Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-09-25 · Civilinė byla Nr. e2A-739-618/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-25
Bylos Nr.
e2A-739-618/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06495-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Klaipėda“
Atsakovas
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-739-618/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06495-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.19.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano būstas Klaipėda“ ieškiniu atsakovui D. J. prašo priteisti iš atsakovo 123,82 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, o atsakovas buvo 41 buto minėtame name savininkas. Ieškovė suteikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turėjo nurodytą butą, ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitas paslaugas iš viso yra 123,82 Eur. Atsakovas, perleidęs nuosavybės teises kitam asmeniui, nepadengė visų jam priskaitytų sumų už suteiktas paslaugas (paskutinėje sąskaitoje atlikti paslaugų perskaičiavimai, faktiškai paslaugos teiktos iki 2018 m. lapkričio).

Atsiliepimas

2. Atsakovas D. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad sąskaitos buvo išrašytos už 2018 m. rugsėjį, spalį ir buvo apmokėtos pagal pateiktus skaičiavimus. 2018 m. lapkritį butą įsigijo kitas savininkas. Atsakovas nurodė, kad jeigu būtų buvę skolų iš ankstesnių mėnesių, notaras nebūtų tvirtinęs sandorio. 2018 m. lapkričio 9 d. pasirašytas nekilnojamojo daikto apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo perdavimo aktas, pagal kurį sumokėta už komunalines paslaugas. Atsakovas nurodė, kad šiuos dokumentus pateikė ieškovei ir ši turi su juo per 3 darbo dienas susisiekti. Atsakovas papildomai nurodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. jam skambino ieškovės atstove ir pareiškė, jog dabar jau mato atsakovo mokėjimus, iki tol jų nematė, tačiau reikia sumokėti tuos pinigus, kurie nurodyti ieškinyje. Atsakovas su tokia argumentacija nesutiko ir nurodė, jog papildomai surado 2018 m. spalio 29 d. ieškovės jam išduotą pažymą sandoriui tvirtinti pas notarą, kurioje nurodoma, jog už butą skola sudaro tik 7,74 Eur. Ieškovo atstovė atsakovui pažadėjo, jog 2024 m. lapkričio 27 d. su juo bus susisiekta ir bus pateikti finaliniai skaičiavimai, tačiau su atsakovu niekas nesusisiekė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo argumentai (aprašoma tik ta sprendimo dalis dėl kurios paduotas apeliacinis skundas):

3.1. Atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 157,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo darbą rengiant teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl posėdžio atidėjimo parengtas be reikalo.

3.2. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos I. S. paslaugoms pasirengiant ir atstovaujant ieškovei 2025 m. sausio 30 d. teismo posėdyje nėra visiškai pagrįstos. Teismo vertinimu, dėl dalies bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai yra atsakinga pati ieškovė, kuri atsakovui iki teismo posėdžio nepaaiškino kaip buvo įskaityti jo atlikti mokėjimai.

3.3. Ieškovė nepagrįstai išlaidavo. Bylą iniciavo per darbuotoją, turinčią reikalingą išsilavinimą ir esančią tinkamai įgaliotą, tačiau ieškovė dėl teismui nepaaiškintų priežasčių nusprendė papildomai naudotis dviejų advokato padėjėjų paslaugomis.

III. Apeliacinio skundo argumentai.

4. Ieškovė UAB „Mano Būstas Klaipėda“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti, ieškovės naudai priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“.

4.2. Teismas netinkamai įvertino šalių procesinį elgesį.

4.3. Teismas pažeidė ieškovės absoliučią teisę į gynybą ir teisę turėti advokatą.

4.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 kaip precedentu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotame apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalies, kuria teismas sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies (ne)pagrįstumo

9. Pirmosios instancijos teismui apeliantė teikė duomenis, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: (i) 22 Eur žyminis mokestis už ieškinį; (ii) 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; (iii) 786,50 Eur išlaidas advokato padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti.

10. Skundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas teisinės pagalbos išlaidų dydį nuo 786,50 Eur sumažino iki 221,42 Eur. Argumentavo tuo, jog: (i) prašymas dėl posėdžio atidėjimo parengtas be reikalo; (ii) dėl dalies bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai yra atsakinga pati ieškovė; (iii) ieškovė nepagrįstai išlaidavo.

11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, jog: (i) teismas nukrypo nuo principo „pralaimėjęs moka“; (ii) netinkamai įvertino šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu; (iii) pažeidė ieškovės teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą; (iv) nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimi kaip precedentu.

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).

13. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

14. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

16. Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

17. Pažymėtina, jog išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį. Rekomendacijų 2 punkte yra nurodyta, į kuriuos kriterijus atsižvelgia teismas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl dalies bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai yra atsakinga pati ieškovė, kuri atsakovui iki teismo posėdžio nepaaiškino kaip buvo įskaityti jo atlikti mokėjimai, o šios aplinkybės buvo paaiškintos tik teismo posėdžio metu, kurias sužinojęs su ieškovės reikalavimo dalimi atsakovas sutiko. Taigi, pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo, koks šalies procesinis elgesys CPK 93 straipsnio 4 dalies normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įgyvendinimas šią teisę, be kita ko, tinkamai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino šalių procesinį elgesį visos bylos nagrinėjimo metu ir pagrįstai pasinaudojo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtimi.

