Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, šiuo metu atliekantis arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalį, 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 51 parai (bausmė atlikta);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 38 MGL dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 55 paroms;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. vasario 1 d. apie 17.16 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

D. G. taip pat vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2024 m. sausio 17 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024 m. vasario 1 d. apie 17.16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sėdėjo automobilyje, buvo išgėręs, nuvažiavo į degalinę užsipilti kuro. Tą dieną važiavo iki degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Kai važiavo atgal, jį sustabdė policijos pareigūnai. Tą dieną išgėrė apie 5 butelius alaus, alkoholį vartojo automobilyje, vairuodamas jautėsi normaliai. Policijos pareigūnams tikriausiai kažkas pranešė ir pareigūnai jį sustabdė. Tą dieną vairavo automobilį „VW Passat“, kuris priklauso jo tėvui. Tėvas nežinojo, kad jis vairuos automobilį, kad turi automobilio raktelius. Kai vairavo automobilį, suprato, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jam yra uždrausta naudotis šia specialiąja teise. Nevartoja alkoholio nuo to paskutinio karto, kai jį sustabdė. Gali teismui pažadėti, kad nevartos alkoholio, turi (duomenys neskelbtini), prisideda prie jo išlaikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. vasario 1 d. 17.16 val. gautas pranešimas, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas pila kurą (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 1 d. gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo, kad į degalinę ,,Neste", esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo vyras piltis kuro, bei galimai yra neblaivus. Važiuojant V(duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). pastebėjo transporto priemonę ,,VW Passat", valstybiniai numeriai buvo nurodyti, tačiau šiuo metu jų neprisimena. Sustabdžius transporto priemonę, už vairo sėdėjo vyras D. G., vyras iš karto prisipažino vartojęs alkoholį – alų, pasakė, kad visą dieną gėrė alų. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo (1 t., b. l. 33).

Neblaivumo nustatymo aktu D. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 23).

Alkotesterio kvitų duomenimis, 2024 m. vasario 1 d. 17.31 val. D. G. nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, tą pačią dieną 17.49 val. – 1,74 prom. neblaivumas (b. l. 24-25).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Č. G. (b. l. 21).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,VW Passat“ kaina su PVM yra 740 Eur (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis D. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui Č. G., kuriam nežinant pasidar minėtos transporto priemonės raktą. 2024 m. vasario 1 d. apie 13.00 val., minėta transporto priemonė stovėjo šalia namų, kieme. Kuomet namuose nebuvo tėvo, be jo sutikimo pasiėmė minėtą transporto priemonę ir nuvažiavo kiek toliau nuo namų, tačiau buvo prie namų (duomenys neskelbtini). Transporto priemonėje vartojo alkoholinius gėrimus – alų, išgėrė maždaug 5-6 skardines alaus. Pritrūko kuro, todėl nusprendė nuvažiuoti iki ,,Neste“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Taigi apie 17.00 val., šiuo automobiliu judėjo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į minėtą degalinę užsipylė kuro, tuomet dar kažkurį laiką pastovėjo ir pradėjo važiuoti link namų. Važiuodamas pastebėjo, kad už jo važiuoja policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, kuris jį sustabdė. Policijos pareigūnams įvykio metu paaiškino, jog vartojo alkoholinius gėrimus ir jog pripažįsta vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, jam yra žinoma, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, draudžiama vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam, tačiau išgėręs negali savęs kontroliuoti (b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Štai teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog sėdėjo automobilyje, buvo išgėręs, nuvažiavo į degalinę užsipilti kuro. Kai važiavo atgal, jį sustabdė policijos pareigūnai. Tą dieną išgėrė apie 5 butelius alaus, alkoholį vartojo automobilyje, vairuodamas jautėsi normaliai. Tą dieną vairavo automobilį „VW Passat“, kuris priklauso jo tėvui. Kai vairavo automobilį, suprato, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jam yra uždrausta naudotis šia specialiąja teise. Tokie jo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 55), taip pat ir kitas objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties buvo registruotas pranešimas apie tai, kad 2024 m. vasario 1 d. 17.16 val. gautas pranešimas, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas pila kurą (b. l. 11). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas E. V. parodė, jog sustabdžius transporto priemonę už vairo sėdėjo vyras D. G., vyras iš karto prisipažino vartojęs alkoholį – alų, pasakė, kad visą dieną gėrė alų. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo (1 t., b. l. 33). Be to, kaip minėta, neblaivumo nustatymo aktu D. G. nustatyti šie neblaivumo p ožymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 23).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad D. G. 2024 m. vasario 1 d. apie 17.16 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jam nustatytas neblaivumas viršija 1,51 prom., t. y. laipsnį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. G. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. savo kaltę ir dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pripažino ir parodė, kad kai vairavo automobilį, suprato, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jam yra uždrausta naudotis šia specialiąja teise. Taigi, pats kaltinamasis D. G. patvirtino, jog žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisė to ir vis tiek vairavo transporto priemonę.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis D. G. žinojo apie anksčiau jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, to jis neneigė ir teisiamajame posėdyje, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę. Čia svarbu pažymėti, kad kaltinamasis yra net 5 kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, taigi šią veiką daro sistemingai ir nuosekliai. Teismas nustatė, kad kaltinamasis sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir taip elgėsi ne pirmą kartą. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina kaltinamojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, D. G. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, nes jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam D. G., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su teisingumu, ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors gynėjas nurodė, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, pažymėtina, kad sistemingas šių veikų darymas ir formalus kaltės pripažinimas neleidžia spręsti apie nuoširdų gailestį. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), iki arešto bausmės atlikimo dirbo, anksčiau teistas 4 kartus, daugiausia dėl analogiškų nusikalstamų veikų, nebaustas administracine tvarka, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. G. sistemingai daro veikas, susijusias su transporto priemones vairavimu esant neblaiviam, savo elgesio nekeičia, tokiais savo veiksmais kelia pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams, ignoruoja jam anksčiau skirtas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones. Dėl šių priežasčių BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. G. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina artima šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį, t. y. už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 parų arešto, o už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, artimą bausmės vidurkiui (past. – vidurkis yra laisvės atėmimas 7 mėnesiams 15 dienų), t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, ir paskiriant D. G. galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės kaip bauda, areštas ar laisvė atėmimas atidedant bausmės vykdymą teigiamų rezultatų nedavė, nes D. G. vėl vairavo neblaivus, kai jam tokia teise naudotis uždrausta, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Švelnesnės bausmės paskyrimas, įvertinus ankstesnius kaltinamojo teistumus ir tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepaveikė jo ir jis vėl nusikalto, gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šias nuostatas taikyti. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pažymėtina, kad D. G. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad D. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, baustas administracine tvarka. Visgi, kaip minėta aukščiau, kaltinamasis jau 5 kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, o anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės kaip antai bauda, areštas, bausmei keliamų tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis ir vėl nusikalto. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. G. minėtas veikas padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 55 parų arešto bausmės, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė iš dalies subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, įskaitant atliktos bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 1 d. 17.32 val. iki 2024 m. vasario 2 d. 14.28 val. (b. l. 48, 65). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Kaip jau minėta aukščiau, D. G. jau ne pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taigi, tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, atsižvelgus į tai, D. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto D. G. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš paties kaltinamojo ir liudytojo Č. G. parodymų bei registrų duomenų matyti, kad šio automobilio savininkas yra Č. G. Teismas nustatė, kad byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad Č. G. žinojo, jog D. G., būdamas neblaivus, vairuos šį automobilį. Taigi, atitinkamai nėra pagrindo automobilio konfiskuoti. Todėl iš D. G. išieškotina automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 740 Eur.

Kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 125 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamasis D. G. nedirba, šiuo metu atlieka arešto bausmę, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę D. G. paskirti – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 1 d. 17.32 val. iki 2024 m. vasario 2 d. 14.28 val. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 740 Eur konfiskavimą.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš D. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie D. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.