- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-313-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38133-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- UAB „AC Invest“
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „AC Invest“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolis I. G., išieškotojas AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio I. G. vykdomosios bylos Nr. 0008/19/00563 vykdymą iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos.
2. Pateikė teismui duomenis, kad CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka yra pateikę antstoliui skundą dėl jo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00563, prašydamas: panaikinti antstolio 2019-12-11 patvarkymą Nr. S-19-8-36118 ir jo vykdymą; panaikinti viso areštuoto turto vertę, nustatytą arešto akte 2019-05-23 Nr. S-19-8-15090, ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (eksperto) antstolio nauju patvarkymu po jo šio skundo galutinio išnagrinėjimo; atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdymo procese, t. y. išieškojimo veiksmų sustabdymas yra tiesiogiai susijęs su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik išimtiniais atvejais.
5. Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą ir būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus sieja su netinkamu turto įkainojimu, tačiau šie klausimai buvo sprendžiami ne 2019-11-11 antstolio patvarkymu, bet ankstesniais antstolio patvarkymais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad 2019-07-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019 buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriame, be kita ko, buvo ginčijama ir antstolio nustatyta areštuoto turto vertė bei buvo prašoma skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Todėl teismas sprendė, kad skundo reikalavimai tikėtinai nepagrįsti.
6. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties, kuria galimai būtų tenkinamas skundas dėl antstolio veiksmų, vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, taip pat, kad tęsiant skundžiamų patvarkymų vykdymą galėtų būti nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Atsižvelgiant į aptartą, teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas nutartyje netinkamai nustatė teisines ir faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė netaikius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Atsiliepimas
8. Antstolis padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Pareiškėjas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl teismas pagrįstai prašymą atmetė. Sutinka su teismo argumentais. Atskirojo skundo argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje vertintinas nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
12. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir/ar yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013).
13. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Šioje byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių - išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) - specifika lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra padavęs skundą dėl antstolio I. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00563 (CPK 510 straipsnis). Vieną skundo egzempliorių kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones persiuntęs apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
15. Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašė: panaikinti antstolio 2019-12-11 patvarkymą Nr. S-19-8-36118 vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00563 (šiuo patvarkymu pripažintos pirmosios varžytynės neįvykusiomis bei pasiūlyta išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą); panaikinti antstolio arešto aktu 2019-05-23 Nr. S-19-8-15090 nustatytą areštuoto turto vertę bei skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti.
16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų jau išnagrinėtas iš esmės ir neįsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-4247-868/2020, atmestas.
17. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte suformuotą teismų praktiką, skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas, nors nutartis dar neįsitesėjusi, pagrindžia preliminarų skundo nepagrįstumą. Nesant vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos sąlygos, t. y. tikėtino ieškinio pagrįstumo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo labiau atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumą vykdymo procese, atmestas pagrįstai.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas pritaria pirmosios instancijos teismo teisiniam procesinio klausimo įvertinimui.
19. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.