Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-956-459/2014

NUTARTIS

2014 m. birželio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. S. ir atsakovo S. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-24 sprendimu tenkino dalį ieškinio ir dalį priešieškinio: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams po 1200 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, nustatė bendravimo su vaikais tvarką, pripažino atsakovo asmeninės nuosavybės teisę į automobilį Nissan Primera, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo vaikams dydžio, išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo, santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei neturtinės žalos nepriteisimo, atsakovas ginčija priteisto išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 1200 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išlaidomis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas ginčija priteisto išlaikymo dydį. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, jog vaikų poreikiams tenkinti reikalinga didesnė nei orientacinė 1 MMA dydžio suma, be to, ieškovės pajamos didesnės nei ji pati nurodo, todėl ji galinti didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė nurodo, jog teismo priteista atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo suma yra neproporcingai maža, palyginus su ieškovei tenkančia vaikų išlaikymui skirta suma.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesais. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos. Tokiais atvejais abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams po 1500 Lt. Nurodo, jog kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį būtina 1940 Lt suma (tomas I, b.l.21). Ieškovės pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų (tomas II, b.l. 44-45) nurodyta, jog ieškovės ir atsakovo vaikai linkę dažnai sirgti. Ieškovė nepateikia įrodymų, jog dėl to patiria kokių nors ypatingų, vidutines vaiko priežiūros išlaidas viršijančių išlaidų: nepateikia duomenų, jog vaikai lankytų masažų kursus, baseiną, jog jiems perkami brangūs vaistai. Teismas priima ieškovės argumentą, jog dėl vaikų ligų mažėja jos gaunamos pajamos, nes pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą (tomas II, b.l. 97-99) nurodyti laikotarpiai, kai ieškovė gauna ligos pašalpas, ligos pašalpa ieškovei mokama dažnai. Pati ieškovė nurodė, jog jos atlyginimas siekia 1700 Lt, tačiau dėl to, jog vaikai dažnai serga, faktiškai per mėnesį ieškovė uždirba 1100 Lt. Tokį ieškovė teiginį pagrindžia ir UAB „Suada“ pažyma apie ieškovei išmokėtą darbo užmokestį už 2012 metus (tomas I, b.l. 20). Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovės pateiktame išlaidų vaikams paskaičiavime kiekvienam vaikui tenkanti 400 Lt suma komunaliniams mokesčiams nepagrįstai didelė, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, jog samdo vaikams auklę. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytinas nepagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti vaikų išlaikymui iš atsakovo po 1500 Lt per mėnesį.

Atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad vaikų poreikių tenkinimui reikalinga didesnė nei minimali 1000 Lt per mėnesį suma. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 9331,21 Lt. Atsakovas šio fakto neginčijo. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikė įrodymus apie ieškovės neva gaunamas papildomas pajamas: atsakovo teigimu, ieškovė prekiauja per ebay portalą. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip neįrodytą. Nesant oficialų duomenų apie ieškovės papildomą veiklą ir ieškovei ją ginčijant, motyvuojant tuo, jog ji tik padeda savo broliui, laikytina, jog atsakovo pateikti neoficialūs ebay portalo duomenys nėra tinkamas ieškovės papildomų pajamų gavimo įrodymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės, be to, leidžia užtikrinti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas nei garantuotų vieno mėnesio minimalios algos dydžio išlaikymas. Įvertinus visus išlaikymo dydį sąlygojančius veiksnius – vaikų amžių, jų mėnesio poreikius, išlaidas patvirtinančius įrodymus, šalių pajamas, į tai, kad atsakovo pajamos leidžia užtikrinti ne tik minimalius būtinuosius vaikų poreikius, tačiau taip pat atsižvelgiant į tą faktą, jog ieškovė neįrodė, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 3880 Lt sumos, iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis mažintinas iki 1000 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui (CK 3.192 str. 2-3 d.).

Ieškovei išaiškintina, kad paaugus vaikams, padidėjus vaikų poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 91200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pateikimo teismui. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino. Iš bylos medžiagos matyti, jog dar 2011-05-25 ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 1500 Lt per mėnesį (tomas I, b. l. 30-31). Vėliau ieškovė ieškinį atsiėmė, nes atsakovas sutiko teikti išlaikymą gera valia. Ieškovė pateikė Swedbank išrašą, kuriame nurodytos atsakovo vaikų išlaikymui pervedamos sumos. Iš išrašo matyti, jog atsakovas reguliariai pervedinėdavo pinigų sumas vaikų išlaikymui, o vidutiniškai pervesdavo po 800 Lt per mėnesį (tomas I, b. l. 22). Kai kuriais mėnesiais buvo pervedamos didesnės, kai kuriais mažesnės sumos, kartais to paties mėnesio tą pačią dieną būdavo atliekami du pavedimai. Kadangi neaišku, koks konkrečiai buvo šalių susitarimas dėl vaikų išlaikymo, nes šalys jo nepateikė, tačiau akivaizdu, kad atsakovas reguliariai pervesdavo į ieškovės sąskaitą pinigų vaikų išlaikymui, ieškovė nei dėl pervedamų sumų dydžio, nei dėl periodiškumo pretenzijų tuo laikotarpiu nereiškė, o atsiėmusi 2011-05-25 pateiktą ieškinį neturėjo pretenzijų atsakovui dėl iki 2011-05-25 buvusio išlaikymo įsiskolinimo, todėl laikytina, jog abi šalis tokia vaikų išlaikymo tvarka tenkino. Nors ieškovė nurodo, kad 2011-05-25 ieškinį atsiėmė, nes išsigando, kadangi atsakovas grasino, tačiau nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tomas I, b. l. 34) nurodyta, jog ieškovė prašė 2011-05-26 pareiškimo netirti, nes su atsakovu susitaikė, o atsakovo grasinimai nerealūs ir nebus įvykdyti. Šių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog ieškovė po 2011-05-25 ieškinio pateikimo su atsakovu susitaikė, sutiko su gera valia teikiamu išlaikymu, todėl jos argumentai, kad buvo atsakovo įbauginta, atmestini kaip neįrodyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigtina, jog atsakovas vykdė pareigą išlaikyti vaikus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovą esant skolingą išlaikymo įsiskolinimą (CPK 178 str., CK 3.200 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, šeimos santykių negerbimu. Ieškovė kaltina atsakovą neištikimybe, taip pat nurodo, kad atsakovas vengė rūpintis šeima. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Ieškovė dar 2011-06-11 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Vėliau ieškinį atsiėmė, nes atsakovas sutiko teikti išlaikymą vaikams gera valia. Tai rodo, kad šalių tarpusavio santykiai jau tuo metu buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūkę, šalys tuo metu jau nesutarė tarpusavyje, nebeieškojo kompromisų ir nedėjo pastangų išsaugoti šeimą ir tarpusavio santykius. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, tačiau jos pateikti įrodymai – nuotraukos iš oro uosto, kuriose atsakovas užfiksuotas stovintis šalia kitos moters - nesant kitų įrodymų, nelaikytini pakankamu ir tinkamu ieškovės teiginio įrodymu (CPK 178 str.). Atsakovas nurodo, kad buvo ieškovės žeminamas ir vejamas iš ieškovės asmeninės nuosavybės valdomo buto, tai sąlygojo jo pasirinktą elgesį rečiau grįžti į namus iš darbo Kuršėnuose ir atitinkamai mažiau rūpintis šeimos bei sutuoktinės poreikiais. Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes bei kitus bylos duomenis, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nerado abiem priimtino kompromiso, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, todėl ir klausimų, susijusių su santuokos pasibaigimu, tas pačias aplinkybes ir duomenis šalys vertino skirtingai ir ginčijosi. Teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas ir bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CPK 185 str., CK 3.70 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistą sumą mažinant iki 1000 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo valstybei priteistą 864 Lt žyminio mokesčio sumą mažinant iki 720 Lt (1000x2x12x3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 .d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 20 procentų jo sumokėto (504 Lt, 3 t., 16 b. l.) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams P. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą sumažinti iki 1000 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-04-18 iki vaikų pilnametystės, sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo S. S. valstybei priteistą žyminio mokesčio dydį sumažinti iki 720 Lt.

Priteisti atsakovui S. S. iš ieškovės V. S. 102 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.