Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Sodžiaus būstas“, kurio teises ir pareigas perėmė uždaroji akcinė bendrovė „Remi Real Estate“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tulada“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-756-907/2014 tenkino ieškovo BUAB „Sodžiaus būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Tulada“ ir priteisė ieškovui 10 000 Lt skolos, 1820 Lt delspinigių, šešių procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 19 d. nutartimi 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis iš LUAB „Sodžiaus būstas“ direktoriaus gavo pranešimą, kad LUAB „Sodžiaus būstas“ bankroto administratoriui nebuvo perduotas UAB „Tulada“ priklausantis dokumentus, t. y. 2010 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodomas šalių atsiskaitymų likutis „nulis Lt 00 ct“. Atsakovo teigimu, LUAB „Sodžiaus būstas“ nepagrįstai reikalavo priteisti skolą iš atsakovo pagal šalių sudarytą 2008 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutartį, nes 2010 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų akte patvirtinta, kad šalys viena kitai neskolingos. Anot atsakovo, bylą nagrinėję teismai nurodyto dokumento neturėjo, LUAB „Sodžiaus būstas“ atstovaujantis bankroto administratorius šio dokumento negalėjo pateikti, todėl remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pagrindas procesą byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu.

Ieškovas, kurio teises ir pareigas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi perėmė UAB „Remi Real Estate“, prašė atsakovo prašymą atmesti ir skirti atsakovui iki 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovui. Atsiliepime nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. aktą parengė pats atsakovas, t. y. apie šį aktą žinojo jau bylos nagrinėjimo metu, tačiau nagrinėjant bylą apie jį neužsiminė. Ieškovo teigimu, LUAB „Sodžiaus būstas“ turto balansas už 2012 metus patvirtina, kad atsakovo mokėtina suma sudarė 16 766,42 Lt, o atsakovui pateikus 2010 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderį, atsakovo mokėtina suma sumažėjo iki 10 000 Lt, todėl jokio tarpusavio priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymo tarp šalių nebuvo. Be to, ieškovo nuomone, mažai tikėtina, kad ginčydamas ieškinio reikalavimus atsakovas būtų užmiršęs jo paties parengtą dokumentą, todėl kyla abejonių, ar pateiktas aktas iš tikrųjų egzistavo ir ar jis nėra surašytas vėlesne data (ant dokumento net nėra juridinių asmenų antspaudų).

Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Atsakovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą surašė pats atsakovas ir išsiuntė jį UAB „Sodžiaus būstas“ (b. l. 91). Šios paties atsakovo nurodomos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu akto egzistavimo faktas atsakovui buvo (ar bent jau turėjo būti) žinomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nurodoma faktinė aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui ir (arba) kad tokia faktinė aplinkybė atsakovui tapo žinoma tik po bylos išnagrinėjimo. Iš pateikto dokumento matyti, kad jį pasirašė atsakovo UAB „Tulada“ direktorius R. D.. 2014 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014 garso įrašas patvirtina, kad R. D. teikdamas paaiškinimus nurodė, kad skolų suderinimo aktas šalių nebuvo pasirašytas (garso įrašo 22 min. 2 sek. – 22 min. 8 sek.). Ši aplinkybė (apie skolų suderinimo akto nepasirašymą) taip pat nurodyta 2014 m. gegužės 19 d. sprendime. Atsakovas 2014 m. birželio 16 d. apeliaciniame skunde šios faktinės aplinkybės neginčijo, priešingai, skunde nurodė, kad šalių tarpusavio skolų įskaitymui buvo išrašyta 2009 m. sausio 5 d. sąskaita faktūra, o ne 2010 m. gruodžio 31 d. aktas (b. l. 64). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su 2010 m. gruodžio 31 d. aktu, turėjo ir galėjo būti atsakovui žinomos civilinės bylos Nr. 2-756-807/2014 nagrinėjimo metu (jeigu toks aktas iš tikrųjų egzistavo jau tuo metu).

Atsakovo nurodytos aplinkybės taip pat negalima laikyti turinčios esminę reikšmę bylai, nes nėra pagrindo pripažinti, kad jeigu ši aplinkybė būtų žinoma, tai teismas neva nebūtų priteisęs skolų už prievolių pagal subrangos sutartį nevykdymą. Iš LUAB „Sodžiaus būstas“ 2013 m. balandžio 20 d. balanso už 2012 metus matyti, kad įmonės per vienerius finansinius metus gautinos sumos sudarė iš viso 605 414 Lt (b. l. 119). Iš balanso iššifravimo matyti, kad gautinų sumų dalį sudarė atsakovo UAB „Tulada“ 16 766,42 Eur skola (b. l. 124-127), kurios dalį atsakovas padengė pateikęs 2010 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderį, o likusi dalis buvo priteista 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu. Be to, iš balanso iššifravime esančių per vienerius metus mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų matyti, jog atsakovo mokėtina suma ieškovui sudarė 10 000 Lt, t. y. jau netgi esant pasirašytam 2010 m. gruodžio 31 d. aktui LUAB „Sodžiaus būstas“ turto balanse jokių duomenų apie reikalavimų įskaitymą nenurodyta. Pažymėtina, kad teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendime nurodė aplinkybes, patvirtinančias LUAB „Sodžiaus būstas“ teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Tulada“ atsiskaitymo pagal 2008 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutartį, konstatavo neįvykusio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo faktą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo pateiktas 2010 m. gruodžio 31 d. aktas negali būti vertinamas kaip faktinė aplinkybė, nes tai tik naujas įrodymas, kuriuo atsakovas būtų galėjęs grįsti savo atsiliepimo į ieškinį atsikirtimus ir kurio įrodomąją vertę teismas būtų vertinęs nagrinėdamas bylą. Šiame kontekste kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka ar gauna naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų. Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti argumentai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl atsakovo prašymas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamas atvejis, kai atsakovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo remdamasis savo paties surašytu 2010 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktu, kurio buvimą 2014 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu neigė, teismo vertinimu, patenka į CPK 95 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, t. y. tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip teismo klaidinimas ir (arba) sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Siekiant atsakovą sudrausminti, paskatinti ateityje sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, spręstinas klausimas dėl baudos paskyrimo. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sankcijos pritaikymas negali būti vertinamas kaip atsakovo procesinių teisių suvaržymas-ribojimas; priešingai, atsakovas, kaip ir kiekvienas kitas suinteresuotas asmuo, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama sąžiningai. Spręsdamas dėl baudos ir baudos dydžio paskyrimo, teismas pabrėžia, kad baudos paskyrimas šiuo atveju turi vienintelį tikslą – sudrausminti procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujantį atsakovą, kad ateityje procesinės teisės būtų įgyvendinamos nepiktnaudžiaujant teise. Atsižvelgus į ginčo sumą ir atsakovo asmenį (verslo įmonė), nurodytą tikslą, teismo vertinimu, pasiektų 300 Eur dydžio bauda, kurios pusė priteistina valstybei, o kita pusė – ieškovui. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis; b. l. 128-130). Atmetant prašymą, valstybei iš atsakovo priteistina 3,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tulada“, j. a. k. 122995624, 300 (trijų šimtų) Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos, t. y. 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur, sumokant Valstybei, kitą dalį, t. y. 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur, sumokant ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Remi Real Estate“, j. a. k. 300573437.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Remi Real Estate“, j. a. k. 300573437, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“, j. a. k. 122995624, 200 (du šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“, j. a. k. 12299562, 3,18 Eur (tris eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.