- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-270-580/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. P. ir atsakovo D. P. (D. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui D. P. (D. P.) dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. P. prašė: 1) šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti vaikų A. P. ir J. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomos po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) nepriteisti išlaikymo ieškovei ir atsakovui; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę P., atsakovui – P. (P.); 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje šalims gimė vaikai A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P. (J. P.), gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažeidė lojalumo ir pagarbos ieškovei pareigas, sutuoktiniai kartu negyvena, nebeveda bendro ūkio. Atsakovas turi kitą moterį. 2013 m. sausio mėnesį atsakovas paliko šeimą. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Abiejų vaikų poreikiai per mėnesį sudaro 830 Eur. Iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikams ir išlaikymo įsiskolinimas už 7,5 mėnesio. Abu sutuoktiniai darbingi. Vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, prisirišę prie motinos.
Atsiliepimas
Atsakovas D. P. atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka vaikams mokėti po 100-120 Eur išlaikymą. Reikalavimo dėl 200 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui ieškovė neįrodė. Sutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kuris atsirado dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, skaičiuojant jį po 100-120 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę P., o atsakovui – P.; 3) priteisė ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 5) priteisė iš atsakovo išlaikymą kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo 2016-04-13 iki vaikų pilnametystės, sumokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės sąskaitą, priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisė iš atsakovo 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. P.; 7) priteisė iš atsakovo 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui J. P.; 8) Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; 9) nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 10) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 553,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; 11) sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
Nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos metu gimė sūnūs A. bei J. Šeima gyveno ieškovės motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas 2013-01-01 paliko šeimą ir nuo to laiko gyvena jo tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas bute gyvena su sugyventine ir su sugyventiniams 2015-10-05 gimusiu sūnumi M. P. (M. P.).
Atsakovas nepateikė ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo įrodymų. Atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus šeima nesirūpina, o tai sudaro pagrindą prezumpcijai, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovo neištikimybės sutuoktinei aplinkybė, kai atsakovas gyvena su kita moterimi ir augina susilauktą vaiką, nesirūpina sutuoktine ir šalių vaikų poreikiais, patvirtina, kad atsakovas pažeidė pareigą gerbti sutuoktinę, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovei padaryta neturtinė žala dėl atsakovo neištikimybės 1 000 Eur.
Nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi, gyvena su vaikais ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė nuo 2012 m. dirba pagal verslo liudijimus, pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 571 Eur. Atsakovas nuosavybės teise nevaldo nekilnojamojo turto, su sugyventine ir mažamečiu vaiku gyvena atsakovo tėvams priklausančiame vieno kambario bute. Atsakovas nuo 2016-05-23 dirba UAB „LT Metal Partners“. Atsakovui nustatytas 708,26 Eur užmokestis. Atsakovas darbingo amžiaus, nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas išlaikymą turi teikti trims vaikams, sprendė, kad šalių vaikams priteistina po 130 Eur iki vaikų pilnametystės.
Atsakovas pripažįsta reikalavimą priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 7,5 mėnesio. Teismas, atsižvelgęs, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas neturėjo darbo, minimaliai dalyvavo vaikams reikalingų daiktų įsigijime, sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas po 120 Eur per mėn. ir priteisė 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatė, kad atsakovas nereguliariai bendrauja su vaikais, todėl atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą viršijo reikalavimus bei nustatė atsakovo su vaikais bendravimo tvarką.
Ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai sudarė 800 Eur. Ieškovei atlygino 500 Eur išlaidų už atstovo pagalbą, atsižvelgdamas į atmestų reikalavimų dalį, atstovo darbo sąnaudas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą: 1) panaikinti dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir priteisti 1 600 Eur neturtinės žalos; 2) panaikinti dalyje dėl po 130 Eur kiekvieną mėnesį vaikams priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį; 3) panaikinti dalyje dėl priteisto po 900 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš atsakovo 2 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams nuo 2015-09-01 iki 2016-04-12.
