Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus ir nuteistojo D. G. (D. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. G. (D. G.) paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. (D. G.) paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir D. G. (D. G.) paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. G. (D. G.) laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 1 d. 17.32 val. iki 2024 m. vasario 2 d. 14.28 val. išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. G. (D. G.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, D. G. (D. G.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 740 (septynių šimtų keturiasdešimties) eurų konfiskavimas.

D. G. (D. G.) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniais skundais nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, taip pat D. G. neneigia savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai D. G. pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Analizuojamu atveju iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, jog nesutinkama su žemesnės instancijos teismo atliktu skirtingais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu, t. y. teigiama, jog bausmių bendrinimo taisyklių nuostatos pritaikytos netinkamai, bei ginčijama paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, forma. Pats nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Kadangi kitų aspektų apeliaciniuose skunduose neišsakoma, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, Skundžiamą nuosprendį tikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro bei nuteistojo apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo

6. Kaip jau minėta, nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nekvestionuodamas pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, kas atsispindi ir iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreikštos gynybos pozicijos. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam D. G. skirtinų bausmių, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl nagrinėjamoje byloje pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamo bausmės vykdymo atidėjimo (ne) taikymo galimybės.

7. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis tik, nors D. G. paskirtos bausmės dydis (tiek paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos) ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

8. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-53-697/2021).

9. Nagrinėjamu atveju D. G. padarė baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis) ir nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką Nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Aptariant nuteistojo prašomą pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo apie nustatytą vieną šios aplinkybės aspektą – kaltininko prisipažinimą, nėra. Tačiau Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog D. G. sistemingas analogiškų nusikalstamų veikų darymas ir formalus kaltės prisipažinimas, neleidžia spręsti apie nuoširdų gailestį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai teisėjų kolegija pritaria. Šiame kontekste parėžtina, jog nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-210-697/2020). Sutiktina, kad nuteistasis pripažino kaltinime nurodytus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose teigė besigailintys, tačiau vertintina, kad iš esmės jis apgailestavo tik dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos. Kaip pagrįstai nustatyta Skundžiamame nuosprendyje, apeliantas sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam, kartu vengdamas atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent už šias veikas nuo 2017 m. Skundžiamu nuosprendžiu teisiamas penktą kartą. Tiek šiame, tiek ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose nuteistasis gailėdavosi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau ir vėl, po ne kartą teismo išreikšto pasitikėjimo bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendis), toliau elgdavosi analogiškai nusikalstamai, o tai rodo formalų D. G. gailėjimąsi, nenuoširdumą ir jo nepatikimumą. Būtina pabrėžti, kad po paskutinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio, priimto dėl analogiškų nusikalstamų veikų (pastebėtina ir tai, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino tik peržiūrėjus vaizdo įrašus apylinkės teisme), praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, t. y. 2024 m. vasario 1 d., ir vėl vairavo būdamas neblaivus bei vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir į ją neatsižvelgęs, skirdamas nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

10. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto imperatyvo, t. y. motyvuotai pasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam D. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai gal būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija su tokia išvada neturi pagrindo nesutikti. Kaip jau minėta šio procesinio sprendimo 14 punkte, apeliantas padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. yra išsituokęs, turi nepilnametį vaiką, yra dirbantis. Iš nuteistojo D. G. asmenybę apibūdinančių duomenų, o būtent įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. G. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 4 (keturis) kartus. Visus kartus apkaltinamieji nuosprendžiai priimti už tų pačių veikų padarymą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, iš jų vieną kartą vairuojant neblaiviam ir sukėlus pasekmes žmogaus sveikatai, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenys), taip pat už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., b. l. 75–77). Kaip pagrįstai įvertinta nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės bei turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nuteistasis nuo 2017 m. iki 2024 m. sistemingai, nepaisydamas ne kartą taikytos baudžiamosios atsakomybės, t. y. 2017 m. gegužės 6 d., 2020 m. balandžio 14 d., 2021 m. birželio 1 d., 2023 m. kovo 2 d. ir 2024 m. vasario 1 d., vairuoja transporto priemones (beje ne kartą ir tą pačią) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, taip pat neturėdamas tam teisės, kai ji yra atimta paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę.

11. Iš ankstesnių nuteistojo D. G. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikytos švelnesnės bausmių rūšys – bauda, areštas, taip pat ir teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai apeliantui teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors gynyba teigia, kad paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimas padarė apeliantui teigiamą įtaką, tai buvo kritinis momentas, kuomet asmuo susivokė apie turimas problemas, o nagrinėjamas veikas padarė anksčiau nei atlikinėjo arešto bausmę, vis tik teisėjų kolegijos toks argumentas neįtikina. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog D. G. jau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas arešto bausme, kurią atliko 2020 m. spalio 16 d., ir nepraėjus metams, t. y. 2021 m. birželio 1 d. padarė analogišką veiką, po kurio sekė dar trys pakartotini nusikalstami veiksmai – vairavimas esant neblaiviam (1 t., b. l. 75–77, 78–79, 80–84). Kartu pabrėžtina, jog nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Vis tik, pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam anksčiau priimtais nuosprendžiais buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, švelnesnės bausmės, tačiau D. G. nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo. Jei asmuo buvo kelis kartus baustas (teistas), atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Juo labiau jei anksčiau teismas, skirdamas švelnesnes bausmių rūšis, jau patikėjo nuteistuoju, matė pakankamą pagrindą spręsti, kad jis daugiau nenusikals, o jis vėl nusikalto – tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals.

12. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo bei jo gynėjo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad jis dirba, turi įsteigęs mažąją bendriją, turi vaiką ir prisideda prie jo išlaikymo finansiškai, moka kreditus, yra sumokėjęs baudas, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Šiame kontekste, atkreipiant dėmesį į nurodytus argumentus, kurių pagrindu siekiama pagrįsti galimybę nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, pažymėtina, kad D. G. dirbo bei turėjo vaiką ir nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu (be to ir ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių metu), tačiau, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Akcentuotina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis D. G. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. D. G., būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes jo šeimai, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

13. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus D. G. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, akcentuodama, jog vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra itin rimta, ilgalaikė ir plačiai paplitusi problema, konstatuoja, kad šioje situacijoje bausmės vykdymo atidėjimas sisteminiam baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos darytojui, prieštarautų teisingumo įgyvendinimui bei visuomenės interesų užtikrinimui, galėtų sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, bei neturėti teigiamos įtakos paties D. G. elgesiui. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą, todėl nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

14. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. G. neatidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidedant, tačiau bendrindamas atskirais nuosprendžiais apeliantui paskirtas bausmes, nesilaikė bausmių bendrinimo taisyklių ir D. G. paskyrė neteisingai subendrintą bausmę. Pritartina prokuroro apeliacinio skundo motyvams, kad Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę bendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir tokiu būdu baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai.

15. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam D. G. bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, dalies nuostatomis, ir šio sprendimo iš esmės nemotyvavo, nepaisant įstatymo imperatyvo, nurodydamas, jog D. G. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmės. Byloje nustatyta, kad D. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarė 2024 m. vasario 1 d., t. y. priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį. Tai reiškia, kad bendrinant Skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu D. G. paskirtas bausmes apylinkės teismas turėjo vadovautis ne BK 63 straipsniu, o BK 64 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, nepaisant to, kad veikos buvo padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015). Taigi, Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

16. Vis tik, šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu susiklostė tokia procesinė situacija, kad nuteistajam apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo pagrindas yra išnykęs, kadangi D. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę jau yra atlikęs. Nustatytų aplinkybių pagrindu, nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimas, kai asmuo jau yra atlikęs visą jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo prarado savo aktualumą, todėl turi būti panaikinta.

17. Kartu prokuroras apeliaciniu skundu prašo palikti galioti ankstesniu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, o būtent automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ginčo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė, taip pat, kad analizuojamu atveju yra visi pagrindai taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra. Visgi, nustatytos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas, leidžiantis konfiskuoti patį automobilį natūra, o ne iš nuteistojo išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 740 (septynis šimtus keturiasdešimt) eurų, tačiau savo sprendimą motyvavo netinkamais atgrumentais.

18. Kaip ir nurodo prokuroras, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu tas pats automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo įvykdytas nusikaltimas, buvo konfiskuotas, kaip atitinkantis konfiskuotino turto sampratą. Tuomet apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, jog nors automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausė D. G. tėvui, tačiau pastarasis, žinodamas, kad D. G. jau ne kartą teisiamas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, padarytą su ta pačia transporto priemone, galėjo žinoti, kad turtas bus panaudotas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Taigi trečiajam asmeniui – Č. G. (Č. G.) priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Gi nagrinėjamu atveju Skundžiamu nuosprendį priėmęs teismas, padarė priešingą išvadą ir nepagrįstai konstatavo, jog transporto priemonė negali būti konfiskuota, kadangi priklauso nuteistojo tėvui Č. G..

19. Nekvestionuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentą dėl automobilio konfiskavimo natūra, teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl turto konfiskavimo svarbu tai, kad nors automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė apelianto tėvui, vis dėlto šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios. Kaip minėta, nors Skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir yra neteisingi, tačiau šiuo atveju konfiskuotas ne pats automobilis, o konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nustačius, kad nusikaltimo padarymo priemone nebedisponuojama, kadangi automobilis konfiskuotas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį. Taigi konfiskuotinam turtui neegzistuojant, akivaizdu, jog antrą kartą transporto priemonės konfiskuoti nėra galimybės, dėl ko taikytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, ir šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo D. G. (D. G.) apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir D. G. (D. G.) paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės laiko įskaitymo, kuria į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.