Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo ir 250,42 Eur dydžio bauda. Nurodyta į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį. Nurodyta L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš L. B. civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai 94,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. B. nuteistas už tai, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui: jis, 2023 m. lapkričio 23 d., apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmęs savo sugyventinei S. Š. už plaukų ir ją pastumdamas pargriovė ant lovos, po to suėmęs viena ranka nukentėjusiajai už kaklo ją smaugė, savo galva sudavė vieną kartą S. Š. į galvą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 23 d., apie 18.10 val. prie (duomenys neskelbtini), Klaipėda esančio įėjimo sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus savo sugyventinei S. Š. į galvą ir vieną kartą spyrė jai taip pat į galvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti jam bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, ginčydamas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nuosprendį bausmės individualizavimo aspektu, mini ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų (kanapių) laikymą, taip netiesiogiai ginčydamas ir minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tačiau minėtas nuosprendis įsiteisėjo dar 2024 m. gegužės 29 d., todėl šioje byloje nėra galima jokia intervencija į minėtą įsiteisėjusį nuosprendį, taip pat ir dėl juo nuteistajam paskirtos bausmės. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžiu L. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos bausmės individualizavimu.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad L. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino ir apelianto asmenybę – atsižvelgė į tai, kad jam inkriminuotą nusikaltimą L. B. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 119–129), o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. B. buvo teistas ne vieną kartą, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 250,42 Eur dydžio bauda. Minėtame Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 26 d. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas L. B. suėmimo laikas nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. kovo 26 d. (t. 1, b. l. 129–138). Pirmosios instancijos teismo vertinimu aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad L. B. yra linkęs nusikalsti asmuo.

8. Įvertinęs aptartas L. B. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus geriausiai įgyvendinta už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus jam šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės dydį – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtą 90 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 60 parų. Po to, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, šią 60 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės atėmimo 6 mėnesiams ir 250,42 Eur baudos) pridėjo dalį (30 parų arešto) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo ir 250,42 Eur dydžio baudą. Po to teismas į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam L. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu L. B. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. B. už vieną BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta vienu trečdaliu, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Tas pats pasakytina ir apie galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo ir 250,42 Eur dydžio baudos bausmę. Pastebėtina, jog net ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės L. B. dydis yra mažesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis ėmė gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų, lankėsi pas psichologę, laikytinos deklaratyviomis, nes jis nepateikė jokių jas patvirtinančių duomenų, be to, net jei tokie duomenys būtų pateikti, šios aplinkybės nesudarytų pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

10. Apeliantas mano, kad yra sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti.

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).???

12. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau aptarta anksčiau, L. B. yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 119–139), nedirba (b. l. 116), būdamas teistas padarė naują nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

13. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant L. B. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo ir 250,42 Eur dydžio baudos bausmę. L. B. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.