Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tulada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tulada“ ieškinį atsakovui UAB „Remi Real Estate“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Tulada“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Remi Real Estate“ 2 895,93 Eur skolą, 7,3 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta subrangos sutartis. UAB „Sodžiaus būstas“ buvo likviduotas, o jo teisių ir pareigų perėmėju tapo atsakovas. Paaiškino, kad subrangos sutartimi buvo susitarta, kad UAB „Sodžiaus būstas“ atliks lauko tvoros įrengimo darbus. Sutarties objekto kaina – 199 981,68 Lt su PVM. UAB „Sodžiaus būstas“ sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 proc. rangovinių paslaugų nuo sąmatinės kainos. Sutartimi numatyti lauko tvoros įrengimo darbai buvo atlikti ir ieškovas už juos atsiskaitė. Nors subrangos sutartimi atsakovas (UAB „Sodžiaus būstas“ teisių ir pareigų perėmėjas) buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui 5 procentus rangovinių paslaugų nuo sąmatinės kainos, t. y. 9 999,08 Lt, tačiau savo prievolės neįvykdė.Atsakovas UAB „Remi Real Estate“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti solidariai ieškovui ir jo vadovui iki 5 792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui. Paaiškino, kad 2015 m. sausio 2 d. tarp UAB „Sodžiaus būstas“ ir atsakovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RRE-15-001 pagrindu atsakovas perėmė 2 896,20 Eur skolos ir kitų su ja susijusių sumų, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu, reikalavimo teisę į ieškovą. Pažymėjo, kad atsakovas perėmė UAB „Sodžiaus būstas“ teises tik toje apimtyje, kiek tą numatė reikalavimo perleidimo sutartis. Visi ieškovo reikalavimai UAB „Sodžiaus būstas“ pasibaigė likvidavus UAB „Sodžiaus būstas“ dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkino atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui.Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta subrangos sutartis. 2015 m. sausio 2 d. tarp atsakovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. 2015 m. balandžio 29 d. UAB „Sodžiaus būstas“ buvo likviduotas.Nurodė, kad atsakovas ir UAB „Sodžiaus būstas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu teismas pakeitė išieškotoją UAB „Sodžiaus būstas“ naujuoju išieškotoju – atsakovu. Pažymėjo, kad reikalavimo teisė yra savarankiška turtinė teisė, kuri gali būti perleista, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Paaiškino, kad šios teisės perleidimas nesąlygoja visų asmens materialinių teisių ir pareigų perėmimo, tik konkrečios reikalavimo teisės ir su ja susijusių pareigų parėjimą. Padarė išvadą, kad atsakovas gali būti laikomas UAB „Sodžiaus būstas“ teisių ir pareigų perėmėju tik toje apimtyje, kiek tą numato reikalavimo perleidimo sutartis, priešingas aiškinimas paneigtų reikalavimo teisės perleidimo instituto esmę. Tuo remiantis, teismas ieškovo reikalavimą atsakovui dėl UAB „Sodžiaus būstas“ prievolės vykdymo netenkino ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl to, kad tarp ieškovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta subrangos sutartis. Vėliau UAB „Sodžiaus būstas“ buvo likviduotas, o jo teisių ir pareigų perėmėju tapo atsakovas. Subrangos sutartimi buvo susitarta, kad UAB „Sodžiaus būstas“ atliks lauko tvoros įrengimo darbus, sutarties objekto kaina – 199 981,61 Lt su PVM. UAB „Sodžiaus būstas“ sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 proc. rangovinių paslaugų nuo sąmatinės kainos, tačiau to nepadarė. Sutartimi numatyti lauko tvoros įrengimo darbai buvo atlikti, o ieškovas sumokėjo sutartą kainą. Nors subrangos sutarties pagrindu UAB „Sodžiaus būstas“ ir buvo įsipareigojęs ieškovui sumokėti 5 proc. rangovinių paslaugų nuo sąmatinės kainos (2 895,93 Eur), taip ir liko su ieškovu neatsiskaitęs.Paaiškino, kad ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo yra susijęs su ginču civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014, kurioje UAB „Sodžiaus būstas“ ieškinys UAB „Tulada“ buvo grindžiamas 2008 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutarties pagrindu. Atsakovas UAB „Remi Real Estate“ perėmęs visas UAB „Sodžiaus būstas“ teises ir pareigas yra atsakingas už UAB „Sodžiaus būstas“ prievolę ieškovui.Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-36183-905/2016 konstatavo, kad likviduotos UAB „Sodžiaus būstas“ teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas UAB „Remi Real Estate“. Nurodyta teismo nutartis turi prejudicinę galią, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino.Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ir UAB „Sodžiaus būstas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas perima su subrangos sutartimi susijusias teises ir pareigas.Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.Nurodė, jog kadangi ieškovo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014 pateikimo teismui metu UAB „Sodžiaus būstas“ kaip juridinis asmuo jau nebeegzistavo, o reikalavimo teisę į ieškovą pagal toje civilinėje byloje priimtus teismų sprendimus perėmė atsakovas, teismas ir priėmė 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį, konstatuodamas būtent procesiniu UAB „Sodžiaus būstas“ teisių bei pareigų perėmimą ir tik toje pačioje civilinėje byloje, susijusioje su atsakovo į ieškovą perimtu reikalavimu.Pažymėjo, kad toje civilinėje byloje, kurioje priimtų sprendimų pagrindu atsakovas perėmė reikalavimo teises į ieškovą, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo turimo reikalavimo UAB „Sodžiaus būstas“ atžvilgiu pagrįstumo – ieškovas jokių priešpriešinių reikalavimų toje civilinėje byloje nereiškė, tik ginčijo savo skolą remdamasis prievolių įskaitymo faktu. Teismų sprendimai, kurių pagrindu buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, sukūrė prievoles tik ieškovui, bet ne UAB „Sodžiaus būstas“. Nurodė, kad atsakovas turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą, kylančią iš reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau neturi jokių prievolių ieškovo atžvilgiu, kylančių iš UAB „Sodžiaus būstas“ turėtų teisinių santykių su ieškovu. Visos kitos UAB „Sodžiaus būstas“ prievolės ieškovo atžvilgiu, jei tokios ir egzistavo, pasibaigė likvidavus UAB „Sodžiaus būstas“ dėl bankroto ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Tarp ieškovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta subrangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Sodžiaus būstas“ įsipareigojo atlikti lauko tvoros įrengimo darbus, sumokėti rangovui (ieškovui) 5 proc. rangovinių paslaugų nuo sąmatinės kainos, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. UAB „Sodžiaus būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovui UAB „Tulada“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, savo reikalavimą kildindamas iš 2008 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014 tenkino UAB „Sodžiaus būstas“ reikalavimą ir UAB „Sodžiaus būstas“ naudai iš ieškovo UAB „Tulada“ priteisė 2 896,20 Eur skolos, 527,11 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2015 m. sausio 2 d. tarp UAB „Sodžiaus būstas“ ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RRE-15-001, kurios pagrindu atsakovas perėmė 2 896,20 Eur skolos ir kitų su ja susijusių sumų, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu, reikalavimo teisę į ieškovą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2015 m. balandžio 29 d. UAB „Sodžiaus būstas“ pripažintas pasibaigusiu likvidavimu dėl bankroto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24917-592/2015, pakeitė pradinį kreditorių UAB „Sodžiaus būstas“ jo teisių perėmėju UAB „Remi Real Estate“ civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014. Ieškovas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-36183-905/2016 pakeitė UAB „Sodžiaus būstas“ jo teisių ir pareigų perėmėju UAB „Remi Real Estate“.Apeliantas nurodo, kad atsakovas perėmė visas UAB „Sodžiaus būstas“ teises ir pareigas kylančias iš 2008 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutarties.Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2015 m. sausio 2 d. tarp UAB „Sodžiaus būstas“ ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Sodžiaus būstas“ perleido, o atsakovas perėmė skolos reikalavimą į ieškovą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimo teisė yra savarankiška turtinė teisė, kuri gali būti perleista, šios teisės perleidimas nesąlygoja visų asmens materialinių teisių ir pareigų perėmimo, tik konkrečios reikalavimo teisės ir su ja susijusių pareigų parėjimą. Atsakovas gali būti laikomas UAB „Sodžiaus būstas“ teisių ir pareigų perėmėju tik toje apimtyje, kiek tą numato reikalavimo perleidimo sutartis. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis numatė, kad atsakovas perima skolos reikalavimą į ieškovą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014, t. y. perėmė ne visas teisės ir pareigas kylančias iš 2008 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutarties.Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimą vykdymo procese, 1 dalies nuostatose (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24917-592/2015, atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sutartį, kuri numatė, kad atsakovas perima skolos reikalavimą į ieškovą, bet ne visas teisės ir pareigas pagal subrangos sutartį, pakeitė pradinį kreditorių UAB „Sodžiaus būstas“ jo teisių perėmėju UAB „Remi Real Estate“ civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014.Ieškovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014. Kadangi UAB „Sodžiaus būstas“ buvo pripažintas pasibaigusiu likvidavimu dėl bankroto, o reikalavimo teisę į ieškovą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą buvo perėmęs atsakovas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-36183-905/2016 dėl proceso atnaujinimo pakeitė UAB „Sodžiaus būstas“ jo procesiniu teisių ir pareigų perėmėju UAB „Remi Real Estate“, būtent prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014, kurioje atsakovas perėmė reikalavimo teisės į ieškovą, buvo sprendžiamas UAB „Sodžiaus būstas“ reikalavimo į ieškovą pagrįstumas, ieškovas priešpriešinių reikalavimų nereiškė, t. y. civilinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovo turimo reikalavimo UAB „Sodžiaus būstas“ atžvilgiu pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentu, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, sukūrė prievoles tik ieškovui, bet ne UAB „Sodžiaus būstas“.Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas gali būti laikomas UAB „Sodžiaus būstas“ teisių ir pareigų perėmėju tik toje apimtyje, kiek tą numato reikalavimo perleidimo sutartis. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis numatė tik reikalavimo pagal teismo sprendimą perleidimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo ir ieškinį atmetė.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.