Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.1. Teismas neteisingai įvertino Bendrovės finansinę būklę ir galimybes sumokėti žyminį mokestį. Tai, kad svarstoma, ar ieškovui keltinas bankrotas, patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė prašo tik atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o ne visiškai jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pats bankroto bylos nagrinėjimo faktas yra visiškai pakankamas argumentas dėl esamų Bendrovės finansinių sunkumų bei sudarantis pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

7.2. Iš viso teismuose yra užvesta 16 bylų dėl pravaikštas padariusių ir dėl to atleistų Bendrovės darbuotojų ir kai kuriose jų (9 bylose) žyminio mokesčio atidėjimo klausimai jau yra išspręsti ir prašymai pilnai tenkinti, todėl egzistuoja pakankamas pagrindas visiškai atidėti Bendrovei žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismai turėtų vienodai vertinti aplinkybę, jog yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradusias kliūtis sumokėti žyminį mokestį bei nesiekti užkirsti kelio su finansiniais sunkumais susidūrusiai Bendrovei įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

7.3. Teismo įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį užkerta bendrovei galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes ieškovės piniginėms lėšoms yra taikomas areštas, todėl ieškovė neturi galimybių atlikti jokių atsiskaitymų ar žyminio mokesčio mokėjimų.

7.4. Jei Bendrovei bankroto byla nebus iškelta, o veikla bus atnaujinta, Bendrovė turės galimybę žyminį mokestį sumokėti vėliau, kita vertus, jei Bendrovei būtų iškelta bankroto bylą, ji būtų atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

2. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

3. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konkrečiu atveju apeliantė pateikė Turto arešto aktą, kuriame nurodytas turto arešto mastas 993 Eur 57 ct.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus ir pagrindinis, bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, sprendžia, kad į bylą naujai pateiktas įrodymas yra reikšmingas nustatant faktines aplinkybes, todėl yra priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-2095-945/2018 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

2018 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla pagal ieškovės direktoriaus G. G. pareiškimą, tačiau nutartis buvo panaikinta, gavus ieškovės atskirąjį skundą. Atskirajame skunde buvo nurodyta, kad įmonė neatitinka nemokios įmonės būsenos, naujai paskirtas direktorius priėmė skubotą sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodoma, kad pagal sutikrintus, papildytus ir pataisytus buhalterinius duomenis patikslinus 2018 m. balansą už pirmą pusmetį nustatyta, jog bendrovės turtas sudaro 591 918 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 209 526 Eur, pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 122 363,57 Eur sumą, kuri yra ženkliai mažesnė negu pusė į bendrovės balansą įrašytos turto vertės.

2018 m. spalio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismas priėmė Bendrovės direktoriaus prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo ir Bendrovės direktoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei „Regėjimas“ iškėlimo paliko nenagrinėtą, tačiau priėmė ieškovų R. B., G. J., A. Ž., M. M., I. O., O. I., E. J., A. K., G. N., A. Ž., J. L., K. Z., V. B., S. P., I. B., J. G., G. S., V. J., R. J. pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei „Regėjimas“ iškėlimo. Byla nėra išnagrinėta, paskirta posėdžio data 2018 m. gruodžio 12 d. 9 val.

Minimoje bankroto byloje 2018 m. lapkričio 23 d. teismui buvo pateiktas prašymas prijungti prie bylos duomenis ir dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pagal pateiktus Darbo ginčų komisijų sprendimus iš atsakovo (Bendrovės) ieškovams (Bendrovės darbuotojams) jau priteista 68.983,08 Eur suma.

Turto arešto registro 2018-12-07 duomenimis areštuota Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kelių transporto priemonė – Toyota Auris, Bendrovės esamos/būsimos piniginės lėšos įmonės kasoje bei turtinės teisės į gautinas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami duomenys, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018)

Ieškinyje ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (civilinės bylos Nr. B2-2095-945/2018), kas patvirtina, kad Bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio šio ieškinio pateikimo metu. Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovė iš esmės grindė savo sunkia finansine padėtimi nurodydama, kad Kauno apygardos teisme šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Pažymėtina, kad asmuo, reiškiantis prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, privalo atskleisti teismui savo tikrąją turtinę ir finansinę padėtį ir pateikti visus jo finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 114 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos ir išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-267-180/2018). Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Ieškovė, reikšdama prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą , nepateikė visiškai jokių savo turtinę ir finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų nurodydama, kad pats teismas šiuo atveju turi galimybę patikrinti teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ir susipažinti su ieškovės buhalteriniais duomenimis Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje ieškovės bankroto byloje Nr. B2-2095-945/2018.

Susipažinus su teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad byla nėra išnagrinėta, o apeliantė bankroto byloje nesutinka, kad jai būtų iškelta bankroto byla, laiko, kad Bendrovė yra moki. Vien aplinkybė, kad teisme yra svarstomas klausimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati savaime neįrodo, jog ieškovė objektyviai negali sumokėti žyminio mokesčio ar jo dalies (CPK 185 straipsnis), tačiau sprendžiant iš ne tik iš bankroto bylos medžiagos, bet ir iš papildomai gautų duomenų t. y. iš Turto arešto aktų registro matyti, kad Bendrovei priklausanti transporto priemonė, piniginės lėšos ir turtinės teisės areštuoti, todėl yra pagrindo išvadai, kad Bendrovė turi finansinių sunkumų, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas. (teismo nutarties 5 punktas).

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jei Bendrovei bankroto byla nebus iškelta, o veikla bus atnaujinta, Bendrovė turės galimybę žyminį mokestį sumokėti vėliau. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Nors apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį sprendimo (nutarties) priėmimo dieną civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018, tačiau atsižvelgiant į apeliantės argumentus iš visumos byloje turimų duomenų negali padaryti neabejotinos išvados, kad tokios galimybės neturės, tikėtina, kad atnaujinus veiklą tokią galimybę turės, todėl konkrečiu atveju įvertinus galimai laikinus sunkumus dėl įmonės mokumo spręstina, kad žyminio mokesčio mokėjimas atidėtinas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai rinkti įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, kad ieškovė neatskleidė savo dabartinės turtinės padėties. Kita vertus, teismas nurodė, kad pats bankroto bylos Nr. B2-2095-945/2018 nagrinėjimas teisme ir nagrinėjimo trukmė patvirtina, kad tam tikrų finansinių sunkumų ieškovė gali turėti, todėl sprendė, kad yra pagrindas atidėti ieškovei pusės mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Apeliacinio teismo vertinimu teismas padaręs tokias išvadas dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo plačiau nepasisakė, kodėl atidėjo tik dalį o neatidėjo viso mokėtino žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad nėra pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad jei Bendrovei būtų iškelta bankroto byla, ji būtų atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė atidėti visą mokėtiną žyminį mokestį ir neteikė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją, įvertinus bylos medžiagą, aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo, Turto arešto registro duomenis dėl arešto turtui ir piniginėms lėšoms, esant abejonei dėl apeliantės galimybės šiuo šioje proceso stadijoje sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, siekiant proceso ekonomiškumo, daroma išvada, kad yra pagrindas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, taip užtikrinant apeliantei galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ).

Dėl bylos procesinės baigties

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nepateikė jokių jos turtinę ir finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, nors pareiga rinkti įrodymus ir juos pateikti į bylą tenka reikalavimus teisme pareiškusiam asmeniui, o ne teismui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau minėtus argumentus vadovaujantis proceso ekonomiškumo, teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), yra pagrindas atidėti ir likusios dalies (80 Eur) žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 priėmimo, taip užtikrinant apeliantei galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina, atidedant ieškovės likusios mokėtino žyminio mokesčio dalies 80 Eur sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Tenkinti ieškovės Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Atidėti ieškovei Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ 160,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.