Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji A. P. kalta nepripažino bei parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusios nepažįsta, bet žino, kad pastaroji gyvena kaimynystėje 8 aukšte. Nukentėjusioji dažnai kviečia policijos pareigūnus, neva dėl jos keliamo triukšmo, t.y. beldimo, šokių, baldų stumdymo. Policijos pareigūnai, kalbėdami su ja dėl keliamo triukšmo, patarė nesipykti su nukentėjusiąja, nueiti ir pasikalbėti su pastarąja. Įvykio dieną ji buvo namuose kartu su savo vyru. Vyras virtuvėje gamino valgį, o ji sėdėjo prie kompiuterio. Staiga iš nukentėjusiosios buto išgirdo sklindantį šuns lojimą. Nuėjo pas nukentėjusiąją pasikalbėti. Ji tik norėjo kaimynės paklausti, ar pastaroji turi licenciją šuns laikymui. Į 8 aukštą ji nusileido viena pati, su savimi turėjo pasiėmusi vaikščiojimo medinę lazdą. Su ta lazda pabeldė į duris. Ranka į duris nebeldė, nes jai skauda sąnarį. Į duris beldė vieną kartą, o antrą kartą tik norėjo belsti. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašas, kur girdimas kaltinamosios paaiškinimas dėl įvykio. Kaltinamoji minėjo apie beldimą į duris du kartus. Po vaizdo įrašo peržiūros kaltinamoji iš dalies pakeitė savo parodymus. Pirmą kartą, nukentėjusiajai atidarius duris, ji norėjo išsiaiškinti ar kaimynė turi licenciją laikyti šunį. Kaimynei uždarius duris, ji pabaldė antrą kartą. Antrą kartą beldė ta pačia lazda. Antrą kartą atidariusi duris, nukentėjusioji atėmė jos lazdą, pavadino ją “padla“ ir pasakė: „aš tave prakeikiau“. Prie nukentėjusiosios matė ir didelį šunį. Po to nukentėjusioji minėta lazda puolė ją. Ji pagalvojo, kad ir šuo gali pulti ją. Užkliuvusi už betoninio laipto, ji parkrito ant laiptų. Gulėdama, rankomis prisidengė veidą, nes nukentėjusioji į ją metė lazdą. Konflikto metu jai buvo užgautas kairės rankos riešas, kadangi saugodamasi virš galvos laikė sukryžiuotas rankas. Po minėto įvykio ji turėjo problemų su savo stuburu. Nukentėjusioji, numetusi lazdą į aikštelę, pasiėmė šunį ir nuėjo į savo butą. Ji keturiomis nuėjo link laiptų pasiimti savo lazdos, po to į viršų nuvažiavo liftu. Į nukentėjusiosios duris ji beldė nestipriai. Durų apgadinti negalėjo. Į duris beldė akių lygyje. Nukentėjusiajai konflikto metu ji nesudavė. Nežino kokiu būdu ant nukentėjusiosios rankos atsirado sužalojimai. Nukentėjusioji įvykio metu jai sužalojo dešinį riešą. Riešas kraujavo. Vėliau kraują jį nusivalė bei žaizdą aprišo. Ant riešo matėsi įbrėžimai. Nukentėjusioji įvykio metu rodė jai savo sužalotą pirštą. Sakė, kad pastarajai sulaužyta ranka. Ji matė, kad nukentėjusiosios pirštas nebuvo sužalotas, jokio kraujo nebuvo. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė ir gyvena virš jos nuomojamo buto. Ji gyvena 8 aukšte, o kaimynė – 9 aukšte. Anksčiau porą kartų buvo ėjusi pas kaimynę draugiškai pakalbėti, kad pastaroji nekeltų triukšmo, t.y. nebelstų lazda per radiatorių ir panašiai. Neapsikentusi, ji pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Įvykio dieną draugas trumpam jos bute paliko savo šunį. Tas šuo su jos vaiku išdykavo, todėl buvo sulojęs porą kartų. Įvykio dieną, apie 9:00-9:30 val., išgirdo bildėsi į duris. Ji pažiūrėjo per durų akutę. Už durų stovėjo kaltinamoji. Jai atidarius duris, kaltinamoji pradėjo ją kaltinti dėl licencijos šuniui neturėjimo. Nieko nesupratusi, kokios čia dar licencijos reikia, kaltinamajai pasakė viso gero, pasiūlė eiti į savo namus ir uždarė duris. Staiga išgirdo stiprų beldimą į lauko duris. Beldimas buvo tikrai ne ranka, o kažkokiu daiktu. Antrą kartą atidarius duris, kaltinamoji puolė ją lazda. Ji bandė gintis. Besiginant, kaltinamoji jai pataikė į ranką. Iš kaltinamosios ji bandė atimti lazdą. Kaltinamoji smogdama kliudė jos dilbį ir prakirto pirštą. Kaltinamajai parodė kraujuojantį pirštą, pasakė „Žiūrėk, ką tu man padarei pirštui“ ir uždarė duris, kad kaltinamoji nebetęstų konflikto. Pamena, kad po smūgio atėmė iš kaltinamosios lazdą ir numetė link pastarosios buto. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad kaimynė atėjo dėl šuns lojimo, tačiau daugiau iš kaimynų niekas nebuvo atėjęs. Konflikto metu kartu su ja į laiptinę buvo išėjęs ir šuo, tačiau kaltinamosios jis nepuolė. Konflikto metu ji kaltinamosios nesužalojo. Baudžiamojoje byloje ji pareiškė civilinį ieškinį dėl apgadintų durų. Nuo suduotų smūgių buvo apgadinta durų plokštė, ant jos matosi įdubimai. Durų įdaužos yra jos akių lygmenyje. Iki minėto įvykio durys nebuvo sugadintos. Durų funkcionalumas neprarastas, tik nėra estetinio vaizdo. Civilinį ieškinį grindžia durų plokštės keitimo ir remonto darbais. Neturtinę žalą grindžia dėl patirto didelio šoko, nemigos naktimis ir didžiulės baimės, psichologinių išgyvenimų. Įvykio metu buvo didelis sukrėtimas, šokas, naktimis atsikeldavo. Tai truko neilgai. Šiuo metu turi baimę prasilenkti su kaltinamąja laiptinėje. Baimė, nemiga truko iki liepos pradžios. Dėl sutrikimų į gydymo įstaigą nesikreipė. Greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Į ligoninę dėl piršto gydymo nesikreipė, susitvarstė pati. Apžiūros metu buvo apžiūrėta ranka, matėsi kraujosruva. Tiksliai negali pasakyti kiek laiko gijo žaizda, tačiau žino, kad kraujosruva ilgai laikėsi. Pirštas skaudėjo ilgiau. Nors žaizda užsitraukė, tačiau buvo pažeisti viduje giluminiai audiniai. Jos darbas susijęs su spausdinimu, todėl turėjo nepatogumų spausdinant apie mėnesį laiko.

Liudytoja R. V. parodė, jog butas (duomenys neskelbtini), asmens nuosavybės teise priklauso jai. Butą nuomoja R. B. R. jai papasakojo, kad kaltinamoji tiesiog atėjo ir pradėjo daužyti buto duris. Atidarius duris, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamoji lazda smogė nukentėjusiajai per rankas. Nukentėjusioji papasakojo, kad sugadintos buto durys, atsiuntė nuotraukas. Nuotraukos matėsi ant durų paliktos žymės, įspaudai. Iki įvykio ji buvo apsilankiusi minėtame bute ir jokių apgadinimų nebuvo. Jos, kaip buto savininkės, netenkina tokios durys. Ji norėtų, kad jos būtų sutvarkytos. Durų tvarkymo kaina apie 150 eurų, tai tik medžiagų. Panašiai dar tiek kainos meistro paslaugos. Mano, kad laukinių durų sutvarkymas kainuos apie 300 eurų. Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkė turi atsakyti už butą, tai ji ir paliks spręsti durų sutvarkymo klausimą nuomininkei.

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

2025-05-21 vyr. patrulės E. P. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK 0125000283266 užfiksuota, kad 2025-05-21 dirbant kartu su Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono reagavimo skyriaus vyr. tyrėju A. A. apie 10.09 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad ,,Ką tik laiptinėje kaimynė su vaikščiojimo lazda trenkė pranešėjai, praskėlė pirštą. Bėga kraujas, bet GMP atsisako. Kaimynė nuėjo į namus, (duomenys neskelbtini) butas, pranešėja laukia (duomenys neskelbtini) bute.“ Apie 10.16 val. atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja R. B., kuri nurodė, kad jai būnant namuose, prie jos buto durų atėjo kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, A. P. ir pradėjo jai belstis į duris. Atidariusi duris R. B. nurodė, kad moteris pradėjo konfliktuoti dėl šuns lojimo ir licencijavimo, kurį ji laikinai prižiūri. Moteris, bandydama išvengti konflikto, uždarė buto duris, tuomet kaimynė pradėjo vėl daužyti duris. R. B. pradariusi vėl duris pastebėjo, kad kaimynė užsimojusi su vaikščiojimui skirta metaline lazda. Pasakiusi kaimynei, kad ši nusiramintų ir eitų namo, ši į pastabas nereagavo ir vėl užsimojusi lazda pradėjo trankyti R. B., kuri po to pajuto skausmą ant dešinės rankos dilbio ir dešinės rankos vidurinio piršto. Ant dešinės rankos dilbio atsiradusi kraujosruva (mėlynė) ir ant vidurinio piršto įtrūkimas ir įdrėskimas. Moteris GMP medikų atsisakė. Iškart po konflikto moteris atėmė iš kaimynės lazdą ir ją numetė, ko pasėkoje kaimynė minėtąją lazdą pasiėmė ir nuėjo į savo butą. Moteris po konflikto išėjusi apžiūrėti savo nuomojamo buto durų pastebėjo, kad ant jų yra įdaužos galimai padarytos minėta metaline vaikščiojimo lazda. Moteris teigė, kad apie apgadinimus praneš buto savininkei ir žalą pateiks tyrimo eigoje. Nuėjus pabendrauti su A. P. ši dėl susijaudinimo tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Tik teigė, kad sukonfliktavo dėl šuns keliamo triukšmo. Šios teigimu nuėjo prie kaimynės durų norėdama su ja pasišnekėti, kad šuo nustotų loti, teigė, kad su lazda neužtrenkė kaimynei, o tik beldė į duris. Iš įvykio vietos lazda nepaimta, kadangi ji skirta vaikščiojimui, ir ji be jos niekur negali eiti, ji naudojama sveikatos tikslais. Įtariamoji nesulaikyta ir šaukimas atvykti į policijos komisariatą neįteiktas, kadangi ši yra senyvo amžiaus, dėl didelio susijaudinimo ir sveikatos į policiją neatvyks (1 tomas, b. l. 5-7).

2025-05-21 asmens apžiūros protokole su priedu (fotolentele) nurodyta, kad ant nukentėjusiosios R. B. kūno matosi sužalojimai: kraujosruvos ant dešinės rankos dilbio, dešiniajame plaštakos III piršte sužalojimas maždaug 1 cm (1 tomas, b. l. 41-49).

2025-05-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad R. B. padarytos kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinės plaštakos III piršte. Nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į dešinę ranką. R. B. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 54).

2025-05-27 pateiktoje R. B. 2024-03-09 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkė R. B. atlygina nuomotojui R. V. dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jos kaltės (1 tomas, b. l. 69-73).

2025-06-04 informacijoje iš policijos registruojamų įvykio registro (PRĮR) apie pranešimą dėl įvykio nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), ką tik laiptinėje kaimynė su vaikščiojimo lazda trenkė pranešėjai, praskėlė pirštą. Bėga kraujas, bet GMP atsisako. Kaimynė nuėjo į namus, (duomenys neskelbtini) butas, pranešėja laukia (duomenys neskelbtini) bute (1 tomas, b. l. 74-76).

2025-06-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro (BPC) 2025-05-21 garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad klausomas BPC skambučio įrašas, skambučio pradžia 2025-05-21 09:44:51 val., įrašo trukmė 01:28 min. Pranešta, kad į (duomenys neskelbtini) butą ką tik atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto ir užpuolė su lazda. Pirštas kraujuoja. Pranešėja R. B. (1 tomas, b. l. 77-79).

2025-06-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2025-05-21 pareigūnų A. A. ir E. P. kūno kamerų (Body) apžiūra. Apžiūrėti A. A. Body kameros vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė 12:27 min. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad policijos pareigūnai daugiabučio namo laiptinėje, laiptais lipo į viršų. Pareigūnė E. P. skambučiu skambino į buto duris, beldė. Po kurio laiko buto duris atidarė vyriškis, su kuriuo pasisveikino, bei pareigūnai pasakė, kad užeis į butą, prie vyriškio priėjo ir moteris, kuri pareigūnui A. A. pasakė, kad ir vėl. A. A. paklausė moters ką reiškia ir vėl, bei moteris parodė kairę ranką. Moteris sakė, kad pasiskųs policijai, bei ji pasakiusi tegul skundžiasi. Moteris kvietė pareigūnus ateiti ir pažiūrėti kaip jie gyvena. Moteris įėjusi į kambarį pasakė, kad čia jos miegamasis ir pasakojo, kad naktį ji negali užmigti, nes turi šunį, kuris ją šiandien puolė. Girdėti kaip A. A. moters paklausė, kodėl nekviečia naktį policijos kai šuo loja. Moteris vėl pasakojo, kad naktį su kamuoliu šuo žaidžia, negali užmigti, ausis užsikišo, nuo nervų buvo papuolusi į ligoninę. Matyti, kad moteris susinervino, verkė. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad moteris nuėjo į kitą kambarį ir pasakojo, kad kai ji žiūri televizorių vis girdi dundėjimo garsą, moteris norėjo ramybės. Girdėti kaip A. A. moters paklausė, kas šiandien buvo. Moteris pasakojo, kad jos kaimynės šuo lojo bute, ji nuėjusi pasikalbėti, atidarius duris, ji išsigando, nes didelis šuo puolė ant jos, bei kaimynė pasakė jai, kad ji pirštą sužalojo. Moteris pasakė, kad ji su lazda tik į kaimynės duris pabarškino, nieko ji nedarė, o kaimynė pasakė, kad pirštą sužalojo. Moteris pasakė, kad ir kaimynė jai padarė, ji parodė kairę ranką, moters pasakojimą sunku suprasti, ką ji nori pasakyti. Girdėti kaip A. A. moters paklausė kodėl ji, girdėdama lojantį šunį, ėjo į tą butą. Girdėti kaip esantis vyriškis pasakė, kad pakalbėti tai reikia. Moteris sakė, kad jos viena kitą prakeikė, bei ją kaimynė išvadino „padla“. Girdėti, kad moteris pasakojo, kad ant jos puolė šuo, ji nuvirto nuo laiptukų ir jos lazda nulėkė į šoną. A. A. paklausė moters ar kaimynė negavo iš lazdos. Moteris pasakė, kad negavo. Girdėti kaip E. P. moters paklausė, kada ji užsimojo lazda. Moteris pasakojo, kad kaimynė atidarė buto duris, bei ji kaimynės paklausė ar ji turi patentą, t. y. leidimą šuniui laikyti, kaimynė ją išvadino „padla“ ir liepė išeiti, prakeikė. A. A. paklausė moters kas vyko tada. Moteris pasakė, kad kaimynė uždarė duris, tada ji su lazda pabeldė į duris, nes dar norėjo pakalbėti. Moteris pasakojo, kad kaimynei atidarius duris, išbėgo šuo ir puolė ant jos, ji nukrito, kaimynė šunį patraukė. Moteris sakė, kad kaimynė su kuria ji bendrauja viską žino ir gali viską papasakoti kaip viskas buvo. Girdėti kaip moteris pasakojo nereikšmingus dalykus, A. A. paprašė moters dokumento. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad A. A. paklausė kuri moters lazda ir ją paėmęs pasakė, kad tvirta. E. P. nufotografavo lazdą. A. A. paklausė moters telefono numerio, liepė skambinti vyrui, nes jos atmintis bloga. Priėjęs vyras pasakė, kad gali užsirašyti jo telefono numerį, bei padavė savo telefoną. Matyti, kad pareigūnai išėjo iš buto. Apžiūrėti pareigūnės E. P. Body kameros vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė 12:28 min. Įrašas analogiškas pareigūno A. A. Body kameros vaizdo ir garso įrašui, kurio trukmė 12:27 min. (1 tomas, b. l. 81-83).

2025-05-21 daiktų apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota metalinės vaikščiojimo lazdos apžiūra (1 tomas, b. l. 84-90).