19. Akcentuojama, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo, rungimosi, sąžiningumo, bendradarbiavimo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Pagal juos šalys privalo tinkamai ir laiku atskleisti reikšmingas bylos aplinkybes bei pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat elgtis taip, kad nebūtų be pagrindo vilkinamas procesas ar dirbtinai didinamos kitos šalies bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad būtent ieškovė iki teismo posėdžio nepaaiškino atsakovui, kokiu būdu buvo įskaityti atlikti mokėjimai. Šių aplinkybių atskleidimas buvo esminis, nes tik jas sužinojęs atsakovas galėjo pagrįstai įvertinti ieškinio dalies pagrįstumą ir sutikti su reikalavimo dalimi. Kadangi ieškovė šią informaciją pateikė tik teismo posėdžio metu, atsakovas buvo priverstas ruoštis ginčui. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip netinkamas procesinis elgesys, prieštaraujantis pareigai sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei bendradarbiauti. Dėl jo buvo dirbtinai išplėsta bylos apimtis, kurios nebūtų buvę, jei ieškovė būtų tinkamai ir laiku paaiškinusi mokėjimų įskaitymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo visų ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginti, o tai yra pagrindas atitinkamai perskirstyti išlaidas pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

20. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog ieškovę atstovavo advokato padėjėja ir taip sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas mažino ne dėl to, kad ieškovė, turėdama darbo sutartimi įdarbintą teisininkę, pasinaudojo advokatų profesinės bendrijos paslaugomis, bet dėl to, jog byloje dalyvavo ir ieškovę atstovavo du advokatų padėjėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neprieštarauja ieškovės absoliučiai teisei į gynybą ir teisę turėti advokatą, kuri įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnyje bei CPK 51 straipsnyje. Sutiktina su apeliante, jog teisė turėti advokatą yra absoliuti ir negali būti ribojama vien dėl to, kad šalis turi savo teisininką ar kad procesui atstovauja keli advokatų padėjėjai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog advokato pagalba pagal savo pobūdį skiriasi nuo įmonės teisininko darbo – advokatas veikia kaip nepriklausomas teisės profesionalas, užtikrinantis šalies interesų apsaugą procese. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai turi būti atlyginamos visos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, o teismas gali jas mažinti tik tada, kai jos akivaizdžiai neproporcingos arba nepagrįstos. Vien faktas, kad šalis turi savo teisininką ar pasitelkia advokatą ar advokato padėjėją, savaime nepagrindžia bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Tačiau teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vertina jų pagrįstumą ir būtinumą, o taip pat turi diskreciją mažinti jas tuo atveju, jeigu nustato, kad išlaidos yra perteklinės ar neproporcingos bylos pobūdžiui ir sudėtingumui.

22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, siekdama užtikrinti procesinį atstovavimą, pasitelkė ne vieną, o du advokatų padėjėjus. Toks procesinis elgesys, nors ir nėra draudžiamas, negali lemti savaiminio visų faktiškai patirtų išlaidų priteisimo. Šalies teisė turėti atstovą nėra absoliuti šalies patirtų išlaidų kompensavimo teisės požiūriu – kompensuojamos tik būtinos, o ne perteklinės išlaidos. Ieškovė turėjo darbo santykiais įdarbintą teisininkę, todėl papildomas dviejų advokatų padėjėjų įtraukimas į bylą objektyviai sukėlė neproporcingas ir nebūtinas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bylos sudėtingumas nesudarė prielaidų tokioms padidintoms išlaidoms, todėl jas sumažino, taip užtikrindamas proporcingumo principo laikymąsi ir pusiausvyrą tarp šalių. Tokia teismo diskrecija atitinka tiek CPK nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pabrėžiama, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas negali būti naudojamas kaip nepagrįsto praturtėjimo priemonė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas mažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas buvo teisėtas, pagrįstas ir visiškai atitinkantis įstatymą bei teismų praktiką.

23. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 kaip precedentu.

24. Nagrinėjamu atveju mažindamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėta kasacinio teismo nutartimi vertindamas ieškovei suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisinės pagalbos išlaidos - 157,30 Eur rengiant prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, parengtas be reikalo, nes ieškovę teismo posėdyje atstovavo kita advokato padėjėja. Pirmosios instancijos teismas remdamasis kasacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 sprendė, jog dokumentas yra daugiau techninio pobūdžio, o jo parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodą teismų praktiką, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, formuoja kasacinis teismas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Kasacinis teismas yra vienintelis teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, jo pateiktos teisės aiškinimo taisyklės yra privalomos, o jų nesilaikymas reikštų procesinės teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra aiškiai pasisakęs, jog nagrinėjamu atveju kalbama apie techninių dokumentų rengimą, kuriam nereikalingos specialios žinios ir kuris buvo atliktas paties rengėjo kaltės pagrindu, darytina išvada, kad tokios išlaidos negali būti perkeliamos priešingai šaliai. Priešingai, jų priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes būtų nepagrįstai užkrauta našta padengti išlaidas, kilusias tik dėl paties asmens aplaidumo. Tokios išlaidos yra nepagrįstos ir todėl nepriteistinos kaip bylinėjimosi išlaidos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir dydį, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais analogiškose ar panašiose bylose.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovas, kuris nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė