Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-24 · Civilinė byla Nr. 2A-259-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-24
Bylos Nr.
2A-259-520/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
Z. V.
Atsakovas
N. V.
Skolininkas
N. V.
Advokatai
Kristina Balevičienė
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-259-520/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4;75.7; 78.2.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant trečiojo asmens atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui N. V. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja AB DnB NORD bankas),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Z. V. 2009-03-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti, kad butas su rūsiu ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį nuosavybės teise priklauso jai ir atsakovui N. V.; priteisti iš atsakovo N. V. nepilnamečiam vaikui N. V., gimusiam 1993-08-05, išlaikymą turtu – ½ dalį atsakovui N. V. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančios ½ dalies buto su rūsiu ir garažu, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti jai iš atsakovo N. V. išlaikymą turtu - ¼ dalį atsakovui N. V. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančios ½ dalies buto su rūsiu ir garažu, esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovas N. V. 1996-05-22 –paskolos sutartį su papildymais su AB DnB NORD banku sudarė asmeniniais interesais ir ji nėra bendraskolė pagal šią paskolos sutartį, todėl išieškojimas vykdomas tik iš jos įkeisto turto bei skolininkui N. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ar iš atsakovui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje ar bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Po to ieškovė Z. V. patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo N. V. nepilnamečiam vaikui N. V., gimusiam 1993-08-05, išlaikymą turtu – ¼ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu ir garažu, esančių (duomenys neskelbtini), ir po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, paskirti ją nepilnamečiam vaikui priteisto turto ir piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja. Nurodė, kad ji su atsakovu 1986-03-15 sudarė santuoką, santuokoje jiems 1993-08-05 gimė sūnus N.. Su atsakovu santuokoje jie gyvena formaliai, nes 5 metus atsakovas nedirba, ji viena išlaiko šeimą, nepilnametį sūnų. Kadangi jos pajamos yra labai mažos, jų neužtenka šeimai aprūpinti, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas sūnui. Santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise jie įsigijo gamybinius – ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 1992 m. įsigijo butą su rūsiu ir garažu, esančius (duomenys neskelbtini). Jai ir atsakovui ¾ dalys buto su rūsiu ir garažu, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ¼ dalis – asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Sūnui išlaikyti kas mėnesį turi būti skiriama 1200 Lt: 500 Lt maistui, 350 Lt drabužiams, avalynei, 150 Lt mokyklinėms prekėms, 200 Lt laisvalaikiui, fiziniam ir dvasiniam ugdymui, todėl atsakovas turi teikti pusę nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, t. y. po 600 Lt kas mėnesį. Taip pat iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos – 21600 Lt ir periodinės išmokos po 600 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės – 18600 Lt, iš viso – 40200 Lt. Kadangi ¾ dalys buto su rūsiu ir garažu jai ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį, atsakovas neturi nuolatinio pajamų šaltinio ir nėra tikimybės, jog ateityje atsakovas turės tokių pajamų, išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas iš atsakovo turtu - ¼ dalimi buto su rūsiu ir garažo asmeninės nuosavybės teise priklausančio atsakovui, o likusi 7791,50 Lt išlaikymo dalis – po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. 1996-05-22 atsakovas sudarė paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu ūkininko veiklai plėsti, ji sudarant sutartį nebuvo bendraskolė, neprisiėmė įsipareigojimų bankui, davė sutikimą įkeisti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančius gamybinius pastatus. Šiuo metu trečiojo asmens vykdomas išieškojimas iš buto yra neteisėtas, nes atsakovas paskolos sutartį sudarė asmeniniais tikslais.

Žemesnės instancijos teismas

Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo N. V. nepilnamečiam vaikui N. V. 14100 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-03-29 iki 2010-03-03, 300 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-04 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę Z. V. nepilnamečiam vaikui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja, ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo turtu atmetė; reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir asmeninės atsakomybės nustatymo paliko nenagrinėtą, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 2074,13 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai ieškovė ir atsakovas augina nepilnametį sūnų N., gimusį (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, t. y. tai, jog atsakovas niekur nedirba, darbo neieško, jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ar areštuotas, tai, jog ieškovė teikia sūnui 600 Lt išlaikymą, nepilnametis sūnus ypatingų poreikių neturi, ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnamečiam sūnui išlaikyti kas mėnesį yra reikalinga 1200 Lt, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį bei 14100 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos ir 11 mėn. nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis geriau atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nei išlaikymo iš atsakovo priteisimas konkrečiu turtu, nes priteisus išlaikymą turtu nepilnamečiam vaikui tektų pareiga išlaikyti turtą, turtas pajamų neduos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui negarantuotų. Taip pat teismas nurodė, kad butas, kurio dalį ieškovė ir atsakovas prašo priteisti jų sūnui kaip išlaikymą, yra areštuotas ir pradėta šio turto pardavimo iš varžytynių procedūra, trečiasis asmuo nesutiko, kad buto dalis būtų perduota kaip išlaikymas nepilnamečiam vaikui, todėl vaiko interesai negali būti tenkinami neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus. Kadangi ieškovė atsiėmė reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir asmeninės atsakomybės nustatymo, todėl teismas šiuos reikalavimus paliko nenagrinėtus.

Šalies argumentai

Ieškovė Z. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad sprendimas neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų, Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 1 d. Atsakovas sutiko dėl įsiskolinimo priteisimo turtu, įsiskolinimo dydžiu, nesutiko tik su periodinių išmokų priteisimu, t. y. ji ir atsakovas buvo sutarę dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio. Dėl to teismas sprendimą nepagrįstai motyvavo tuo, kad ji neįrodė vaikui išlaikyti reikalingo dydžio, kad priteisus vaikui išlaikymą turtu bus pažeisti trečiojo asmens interesai, kad išlaikymas turtu nepilnamečiam vaikui neatitiktų teisingumo principo, nes 1200 Lt išlaikymas sūnui yra kaip tik toks, koks reikalingas tokio amžiaus vaikui, atitinka šiuo metu esančias prekių ir paslaugų kainas, ekonominę situaciją šalyje. Teismo išvada, jog byloje turi būti atsižvelgta į banko interesus, pažeidžia vaiko teises ir garantijas, įtvirtintas tarptautinės ir nacionalinės teisės normose, butas ir garažas bankui nėra įkeisti, byloje yra pateikti visi įrodymai apie atsakovo skolą bankui, įkeistą turtą, tačiau bankas dėl nesuprantamų priežasčių nerealizuoja savo įkeitimo teisės, o išieško skolą iš neįkeisto turto. Pagal CK 4.193 str. 1 d. bankas galėtų nukreipti išieškojimą iš neįkeisto turto tik tuomet, kai pardavęs daiktą varžytynėse gautų mažesnę sumą, negu jam priklauso. Priteisus išlaikymą turtu nepilnamečiam vaikui, būtų užtikrinta vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, o išlaikymo įsiskolinimo priteisimas pinigais negarantuoja, kad vaikas gaus tuos pinigus. Išlaikymo priteisimas iš atsakovo po 250 Lt realiai užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą, nes tokią sumą atsakovas galėtų mokėti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokia suma yra skiriama vaikui išlaikyti per mėnesį, ieškovės pajamos yra minimalios, todėl akivaizdu, jog ieškovė neskiria vaikui po 1200 Lt per mėnesį. Vaiko poreikiai priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir nuo vaiko ypatingų poreikių, asmenybės, sveikatos būklės. Ieškovė niekaip nepagrindė, kodėl ji apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 600 Lt, o nuo sprendimo priėmimo – po 250 Lt. Manytina, kad tokius skirtingus išlaikymo dydžius ieškovė nurodė tik todėl, kad galėtų iš atsakovo pareikalauti didesnės atsakovui priklausančio turto dalies. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji susitarė su atsakovu dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio, todėl teismas negalėjo šio susitarimo pakeisti, nes šalių susitarimas neturi pažeisti ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat vaiko interesų. Kadangi atsakovas nesutiko teikti vaikui po 250 Lt kas mėnesį, darytina išvada, jog šalys nesusitarė dėl išlaikymo dydžio ir formos, todėl CK 3.192 str. nebuvo pažeistas. Teismas teisingai nurodė, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas turtu pažeistų vaiko interesus, vaikas negautų realaus išlaikymo, nes turtas yra areštuotas ir išvaržomas. Be to, vaikui tektų pareiga išlaikyti turtą, nors vaikas pats neturi pajamų, o priteisus išlaikymą pinigais, vaikas turės teisę reikalauti išieškoti jam priklausančias sumas iš atsakovo turto. Turtas, kurį ieškovė reikalauja priteisti kaip išlaikymą, yra areštuotas, t. y. šiuo turtu negali būti disponuojama, todėl negali būti priimtas teismo sprendimas, pakeičiantis turto savininką. Ieškinys dėl turto pripažinimo kito asmens nuosavybe galėtų būti reiškiamas tik pagal CPK 603 str., tačiau toks ieškinys nėra pareikštas. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog jis neturi teisės nukreipti išieškojimo į neįkeistą turtą pagal CK 4.193 str. 1 d., nes šioje byloje negali būti keliamas klausimas dėl buto varžytynių pagrįstumo, antstolės patvarkymai dėl varžytynių yra įsiteisėję, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie pradėtas procedūras dėl skolos išieškojimo pagal CK 4 knygos XI skyriaus 4 skirsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės Z. V. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. priteisimo iš atsakovo N. V. turtu ir priteisė išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei Z. V. ir atsakovui N. V. santuokoje 1993-08-05 gimė sūnus N. V. (b. l. 6, 7), šalių santuoka nenutraukta. Šalys yra įgijusios gamybinius – ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-21). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-04-06 išrašuose nurodyta, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui N. V., garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui N. V. (b. l. 44-45, 46-47). 1996-05-26 paskolos sutartimi Nr.108 (su vėlesniais papildymais), sudaryta tarp trečiojo asmens AB DnB NORD banko (buvęs Lietuvos žemės ūkio bankas) ir atsakovo ūkininko N. V., buvo suteikta 70000 Lt paskola gamybiniams pastatams statyti ir įrengimams pirkti, pagal šią sutartį atsakovas N. V. įsipareigojo įkeisti nekilnojamąjį turtą – tvarto pastatus (b. l. 22-31). Iš 1996-05-22 turto įkeitimo sutarties matyti, kad bankui buvo įkeisti tvarto pastatai, pažymėti indeksais 1F1/p, 6F1/p, H1/p, 8F1/ž, 10G1/b, 11F1/ž, 12H1/p, 13H1/p, ir kiemo įrenginiai, sutartis yra pasirašyta ieškovės Z. V. ir atsakovo N. V. (b. l. 32). 1992-12-29 sutartimi atsakovas N. V. ir T. V. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią N. V. nupirko ¾ dalis, o T. V. – ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 51). Iš 1993-10-08 sutarties matyti, kad T. V. padovanojo savo broliui, atsakovui N. V., ¼ dalį buto su garažu, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Duomenų apie kitą santuokoje įgytą, ar šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nėra. Byloje nebuvo ginčijama, kad minėta ¼ dalis buto su garažu yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Šiuo metu yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš ieškovės ir atsakovo turto pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-02-27 išduotus vykdomuosius raštus dėl 28922,35 Lt skolos su palūkanomis ir delspinigiais, 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo nuo 2007-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš Z. V. ir N. V. solidariai AB DnB NORD bankui (b. l. 10-11), dėl 81223,43 Lt skolos su palūkanomis ir delspinigiais, 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo nuo 2005-05-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš Z. V. ir N. V. solidariai AB DnB NORD bankui (b. l. 8-9). Taip pat vykdomieji raštai buvo išduoti ir dėl priteistų iš atsakovo N. V. trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų (iš viso buvo priteista 1818,84 Lt bylinėjimosi išlaidų). Antstolė N. J. 2009-04-21 paskelbė pirmąsias varžytynes dėl N. V. priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, pradinė kaina buvo nustatyta 144 000 Lt (b. l. 48, 49). Pagal bylos duomenis butas nebuvo nupirktas, butas ir garažas yra areštuotas tam, kad būtų įvykdyti Širvintų rajono apylinkės teismo 2005-12-28 ir 2008-01-11 sprendimai.

Ieškovė Z. V. 2009-03-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo N. V. jų nepilnamečiam vaikui N. išlaikymą. Pradiniu ieškiniu ieškovė reikalavo, kad visas išlaikymas būtų priteistas turtu, tačiau po to patikslino ieškinį ir prašė priteisti išlaikymą mišria forma, t. y. prašė priteisti dalį išlaikymo turtu – ¼ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu ir garažu, esančių (duomenys neskelbtini), ir po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad su atsakovu santuokoje gyvena formaliai, nes 5 metus atsakovas nedirba, ji viena išlaiko šeimą, nepilnametį sūnų, bendro ūkio su atsakovu neveda. Kadangi jos pajamos yra labai mažos, jų neužtenka šeimai aprūpinti, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas sūnui, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymas turi būti priteistas butu, nes atsakovas išlaikymo sūnui pinigais nemokės, tai yra vienintelis būdas išsireikalauti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, atsakovas nerodo jokio noro rūpintis šeima, užmiršo savo pareigas, pareikštu reikalavimu ji siekia užtikrinti vaikui namus, nes verčiasi labai sunkiai (b. l. 130-131). Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaikyti kas mėnesį turi būti skiriama 1200 Lt: 500 Lt maistui, 350 Lt drabužiams, avalynei, 150 Lt mokyklinėms prekėms, 200 Lt laisvalaikiui, fiziniam ir dvasiniam ugdymui, todėl atsakovas turi teikti pusę nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, t. y. po 600 Lt kas mėnesį. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui ir dalies būsimų periodinių išmokų išieškojimo turtu iki sūnaus pilnametystės, nesutinka su reikalavimu priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 98). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį, t. y. priteisė iš atsakovo N. V. nepilnamečiam vaikui N. V. 14100 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-03-29 iki 2010-03-03, 300 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-04 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, o ne nekilnojamojo turto dalimi, geriau atitiks ir tenkins vaiko poreikius, nes priteisus išlaikymą turtu nepilnamečiam vaikui tektų pareiga išlaikyti turtą, turtas pajamų neduos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui negarantuotų. Taip pat teismas sprendimą grindė ir tuo, kad butas, kurio dalį ieškovė ir atsakovas prašo priteisti jų sūnui kaip išlaikymą, yra areštuotas ir pradėta šio turto pardavimo iš varžytynių procedūra, trečiasis asmuo nesutiko, kad buto dalis būtų perduota kaip išlaikymas nepilnamečiam vaikui, todėl vaiko interesai negali būti tenkinami neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nepilnamečio vaiko interesai yra prioritetiniai, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui atsakovo turto dalimi pažeis kreditoriaus (trečiojo asmens AB DnB NORD banko) interesus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu nebuvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turtu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime tiksliai nenurodė kokio dydžio išlaikymas yra reikalingas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti, apsiribojo nuoroda, kad teismų praktikoje nustatyta, jog vaiko būtiniausius poreikius galima patenkinti mažesnio dydžio išmoka nei 900 Lt ar 1200 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Lt, nenurodė, kokia dalis išlaikymo teks ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka iš dalies su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog atsakovas turi teikti didesnę išlaikymo dalį nei 300 Lt, tačiau nesutinka, kad turi teikti kas mėnesį 600 Lt išlaikymą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Ieškovė teigdama, kad vaikui yra reikalingas 1200 Lt išlaikymas, šių aplinkybių nepagrindė įrodymais. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad dėl vaiko sveikatos, jo tam tikrų gebėjimų yra reikalingas didesnis išlaikymas nei 800 Lt per mėnesį. Ieškovė apeliaciniame skunde didesnio išlaikymo reikalingumą argumentuoja tuo, kad yra krizė, kuri gali tęstis ilgai, prekių ir paslaugų kainomis, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo nustatyti, kad šalių nepilnamečiam vaikui buvo ir yra reikalingas didesnis išlaikymas nei 800 Lt. Dėl to nustatytina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti buvo ir yra reikalinga 800 Lt suma per mėnesį. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, nustatytina, kad didesnę išlaikymo dalį turi teikti atsakovas (500 Lt), nes ieškovės turtinė padėtis neleidžia teikti jai didesnio išlaikymo vaikui, kadangi jos pajamos yra minimalios, o atsakovas, būdamas sveikas, darbingas, nedirba, todėl jo pajamų neturėjimas nevertintinas kaip lygiavertė turtinė padėtis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė Z. V. dirba UAB „Širvintų sėklos“, už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-04-30 ji gavo 10727,78 Lt darbo užmokestį (b. l. 56), posėdžio metu paaiškino, kad gauna apie 800 Lt darbo užmokestį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos pažymos apie atsakovo N. V. valstybinį socialinį draudimą nuo 2006-07-01 iki 2009-06-30 matyti, kad atsakovas nuo 2007-05-10 buvo atleistas iš darbo UAB „Jonvabaliai“ ir po to nėra duomenų apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą (b. l. 89). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis buvo ūkininkas, šiuo metu nėra verslininkas, nes verslas yra žlugęs, ferma – užstatyta (b. l. 90). Atsakovas paaiškino pirmosios instancijos teismui, kad jis yra statybininkas, Širvintose nėra jokio darbo, jis yra psichologiškai palūžęs, į užsienį vykti dirbti yra per senas, paskutinį kartą dirbo 2006 m., firmos nebėra, dirbo meistru, negali eiti dirbti už 300 - 400 Lt kadangi sveikata nebe ta, skauda koją, darbo biržoje nesiregistruoja, nes garbė neleidžia, niekada neprašė darbo ištiesęs rankos (b. l. 131). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas dirba, gauna pajamų ir teikia išlaikymą vaikui.

Pagal CK 3.196 str. 1 d. teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.). Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2006). Tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvai turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, vaiko teisė į išlaikymą, užtikrinimą sąlygų, būtinų jo tinkamam vystymuisi, yra prioritetinė ir ji gali būti užtikrinta vaikui priteisinat išlaikymą turtu, kuris yra areštuotas, vykdomas priverstinis išieškojimas iš šio turto, t. y. nepilnamečio vaiko interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-96/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2005). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakovui turint reikšmingų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, vaiko interesai negali būti tenkinami maksimaliai, kitų kreditorių interesų visiškai nepaisant, tokia vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2003). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo mokumą, turimus įsiskolinimus trečiajam asmeniui, trečiojo asmens pasirinktą skolos išieškojimo būdą, daro išvadą, kad dalies atsakovo turto priteisimas vaikui, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų ir trečiojo asmens (kreditoriaus) interesų.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas nedirba, negauna pajamų, nėra duomenų, kad gaus nuolatines pajamas, yra skolingas trečiajam asmeniui. Taigi, priteisus išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis, vaiko interesai nebūtų apsaugoti, nes vaikas negaus pakankamo išlaikymo, kad būtų patenkinti jo poreikiai. Vienas iš svarbiausių vaiko poreikių yra būsto turėjimas, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad vaikas būstą praras, nes tėvai nesiima priemonių, kad būtų sumokėta trečiajam asmeniui skola, trečiasis asmuo nesiekia savo reikalavimų patenkinimo iš įkeisto turto, o reikalauja skolos išieškojimo iš skolininkų (vaiko tėvų) kito turto, o būtent iš buto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas. Trečiojo asmens nesutikimas, kad buto dalis, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, būtų priteista nepilnamečiam vaikui, yra nepagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta, vaiko interesai yra prioritetiniai, vaiko tėvai yra įkeitę trečiajam asmeniui kitą turtą, kuris nėra vaiko gyvenamoji vieta, trečiasis asmuo nesiima priemonių, kad