2025-10-24 teisiamojo posėdžio metu buvo paimta ir apžiūrėta vaikščiojimo lazda. (1 tomas, b.l. 52-55)

2025-11-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos išvadoje Nr. 40-(675)-IS1-29-(13.2) nurodyta, jog ant buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų išorinės pusės yra 3 spaudimo pėdsakai, kurie galėjo būti palikti tos pačios rūšies įrankiu, kaip ir tirti pateikta A. P. vaikščiojimo lazda. (2 tomas, b. l. 77-82)

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Kvalifikuojant veiką, kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, būtina nustatyti turto vertę, buvusią iki sunaikinimo, o ne vertinti tokio sunaikinimo pasekmes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-73-677/2016 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.

Kaltinamoji viso proceso metu savo kaltę kategoriškai neigė. 2025-05-27 ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, jog 2025-05-21 neturėjo tikslo sugadinti buto durų, kad norėjo tik pabelsti (1 tomas, b. l. 129-131). Apklausiama 2025-10-02 teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, jog ne viską prisimena, kad pabeldė vieną kartą, tačiau teismo posėdyje peržiūrėjus pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus nurodė, kad į duris beldė du kartus, kad pirmą kartą nukentėjusiajai atidarius duris ji norėjo išsiaiškinti, ar kaimynė turi licenciją dėl šuns laikymo, o kaimynei uždarius duris ji pabaldė antrą kartą. Beldė taip pat lazda, kurią tuo metu laikė virš savęs. Iš esmės kaltinamoji patvirtino aplinkybę, kad aliumine vaikščiojimo lazda beldė į nukentėjusiosios buto duris, tačiau neigė faktą, kad dėl smūgių lazda ji sugadino durų plokštę. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad prieš antrą kartą atidarius duris, smūgiai į duris buvo labai stiprūs ir tikrai ne ranka. Kaltinamosios rankose matė tik vieną daiktą vaikščiojimo lazdą. Po minėto konflikto ji pastebėjo būto durų plokštės apgadinimus (įspaudus). Šių apgadinimų iki įvykio nebuvo. Tą patį patvirtino ir buto savininkė liudytoja R. V. Faktą, kad kaltinamosios aliumine vaikščiojimo lazda galėjo būti padaryti durų apgadinimai patvirtina ir 2025-11-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamoji 2025m. gegužės 21d. aliumine vaikščiojimo lazda apgadino nukentėjusiosios buto duris, padarydama 212 eurų turtinę žalą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-693/2016, 2K-136-1073/2021). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Ištirti bylos įrodymai patvirtina, kad įvykio dieną po vaikščiojimo lazda suduotų smūgių į duris ir nukentėjusiajai atidarius buto duris, žodinio konflikto metu kaltinamoji užsimojo ir smogė vaikščiojimo lazda nukentėjusiajai į dešinį dilbį ir vidurinį pirštą. Dėl suduoto smūgio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Dešinės rankos vidurinis pirštas buvo kruvinas, buvo įtrukusi oda, matėsi kraujosruvos dilbyje. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji parodė, kad nukentėjusioji rodė dešinės rankos pirštą ir sakė, kad kaltinamoji pažiūrėtų ką padarė pirštui. Nukentėjusioji parodė, kad rodė savo sužalotą kruviną pirštą, tuo tarpu kaltinamoji teigė, kad rodamas nukentėjusiosios pirštas nebuvo sužalotas. Kaltinamoji neigė smūgiavusi ir sužalojusi nukentėjusiąją, anaiptol teigė pati buvo sužalota konflikto metu, bėgo kraujas iš dešinio riešo. Kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja bylos duomenims. Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamosios dešinysis riešas vizualiai nebuvo sužalotas, kaltinamoji jį nebuvo susiėmusi, aprišusi ir iškarto po įvykio atvykusiems pareigūnams nesiskundė, kad jis yra sužalotas. Tuo tarpu nukentėjusioji parodė, kad būtent dėl nukentėjusiosios suduoto smūgio vaikščiojimo lazda patyrė kaltinime nurodytus kūno sužalojimus. Faktą, kad nukentėjusiosios dilbis ir rankos pirštas buvo sužaloti, patvirtina įvykio vietoje atlikta nukentėjusiosios kūno apžiūra, specialisto teismo mediko išvada. Specialistas teismo medikas nurodė, kad nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į dešinę ranką. Nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui netikėti minėtais įrodymais nėra pagrindo.