Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija įvertino tai, kad nors nuteistasis įvykdė smurtinį itin žiaurų nusikaltimą, viso teistas tris kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau asmeniui buvo taikyta pati griežčiausia bausmė – mirties bausmė, vėliau bausmė pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. Už nuoseklų darbą, nuteistojo ilgalaikius teigiamus pokyčius, motyvaciją keisti savo nusikalstamą elgesį, bausmės atlikimo terminas buvo pakeistas į terminuotą bausmę. Nuteistasis atlikęs labai ilgą įkalinimo bausmę, gailisi, siekė ir dėjo pastangas atlyginti žalą aukoms ar jų artimiesiems, dalyvavo elgesio korekcijos programose, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys yra suvaldytos teigiama linkme. Nusikaltimą padarė įtakojamas kito asmens, tačiau atsakomybę už padarytą nusikaltimą prisiima. Asmuo nuosekliai siekė švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų: 2020-08-31 perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, nuo 2022 m. gruodžio mėn. suteikiama teisė išvykti į trumpalaikes išvykas į namus, nuo 2024-03-05 bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Asmuo bausmę vykdo nepriekaištingai, drausmine tvarka nebaustas, administracine tvarka taip pat nebaustas. Skatintas 45 kartus. Lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo vidutinės iki žemos. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 1997-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus, jam paskirta galutinė subendrinta išimtinė bausmė – mirties bausmė su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

2020-12-18 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeista E. P. 1997-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2020-12-18, bausmės pabaiga – 2030-12-18.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją ir darbo vietas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad asmuo viso teistas tris kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią. Teisės pažeidėjo pirmasis kontaktas su teisėsaugos atstovais įvyko jam esant 22 metų. Ankstesniu teismo sprendimu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis padarė naują nusikaltimą. Anksčiau teistas už vagystę, plėšimą, neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą. Dabartinis nusikaltimas yra smurtinis. Analizuojant teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog nusikalstamos veikos yra sunkėjančios. Nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, bendrininkų grupėje. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už jam inkiminuotų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Šios aplinkybės leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką) praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo nepakankami konstruktyvių problemų sprendimo priėmimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka susiję su jo ankstesniu nusikalstamu elgesiu. Asmuo su priežiūra sutinka, supranta, kad ji gali būti naudinga, tačiau bausmės atlikimo metu tris kartus buvo pravesti prevencinio pobūdžio pokalbiai dėl priežiūros sąlygų pažeidimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Ankstesnio teismo sprendimu (ankstesniu teistumu) buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis padarė naują nusikaltimą.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, nuostatos, lėšų tvarkymas ir pajamos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo daugiau nei 5 metai (bausmės pabaiga – 2030-12-18). Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teismo nuomone, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Teismas mano, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. LK-N-597 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.