini), ji buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) klinikoje, jai atlikti tyrimai, paskirti vaistai, o vėlesnio vizito metu, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje pateikti dokumentai ir į bylą pateiktuose ligos istorijos išrašuose nurodytos atliktos procedūros ir skirti vaistai buvo betarpiškai susiję su aukščiau aptarto susirgimo diagnostika, gydymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 525,79 Eur nuostolių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.364¹ straipsnio 7 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovas, jo šeima prie gyvūnų labai stipriai prisirišo, jie tapo tikrais šeimos nariais, gyvūnams beveik tuo pačiu metu susirgus liga, nuo kurios jie buvo pilnai vakcinuoti, ieškovas su šeima ne tik patyrė šoką ir didelius dvasinius išgyvenimus dėl gyvūnų sveikatos, bet taip pat teko jais intensyviai rūpintis, kas neabejotinai sukėlė nepatogumus – (duomenys neskelbtini), turėjo nuolat skirti laiko jais rūpintis, vežti pas veterinarijos gydytojus ir t.t. Ieškovo teigimu, jis ir visi jo šeimos nariai turėjo ištverti didelius išgyvenimus dėl savo šeimos nario – (duomenys neskelbtini) (L.) netekties, be kita ko, ieškovas ir jo šeima iki šiol patiria nerimą, ar (duomenys neskelbtini) A. nekils sveikatos problemų ateityje.

Pažeistos vartotojo teisės turi būti ginamos laikantis restitutio in integrum principo, tais atvejais, kai vartotojas patiria nuostolių, kurių anksčiau aptartose normose įtvirtintų pirkėjų teisių gynimo būdų taikymas nekompensuoja, vartotojas turi teisę į kitus civilinių teisių gynimo būdus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padarinių, kuriuos netinkamos kokybės daikto pardavimas sukėlė pirkėjui (vartotojui), vertinimui. Turi būti sprendžiama, ar netinkamos kokybės prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad analogiško pobūdžio bylų, kurių aplinkybės būtų identiškos nagrinėjamai bylai, nėra.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą esminę reikšmę turi įgytų prekių pobūdis. Šioje byloje, teismo vertinimu, svarbu tai, kad ieškovas įsigijo du (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad gyvūnams sergant jis negalėjo ramiai miegoti naktimis, reikėjo vežti pas veterinarijos gydytojus, byloje surinktų įrodymų kontekste teismo vertinamos kaip objektyviai pagrindžiančios patirtus tam tikrus nepatogumus. Teismas sutinka, kad asmeniui įsigijus naminį gyvūną, prie jo prisirišama emociškai, gyvūnui sergant tenka juo intensyviai rūpintis, kas sukelia nepatogumų, o gyvūno mirtis neabejotinai sukelia stresą, išgyvenimus. Teismas sutinka, kad ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai dėl gyvūnų sveikatos patvirtina, jog vartotojas dėl įsigytų prekių netinkamos kokybės patyrė neturtinę žalą (CK 6.246 – 6.250 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju 500 Eur neturtinės žalos suma yra protinga, pagrįsta ir proporcinga, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2975,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).

Pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas byloje patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą (procesinių dokumentų byloje rengimą, atstovavimą teisme). Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos. Taip pat ieškovas byloje sumokėjo 67 Eur žyminį mokestį. Taigi, iš viso ieškovas patyrė 1519 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1519 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Valstybė šioje byloje patyrė 41,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 525,79 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 79 ct) nuostolių atlyginimo, 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) (duomenys neskelbtini) įsigijimo kainos, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) dalį (duomenys neskelbtini) įsigijimo kainos, 500 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2975,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1519 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 41,13 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 13 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išaiškinti, kad valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.