Nurodė, kad nesutinka su 1 000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Ieškovė įrodė išgyvenimus dėl patirto pažeminimo, kuriuos sukėlė netinkamas sutuoktinio elgesys. Minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, gali dirbti ir gauti didesnes pajamas. Iš atsakovo vaikams turi būti priteistas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui (po 190 Eur kas mėnesį).
Atsakovas neproporcingai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Lėšos, kurias išleidžia viena iš šalių bendraudama su vaikais, nėra būtinos vaikų išlaikymui, negali būti išskaičiuojamos iš vaikų išlaikymui priteistos sumos. Teismas turėjo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos kriterijumi.
Atsiliepimas
Atsakovas D. P. atsiliepime nesutiko su apeliacinio skundo reikalavimais. Nurodė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto. Šalių išsiskyrimas įvyko bendru susitarimu. Kadangi santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai neturtinė žala negali būti priteista. Byloje nėra įrodymų apie neteisėtus ar amoralius atsakovo veiksmus. Neturtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Ieškovė nepaaiškino, kodėl reikalauja priteisti 1 600 Eur, o ne kitokią sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teikti išlaikymo po 190 Eur kiekvienam vaikui atsakovas neturi galimybės. Teismas turėjo ginti ne tik šalių vaikų, bet ir kito atsakovo vaiko interesus. Atsižvelgiant į mėnesinės minimalios algos dydžio pokyčius, teismo sprendimas dėl įsiskolinimo dydžio yra pagrįstas. Atsakovas rūpinosi savo vaikais.
Šalies argumentai
Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti: panaikinti dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti iki 200 Eur.
Nurodė, kad neįrodyta, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas vien tik atsakovas. Ieškovė pripažino, kad atsakovas pradėjo gyventi skyrium šalių susitarimu. Pagal galimybes atsakovas rūpinosi savo šeima, išlaikymą nustojo teikti tik tada, kai neteko darbo. Sūnaus M. susilaukė (duomenys neskelbtini), kai nuo sutuoktinių išsiskyrimo praėjo daug laiko. Neturtinės žalos padarymo fakto ir neturtinės žalos dydžio atsakovė neįrodė. Šalių išsiskyrimas įvyko pagal bendrą susitarimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abejų sutuoktinių kaltės ir neturtinė žala negali būti priteista.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad priteista 500 Eur suma atstovo pagalbai apmokėti yra per didelė. Vyko tik 2 teismo posėdžiai.
Ieškovė J. P. atsiliepime su atsakovo skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad gyvenant skyrium, atsakovas niekada visiškai neprisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Lėšos, kurias išleidžia viena iš šalių bendraudama su vaikais ir tos lėšos nėra būtinos vaikų išlaikymui, negali būti išskaičiuojamos iš vaikų išlaikymui priteistos sumos. Teismo proceso metu atsakovas teigė, kad su kita moterimi pradėjo kurti bendrą ūkį ir gyventi kaip šeima, o vėliau jiems gimė vaikas. Atsakovo sukurtas bendras ūkis su kita moterimi ir vaiko gimimas, nenutraukus santuokos, yra akivaizdūs įrodymai dėl kieno kaltės iširo šeima.
Atsakovas nenori pripažinti, kad ieškovei dėl savo kaltų veiksmų sukėlė neturtinius išgyvenimus. Ieškovė reikalavimą dėl 1 600 Eur neturtinės žalos grindžia apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika. Ieškovės atstovo užmokestis už paslaugas neviršijo 33 proc. maksimalios rekomenduojamos už advokato padėjėjo paslaugas sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose buvo priteistas po 130 Eur išlaikymas bei 900 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam šalių vaikui, dėl atsakovo kaltės išardant santuoką bei priteistos neturtinės žalos dydžio.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Dėl šalies, kuri kalta dėl santuokos iširimo
Atsakovas tiesiogiai teismo sprendimo dalies dėl kaltės nustatymo neskundė, tačiau dėl santuokos iširimo priežasčių pasisakė apeliacinio skundo motyvuose, prašydamas atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Iš esmės apeliantas skundo motyvuose nesutiko su teismo sprendime nustatyta aplinkybe, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais reikalinga įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė įrodinėjo, jog santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Neištikimybės faktą grindė tuo, jog atsakovas 2010 m. pradėjo santykius su bendradarbe, ji pati tris kartus juos pastebėjo kavinėje, vieną kartą sugyventinės namuose, atsakovas nuo kitos moters susilaukė vaiko. Atsakovas gynėsi, kad šalys bendru sutarimu pradėjo gyventi skyrium nuo 2013 metų sausio mėnesio, o vaiko su kita moterimi pradėjo gyventi apie pusmetį prieš vaiko gimimą, sūnaus M. susilaukė (duomenys neskelbtini), kai nuo sutuoktinių faktinio išsiskyrimo praėjo daug laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas nenutraukęs santuokos su ieškove (duomenys neskelbtini) su kita moterimi (A. C.) susilaukė sūnaus M. (El. b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino kaip ieškovės įrodytą atsakovo neištikimybės sutuoktinei faktą bei pažymėjo, jog atsakovas iš namų išėjo ieškovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl neištikimybės, atsakovas santykių su dabartine sugyventine nenutraukė, o paliko šeimą.
Ieškovė šeiminių santykių pablogėjimą siejo su tuo, kad jau 2010 m. atsakovas pradėjo santykius su A. C., tai ir buvo priežastimi, dėl ko ji pasiūlė gyventi atskirai. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalys išsiskyrė 2013-01-01, ieškovė pasiūlė gyventi atskirai, o atsakovas su tokiu pasiūlymu sutiko ir išėjo gyventi savarankiškai. Kolegijos teisėjų vertinimu, šalių išsiskyrimas 2013 m. įvyko jau esant ieškovės įtarimams dėl artimų santykių su moterimi, kuri vėliau, atsakovui dar gyvenant santuokoje su ieškove, pagimdė bendrą vaiką. Atsakovas teismo posėdžio (2016-07-15) metu pripažino, jog su kita moterimi pradėjo gyventi prieš pusantrų metų, t. y. maždaug nuo 2015 metų. Įvertinus tai, jog jau 2010 metais ieškovė kėlė įtarimus dėl atsakovo santykių su kita moterimi, šiuos santykius vėlesniu metu pripažino ir pats atsakovas, daroma išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovo santykiai su A. C. prasidėjo nuo 2010 metų, atsakovas pradėjo savo ateitį sieti su kita moterimi ir toks atsakovo algesys tapo šalių susitarimo pradėti gyventi atskirai priežastimi. Atsakovas privalėjo laikytis sutuoktinio pareigų, privalėjo būti lojalus ir ištikimas ieškovei, kadangi jis šių pareigų nevykdė, tai pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, su kuriomis gali būti siejama ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas teigė, jog ieškovė jam priekaištaudavo, kad jis grįta per vėlai namo. Ieškovės teigimu, priekaištai buvo susiję su tuo, kad atsakovas pradėjo santykius su kita moterimi. Tai, kad atsakovas vėliau su šia moterimi susilaukė bendro vaiko, rodo, jog ieškovės priekaištai turėjo pagrindą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei, todėl pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliam bei ištikimam šeimai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.28 straipsnis, 3.60 straipsnio 3 dalis). Taip pat įvertintina tai, jog atsakovas apeliaciniu skundu neteikia reikalavimo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovo kaltės paneigimas reikštų teismo išėjimą už apeliacinio skundo ribų, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo ar viešo intereso.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, netenka prasmės apelianto teiginiai, susiję su neturtinės žalos nepriteisimu. Santuokai iširus dėl atsakovo kaltės, ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos priteisimą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, tačiau kasacinis teismas išaiškinęs, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti. Piniginė kompensacija nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tais atvejais, kai byloje nustatyta vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Ieškovė prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei padaryta neturtinė žala dėl atsakovo neištikimybės ir dėl šeimos iširimo yra akivaizdi bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos. Kolegijos teisėjai pažymi, jog detalesnių argumentų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio apeliantas nepateikė, rėmėsi abstrakčiu teiginiu dėl žalos neįrodytumo. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie apsilankymus pas gydytojus (pas psichologą, psichiatrą, kt.) dėl išgyventų emocijų, nepaneigia aplinkybės, jog apelianto neištikimybės faktas atsakovei nesukėlė neigiamų išgyvenimų, netikrumo dėl su ieškove likusių vaikų išlaikymo ir pan. Atsižvelgiant į faktines santuokos iširimo priežastis (ieškovas paliko šeimą su vaikais ir nuo 2015-09-01 šeima nebesirūpino), į tai, kad ieškovas, nenutraukęs santuokos, pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko, į šalių bendrą gyvenimo santuokoje trukmę (šalių santuoka truko nuo 2003-07-19, t. y. daugiau kaip 10 metų), šalių turtinę padėtį (ieškovė dirbanti, atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nedirba (El. b. l. 159)), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 500 Eur išlaidų, ieškovės advokato pagalbai apmokėti, priteisimu. Nurodė, jog 500 Eur suma atstovo pagalbai, atsižvelgiant į vykusius 2 teismo posėdžius, yra per didelė.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2. punkte nurodyta, jog už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas – 2,5, o Rekomendacijų 8.19. nurodyta, kad už atstovavimą teisme maksimalus koeficientas yra 0.1. Skundžiamas sprendimas priimtas 2016-07-28. Sprendimo priėmimo metu galiojo 748 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (El. b. l. 92-94). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį bei ieškovės atstovo (advokato padėjėjo) darbo laiko sąnaudas sprendė, jog ieškovei turi būti atlyginta 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kolegijos teisėjai su tokiu pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi dydžiu sutinka. Pažymėtina, jog byloje iš viso buvo du posėdžiai, kurių vienas truko 30 min., o kitas – posėdis truko 1 val. 30 min. Ieškovės atstovas parengė ieškinį, atstovavo ieškovę abiejose teismo posėdžiuose, teikė papildomus dokumentus. Ieškovės atstovo dokumentai parengti kvalifikuotai, atstovavimas buvo tinkamas, išlaidų dydis neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų. Dėl šios priežasties priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek teisingumo bei protingumo principus ir nėra per didelės, todėl nėra mažinamos.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio padidinimo
Ieškovė prašo padidinti priteistos neturtinės žalos sumą nuo 1 000 Eur iki 1 600 Eur. Skundo reikalavimą įrodinėja tuo, kad patyrė emocinius išgyvenimus dėl netinkamo sutuoktinių elgesiu bei kasacinio teismo praktika. Kolegijos teisėjai su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė patyrė kokius nors neįprastus išgyvenimus, negalėjo dirbti, dėl atsakovo elgesio buvo sutrikusi ieškovės sveikata ar panašiai. Ieškovė iš esmės neturtinę žalą grindė reputacijos pažeminimu bei subjektyvaus pobūdžio emociniais išgyvenimais, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė kirų argumentų bei aplinkybių dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nei buvo nurodžiusi ieškinyje.
Ieškovė prašo padidinti iki 1 600 Eur priteistinos neturtinės žalos dydį motyvuodama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Išanalizavus ieškovės nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, t. y. 2007-05-02 nutartį civilinėje byloje 3K-3-177/2007 bei 2011-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 nustatyta, jog nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Abiejose ieškovės nurodytose bylose 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinė žala buvo priteista atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatytas smurto faktas prieš sutuoktinį. Nagrinėjamu atveju nei ieškovė įrodinėjo, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas prieš ieškovę būtų naudojęs smurtą. Dėl šios priežasties ieškovės nurodoma teisminė praktika negali būti vadovaujamasi šioje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteisto 1 000 Eur neturtinės žalos dydžio.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
Apeliantė skundą dėl priteisto po 130 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iš esmės grindžia tuo, kad 130 Eur dydžio suma yra per maža, teigia, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra preziumuojamas, todėl neįrodinėtinas.
Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kolegijos teisėjai atkreipia ieškovės dėmesį į tą aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas su minimaliąja mėnesine alga, minimalus atlyginimas gali būti laikomas tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, jog vienos minimaliosios algos dydžio išlaikymas yra preziumuojamas ir nėra įrodinėtinas. Išlaikymas vaikams turi būti įrodinėjimas pagal individualias faktines bylos aplinkybes, t. y. asmuo, prašantis priteisti konkretaus dydžio išlaikymą, turi nurodyti išlaikytinių poreikius, pagrįsti išlaidas, nurodytas kitas reikšmingas išlaikymo dydžio priteisimui aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių vaikų amžių (13 m. ir 10 m.), ieškovės įrodinėtus vaikų poreikius per mėnesį (El. b. l. 84-86), abiejų šalių turtinę padėtį (ieškovė gauna apie 571 Eur, o atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nedirbo; šalys neturi nei nekilnojamojo nei kilnojamojo registruotino turto), šalių amžių (41 m.), darbingumą (nei ieškovui, nei atsakovui nedarbingumas nėra nustatytas), kitų išlaikytinių skaičių (atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, iš viso turi išlaikyti tris vaikus), tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, kurios buvo reikšmingos spręsti vaikų išlaikymo dydžio klausimą. Apeliantė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad šalių vaikai turėtų specialiųjų poreikių. Vien ta aplinkybė, jog su ieškove liko vaikai, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą po 130 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui. Kolegijos teisėjų vertinimu, bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, jog didesnio išlaikymo priteisimas neatitiktų tėvų turtinės padėties kriterijaus, pažeistų proporcingumo principą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo padidinti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje priteistas po 900 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui.
Byloje kilo ginčas ne dėl to, jog išlaikymo įsiskolinimas neturėjo būti priteistas, o dėl konkretaus priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Apeliantės teigimu, išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuotinas nuo pusės minimalios algos, t. y. iš atsakovo turėjo būti priteistas po 190 Eur išlaikymas už 7,5 mėn. Pažymėtina, jog šioje nutartyje jau pasisakyta, jog vieno minimalaus atlyginimo kriterijus yra orientacinis, tačiau nepreziumuotinas. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kokias išlaidas per 7,5 neteikto išlaikymo mėnesius buvo patyrusi. Minimas laikotarpis jau yra pasibaigęs, todėl ieškovė turi žinoti vaikų išlaikymui patirtas išlaidas. Nėra galimybės tiksliai nustatyti ieškovės teikto išlaikymo vaikams laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki ieškinio pateikimo momento (2016-04-13). Ieškovė pati pripažino, jog atsakovas vaikams duodavo pinigų, minimaliai dalyvavo vaikams reikalingų daiktų įsigijime. Šios aplinkybės taip pat sudarė pagrindą priteisti mažesnį, nei ieškovė prašo, išlaikymą. Be to, pažymėtina, jog ieškovė 2016-07-15 teismo posėdžio metu nurodė, atsakovas išlaikymo pradėjo neteikti nuo 2016-09-01, t. y. panašiai tuo metu, kai atsakovas susilaukė kito vaiko, kas leidžia daryti išvadą, jog būtent tuo metu atsakovo finansinė padėtis pasunkėjo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo priteistas po 900 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam nepilnamečiam šalių vaikui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus šalių apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų, susijusių su atstovų (advokatų ar advokatų padėjėjų) teikiama teisine pagalba šalys apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jos taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovės J. P. ir atsakovo D. P. (D. P.) apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.