Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-734-861/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
e2S-734-861/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00352-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
  • 3.2.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-734-861/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00352-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.11; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. (A. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-02-13 nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. V., kuriuo prašo pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės gyvenant kartu, nesudarius santuokos, įgytas nekilnojamasis turtas, tai yra žemės sklypas, gyvenamasis namas ir garažas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei; pripažinti ieškovui teisę į ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį garažo, adresu (duomenys neskelbtini), esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove; priteisti iš atsakovės J. V. ieškovo A. D. kaip bendraturčio naudai 50000 Eur piniginę kompensaciją už jo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį garažo, adresu (duomenys neskelbtini), esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-01-31 nutartimi nutarė nustatyti ieškovui A. D. iki 2024-02-12 terminą, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-02-13 nutartimi nutarė ieškovo ieškinį atsakovei laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam ieškovui. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

3.1 teismas nurodė, jog 2024-02-12 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo ir kartu pateiktas ieškinys iš esmės analogiško turinio pirminiam ieškiniui;

Šalies argumentai

3.2 sprendė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nurodytų 2024-01-31 teismo nutartyje (išskyrus tai, kad pakoregavo ieškinio dalyką). Atkreipė dėmesį, kad pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovas (jo atstovas) nurodė, jog dėl duomenų apsaugos įstatymo reikalavimų negali pateikti iš VĮ Registrų centras duomenų apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), tačiau nepridėjo jokių įrodymų, kad atitinkamai iš viso kreipėsi su tokiu prašymu į VĮ Registrų centras. Jokių įrodymų apie ieškinyje nurodyto ginčo nekilnojamojo turto 100 000 Eur vertę nepridėjo (atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus nuo to priklauso mokėtino žyminio mokesčio dydis), įrodymų apie būtent ieškovo turimas pinigines pajamas, darbo užmokestį 2017-2023 metais (kas buvo nurodyta 2024-01-31 teismo nutartyje) iš viso nepateikė;

Žemesnės instancijos teismas

3.3 teismas konstatavo, kad ieškovas nustatytu terminu 2024-01-31 teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-02-13 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1 pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2024-01-31 nutartimi nustatė ieškovui (apeliantui) terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad priimta nutartis yra neskundžiama, kas prieštarauja LR CPK 115 straipsnio 5 dalies normai;

4.2 apeliantas paaiškino, jog ieškinyje teismui konstatavo, kad teismo prašys išreikalauti iš atsakovės nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovės vardu (duomenys neskelbtini) įregistruotą nekilnojamąjį turtą, tai yra ginčo nekilnojamąjį turtą. Dėl duomenų apsaugos įstatymų reikalavimų bei atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, - ieškovas neturi jokios faktinės galimybės tokį dokumentą gauti ir pateikti jį teismui. Akcentavo, kad atsakovės asmens kodo nežino, su atsakove nebendrauja ir kartu negyvena nuo 2023 m. liepos mėn. ir į ginčo namus neužsuka, siekdamas išvengti konfliktų su atsakove. Atitinkamai negalėdamas gauti ir teismui pateikti nekilnojamojo turto registro išrašų apie ginčo nekilnojamąjį turtą, ieškovas 2024-01-19 ieškinyje turto, kurį prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nekonkretizavo. 2024-02-08 ieškinyje ieškovas prašo jų, kaip sugyventinių, gyvenant kartu, įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nustatyti ieškovui priklausančią dalį bendrame turte ir atitinkamai už jo dalį priteisti piniginę kompensaciją. Kadangi nekilnojamojo turto registro išrašų pateikti teismui nėra galimybės;

4.3 nurodo, kad ieškovas nesinaudoja elektronine bankininkyste, taigi, neturi prieigos prie VĮ Registrų centro savitarnos. Ieškovo atstovė 2023-12-05 su prašymu suteikti nekilnojamojo turto registro duomenis kreipėsi į VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registrą su tikslu gauti nekilnojamojo turto registro išrašus apie A. D. valdomą nekilnojamąjį turtą. Iš registro gavo atsakymą, kad duomenų bazėje įrašų apie A. D. valdomą turtą nerasta. Toks dokumentas pateiktas teismui;

4.4 teismui priėmus ieškinį ir iš atsakovės išreikalavus nekilnojamojo turto registro išrašus, ieškovas turės galimybę esant poreikiui ieškinį tikslinti;

4.5 apeliantas nurodo, kad dalis PVM sąskaitų-faktūrų yra pateikta su ieškiniu, o 2024-02-09 pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės bendruose ginčo namuose yra likę dalis PVM sąskaitų-faktūrų, pirkimo čekių, sąskaitų už apmokėtas paslaugas, medžiagų įsigijimą ir pan., kuriuos proceso metu ieškovas prašys teismo išreikalauti iš atsakovės, nes pats jų pateikti teismui neturi faktinės galimybės;

4.6 bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus tikrajai ginčo nekilnojamojo turto vertei, trūkstamą žyminį mokestį galima sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022).

9. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021). Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

10. CPK aiškiai reglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai kurioje proceso stadijoje gali ir turi būti atlikti. Sisteminis proceso teisės normų aiškinimas lemia išvadą, kad teismas, gavęs ieškinį, pirmiausia privalo išspręsti jo priėmimo klausimą ir arba ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), arba nustatyti terminą jo trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 ir 138 straipsniai), arba atsisakyti priimti ieškinį, jeigu nustato CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimas kartu yra ir civilinės bylos iškėlimas. Tik ieškinį priėmus ir iškėlus civilinę bylą, jau galėtų atsirasti teismui teisinės prielaidos kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CPK 115 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, todėl tokio pobūdžio ieškovo atskirojo skundo prašymas taikyti CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, dar nepriėmus ieškinio teisme, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje trumpai motyvavo, kad ieškinys buvo su trūkumais, teismas nustatė terminą jiems šalinti, tačiau ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, turi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo ieškinys savo forma ir turiniu nelaikytinas atitinkančiu procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl negali būti priimtas ir nagrinėtinas teisme. Taikant CPK 115 str. 5 d. nuostatas, pasisakoma ir dėl apelianto atskirojo skundo išdėstytų nesutikimų su 2024-01-31 teismo nutartimi, kuria buvo konstatuoti ieškinio ir jo priedų trūkumai bei nustatytas ieškovui terminas jiems pašalinti.

13. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Sprendžiant dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamumo ieškinio priėmimo stadijoje reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

14. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Taigi teismas nustatęs ieškinio trūkumus, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o šių nepašalinus, priklausomai nuo procesinės stadijos, turi ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba palikti tokį reikalavimą nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nurodytų 2024-01-31 teismo nutartyje, išskyrus tai, kad pakoregavo ieškinio dalyką. Pažymėjo, kad pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovas nurodė, jog dėl duomenų apsaugos įstatymo reikalavimų negali pateikti iš VĮ Registrų centras duomenų apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), tačiau nepridėjo jokių įrodymų, kad atitinkamai iš viso kreipėsi su tokiu prašymu į VĮ Registrų centras. Jokių įrodymų apie ieškinyje nurodyto ginčo nekilnojamojo turto 100 000 Eur vertę nepridėjo (atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus nuo to priklauso mokėtino žyminio mokesčio dydis), įrodymų apie būtent ieškovo turimas pinigines pajamas, darbo užmokestį 2017-2023 metais (kas buvo nurodyta 2024-01-31 teismo nutartyje) iš viso nepateikė.

16. Apeliantas paaiškino, jog ieškinyje teismui konstatavo, kad teismo prašys išreikalauti iš atsakovės nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovės vardu (duomenys neskelbtini) įregistruotą nekilnojamąjį turtą, tai yra ginčo nekilnojamąjį turtą. Dėl duomenų apsaugos įstatymų reikalavimų bei atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, - ieškovas neturi jokios faktinės galimybės tokį dokumentą gauti ir pateikti jį teismui. Akcentavo, kad atsakovės asmens kodo nežino, su atsakove nebendrauja ir kartu negyvena nuo 2023 m. liepos mėn. ir į ginčo namus neužsuka, siekdamas išvengti konfliktų su atsakove. Atitinkamai negalėdamas gauti ir teismui pateikti nekilnojamojo turto registro išrašų apie ginčo nekilnojamąjį turtą, ieškovas 2024-01-19 ieškinyje turto, kurį prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nekonkretizavo. 2024-02-08 ieškinyje ieškovas prašo jų, kaip sugyventinių, gyvenant kartu, įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nustatyti ieškovui priklausančią dalį bendrame turte ir atitinkamai už jo dalį priteisti piniginę kompensaciją. Kadangi nekilnojamojo turto registro išrašų pateikti teismui nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesinaudoja elektronine bankininkyste, taigi, neturi prieigos prie VĮ Registrų centro savitarnos, ieškovo atstovė 2023-12-05 su prašymu suteikti nekilnojamojo turto registro duomenis kreipėsi į VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registrą su tikslu gauti nekilnojamojo turto registro išrašus apie A. D. valdomą nekilnojamąjį turtą. Iš registro gavo atsakymą, kad duomenų bazėje įrašų apie A. D. valdomą turtą nerasta. Toks dokumentas pateiktas teismui. Apelianto teigimu, nekilnojamojo turto registras pagal savo vidines tvarkas ir duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus informacijos apie atsakovės valdomą nekilnojamąjį turtą nesuteikia ir tuo pagrindu nekilnojamojo turto registro išrašų neišduoda, kaip ir neišduota rašytinio patvirtinimo apie atsisakymą pateikti prašomus išrašus.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškinyje nurodyto žemės sklypo pirkimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų (kvitų, čekių, bankinių pavedimų, PVM sąskaitų-faktūrų ir pan.) apie jo sumokėtas pinigines sumas už žemės sklypo pirkimą, medienos, žvyro, statybinių medžiagų, vielinės tvoros, durų, langų, baldų, buitinės technikos įsigijimą, nuotekų, namo šildymo sistemos įrengimą ir pan. Apeliantas nurodo, jog dalis PVM sąskaitų-faktūrų yra pateikta su ieškiniu, o 2024-02-09 pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės bendruose ginčo namuose yra likę dalis PVM sąskaitų-faktūrų, pirkimo čekių, sąskaitų už apmokėtas paslaugas, medžiagų įsigijimą ir pan., kuriuos proceso metu ieškovas prašys teismo išreikalauti iš atsakovės, nes pats jų pateikti teismui neturi faktinės galimybės, nes ginčo namuose negyvena nuo 2023 m. liepos mėn. pabaigos;

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė siekia daugiau nei 100 000 Eur, nuo ko priklauso mokėtino žyminio mokesčio dydis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog ieškovui ieškinyje nurodžius, kad ieškovas neturi jokios faktinės galimybės teismui pateikti ginčo nekilnojamojo turto išrašų ir prašė teismo tokius dokumentus išreikalauti iš atsakovės arba išduoti ieškovui liudijimą apie teisę tokius dokumentą gauti, kad jie būtų pateikti teismui, bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus ginčo nekilnojamojo turto vertei, yra galimybė sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.

19. Konstatuotina, kad ieškinio reikalavimai gali būti sukonkretinti ir juos grindžiantys įrodymai pateikti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

20. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių bei nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu sutikus su atskiruoju skundu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo (apelianto) A. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė