- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-2016-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01031-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti D. B. gyvenamąją vietą su motina V. B.; 2) priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą dukteriai kas mėnesį, skaičiuojamą po 260,00 Eur, nustatant išlaikymo formą nekilnojamuoju turtu – 145/550 dalių buto (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o likusią dalį – 563,64 Eur piniginėmis lėšomis, iki dukters pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. B.; 3) priteisti ieškovės V. B. naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir A. B. beveik 16 metų gyvendami drauge, vesdami bendrą ūkį, susilaukė dukters D. B.. Atsakovas 2018 m. gegužę išsikraustė iš namų adresu (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jo darbo pareigos yra susijusios su pakankamai dažnomis išvykomis į užsienį. Su ieškove liko gyventi duktė D. B., todėl po atsakovo išvykimo mergaitei turi būti užtikrintos tos pačios gyvenimo sąlygos, kurios buvo tėvams gyvenant kartu. Šiuo metu dukrai yra 14 metų. Dukra nuo gimimo gyvena su motina, yra labai prisirišusi prie jos, su motina leidžia visą laisvą laiką, o su tėvu nuo 2018 m. gegužės mėnesio bendrauja tik mobiliojo ryšio priemonių pagalba. Dėl tokio atsakovo poelgio mergaitė labai pakeitė požiūrį į atsakovą. Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes toks gyvenamosios vietos nustatymas optimaliausiai atitiks nepilnametės dukters poreikius bei interesus, nepažeis nusistovėjusios tvarkos, liks stabili dukters gyvenamoji aplinka. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią iš viso dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 520,00 Eur, todėl tėvo dalis išlaikymo prievolėje lygi 260,00 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas nuo išvykimo stabiliai perveda į dukters sąskaitą banke 100,00 Eur per mėnesį, tačiau šios sumos pakanka tik sumokėti už anglų kalbos būrelį (98,10 Eur) (duomenys neskelbtini)). Ieškovės darbo užmokestis yra apie 843,68 Eur, todėl ji gali dukrai skirti 260,00 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė su atsakovu yra įgiję butą (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 81/110 dalys buto, o atsakovui – 145/550 dalys buto. Butas yra dviejų kambarių, kuriame šiuo metu ieškovė gyvena su dukra D.. Pagal VĮ „Registrų centras“ mokestinės vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis, buto vertė yra 45 200,00 Eur. Tokiu būdu, atsakovui priklausančios buto 29/110 dalies vertė yra 11 916,36 Eur. Iki pilnametystės dukrai D. liko 4 metai, t. y. 48 mėnesiai (4x12 mėnesių), todėl atsakovo prievolė teikti dukteriai išlaikymą truktų 48 mėnesius x 260,00 Eur = 12 480,00 Eur. Įvertinus atsakovo prievolę teikti dukteriai išlaikymą, ji beveik padengia jam priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertė 11 916,36 Eur, todėl teisinga, protinga ir sąžininga priteisti dukteriai dalį išlaikymo nekilnojamuoju turtu, likusią dalį (12 840,00 Eur – 11 916,36) – 563,64 Eur, piniginėmis lėšomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovas įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla – darbuotojų nuoma, darbo užsienyje organizavimas. 2018 m. gegužės mėnesį atsakovas išvyko dirbti į Vokietiją, kur dirba iki šiol. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nurodė, kad atsakovas neprieštarautų, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jei to pageidautų dukra. Pasisakydamas dėl išlaikymo nurodė, kad pati ieškovė patvirtina, kad atsakovas nuo išvykimo kas mėnesį į dukters sąskaitą perveda 100,00 Eur. Bendrai dukters išlaikymui atsakovas į ieškovės sąskaitą kas mėnesį perveda po 200,00 Eur sumą. Iš ieškovės pateikiamos vaiko poreikių lentelės atsakovas nesutinka, kad vaiko ugdymui kas mėnesį išleidžiama 210,00 Eur. Tokios išlaidos kaip anglų kalbos pamokos yra laikinos, ne nuolatinės. Atsakovo vertinimu, nuolatiniam dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma. Byloje yra gauti duomenys apie atsakovo kas mėnesį stabiliai gaunamas pajamas, atsakovas nepertraukiamai teikia savo dukrai išlaikymą ir ieškovė nepateikia jokių įrodymų, nenurodo faktų ar aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog artimiausioje ateityje išlaikymo teikimas tokia forma bus apsunkintas ar neįmanomas. Ieškovės prašymas priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu tenkintų labiau pačios ieškovės nei šalių dukters interesus. Nurodė, kad šiai dienai ieškovė gyvena šalims priklausančiame bute ir atsakovas nei šalių gyvenimo skyriumi laikotarpiu, nei iki tol nekėlė jokių ginčų, konfliktinių situacijų ar kitaip nesistengė sudaryti sąlygų, kurios ieškovei su dukra kliudytų gyventi šiame bute. Nėra jokios grėsmės, kad atsakovo dukrai nebus užtikrinta gyvenamoji vieta.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) D. B. nuolatinę gyvenamąją vietą iki pilnametystės nustatyti su motina V. B.; 2) priteisti iš A. B. D. B. išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Uzufrukto teisėmis pavesti V. B. tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas; 3) nustatyti A. B. bendravimo su dukra D. B. tvarką, pagal kurią: 3.1. ieškovas, dirbdamas užsienio valstybėje laikino grįžimo į Lietuvą metu turi teisę su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 21:00 val., o nuolatinio gyvenimo Lietuvoje metu kas antrą (nelyginės savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 21:00 val. Tėvų bendru sutikimu galima keisti mėnesio savaitgalių tvarką, mėnesio dienų datas ar kiekį. Apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę SMS žinute ar el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo; 3.2. Tėvas turi teisę su dukra praleisti poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (liepos 6 d.); Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją); neporiniais metais Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.); Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.); Žolinę (rugpjūčio 15 d.); kiekvienais metais tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį); tėvas turi teisę dukrą paimti iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą nuo 10 val. ir grąžinti paskutinės šventinės dienos vakarą iki 21:00 val. Šalys turi teisę sukeisti šventinių dienų šventimą, abiejų šalių sutarimu; 3.3. Tėvas buvimo atskirai laikotarpiu turi teisę kiekvieną dieną ne mažiau kaip 2 val. su dukra bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 3.4. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su kita kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja. Tėvas su dukra turi teisę praleisti ne mažiau kaip 2 mėnesius atostogų per metus, kuriuos gali praleisti nepertraukiamai arba dalimis. Tėvų atostogų su dukra laikas suderinamas kiekvienų mokslo metų pradžioje atsižvelgiant į mokinių atostogas; 3.5. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma, operatyviau informuoti kitą šalį, o visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką (ne vėliau kaip likus 2 dienoms) praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Praleistos dienos dėl vienos iš šalių kaltės nėra kompensuojamos kitomis dienomis, nebent šalys susitartų kitaip. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad jis yra išvykęs dirbti į Vokietiją. Atsakovas pervedinėjo dukters išlaikymui 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 350,00 Eur; 23 d. – 350,00 Eur; rugsėjo 17 d. – 130,00 Eur; 25 d. – 260,00 Eur; spalio 7 d., - 150,00 Eur; 25 d. – 250,00 Eur, lapkričio 12 d. – 100,00 Eur, 23 d. – 200,00 Eur gruodžio 27 d. – 200,00 Eur; sausio 31 d. – 200,00 Eur, vasario 12 d. – 120,00 Eur. Taigi iš viso nuo išvykimo atsakovas ieškovei pervedė 2 310,00 Eur, vidutiniškai po 231,00 Eur per mėnesį, įskaitant ir mokesčius už jo buto dalį. Atsakovas papildomai perveda pinigų dukros anglų kalbos kursams UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovui atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai išmokama 524,00 Eur darbo užmokesčio, jis gyvena Vokietijoje, kur pragyvenimas yra brangesnis, be to, pagal darbo sutartį kas kelis mėnesius periodiškai turi grįžti į Lietuvą. Atsakovas prašė dukters išlaikymui iš jo priteisti po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Pažymėjo, jog šalių dukra yra paauglė, mokosi 8-oje klasėje, lanko šokių studiją, papildomo ugdymo užsiėmimus. Be to, mergaitė nori turėti laisvalaikį, pramogų su draugais. Atsižvelgiant į tai, svarbu jos kasdienių poreikių tenkinimas ir aktualu gauti lėšų tiek jos būtinosioms išlaidoms, tiek papildomoms laisvalaikio, ugdymo veikloms. Atsakovas yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, jau iki šiol kas mėnesį sėkmingai prisideda prie dukters išlaikymo, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra visos sąlygos nustatyti išlaikymo formą periodinėmis išmokomis ir tai šiuo atveju akivaizdžiai geriausiai atitiktų vaiko interesus.
6. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovas yra konfliktiško būdo, ūmus ir agresyvus, dėl ko ne kartą yra pasireiškę atsakovo pykčio priepuoliai. Teismui teikiamoje specialisto išvadoje nurodoma, kad 2009 m. spalio 22 d., apie 18:30 val. namuose neblaivus draugas A. B. kumščiu kelis kartus sudavė į veidą, galvą, tampė už plaukų, nulenkęs galvą kumščiais ir kojomis spardė galvą. Taip pat ieškovė pateikė teismui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2013 m. sausio 23 d. pareiškėjos V. B. vardu registruotas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2013 m. sausio 23 d. apie 18:26 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. B. konflikto metu panaudojo jėgą prieš V. B.. Ieškovė pažymėjo, kad atvykęs į Vilnių pirmąjį kartą (2019 m. kovo 5 d.) po išvykimo, atsakovas rado namuose (duomenys neskelbtini), ieškovę su draugu, sukėlė didelį konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu yra susiklosčiusi sudėtinga padėtis, nes atsakovui priklauso neženkli nekilnojamojo turto dalis, kuri suteikia teisę atsakovui bet kada grįžti į namus ir kelti tokius konfliktus. Butas yra dviejų kambarių, viename iš kurių gyvena šalių duktė, t. y. ji naudojasi uždara ir atskira privačia erdve. Ieškovė ketina tuoktis su dabartiniu draugu ir gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), kadangi tokią teisę turi. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, pats racionaliausias ir optimaliausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas yra priteisti mergaitei išlaikymą nekilnojamuoju turtu, nes faktiškai mergaitė gyvena viename kambaryje, juo naudojasi tik ji, juo labiau, tolimesnis gyvenimas, jei atsakovas grįžinės ir kels konfliktus su policijos įsikišimu, kels stresą tiek ieškovei, tiek būsimam vyrui, o svarbiausia – dukteriai, nepateisinama jokiais prioritetais. Nuo to nukentės visos santykio šalys, o labiausiai – nepilnametė duktė, nes gyventi tokioje psichologinėje įtampoje, yra nepakeliamų vaikui sąlygų sukūrimas ir privertimas jį augti netinkamoje psichologiškai aplinkoje. Šiuo atveju išlaikymo priteisimas nepilnametei dukteriai nekilnojamuoju daiktu (jo dalimi) geriausiai atitinka prioritetinius vaiko interesus augti saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodė, kad atsakovas reiškia reikalavimą bendrauti su dukterimi su nakvyne, tačiau nepateikia įrodymų, jog galės dukteriai užtikrinti tinkamas nakvynės sąlygas, o tai yra būtina. Be to, atsakovo reikalavimas grąžinti dukterį į motinos namus tik sekmadienį apie 21:00 val. yra pernelyg vėlus laikas, nes dukteriai bet kuriuo atveju reikės pasirengti pirmadienio užsiėmimams. Ta pati nuomonė ir dėl kalendorinių dienų bei grąžinimo laiko (21:00 val.). Tėvas taip pat nori bendrauti su dukterimi kiekvieną dieną ne mažiau kaip dvi valandas su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis – prašymas visiškai neracionalus, nes dukra dėl lankomų užsiėmimų net neturėtų pakankamai laiko bendrauti ne mažiau kaip dvi valandas. Ieškovė nurodė, kad ji neprieštarauja dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ji turi būti tikslinama įvertinant atitinkamas atsakovo buities sąlygas ir pasirengimą priimti dukterį su nakvyne.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus Vaiko teisių atstovavimo poskyrio vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2 kambarių bute su visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, gyvena ieškovė ir jos nepilnametė dukra D. B.. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, komoda, rašomasis stalas. Būstas tvarkingas, švarus, yra visi reikiami namų apyvokos daiktai. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui ilsėtis ir ugdytis. Apsilankymo metu su mergaite nepavyko bendrauti individualiai, nes ji labai jautriai reagavo į užduodamus klausimus, nuolat verkė, todėl buvo pasiūlyta pabendrauti pokalbyje dalyvaujant motinai. D. nurodė, kad su tėvu bendrauja, dažnai susirašo mobiliuoju telefonu. Pasak mergaitės, kas mėnesį į jos sąskaitą tėvas perveda po 100,00 Eur. Tarnyba konstatavo, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Pažymėjo, kad ieškovės prašomas 260,00 Eur/mėn. išlaikymas vaikui galimai patenkins nepilnametės poreikius ir atitiks jos interesus.
Šalies argumentai
8. Tarnyba taip pat pateikė išvadą dėl priešieškinio reikalavimų. Nurodė, kad vertinant atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, pastebima, kad prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygos yra konkrečios, suprantamos, aiškiai išdėstytos ir užtikrintų nepilnametės D. interesus bei maksimalų nepilnametės bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnametės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 145/550 dalį Buto/patalpos–buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šį turtą iki dukters pilnametystės; nustatė tokią A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: 1. Ieškovas, dirbdamas užsienio valstybėje laikino grįžimo į Lietuvą metu turi teisę su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., o nuolatinio gyvenimo Lietuvoje metu kas antrą (nelyginės savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. Tėvų bendru sutikimu galima keisti mėnesio savaitgalių tvarką, mėnesio dienų datas ar kiekį. Apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę SMS žinute ar el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo; 2. Tėvas turi teisę su dukra praleisti poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją); neporiniais metais Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.); kiekvienais metais tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį); tėvas turi teisę dukrą paimti iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą nuo 10 val. ir grąžinti paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20:00 val. Šalys turi teisę sukeisti šventinių dienų šventimą, abiejų šalių sutarimu; 3. Tėvas buvimo atskirai laikotarpiu turi teisę kiekvieną dieną ne mažiau kaip pusė valandos su dukra bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 4. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su kita kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja. Tėvas su dukra turi teisę praleisti ne mažiau kaip 2 mėnesius atostogų per metus, kuriuos gali praleisti nepertraukiamai arba dalimis. Tėvų atostogų su dukra laikas suderinamas kiekvienų mokslo metų pradžioje atsižvelgiant į mokinių atostogas; 5. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma, operatyviau informuoti kitą šalį, o visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką (ne vėliau kaip likus 2 dienoms) praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Praleistos dienos dėl vienos iš šalių kaltės nėra kompensuojamos kitomis dienomis, nebent šalys susitartų kitaip; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 395,00 ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 317,00 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 59,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad ieškovė prašė D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas su šiuo pareikštu reikalavimu sutiko, sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimą nustatyti šalių nepilnametės dukros D. B. gyvenamąją vietą su ieškove tenkino.
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti 260,00 Eur suma, kurią skaičiuoja ieškovė, kaip reikalingą skirti išlaikymui vaikui, yra per didelė. Teismo vertinimu, mergaitei tenkanti išlaidų dalis turėtų sudaryti apie 440,00 Eur sumą, taigi atsakovui tenkanti dalis – 220,00 Eur. Teismas nustatė, kad skaičiuojant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės susidaro 10 560,00 Eur suma (48 mėnesiai).
12. Spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti nepilnametei dukrai išlaikymą ir parinkdamas priteistino išlaikymo formą, teismas įvertino tai, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ne kartą tarpusavio konfliktus teko spręsti su policijos pagalba. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybės ir gebėjimų kultūringai, išvengiant konfliktinių situacijų, bendrauti su dukra ir, juo labiau, 49,91 kv. m. bute, kuriame taip pat gyventų ir ieškovė kartu su savo sutuoktiniu. Teismas nurodė, jog konkuruojant dvejoms įstatymo saugomoms vertybėms – vaiko interesui augti ir vystytis saugioje, tinkamoje aplinkoje bei atsakovo nuosavybės teisei į turtą, šiuo atveju prioritetas teikiamas vaiko interesams. Teismas sprendė, jog, esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, racionaliausia, teisingiausia ir vaiko interesus labiausiai atitinkanti išlaikymo forma yra išlaikymo priteisimas turtu. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą turtu, atsižvelgė į individualias nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, t. y. šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, prašomo priteisti turto ypatybes (butas yra nedidelio ploto), taip pat į atsakovo turimą nedidelę turto dalį (26,36 %). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovo A. B. nepilnametės dukters D. B. išlaikymui atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) 145/550 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra tvarką, sutiko su ieškovės argumentais, kad dukros grąžinimas į namus 21:00 val. yra pernelyg vėlus laikas, nes dukrai reikės pasirengti pirmadienio ir/ar kitos savaitės užsiėmimams. Tas pats pasakytina ir dėl kalendorinių švenčių bei grąžinimo laiko (21:00 val.). Teismas nustatė šiose dalyse, kad atsakovas turi grąžinti vaiką ne vėliau kaip iki 20:00 val. Teismas taip pat nurodė, kad esant intensyviam mergaitės grafikui, mergaitei kiekvieną dieną būtų fiziškai sudėtinga savo dienotvarkę organizuotis taip, kad liktų laiko pabendrauti ne mažiau kaip 2 valandas su tėvu, todėl šioje dalyje teismas bendravimo telefonu laiką sutrumpino, numatant, kad atsakovas turi teisę kiekvieną dieną pabendrauti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis iki pusės valandos. Kitoje dalyje dėl bendravimo tvarkos sąlygų ginčo nekilo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį „Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 145/550 dalį Buto/patalpos–buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šį turtą iki dukters pilnametystės“ panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Uzufrukto teisėmis pavesti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Nekilnojamasis turtas, kurį vietoje išlaikymo periodinėmis išmokomis pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti šalių dukrai iš atsakovo realiai mergaitei neturės jokios naudos. Iš šio turto nėra galimybės gauti nei pajamų, nei kitaip tenkinti vaiko poreikių, negu kad šiuo turtu jie tenkinami iki šiol. Toks išlaikymo priteisimas padarys ne teigiamos (nes iš esmės mergaitės gyvenamoji vieta nepasikeis, bute ji gyvens kaip ir anksčiau), tačiau neigiamos įtakos šalių dukters poreikių tenkinimui, nes atsakovas nebeturės prievolės kas mėnesį prisidėti prie mergaitės poreikių piniginėmis lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Išlaikymo forma nekilnojamuoju turtu šiuo atveju, atsižvelgiant į dukters poreikius, turto pobūdį, atsakovo realią galimybę reguliariai teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, neatitinka vaiko interesų, išlaikymo vaikui priteisimo instituto esmės ir kasacinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovas yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, jau iki šiol kas mėnesį sėkmingai prisideda prie dukters išlaikymo, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika yra visos sąlygos nustatyti išlaikymo formą periodinėmis išmokomis ir tai akivaizdžiai geriausiai atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
14.3. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl šis klausimas turėtų būti peržiūrėtas.
Atsiliepimas
15. Ieškovė V. Z. (buvusi pavardė B.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Apeliantas skunde akcentuoja matematinius skaičiavimus, jog pagal atliktus pavedimus nuo gyvenimo skyrium pradžios jis finansiškai yra pajėgus teikti dukteriai apie 231,00 Eur dydžio išlaikymą (įskaitant ir mokesčius už jo buto dalį). Pagal Išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, matyti, jog A. B. mokamas 524,00 Eur dydžio darbo užmokestis. Byloje buvo nustatyta, jog atsakovas šiuo metu dirba ir gyvena Vokietijoje. Gaunant 524,00 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį ir gyvenant Vokietijoje nėra finansinės galimybės mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui apie 200,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, kadangi likusi atsakovui suma niekaip negali užtikrinti oraus pragyvenimo ir verstų jį skursti.
15.2. Ieškovė prie atsiliepimo teikia papildomus priedus, patvirtinančius tęstinį netinkamą atsakovo elgesį po teismo sprendimo priėmimo, t. y. be ieškovės žinios, atsakovas, turėdamas raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 7 d. atvyko ir išsimontavo prie sienos pritvirtintą televizorių, kurį išsivežė. Objektyviai vertinant, atsakovo elgesys yra nepriimtinas ne tik vertinant, jog atsakovas siekia savotiškai atkeršyti ieškovei, pademonstruoti, kad bet kada gali atvykti ir pasiimti, ką pageidaująs, tačiau ir tuo požiūriu, jog tokie atsakovo veiksmai žeidžia ir nepilnametę dukterį.
Atsiliepimas
15.3. Atsakovas, tvirtindamas, kad finansiškai yra pajėgus teikti dukteriai išlaikymą periodinėmis išmokomis, savo veiksmais demonstruoja visai kitą aktualią padėtį, kadangi nuo 2019 m. vasario mėn. nėra atlikęs nei vienos įmokos. Tai patvirtina, jog atsakovas vis dėlto neturi intereso teikti dukteriai išlaikymą periodinėmis išmokomis.
15.4. Ieškovė teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, jog nepilnametės dukters poreikiai po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo yra aprūpinti tinkamai, mergaitei yra perkami drabužiai, aprūpinamas laisvalaikis, pramogos.
15.5. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai argumentuodamas, kodėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė būtent taip, savo sprendimą pagrindė ir nepadarė klaidos, dėl to nesutikti su pateiktu teismo skaičiavimu nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
2. Dėl naujų įrodymų tyrimo. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – organizuotos turistinės kelionės sutarties nuorašą, santuokos sudarymo įrašo nuorašą, mokinio pusmečio pažymių nuorašą, kvitų, čekių, bilietų nuorašus, (duomenys neskelbtini)Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. raštą „Dėl pareiškimo reg. Nr. 0119000225906“, kt., kuriuos prašo priimti, kaip įrodymus, kad šalių nepilnametei dukrai yra perkami drabužiai, aprūpinamas laisvalaikis, pramogos, užtikrinamas poilsis. Taip pat pateikė įrodymus iš Bendrojo pagalbos centro dėl ieškovės kreipimosi į pagalbos centrą dėl atsakovo netinkamo elgesio.
3. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla yra dėl vaiko teisių, t. y. viešojo intereso dalyko, ir sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui. Įrodymai pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovui jų turinys žinomas. Sprendžiama, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
4. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos parinkimo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnametės D. B. gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove V. B.; priteisė iš atsakovo A. B. nepilnametės dukters D. B. išlaikymui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 145/550 dalį Buto/patalpos–buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovės uzufrukto teisę į šį turtą iki dukters pilnametystės; nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
7. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo turtu ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad teismo sprendimu nustatyta išlaikymo forma nekilnojamuoju turtu šiuo atveju, atsižvelgiant į dukters poreikius, turto pobūdį, atsakovo realią galimybę reguliariai teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, neatitinka vaiko interesų, išlaikymo vaikui priteisimo instituto esmės ir kasacinio teismo formuojamos praktikos.
8. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
9. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Tiek vertinant sutarties nuostatą dėl sutuoktinių aptartos išlaikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika).
10. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; kt.).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra naudingiau priteisti išlaikymą šalių dukrai atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (buto) dalimi.
13. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis turi galimybę teikti vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikė įrodymus, kad jis realiai tokią pareigą vykdė sąžiningai ir pakankamą laiką.
14. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo pareigos yra susijusios su išvykomis į Vokietiją; atsakovo gaunamos darbo pajamos yra apie 500,00 Eur . Duomenų apie papildomas pajamas (už nekilnojamojo turto nuomą, dividendus, pan.) byloje nėra. Bylos duomenimis atsakovas mokėjo dukters išlaikymui: 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 350,00 Eur, 23 d. – 350,00 Eur; rugsėjo 17 d. – 130,00 Eur, 25 d. – 260,00 Eur; spalio 7 d. – 150,00 Eur, 25 d. – 250,00 Eur; lapkričio 12 d. – 100,00 Eur, 23 d. – 200,00 Eur; gruodžio 27 d. – 200,00 Eur; sausio 31 d. – 200,00 Eur; vasario 12 d. – 120,00 Eur. Taigi iš viso nuo išvykimo atsakovas ieškovei pervedė 2 310,00 Eur, vidutiniškai po 231,00 Eur per mėnesį, įskaitant ir mokesčius už jo buto dalį.
15. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas mokėtų išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2019 m. vasario mėnesio; ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio išlaikymas jai nepervedamas, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo formos pakeitimo neįsiteisėjo. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną atsakovas turi 7 mėn. išlaikymo periodiniais mokėjimais skolą. Kasacinėje teismo praktikoje pabrėžiama, kad išlaikymas periodiniais mokėjimais savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kad šalių dukros kasdienių poreikių tenkinimui reikalinga apie 440,00 Eur suma, kiekvienam iš tėvų tenkanti dalis – 220,00 Eur, t. y. išlaikymo skola 2019 m. spalio 1 d. – 1 540,00 Eur (220 x 7). Atsakovo oficialios pajamos yra nedidelės (apie 500,00 Eur), jos nėra pakankamos tokio dydžio išlaikymo skolai padengti. Atmetamas apelianto argumentas, jog jis įrodė, kad sąžiningai ir pakankamai ilgą laiką vykdė pareigą teikti išlaikymą vaikui. Aplinkybė, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta kita išlaikymo forma, nei prašė atsakovas, nesudaro pagrindo nutraukti išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimą. Teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, vaikas gaus išlaikymą turtu (buto dalimi) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento; esant tokioms aplinkybėms, išlaikymo nutraukimas negali būti vertinamas kaip sąžiningas, o iki 2019 m. vasario mėnesio pervesto išlaikymo suma nėra pakankama vaiko būtiniems poreikiams tenkinti už laikotarpį iki 2019 m. spalio mėnesio.
16. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė negali užtikrinti nepilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo galimybės tokių duomenų gauti, kadangi iki atsakovo išvykimo visi gyveno kartu, atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaidų, išvykdamas paliko ieškovei pinigų, t. y. nebuvo laikotarpio, kuriuo ieškovė savarankiškai turėtų visiškai aprūpinti dukrą.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis ieškovė dirba pagal sutartį (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 880,00 Eur, ji gauna išmoką vaikui – 50,00 Eur, turi nekilnojamojo turto – dalį buto (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovė sudarė santuoką; bylos duomenimis, jos sutuoktinis gyvena bute (duomenys neskelbtini), todėl preziumuojama, kad dalis komunalinių mokesčių ir buto išlaikymo išlaidų tenka jam kaip šeimos nariui, o ieškovei ir jos nepilnametei dukrai tenkanti šių išlaidų dalis atitinkamai yra mažesnė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turi galimybę viena teikti dukrai 440,00 Eur išlaikymą. Prie atsiliepimo pateikti papildomi įrodymai (kvitų, sąskaitų, bilietų, sutarties dėl kelionės nuorašai) patvirtina, kad po to, kai atsakovas nutraukė išlaikymo teikimą 2019 m. vasario mėnesį, vaiko būtini protingi poreikiai tenkinami – perkami daiktai, užtikrinamos šalių nepilnametės dukters amžių atitinkančios pramogos, vasaros poilsis.
18. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl vaiko išlaikymo formos, be šalių tėvų galimybės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytina, ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į individualias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes – šalių konfliktiškus santykius, prašomo priteisti turto ypatybes (apeliantui priklauso nedidelė buto dalis) ir suteikė prioritetą vaiko teisei augti saugioje aplinkoje ir padarė išvadą, kad išlaikymo priteisimas turtu labiausiai atitinka šalių nepilnametės dukters interesus.
19. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, motyvuodamas tuo, kad dėl išlaikymo priteisimo turtu šalių dukra neturės jokios naudos. Priešingai, išlaikymo turtu priteisimas turės neigiamą įtaką vaiko poreikių tenkinimui, nes atsakovas neturės prievolės kas mėnesį prisidėti prie jos išlaikymo. Apeliantui priklauso tik 26,36 proc. buto, kurio bendras plotas 49,91 kv. m., likusi dalis priklauso ieškovei. Apeliantui priklausanti buto dalis negali būti išnuomota ar realizuota. Apeliantas neketina savo dalies parduoti, mergaitė gyvens tėvų bute, kaip ir anksčiau; buto pardavimo atveju ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti jam priklausančią buto dalį. Apeliantas teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog šalims toliau disponuojant bendra nuosavybe, neišvengiami konfliktai, dėl kurių dukra patirs neigiamas emocijas. Ieškovės pateikta 2009 m. spalio 23 d. išvada apie jos patirtus sužalojimus nepatvirtina apelianto kaltės, joks apkaltinamasis nuosprendis dėl apelianto veiksmų nėra priimtas, be to, išvada surašyta prieš 10 metų.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktą 2009 m. spalio 23 d. išvadą, kaip įrodymą apie šalių konfliktiškus santykius; aplinkybė, kad apeliantas nebuvo nuteistas, nėra reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste. Bylos duomenimis, šalių konfliktas tęsiasi. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad ji po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dėl apelianto elgesio 2 kartus kreipėsi į policiją. 2019 m. gegužės 7 d. apeliantas, turėdamas buto raktus, be ieškovės žinios ir leidimo, atvykimo į butą (duomenys neskelbtini), išmontavo ir išsivežė televizorių. 2019 m, gegužės 15 d. atvykęs apeliantas sukėlė konfliktą su ieškovės dabartiniu sutuoktiniu. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesugeba ramiai, vengiant konfliktinių situacijų naudotis savo buto dalimi bute, kuriame gyvena jo dukra bei ieškovė su savo sutuoktiniu. Teisėjų kolegija pritaria Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadai, kad vaikai paaugliai (šalių dukrai 14 metų), yra emociškai pažeidžiami, jų tėvai turi užtikrinti, kad vaikai nedalyvautų jų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų pagarbą ir supratimą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Tarnybos atstovams nepavyko pabendrauti su šalių dukra be tėvų – mergaitė nuolat verkė, jautriai reagavo į užduodamus klausimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo metu šalių nepilnametės dukros emocinė būsena nebuvo stabili dėl konfliktinės situacijos, kuri tęsiasi ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių ypatumų išlaikymo priteisimas turtu (buto dalimi) labiausiai atitinka šalių nepilnametės dukters interesus.
21. Apelianto argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmetami. Apeliantas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, nes priešieškiniu buvo pareikšti trys reikalavimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Sprendimu buvo patenkinti ne vienas, bet du iš trijų pareikštų reikalavimų, taigi teismas netinkamai pasirinko bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją. Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama yra tapatus ieškinio reikalavimui, t. y. atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, pripažino jį. Priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama buvo perteklinis. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nepažeisdamas CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
23. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
24. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (atsakovo) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė atsiliepime pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.