- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- e2-5944-1050/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01031-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Asta Skujytė, Marija Židonienė, Karolina Rainytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B., kuriuo prašo: 1) nustatyti D. B. gyvenamąją vietą su motina V. B.; 2) priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą dukteriai kas mėnesį, skaičiuojamą po 260,00 Eur, nustatant išlaikymo formą nekilnojamuoju turtu – 145/550 dalių buto (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o likusią dalį – 563,64 Eur piniginėmis lėšomis, iki dukters pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. B.; 3) priteisti ieškovės V. B. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad ji ir A. B. beveik 16 metų gyvendami drauge, vesdami bendrą ūkį, susilaukė dukters D. B.. Atsakovas 2018 m. gegužę išsikraustė iš namų adresu (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jo darbo pareigos yra susijusios su pakankamai dažnomis išvykomis į užsienį. Su ieškove liko gyventi duktė D. B., todėl po atsakovo išvykimo mergaitei turi būti užtikrintos tos pačios gyvenimo sąlygos, kurios buvo tėvams gyvenant kartu. Šiuo metu dukrai yra 14 metų. Kadangi dukra nuo gimimo gyvena su motina, yra labai prisirišusi prie jos, su motina leidžia visą laisvą laiką, o su tėvu nuo 2018 m. gegužės mėnesio bendrauja tik mobiliojo ryšio priemonių pagalba. Dėl tokio atsakovo poelgio mergaitė labai pakeitė požiūrį į atsakovą. Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes toks gyvenamosios vietos nustatymas optimaliausiai atitiks nepilnametės dukters poreikius bei interesus, nepažeis nusistovėjusios tvarkos, liks stabili dukters gyvenamoji aplinka. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje įvardino vaikui reikalingų lėšų sumas: higienos priemonės - 20,00 Eur; maistas – 150,00 Eur; vitaminai, vaistai, sveikatos priežiūra – 10,00 Eur; priemonės mokyklai (pratybos, vadovėliai, klasės rinkliavos, maistas mokykloje, matematikos korepetitorius, būreliai, stovyklos) – 210,00 Eur; drabužiai, avalynė – 30,00 Eur; laisvalaikis (pramogos, dovanos, vaikų šventės) – 50,00 Eur; vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis – 50,00 Eur. Taigi viso dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti viso 520,00 Eur. Todėl tėvo dalis išlaikymo prievolėje lygi 260,00 Eur. Šio metu atsakovas nuo išvykimo stabiliai perveda į dukters sąskaitą banke 100,00 Eur per mėnesį, tačiau šios sumos pakanka tik sumokėti už anglų kalbos būrelį (98,10 Eur) (duomenys neskelbtini) akademija). Ieškovės darbo užmokestis yra apie 843,68 Eur. Todėl gali dukrai skirti 260,00 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė su atsakovu yra įgiję butą (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 81/110 dalys buto, o atsakovui – 145/550 dalys buto. Butas yra dviejų kambarių, kuriame šiuo metu gyvena su dukra D. B. Pagal VĮ „Registrų centras“ mokestinės vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis, buto vertė yra 45 200,00 Eur. Tokiu būdu, atsakovui priklausančios buto 29/110 dalies vertė yra 11 916,36 Eur. Iki pilnametystės dukrai Deimantei liko 4 metai, t. y. 48 mėnesiai (4x12 mėnesių. Todėl atsakovo prievolė teikti dukteriai išlaikymą truktų 48 mėnesius x 260,00 Eur = 12 480,00 Eur. Įvertinus atsakovo prievolę teikti dukteriai išlaikymą, ji beveik padengia jam priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertė 11 916,36 Eur, todėl teisinga, protinga ir sąžininga priteisti dukteriai dalį išlaikymo nekilnojamuoju turtu, likusią dalį (12 840,00 Eur – 11 916,36) – 563,64 Eur, piniginėmis lėšomis.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Reikalavimas yra pareikštas vaiko interesais. Butas yra tik 49,00 kv. m., prašo išlaikymo turtu tam, kad mergaitė turėtų savo asmeninę erdvę. Taigi siekiant išvengti ateityje konfliktų, tikslinga priteisti išlaikymą turtu. Atsakovui priklauso tik maža dalis buto ir atsakovui sužinojus apie ieškovės santuoką, vyksta konfliktai. Tokia socialinė aplinka traumuotų vaiką. Nurodė, kad turto vertė yra 45 200,00 Eur. Patvirtino, kad išlaikymą atsakovas moka, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pervesdavo ieškovei po 350,00 Eur, vėliau – po 100,00 Eur. Pasisakydama dėl turtinės padėties nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos – apie 884,00 Eur į rankas. Kitų išlaikytinių neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės V. B. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla – darbuotojų nuoma, darbo užsienyje organizavimas. 2018 m. gegužės mėnesį atsakovas išvyko dirbti į Vokietiją, kur dirba iki šiol. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nurodė, kad atsakovas neprieštarautų, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jei to pageidautų dukra. Pasisakydamas dėl išlaikymo nurodė, kad pati ieškovė patvirtina, kad atsakovas nuo išvykimo kas mėnesį į dukters sąskaitą perveda 100,00 Eur. Bendrai dukters išlaikymui atsakovas į ieškovės sąskaitą kas mėnesį perveda po 200,00 Eur sumą. Iš ieškovės pateikiamos vaiko poreikių lentelės atsakovas nesutinka, kad vaiko ugdymui kas mėnesį išleidžiama 210,00 Eur. Tokios išlaidos kaip anglų kalbos pamokos yra laikinos, ne nuolatinės. Atsakovo vertinimu, nuolatiniam dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma. Byloje yra gauti duomenys apie atsakovo kas mėnesį stabiliai gaunamas pajamas, be to, nepertraukiamai teikia savo dukrai išlaikymą ir ieškovė nepateikia jokių įrodymų, nenurodo faktų ar aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog artimiausioje ateityje išlaikymo teikimas tokia forma bus apsunkintas ar neįmanomas. Ieškovės prašymas priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu tenkintų labiau pačios ieškovės nei šalių dukters interesus. Nurodo, kad šiai dienai ieškovė gyvena šalims priklausančiame bute ir atsakovas nei šalių gyvenimo skyriumi laikotarpiu, nei iki tol nekėlė jokių ginčų, konfliktinių situacijų, ar kitaip nesistengė sudaryti sąlygų, kurios ieškovei su dukra kliudytų gyventi šiame bute. Todėl nėra jokios grėsmės, kad atsakovo dukrai nebus užtikrinta gyvenamoji vieta. Ieškovės argumentai dėl kito atsakovui priklausančio turto taip pat nepagrįsti, nes iš byloje pateikto jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašo matyti, kad butas, kaip nuosavybės objektas, yra vienintelė tinkama gyventi vieta ir perleidęs jį dukrai, atsakovas netektų vienintelio savo būsto, į kurį gali grįžti.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) D. B. nuolatinę gyvenamąją vietą iki pilnametystės nustatyti su motina V. B.; 2) priteisti iš A. B. D. B. išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Uzufrukto teisėmis pavesti V. B. tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas; 3) nustatyti A. B. bendravimo su dukra D. B. tvarką, pagal kurią:
Šalies argumentai
1. ieškovas, dirbdamas užsienio valstybėje laikino grįžimo į Lietuvą metu turi teisę su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 21:00 val., o nuolatinio gyvenimo Lietuvoje metu kas antrą (nelyginės savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 21:00 val. Tėvų bendru sutikimu galima keisti mėnesio savaitgalių tvarką, mėnesio dienų datas ar kiekį. Apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę SMS žinute ar el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo;
2. Tėvas turi teisę su dukra praleisti poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (liepos 6 d.); Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją); neporiniais metais Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.); Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.); Žolinę (rugpjūčio 15 d.); kiekvienais metais tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį); tėvas turi teisę dukrą paimti iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą nuo 10 val. ir grąžinti paskutinės šventinės dienos vakarą iki 21:00 val. Šalys turi teisę sukeisti šventinių dienų šventimą, abiejų šalių sutarimu;
3. Tėvas buvimo atskirai laikotarpiu turi teisę kiekvieną dieną ne mažiau kaip 2 val. su dukra bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;
4. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su kita kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja. Tėvas su dukra turi teisę praleisti ne mažiau kaip 2 mėnesius atostogų per metus, kuriuos gali praleisti nepertraukiamai arba dalimis. Tėvų atostogų su dukra laikas suderinamas kiekvienų mokslo metų pradžioje atsižvelgiant į mokinių atostogas.
5. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma, operatyviau informuoti kitą šalį, o visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką (ne vėliau kaip likus 2 dienoms) praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Praleistos dienos dėl vienos iš šalių kaltės nėra kompensuojamos kitomis dienomis, nebent šalys susitartų kitaip.
Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad jis yra išvykęs dirbti į Vokietiją. Atsakovas pervedinėjo dukters išlaikymui 2018-08-01 – 350,00 Eur; 23 d. – 350,00 Eur; rugsėjo 17 d. – 130,00 Eur; 25 d. – 260,00 Eur; spalio 7 d., - 150,00 Eur; 25 d. – 250,00 Eur, lapkričio 12 d. – 100,00 Eur, 23 d. – 200,00 Eur gruodžio 27 d. – 200,00 Eur; sausio 31 d. – 200,00 Eur, vasario 12 d. – 120,00 Eur. Taigi iš viso nuo išvykimo atsakovas ieškovei pervedė 2 310,00 Eur, vidutiniškai po 231,00 Eur per mėnesį, įskaitant ir mokesčius už jo buto dalį. Atsakovas papildomai perveda pinigų dukros anglų kalbos kursams UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovui atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai išmokama 524,00 Eur darbo užmokesčio, jis gyvena Vokietijoje, kur pragyvenimas yra brangesnis, be to, pagal darbo sutartį kas kelis mėnesius periodiškai turi grįžti į Lietuvą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, atsakovas prašo dukters išlaikymui iš jo priteisti po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Šalių dukra yra paauglė, mokosi 8-oje klasėje, lanko šokių studiją, papildomo ugdymo užsiėmimus. Be to, mergaitė nori turėti laisvalaikį, pramogų su draugais. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad svarbu jos kasdienių poreikių tenkinimas ir aktualu gauti lėšų tiek jos būtinosioms išlaidoms, tiek papildomoms laisvalaikio, ugdymo veikloms. Atsakovas yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, jau iki šiol kas mėnesį sėkmingai prisideda prie dukters išlaikymo, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra visos sąlygos nustatyti išlaikymo formą periodinėmis išmokomis ir tai šiuo atveju akivaizdžiai geriausiai atitiktų vaiko interesus.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės nurodė, kad atsakovas nesutinka su pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad iš ieškinio motyvų matyti, kad tokia prašoma priteisti išlaikymo forma yra sietina su asmeniniais interesais, su būsima ieškovės santuoka. Atsakovas visuomet teikia išlaikymą. Tuo tarpu pati ieškovė gauna į rankas po 848,00 Eur į rankas, taigi jai pačiai pragyvenimui liktų 248,00 Eur, taip pat ir kreditas, kurį taip pat reikėtų mokėti. Nurodė, kad atsakovas pervedė vien rugpjūčio mėnesį virš 700,00 Eur, darbovietė atsakovui kompensuoja dalį išlaidų (apgyvendinimo išlaidos). Atsakovas leidžia nepilnamečiam vaikui gyventi šiame bute. Taigi šiuo atveju nepagrįstai būtų apribotos savininko teisės, tai yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, kurioje galėtų apsistoti grįžęs į Lietuvą. Be to, ieškovė turi teisę nustatyti naudojimosi butu tvarką, taip pat yra kitų teisinių priemonių išspręsti šį klausimą. Patvirtino, kad dėl turto vertės ginčo nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nurodo, kad atsakovas yra konfliktiško būdo, ūmus ir agresyvus, dėl ko ne kartą yra pasireiškę atsakovo pykčio priepuoliai. Teismui teikiamoje specialisto išvadoje nurodoma, kad 2009-10-22, apie 18:30 val. namuose neblaivus draugas A. B. kumščiu kelis kartus sudavė į veidą, galvą, tampė už plaukų, nulenkęs galvą kumščiais ir kojomis spardė galvą. Išvadoje nurodoma, kad V. B. padaryti sužalojimai įvyko aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku. Taip pat ieškovė pateikė teismui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2013-01-23 pareiškėjos V. B. vardu registruotas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2013-01-23 apie 18:26 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. B. konflikto metu panaudojo jėgą prieš V. B. Ieškovė pažymi, kad atvykęs į Vilnių pirmąjį kartą (2019-03-05) po išvykimo, atsakovas rado namuose (duomenys neskelbtini), ieškovę su draugu, sukėlė didelį konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus. Be to, tuo metu svečiuose buvo V. B. draugas, su kuriuo yra planuojama tuoktis (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo metu yra susiklosčiusi sudėtinga padėtis, nes atsakovui priklauso neženkli nekilnojamojo turto dalis, kuri suteikia teisę atsakovui bet kada grįžti į namus ir kelti tokius konfliktus. Butas yra dviejų kambarių, viename iš kurių gyvena šalių duktė, t. y. ji naudojasi uždara ir atskira privačia erdve. Ieškovė ketina tuoktis su dabartiniu draugu ir gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), kadangi tokią teisę turi. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, pats racionaliausias ir optimaliausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas yra priteisti mergaitei išlaikymą nekilnojamuoju turtu, nes faktiškai mergaitė gyvena viename kambaryje, juo naudojasi tik ji, juo labiau, tolimesnis gyvenimas, jei atsakovas grįžinės ir kels konfliktus su policijos įsikišimu, kels stresą tiek ieškovei, tiek būsimam vyrui, o svarbiausiai – dukteriai, nepateisinama jokiais prioritetais. Nuo to nukentės visos santykio šalys, o labiausiai – nepilnametė duktė, nes gyventi tokioje psichologinėje įtampoje, kai bet kada gali grįžti tėvas ir sukelti tokias scenas, yra nepakeliamų vaikui sąlygų sukūrimas ir privertimas jį augti netinkamoje psichologiškai aplinkoje. Taigi šiuo atveju išlaikymo priteisimas nepilnametei dukteriai nekilnojamuoju daiktu (jo dalimi) geriausiai atitinka prioritetinius vaiko interesus augti saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodo, kad atsakovas reiškia reikalavimą bendrauti su dukterimi su nakvyne, tačiau nepateikia įrodymų, jog galės dukteriai užtikrinti tinkamas nakvynės sąlygas, o tai yra būtina. Be to, atsakovo reikalavimas grąžinti dukterį į motinos namus tik sekmadienį apie 21:00 val. yra pernelyg vėlus laikas, nes dukteriai bet kuriuo atveju reikės pasirengti pirmadienio užsiėmimams. Ta pati nuomonė ir dėl kalendorinių dienų bei grąžinimo laiko (21:00 val.). Tėvas taip pat nori bendrauti su dukterimi kiekvieną dieną ne mažiau kaip dvi valandas su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis – prašymas visiškai neracionalus – pernelyg ilgas laikas, dukra net neturėtų pakankamai laiko bendrauti ne mažiau kaip dvi valandas, nes kiekvienos savaitės pirmadieniais, trečiadieniais nuo 15:00 val. iki 16:30 val. lanko anglų kalbos užsiėmimus, trečiadieniais papildomai lanko matematikos pamoką; antradieniais ir ketvirtadieniais lanko šokių būrelį, iš kurio grįžta apie 20:00 val. vakare, o dar reikia pasirengti kitai dienai. Penktadieniais lanko būrelį „(duomenys neskelbtini)“, todėl po pamokų lieka dar mokykloje. Taigi ieškovė neprieštarauja dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ji turi būti tikslinama įvertinant atitinkamas atsakovo buities sąlygas ir pasirengimą priimti dukterį su nakvyne.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą į bylą (e. b. t. 1, b. l. 66-67), kurioje nurodė, kad skyriaus Vaiko teisių atstovavimo poskyrio vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2 kambarių bute su visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, gyvena ieškovė ir jos nepilnametė dukra D. B. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, komoda, rašomasis stalas. Būstas tvarkingas, švarus, yra visi reikiami namų apyvokos daiktai. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui ilsėtis ir ugdytis. V. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeimos pajamas sudaro 880,00 Eur/mėn., išmoka vaikui – 50,00 Eur/mėn, ir apie 300,00 Eur teikiamas išlaikymas. Apsilankymo metu su mergaite nepavyko bendrauti individualiai, nes ji labai jautriai reagavo į užduodamus klausimus, nuolat verkė, todėl buvo pasiūlyta pabendrauti pokalbyje dalyvaujant motinai. D. B. nurodė, kad su tėvu bendrauja, dažnai susirašo mobiliuoju telefonu. Pasak mergaitės, kas mėnesį į jos sąskaitą tėvas perveda po 100,00 Eur. Tarnyba konstatavo, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Pažymi, kad ieškovės prašomas 260,00 Eur/mėn. išlaikymas vaikui galimai patenkins nepilnametės poreikius ir atitiks jos interesus.
Tarnyba taip pat pateikė išvadą dėl priešieškinio reikalavimų (el. b. t. 1, b. l. 184-185). Nurodė, kad vertinant atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, pastebima, kad prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygos yra konkrečios, suprantamos, aiškia išdėstytos ir užtikrintų nepilnametės D. B. interesus bei maksimalų nepilnametės bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su V. B. Atsakovas atsiliepime su šiuo pareikštu reikalavimu sutiko. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovas su šiuo pareikštu reikalavimu sutinka. Taigi ginčo šioje dalyje nėra.
Išvadą byloje teikianti institucija – Tarnyba, nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nepilnametės amžių, neturi pagrindo prieštarauti nepilnametės D. B. gyvenamosios vietos nustatymui su motina (el. b. t. 1, b. l. 66-69).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės dukros D. B. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir formos.
Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo ( motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. B. yra nepilnametės D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (el. b. t. 1, b. l. 18). Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos nustatymo (priteisimo). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą dukteriai kas mėnesį skaičiuojamą po 260,00 Eur, nustatant išlaikymo formą nekilnojamuoju turtu, t. y. priteisti D. B. naudai išlaikymą nekilnojamuoju turtu – 145/550 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), o likusią dalį – 563,64 Eur piniginėmis lėšomis iki dukters pilnametystės. Atsakovas su šia išlaikymo forma nesutinka, teigia, kad šiuo atveju svarbu užtikrinti mergaitės kasdienių poreikių tenkinimą. Atsakovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, iki šiol kas mėnesį sėkmingai prisideda prie dukters išlaikymo, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika yra visos sąlygos nustatyti išlaikymo formą periodinėmis išmokomis ir tai šiuo metu geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. B. dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro kas mėnesį vidutiniškai apie 850,00 Eur (el. b. t. 1, b. l. 7, 27-31). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 39-40) ir 81/110 dalys buto (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 41-42). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių (el. b. t. 1, b. l. 58).
SODROS duomenimis, atsakovas A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos apie 500,00 Eur (el. b. t. 1, b. l. 32-36). VĮ Registrų centras duomenimis, A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – viralinė, pastatas – svirnas, pastatas – ūkio pastatas, pastatas – tvartas, pastatas – daržinė, pastatas – ūkio pastatas, pastatas – garažas, kiti inžinieriniai statiniai – šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 43- 46); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 47-48); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 49); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 50); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 51-52); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 53); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 54-55); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 56-57). Atsakovo A. B. vardu taip pat registruotos dvi transporto priemonės – Opel Zafira ir kita savos gamybos transporto priemonė (el. b. t. 1, b. l. 59). Atsakovui taip pat priklauso 145/550 dalys Buto/Patalpos-Buto (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 41-42), kurį prašoma priteisti nepilnametei D. B. kaip išlaikymą turtu.
Sprendžiant dėl vaiko poreikių nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra D. B. yra 14 metų amžiaus. Mergaitė papildomai lanko anglų kalbos ir šokių būrelius (el. b. t. 1, b. l. 13, 23, 26). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad mergaitė specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė teismui pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę (el. b. t. 1, b. l. 3-4), iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 520,00 Eur sumos. Teismas, susipažinęs su vaiko poreikių lentelės turiniu, sprendžia, kad lentelės 1, 2, 3, 5 punktuose nurodytos išlaidos yra objektyviai galimos. Tačiau abejotina, kad vaikui, lankančiam valstybinę mokyklą (el. b. t. 1, b. l. 25), reikalinga kiekvieną mėnesį skirti 210,00 Eur sumą priemonėms mokyklai. Taip pat abejotina, kad laisvalaikiui ir pramogoms kiekvieną mėnesį reikalinga 50,00 Eur. Taip pat vertinant vaiko poreikių 7 punktą atsižvelgtina į tai, kad mergaitė gyvens ne tik su mama, bet ir dar su trečiuoju asmeniu (dabartiniu ieškovės sutuoktiniu), taigi vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis bus dar mažesnė. Taigi šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti 260,00 Eur suma, kurią skaičiuoja ieškovė, kaip reikalingą skirti išlaikymui vaikui, taip pat įvertinant tai, kad mergaitė neturi specialiųjų poreikių, yra per didelė. Teismo įsitikinimu, mergaitei tenkanti išlaidų dalis turėtų sudaryti apie 440,00 Eur sumą, taigi atsakovui tenkanti dalis – 220,00 Eur. Todėl skaičiuojant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės susidaro 10 560,00 Eur suma (48 mėnesiai).
Spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti nepilnametei dukrai išlaikymą ir parinkdamas priteistino išlaikymo formą, teismas įvertina šias žemiau nurodomas aplinkybes.
Pirma, iš byloje esančios Tarnybos išvados ir 2019-02-04 Buities tyrimo akto nustatyta, kad apsilankymo metu su mergaite nepavyko pabendrauti individualiai, nes ji labai jautriai reagavo į užduodamus klausimus, nuolat verkė (el. b. t. 1, b. l. 66-67). Bylos duomenimis, taip pat ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Ne kartą tarpusavio konfliktus teko spręsti ir su policijos pagalba (el. b. t. 1, b. l. 174). Ieškovė taip pat pateikė ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009-10-23 išvadą, kurioje nurodytos šios įvykio aplinkybės: 2009-10-22 apie 18:30, namuose neblaivus draugas A. B. kumsčiu kelis kartus sudavė į veidą, tampė už plaukų, nulenkęs galvą kumsčiais ir kojomis spardė galvą (el. b. t. 1, b. l. 176-177). Išvadoje nurodoma, kad V. B. padaryta galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu pakaušio kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos kairės užausinės srities odoje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaktos kairėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku. Taigi nors šiuo atveju atsakovas nėra pripažintas kaltu baudžiamąja tvarka, tačiau šie civilinės bylos duomenys atskleidžia faktinę aplinkybę apie ginčo šalių tarpusavio nesutarimus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019-04-09 ketina sudaryti santuoką su dabartiniu sugyventiniu, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (el. b. t. 1, b. l. 178). Esant nurodytam, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybės ir gebėjimų kultūringai, išvengiant konfliktinių situacijų, bendrauti su dukra ir, juo labiau, 49,91 kv. m. bute, kuriame taip pat gyventų ir ieškovė kartu su savo sutuoktiniu. Kaip jau minėta, mergaitė yra jautri. Šalių nepilnametės dukros amžius yra toks, kuomet sudėtingiau ir jautriau išgyvena socialinėje aplinkoje kilusias problemas, įskaitant ir tėvų tarpusavio konfliktus. Be to, Tarnyba išvadoje taip pat akcentuoja, kad tokio amžiaus vaikai yra emociškai pažeidžiami, jie jaudinasi dėl tėvų, dėl to jie turi užtikrinti, kad vaikai nedalyvautų jų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamiesi motinos namuose, tokio amžiaus vaikai turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš motinos ir kitų kartu gyvenančių asmenų (el. b. t. 1, b. l. 184-185). Taigi šiuo atveju konkuruojant dvejoms įstatymo saugomoms vertybėms - vaiko interesui augti ir vystytis saugioje tinkamoje aplinkoje bei atsakovo nuosavybės teisei į turtą, šiuo atveju teismas prioritetą teikia vaiko interesams. Todėl, teismo įsitikinimu, esant šiai situacijai, racionaliausia, teisingiausia ir vaiko interesus labiausiai atitinkanti išlaikymo forma yra išlaikymo priteisimas turtu.
Antra, teismas, parinkdamas šią išlaikymo formą, įvertina ir tai, kad ieškovei priklauso didžioji dalis (73,64 %), o atsakovui nedidelė šio turto dalis (26,36 %). Taigi nors pagal SODROS duomenis, atsakovas šiuo metu yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, pervedinėja pinigines lėšas dukters išlaikymui (el. b. t. 1, b. l. 144-165), tačiau šiuo individualiu atveju, atsakovo turima nedidelė dalis nuosavybės teise priklausančio turto sąlygotų šalių tarpusavio konfliktus ateityje, kas, be abejo, turėtų įtakos ir nepilnametės emocinei būklei.
Trečia, teismas, parinkdamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo formą, šuo atveju įvertina ir tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi daug ir kitų nekilnojamojo turto objektų (el. b. t. 1, b. l. 43-57). Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tai yra vienintelis gyvenamasis būstas, į kurį atsakovas galėtų grįžti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, kurį realizavus galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą Vilniaus mieste ir nebekonfliktuojant su vaiko motina apsigyventi ir bendrauti su dukra kitame būste. Tik tokiu būdu bus apsaugotas nepilnametės interesas augti saugioje ir tinkamoje aplinkoje.
Ketvirta, nesutiktina su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju priteisus išlaikymą turtu galimai nukentėtų nepilnametės dukters kasdienių poreikių užtikrinimas. Šiuo atveju byloje duomenų, kad ieškovė negalėtų užtikrinti ar neužtikrina nepilnametės dukros interesų, nėra. Priešingai, ieškovė gauna nuolatines pajamas, dirba ilgą laikotarpį (nuo 2001 metų) (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas, užtikrina nepilnametei gyvenamąjį būstą, kuris, Tarnybos duomenimis, yra tvarkingas, švarus, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai (el. b. t. 1, b. l . 69). Taigi šiuo atveju teismui nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kasdienių dukros poreikių tenkinimą. Be to, atsakovas gera valia taip pat gali prisidėti prie nepilnametės dukros interesų užtikrinimo.
Teismas konstatuoja, kad parinkdamas išlaikymo formą turtu, atsižvelgia į individualias nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, t. y. šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, prašomo priteisti turto ypatybes (butas yra nedidelio ploto), taip pat į atsakovo turimą nedidelę turto dalį (26,36 %). Teismo įsitikinimu, virš paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai turtu.
Pažymėtina, kad turtas, kurį prašoma priteisti kaip išlaikymą, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra 45 200,00 Eur vertės, taigi atsakovui nuosavybės teise priklausančios 145/550 dalies vertė – 11 914,72 Eur (el. b. t. 1, b. l. 8). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės patvirtino, kad ginčo dėl turto vertės šiuo atveju nėra. Išlaikymas, reikalingas vaiko poreikiams užtikrinti ir išlaikymo įsiskolinimas už keturis metus sudaro iš esmės tą pačią sumą. Nors turtas, kurį prašoma priteisti kaip išlaikymą vaikui, yra šiek tiek didesnės vertės, tačiau įvertintina tai, kad: pirma, vaikas yra 14 metų amžiaus, mergaitės poreikiai tik didės; antra, minimalus atlyginimas, su kuriuo siejamas orientacinis priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, nuolat kinta didėjimo linkme; trečia, įvertintina tai, kad piniginėms lėšoms būdingas nuvertėjimas (infliacija); ketvirta; skirtumas tarp atsakovo teiktino išlaikymo ir priteistinos turto vertės vertintinas nepilnamečio vaiko naudai, nes, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Esant nurodytam, teismo įsitikinimu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių išlaikymo priteisimas turtu esant šiai individualiai susiklosčiusiai situacijai labiausiai atitiks nepilnametės D. B. interesus. Todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir priteistina iš atsakovo A. B. nepilnametės dukters D. B. išlaikymui atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) 145/550 dalimi.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė materialinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė iš esmės sutiko su atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Taigi teismas pasisako tik dėl tų bendravimo dalies sąlygų, dėl kurių ieškovė nesutiko. Kitoje dalyje dėl bendravimo tvarkos sąlygų ginčo nekilo.
Susipažinus su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, matyti, kad atsakovas norėtų tiek savaitgaliais (atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 2. 1 p.), tiek švenčių dienomis (2. 2. p.) grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą 21:00 val. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad dukros grąžinimas į namus 21:00 val. yra pernelyg vėlus laikas, nes dukrai reikės pasirengti pirmadienio ir/ar kitos savaitės užsiėmimams. Ta pats pasisakytina ir dėl kalendorinių švenčių bei grąžinimo laiko (21:00 val.). Todėl teismas nustato šiose dalyse, kad atsakovas turi grąžinti vaiką ne vėliau kaip iki 20:00 val. Tas pats pasisakytina ir dėl kalendorinių švenčių grąžinimo laiko (21:00 val.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2. 2 p. taip pat prašo nustatyti, kad tėvas buvimo atskirai laikotarpiu turi teisę kiekvieną dieną ne mažiau kaip 2 val. su dukra bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad mergaitė, be mokyklos, lanko papildomus užsiėmimus – anglų kalbos būrelį, (el. b. t. 1, b. l. 13, 23), šokių pamokas (el. b. t. 1, b. l. 26). Taigi esant intensyviam grafikui, mergaitei iš tiesų kiekvieną dieną būtų fiziškai sudėtinga savo dienotvarkę organizuotis taip, kad liktų laiko pabendrauti ne mažiau kaip 2 valandas su tėvu. Todėl šioje dalyje bendravimo telefonu laikas trumpintinas, numatant, kad atsakovas turi teisę kiekvieną dieną pabendrauti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis iki pusės valandos.
Esant nurodytam, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukra tvarka:
1. ieškovas, dirbdamas užsienio valstybėje laikino grįžimo į Lietuvą metu turi teisę su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., o nuolatinio gyvenimo Lietuvoje metu kas antrą (nelyginės savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. Tėvų bendru sutikimu galima keisti mėnesio savaitgalių tvarką, mėnesio dienų datas ar kiekį. Apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę SMS žinute ar el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo;
2. Tėvas turi teisę su dukra praleisti poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (liepos 6 d.); Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją); neporiniais metais Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.); Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.); Žolinę (rugpjūčio 15 d.); kiekvienais metais tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį); tėvas turi teisę dukrą paimti iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą nuo 10 val. ir grąžinti paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20:00 val. Šalys turi teisę sukeisti šventinių dienų šventimą, abiejų šalių sutarimu;
3. Tėvas buvimo atskirai laikotarpiu turi teisę kiekvieną dieną ne mažiau kaip pusė valandos su dukra bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;
4. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su kita kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja. Tėvas su dukra turi teisę praleisti ne mažiau kaip 2 mėnesius atostogų per metus, kuriuos gali praleisti nepertraukiamai arba dalimis. Tėvų atostogų su dukra laikas suderinamas kiekvienų mokslo metų pradžioje atsižvelgiant į mokinių atostogas.
5. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma, operatyviau informuoti kitą šalį, o visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką (ne vėliau kaip likus 2 dienoms) praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Praleistos dienos dėl vienos iš šalių kaltės nėra kompensuojamos kitomis dienomis, nebent šalys susitartų kitaip.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė V. B. patyrė 75,00 Eur išlaidų sumokant žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (el. b. t. 1, b. l. 9). Ieškovės reikalavimą šioje dalyje patenkinus visiškai, paminėtos ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepriklausomai nuo to, ar prašoma priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ar turtu, ieškinio suma yra apskaičiuojama vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 3 p. nuostatomis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-259-520/2011). Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 59,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovė taip pat pateikė išlaidas advokato teisinei pagalbai patvirtinančius įrodymus viso 320,00 Eur sumai (el. b. t. 1 b. l. 179, el. c. b. priedo b. l. 4). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad iš esmės visa apimtimi ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas (pagrindinis ginčas kilo dėl išlaikymo formos, teismas parinko būtent ieškovės prašomą išlaikymo formą), taip pat įvertinus ieškovės tinkamą procesinį elgesį nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, yra pagrindas šioje dalyje nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir visa apimtimi paminėtą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, sumokėtą advokatui, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d.). Taigi atsižvelgiant į nurodytą, iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 395,00 Eur pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų (320,00 Eur advokato + 75,00 Eur žyminis mokestis).
Nagrinėjamu atveju priešieškinis tenkintas iš dalies. Iš esmės priešieškinis patekintas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (su nežymiomis korekcijomis). Todėl šioje dalyje priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo detalizacijoje nurodyta, kad išlaidos priešieškinio parengimo daliai sudaro 726,00 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu buvo reiškiami ir pasisakyta dėl 3 klausimų (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo), taigi patenkinus iš esmės vieną iš paminėtų reikalavimų advokato išlaidos šioje dalyje taip pat dalintinos iš trijų, kas sudaro 242,00 Eur sumą. Esant nurodytam, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 242,00 Eur atsakovo patirtų advokato išlaidų, taip pat 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už bendravimo tvarkos nustatymą. Taigi viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 317,00 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju teismas patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalims tenkanti mokėti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija 3,00 eurų sumos, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį ir priešieškinį iš dalies.
Nustatyti nepilnametės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 145/550 dalį Buto/patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šį turtą iki dukters pilnametystės.
Nustatyti tokią A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. Ieškovas, dirbdamas užsienio valstybėje laikino grįžimo į Lietuvą metu turi teisę su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., o nuolatinio gyvenimo Lietuvoje metu kas antrą (nelyginės savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. Tėvų bendru sutikimu galima keisti mėnesio savaitgalių tvarką, mėnesio dienų datas ar kiekį. Apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę SMS žinute ar el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo;
2. Tėvas turi teisę su dukra praleisti poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (liepos 6 d.); Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją); neporiniais metais Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.); Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.); Žolinę (rugpjūčio 15 d.); kiekvienais metais tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį); tėvas turi teisę dukrą paimti iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą nuo 10 val. ir grąžinti paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20:00 val. Šalys turi teisę sukeisti šventinių dienų šventimą, abiejų šalių sutarimu;
3. Tėvas buvimo atskirai laikotarpiu turi teisę kiekvieną dieną ne mažiau kaip pusė valandos su dukra bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;
4. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su kita kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja. Tėvas su dukra turi teisę praleisti ne mažiau kaip 2 mėnesius atostogų per metus, kuriuos gali praleisti nepertraukiamai arba dalimis. Tėvų atostogų su dukra laikas suderinamas kiekvienų mokslo metų pradžioje atsižvelgiant į mokinių atostogas.
5. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma, operatyviau informuoti kitą šalį, o visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką (ne vėliau kaip likus 2 dienoms) praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Praleistos dienos dėl vienos iš šalių kaltės nėra kompensuojamos kitomis dienomis, nebent šalys susitartų kitaip.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 395,00 Eur (trys šimtai devyniasdešimt penki eurai 00 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 317,00 Eur (trys šimtai septyniolika eurų 00 ct) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 59,00 Eur (penkiasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821), įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.