būtų realizuotas įkeistas turtas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, konstatavo, kad skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą, hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo šioje byloje neteikė jokių įrodymų, kad pardavus vaiko tėvų įkeistą turtą nebus patenkinti jo reikalavimai. Taip pat trečiasis asmuo neteikė jokių įrodymų, kad bus apsunkintas skolos išieškojimas iš ¾ dalių buto ir garažo, jei vaikui bus priteista ¼ dalis buto su garažu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas yra trijų kambarių, t. y. bus galimybė realiai nustatyti naudojimosi butu tvarką, todėl ¾ buto dalių su priklausiniais pardavimas kitiems asmenims, nepažeis nei vaiko interesų, nei trečiojo asmens interesų. Priešingai, vaikui bus užtikrinta jo teisė į būstą. Be to, vaikas 2011-08-05 bus pilnametis ir pats galės rūpintis turtu savarankiškai, ieškovė gauna nuolatines pajamas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kurių pagrindu nesutinkama su apeliacinio skundo reikalavimu dėl išlaikymo dalies priteisimo turtu.

Ieškovė nurodė, kad ginčo buto su rūsiu rinkos vertė yra 127000 Lt, garažo vertė yra 2634 Lt. Tokie duomenys nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo turto vertės neginčijo, neteikė įrodymų, kad šio turto rinkos vertė yra kitokia. Dėl to sprendžiant išlaikymo priteisimą atsižvelgiama į šią turto vertę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas išlaikymo neteikė 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, tačiau sprendime neteisingai nurodė ieškinio padavimo datą, t. y. nurodė, kad skaičiuoja įsiskolinimą nuo 2006-03-29, o iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys buvo paduotas 2009-03-23 (b. l. 1), todėl įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2006-03-23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas įsiskolinimas, nėra apskųsta apeliaciniais skundais, todėl apeliacinės instancijos teismas į priteistiną išlaikymą turtu įskaičiuoja ir įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-03-23 iki 2009-03-23. Už laikotarpį nuo 2006-03-23 iki 2011-08-05 atsakovo išlaikymo dalis yra 32233,38 Lt, ¼ dalis minėto turto sudaro 32408,50 Lt, todėl darytina išvada, kad iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymas priteistinas tik turtu ir nėra faktinio ir teisinio pagrindo priteisti papildomai iš atsakovo išlaikymą dar ir periodinėmis išmokomis. Nežymus skirtumas tarp atsakovo teiktino išlaikymo ir priteistinos turto vertės vertintinas nepilnamečio vaiko naudai, nes atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Dėl to ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. tenkintinas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turtu ir netenkintinas reikalavimas dėl papildomų periodinių išmokų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir asmeninės atsakomybės nustatymo paliktas nenagrinėtas, paliktina nepakeista, nes nėra apskųsta apeliaciniais skundais.

Kadangi pakeista sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl pakeistina sprendimo dalis, kuria iš atsakovo valstybei priteista 531 Lt žyminio mokesčio. Kadangi bylose dėl išlaikymo priteisimo, nežiūrint į tai, ar prašoma priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ar turtu, ieškinio suma yra apskaičiuojama vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 3 p., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 180 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo N. V. nepilnamečiam vaikui N. V. priteistas 14100 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2006-03-29 iki 2010-03-03, 300 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-04 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turtu, panaikinti.

Priteisti iš atsakovo N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. atsakovui N. V. priklausančią 32408,50 Lt vertės ¼ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ¼ dalį pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (nenurodytas unikalus numeris).

Priteistą iš atsakovo N. V. valstybei 531 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 180 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis