- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-434-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01332-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis, Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „NI projektai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Uponor“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2254-467/2019 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NI projektai“ dėl avanso pagal rangos sutartį, kitų įmokų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Uponor“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NI projektai“ priešieškinį ieškovei D. M. dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė ieškovei priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NI projektai“ pagal rangos sutartį sumokėtą avansą – 38 849,92 Eur ir kitas atsakovei sumokėtas sumas – 1 124,59 Eur, 13 608,36 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisės aktų nustatyta tvarka savo sąskaita likviduoti arba pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės įrengtus šiuos daiktus (įrenginius): lauko kolektorių (vertikalų – tris giluminius zondus po 100 m (3 x 100 m.), ir horizontalų), kolektorinį šulinį bei įvadą į namo katilinę, nurodytus 2008 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte, 2009 m. kovo 23 d. lauko kolektoriaus priėmimo-perdavimo akte, 2008 m. gruodžio genplane su lauko kolektoriaus kasimo vieta; lauko kolektorių (vertikalų - tris giluminius zondus po 100 m (3 x 100 m.), ir horizontalų), nurodytus 2016 m. gruodžio 16 d. geodezinėje nuotraukoje ir geoterminių gręžinių sistemos pase; įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai nuo lauko kolektorių su priklausiniais (kolektoriniu šuliniu bei įvadu į namo katilinę) likvidavimo ar pašalinimo, teisės aktų nustatyta tvarka savo sąskaita atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo grunto ir gruntinio vandens užterštumo tyrimus (ekogeologinius tyrimus), siekiant nustatyti galimą grunto ir vandens užterštumą ir įvertinti jo galimą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, o nustačius užterštumą, per teismo nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, išvalyti užterštą gruntą ir gruntinį vandenį, keliantį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai; įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai nuo lauko kolektorių su priklausiniais (kolektoriniu šuliniu bei įvadu į namo katilinę) likvidavimo ar pašalinimo ir žemės sklypo užterštumo tyrimų atlikimo ir užteršto grunto ir gruntinio vandens išvalymo, teisės aktų nustatyta tvarka savo sąskaita atlikti (arba kompensuoti ieškovės sąskaita atliktus) aplinkos sutvarkymo darbus, nurodytus UAB „Aplinkos tvarkymo darbai“ parengtoje lokalinėje sąmatoje; leisti atsakovei per teismo nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisės aktų nustatyta tvarka savo sąskaita išmontuoti ir išsivežti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), visus atsakovės įrengtus daiktus (įrenginius), nurodytus 2009 m. kovo 23 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte, 2009 m. lapkričio 6 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte, 2009 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte ir 2010 m. sausio 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte: pirmo aukšto LK (Švedija) grindinio šildymo bei radiatorinę sistemą; šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą: šilumos siurblys IVT Greenline HT Plus E17/15, 300 ltr. boileris karštam vandeniui, recirkuliacijos siurblys karštam vandeniui; LK (Švedija) grindinio šildymo sistemą rūsio bei likusios patalpos pirmame aukšte; LK (Švedija) grindinio šildymo sistemos automatiką, konvektorių bei radiatorių; nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą atsakovei neišmontavus ir neišsivežus daiktų (įrenginių), įrengtų ieškovei nuosavybės teise priklausančiame pastate-gyvenamajame name, visi šie daiktai (įrenginiai) tampa ieškovės nuosavybe; priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2008-232-LG-100 tarp UAB „NI projektai“ (rangovo) ir R. Š. bei J. Š. (užsakovų) dėl pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimui skirto geoterminio gręžinio ir geoterminio šildymo sistemos įrengimo darbų. Užsakovai sumokėjo pagal rangos sutartį 38 849,92 Eur (134 141 Lt) avansą. 2014 metais buvo sudaryta minėto namo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria D. M. asmeninės nuosavybės teise nupirko namą ir žemės sklypą, taip pat perėmė visas užsakovų teises ir pareigas pagal minėtą rangos sutartį.
3. Atsakovė iki pat 2017 m. vis bandė įrengti geoterminio gręžinio ir geoterminio šildymo sistemą, tačiau to taip ir nepadarė. Nors atsakovė iš ieškovės išreikalavo rangos sutartimi nesulygtų sumų už tariamų gedimų šalinimą (1 124,59 Eur), tačiau geoterminio gręžinio ir geoterminio šildymo sistema taip ir nebuvo įrengta, dėl ko ieškovė šildymo sezono metu buvo priversta įsijungti elektrinį šildymą ir patirti papildomų su namo šildymu susijusių nuostolių. Be to, atsakovė užteršė ieškovei priklausantį žemės sklypą, suniokojo kraštovaizdį, iškasė jame daugybę duobių, paliko aplinkai kenksmingų medžiagų ir daiktų.
4. Ieškovė 2017 m. lapkričio 8 d. raštu nutraukė rangos sutartį dėl atsakovės kaltės ir pareikalavo grąžinti ieškovei pagal rangos sutartį sumokėtą avansą – 38 849,92 Eur (134 141 Lt) bei kitas atsakovei sumokėtas sumas, skirtas geoterminio gręžinio ir geoterminio šildymo sistemos įrengimui ir remontui, taip pat atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė užsakovai R. Š. bei J. Š. ir jų teisių perėmėja ieškovė.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „NI projektai“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad 2008 m. spalio 7 d. užsakovas R. Š. atsakovei pervedė rangos sutartyje numatytą 134 141 Lt (38 850 Eur) avansą, o atsakovė atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus, pristatė ir sumontavo įrangą, kas buvo įforminta darbų priėmimo – perdavimo aktais. Užsakovai pretenzijų dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų bei sumontuotos įrangos kokybės nereiškė nei perdavimo – priėmimo metu, nei vėliau. Įsigydama namą, ieškovė buvo susipažinusi su jame įrengta šildymo sistema, jos dokumentacija.
6. Ieškovė skundėsi šildymo sistemos efektyvumu, todėl atsakovė 2015 m. gruodžio 5 d. paprašė jos atsiųsti elektros energijos sąnaudas už kalendorinius metus, kad būtų galima įvertinti, ar jos nėra didesnės nei turėtų būti pagal namui apskaičiuotą energijos poreikį, tačiau ieškovė persiuntė netinkamus dokumentus ir atsakovei prašomos informacijos nepateikė.
7. 2015 m. gruodžio 18 d. atsakovės darbuotojai vyko ir ieškojo, kur yra kolektorinis šulinys, kurį užsakovai arba ieškovė neleistinai užvertė gruntu. Šulinys buvo rastas, atkastas, pažeidimų nenustatyta.
8. Problemos vėl iškilo 2016 m. lapkritį, todėl 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais atsakovės darbuotojai intensyviai ieškojo sistemos gedimo, tikrino, ar nėra pratekėjimo gręžiniuose. Problema buvo nustatyta dėl trečiojo asmens UAB „Uponor“ tiektų vamzdžių broko. Atsakovės sąskaita gedimas buvo pašalintas, įrengti nauji gręžiniai. Ieškovė pripažino, kad nuo 2016 m. gruodžio 23 d. šildymo sistema veikia.
9. 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovė ieškovės paprašė atsiųsti sklypo planą ir nuosavybės dokumentus naujų gręžinių įregistravimui. Tačiau ieškovė tinkamo formato dokumentų nepateikė, dėl ko nauji gręžiniai nebuvo įregistruoti, be to, tokios pareigos atsakovė ir neturėjo.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė iki pat 2017 m. vis bandė įrengti geoterminio gręžinio ir geoterminio šildymo sistemą, tačiau to taip ir nepadarė, nes darbai buvo atlikti. Atsakovė neneigia, kad sistemos naudojimo metu buvo nustatyti paslėptų darbų trūkumai, tačiau atsakovė juos ištaisė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės pagal rangos sutartį užsakovų sumokėtą avansą bei įpareigoti atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą ir žemės sklypą nuo visų atsakovės šiame name bei žemės sklype bei jo gelmėse įrengtų (įkastų) daiktų ir medžiagų bei sutvarkyti aplinką, t. y. atstatyti namą bei žemės sklypą į tokią būklę, kurios jie buvo iki rangos sutarties sudarymo, negali būti tenkinamas.
11. Atsakovės manymu, atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti atsakovei sumokėtus 1 124,59 Eur, nes pateikta 2014 m. lapkričio 21 d. sąskaita faktūra 1 108,36 Lt (321 Eur) sumai yra išrašyta ne ieškovei ir ne ieškovės apmokėta. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šildymo sistemos profilaktika turėtų būti atliekama nemokamai.
12. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo už permokėtą elektros energiją 2009-2017 metais atmestinas, nes praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, reikalavimas dėl žalos (nuostolių) priteisimo yra neįrodytas.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo UAB „Uponor“ pateikė atsiliepimą į šalių procesinius dokumentus, kuriame nurodė, kad nesutinka nei su ieškovės argumentais, nei su atsakovės dėstoma pozicija UAB „Uponor“ atžvilgiu. Paaiškino, kad UAB „Uponor“ nedalyvavo įrengiant ginčo geoterminio šildymo sistemą.Pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 081353 UAB „NI projektai“ iš UAB „Uponor“ 2008 m. spalio 29 d. įsigijo 5 vertikalius dvigubus vamzdžius geoterminiam šildymui Rock heating 40 2x100PEM PN8. Kitų detalių UAB „Uponor“ atsakovei nepardavė. Vamzdžių perdavimo metu UAB „Uponor“ nebuvo pareikštos pretenzijos dėl perduodamų vamzdžių kokybės. UAB „Uponor“ specialistai 2017 m. kovo 27 d. atvyko į vietą ir atliko preliminarų bandymą, kurio metu nustatytas galimas vamzdyno formos pažeidimas. Tai buvo nurodyta atsakovei 2017 m. kovo 27 d. rašte. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, klaidindama teismą ir ieškovę neva UAB „Uponor“ raštu patvirtino faktą, kad vamzdžiai yra su gamykliniu defektu. Bandymo metu nebuvo nustatytas vamzdžių gamyklinis defektas, o mechaninis(fizinis) išorinės zondo formos pažeidimas, kuris galėjo atsirasti tik arba montavimo metu, arba neteisingai jį eksploatuojant.
14. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu (neteisėtu) 2008 m. rugsėjo 30 d. rangos sutarties Nr. 2008-232-LG-100, sudarytos tarp atsakovo UAB „NI projektai“ ir R. Š. bei J. Š. (kurių teises perėmė ieškovė), vienašalį nutraukimą, įformintą ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. raštu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė rangos sutartį nutraukė nemotyvuotai, nesudariusi atsakovei galimybės pašalinti tariamus neįvykdymo trūkumus, todėl toks rangos sutarties nutraukimas vertintinas kaip neproporcingas ieškovės teisių gynybos būdas. Be to, atsakovė visus savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė: geoterminio šildymo sistema buvo įrengta tinkamai ir perduota užsakovams keliais perdavimo-priėmimo aktais; nei perdavimo metu, nei vėliau užsakovai dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo, geoterminio šildymo sistemos sutrikimų jokių pretenzijų atsakovei nereiškė; 2015 m. lapkritį atsirado nežymūs geoterminio šildymo sistemos sutrikimai, kuriuos atsakovė pašalino 2016 m. gruodį; geoterminio šildymo sistema sėkmingai veikia nuo 2016 m. gruodžio 23 d. Ieškovė neįrodė, kad po minėtos datos būtų likę kokie nors nepašalinti geoterminio šildymo trūkumai ar kad ieškovė negalėtų naudotis geoterminio šildymo sistema. Nei rangos sutartyje, nei jos sudarymo ir vykdymo metu galiojusiuose teisės aktuose nenumatyta atsakovės pareiga registruoti geoterminių gręžinių Žemės gelmių registre, todėl gręžinių neįregistravimo aplinkybė apkritai negali būti rangos sutarties nutraukimo pagrindu.
15. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. pranešime dėl rangos sutarties nutraukimo buvo aiškiai nurodytas rangos sutarties nutraukimo motyvas – rangos sutarties tinkamas neįvykdymas dėl atsakovės kaltės. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pranešime apie sutarties nutraukimą turi būti aiškiai išreikšta tik sutartį nutraukiančios šalies valia nutraukti sutartį ir tokios valios visiškai pakanka, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą sukeltų teisines pasekmes. Atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tinkamą sistemos veikimą. Rangos sutarties įvykdymo trūkumai atsakovei buvo nurodyti dar 2017 m. pradžioje ieškovės susirašinėjime su atsakove, todėl ji turėjo pakankamai laiko iki sutarties nutraukimo pašalinti arba bent jau pradėti šalinti ieškovės nurodytus trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino– pripažino negaliojančiu (neteisėtu) 2008 m. rugsėjo 30 d. rangos sutarties Nr. 2008-232-LG-100, sudarytos tarp atsakovės UAB „NI projektai“ ir R. Š. bei J. Š. (kurių teises perėmė ieškovė D. M.), vienašalį nutraukimą, įformintą ieškovės D. M. 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimu. Priteisė iš ieškovės atsakovei 5 327,90 Eur, o trečiajam asmeniui – 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė atliko rangos sutartyje numatytus darbus (pristatė ir sumontavo šildymo sistemos įrangą), kas buvo įforminta darbų priėmimo – perdavimo aktais. 2010 m. sausį užsakovai atliktus darbus priėmė be išlygų, pretenzijų dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų bei sumontuotos įrangos kokybės nereiškė nei perdavimo-priėmimo metu, todėl ieškovė be pagrindo tvirtino, kad atsakovė iki pat 2017 m. vis bandė įrengti geoterminio gręžinio ir geoterminio šildymo sistemą, tačiau to taip ir nepadarė.
10. Byloje pateiktuose dokumentuose (2017 m. vasario 8 d. rašte, 2016 m. gruodžio 27 d. elektroniniame laiške) ir teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad nuo 2016 m. gruodžio 23 d. šildymo sistema veikia, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės pagal rangos sutartį užsakovų sumokėtą avansą, t. y. visą užsakovų už geoterminio šildymo sistemą sumokėtą sumą, bei įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą ir žemės sklypą nuo atsakovės šiame name bei žemės sklype bei jo gelmėse įrengtų (įkastų) daiktų ir medžiagų bei sutvarkyti aplinką į iki rangos sutarties buvusią padėtį negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad užsakovų už šildymo sistemą sumokėtas 38 849,92 Eur dydžio avansas ieškovei negali būti priteistas ir CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes šiuo atveju avansas buvo pagrįstai sumokėtas sutarties pagrindu, kaip atlygis už šildymo sistemos įrengimą, taigi nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).
11. Sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė rangos sutartį nutraukė nepagrįstai ir kad toks rangos sutarties nutraukimas vertintinas kaip neproporcingas ieškovės teisių gynybos būdas. Pažymėjo, kad pranešime dėl nutraukimo, pateiktame praėjus beveik metams po geoterminio šildymo sistemos sutrikimų pašalinimo, ieškovė, nenurodydama konkrečių rangos sutarties įvykdymo trūkumų, geoterminio šildymo sistemos kokybinių trūkumų, iš anksto neįspėdama atsakovės apie ketinimus nutraukti rangos sutartį, nesudarydama atsakovei galimybės pašalinti rangos sutarties įvykdymo trūkumų, o nutraukdama rangos sutartį nedelsiant (nuo pranešimo gavimo dienos), akivaizdžiai pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą. Atsakovė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė – geoterminio šildymo sistema buvo įrengta tinkamai ir perduota užsakovams keliais perdavimo-priėmimo aktais, nei perdavimo metu, nei vėliau užsakovai dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo, geoterminio šildymo sistemos sutrikimų jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, todėl pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatas konstatavo, kad atsakovė visus savo įsipareigojimus, nurodytus rangos sutartyje, įvykdė tinkamai ir visa apimtimi – perdavė užsakovams tinkamai funkcionuojančią (be jokių trūkumų) geoterminio šildymo sistemą.
12. Paminėjo, kad 2009 m. kovo 23 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo akte yra nurodyta, jog atlikto lauko kolektoriaus slėgio bandymo metu sistemoje slėgis nepakito. Tai patvirtina, kad perdavimo metu geoterminio šildymo sistemos lauko kolektoriaus vamzdžiai buvo sandarūs, sistema laikė slėgį. Vadinasi, jeigu ieškovės 2015 m. lapkritį pastebėtas sutrikimas – kad sistema nelaiko slėgio – būtų egzistavęs geoterminio šildymo sistemos perdavimo metu, minėto bandymo rezultatai būtų buvę neigiami, o užsakovai slėgio nelaikymą sistemoje pastebėję iš karto. Bylos duomenimis nustatyta, kad profilaktinis geoterminio šildymo sistemos patikrinimas buvo atliktas 2010 m. gegužės mėn., 2011 m. liepos mėn. ir 2014 metais. Šių patikrinimų metu jokie geoterminio šildymo sistemos trūkumai ar veikimo sutrikimai nustatyti nebuvo. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovė gedimą aptiko tik 2016 m. gruodžio 16 d., ieškovės žemės sklype atkasusi visus tris įrengtus 100 m gylio zondus. Todėl aplinkybė, kad 2015 m. lapkritį (t.y. statybos darbams taikomo garantinio termino metu) atsirado atitinkami geoterminio šildymo sistemos sutrikimai – lauko kolektoriaus vamzdžių nesandarumas, lėmęs slėgio kritimą sistemoje, nesudaro pagrindo išvadai apie tokių trūkumų egzistavimą nuo pat sistemos įrengimo. Tokiu būdu, byloje esant nepaneigtiems įrodymams, kad atsakovė perdavė užsakovams tinkamai funkcionuojančią (be trūkumų) geoterminio šildymo sistemą, kuri be sutrikimų tinkamai funkcionavo iki 2015 m. lapkričio, nėra pagrindo daryti prielaidą apie 2015 m. lapkritį atsiradusių trūkumų egzistavimą nuo pat sistemos įrengimo, kuriais ieškovė grindžia savo teiginius apie rangos sutarties neįvykdymą. Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų neįvykdžiusi kokių nors savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, kurie būtų sudarę savarankišką ir pakankamą pagrindą rangos sutarties vienašaliam nutraukimui.
13. Ieškovės elektroniniai laiškai, siųsti atsakovei 2016 m. gruodžio – 2017 m. kovo mėnesiais (po to, kai atsakovė įrengė naujus gręžinius, t. y. pašalino trūkumus), rodo, kad ieškovė iš esmės reiškė pretenzijas atsakovei ne dėl netinkamo sistemos darbo, bet dėl atsakovės veiksmų šalinant trūkumus – teritorijos ir gerbūvio nesutvarkymo, želdinių atstatymo ir pan.
14. Iš 2015 m. lapkričio 13–16 dienomis vykusio susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad būtent tuo metu ieškovė pastebėjo, jog išsiplėtimo bakelyje sumažėjo skysčio, kas reiškė apie sistemoje krentantį slėgį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad toks sistemos veikimo sutrikimo požymis (sistemoje kritęs slėgis) būtų buvęs nustatytas anksčiau. Taigi, būtent 2015 m. lapkričio mėnuo laikytinas geoterminio šildymo sistemos veikimo sutrikimo (trūkumo) atsiradimo momentu.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, 2015 m. lapkritį pastebėjusi, kad išsiplėtimo bakelyje sumažėjo skysčio, pareikalavo ištaisyti trūkumus ir tokį reikalavimą reiškė tol, kol atsakovė sutrikimą pašalino (ištaisė trūkumą). Taigi, ieškovė pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punkte – pareikalavo neatlygintinai pašalinti trūkumus. Atsakovė trūkumus pašalino 2016 m. gruodžio mėn., geoterminio šildymo sistema toliau funkcionavo tinkamai, be sutrikimų, priešingai tvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl ieškovė, pasirinkdama šį savo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą neatlygintinai pašalinti trūkumus, bet vėliau, praėjus beveik metams po trūkumų pašalinimo, vienašališkai (nemotyvuotai) nutraukdama rangos sutartį dėl tariamo jos neįvykdymo, elgėsi neadekvačiai ir nesąžiningai, todėl teismas rangos sutarties vienašalį nutraukimą, įformintą pranešimu dėl nutraukimo, pripažino nepagrįstu ir negaliojančiu.
16. Ieškovė siekė nutraukti rangos sutartį CK 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes atsakovė nepašalino sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą. Kaip nepašalintus trūkumus ieškovė įvardijo dokumentacijos trūkumą, naujų gręžinių neįregistravimą, senų gręžinių nelikvidavimą, aplinkos nesutvarkymą ir nuostolių nekompensavimą. Taigi, ieškovė siekė nutraukti rangos sutartį ne dėl to, kad jos name įrengta geoterminio šildymo sistema neveikia ar veikia netinkamai, o dėl visai kitų priežasčių, kurios negali būti laikomos esminėmis. Rangos sutarties nutraukimas reikštų, kad ieškovė būtų pastatyta į ženkliai geresnę padėtį (kartu su užsakovais apie 10 metų naudojosi atsakovės sumontuota šildymo sistema, gavo iš to naudą, bet už minimą naudojimosi laikotarpį nieko nemokėtų), o atsakovė turėtų prisiimti ieškinyje prašomus priteisti nuostolius, taip pat jau yra patyrusi išlaidų, šalinant konstatuotus trūkumus, bei patirtų išlaidas, demontuodamas sistemą. Tokios pasekmės, kai viena šalis iš esmės nesąžiningai praturtėtų, o kita patirtų nuostolius, vertintinos kaip neproporcingos ir neadekvačios.
17. Iš pranešimo dėl nutraukimo matyti, kad rangos sutarties nutraukimo pagrindu ieškovė taip pat laikė ir aplinkybę, kad geoterminių gręžinių sistema nėra įregistruota Žemės gelmių registre, taip pat, kad užsakovams (ieškovei) nebuvo perduoti visi sistemos dokumentai (sistemos pasas, techninis projektas, gręžinių tikslios schemos ir pan.). Tačiau dar 2008 metais sudarytoje rangos sutartyje nebuvo numatyta atsakovės pareiga registruoti gręžinius. Tokia rangovo pareiga– registruoti gręžinius, numatyta tik nuo 2015 m. balandžio 3 d. įsigaliojusiame Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos apraše. Taigi, ieškovė atsakovės pareigą registruoti gręžinius kildina ne iš rangos sutarties, o iš vėliau įsigaliojusio teisės akto, dėl to nebuvo pagrindo teigti, kad buvo pažeista rangos sutartis, ir šiuo pagrindu rangos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
18. Ieškovės reikalavimas priteisti atsakovei sumokėtus 1 124,59 Eur netenkintas, nes ieškovės pateikta 2014 m. lapkričio 21 d. sąskaita faktūra 1 108,36 Lt arba 321 Eur sumai yra išrašyta ne ieškovei ir ne ieškovės apmokėta. Be to, nėra pagrįsto teisinio pagrindo teigti, kad šildymo sistemos profilaktika turėtų būti atliekama nemokamai.
19. 2016 m., kai ieškovė teigia sumokėjusi atsakovei prašomą priteisti 803,59 Eur sumą, jai galiojo tik garantija paslėptiems darbams bei konstrukcijoms. Ieškinio prieduose Nr.9 – 11 pateikti dokumentai yra išrašyti už darbus ir medžiagas, kurie nėra susiję su paslėptais darbais ir konstrukcijomis, todėl iš ieškovės buvo pagrįstai reikalaujama už juos atsiskaityti. Pažymėjo, kad ieškovė pagal jai pateiktą 2016 m. gruodžio 1d. sąskaitą 699,09 Eur sumai ir 2016 m. lapkričio 25 d. sąskaitą 300 Eur sumai nėra pilnai atsiskaičiusi, o ieškinio priede Nr. 10 pateiktas 2016 m. balandžio 1 d. atliktų darbų atlikimo aktas 55,66 Eur sumai iš viso nėra pinigų sumokėjimą ir ieškovės išlaidas patvirtinantis dokumentas.
Šalies argumentai
20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 13608,36 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji ir užsakovai patyrė 2009-2017 metais permokėdami už elektros energiją dėl to, kad netinkamai funkcionavo atsakovės įrengta geoterminio šildymo sistema. Teismas tokį ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė, nes praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), t. y. ieškinys šioje byloje pareikštas 2018 m. liepos 20 d. ir reikalavimams dėl 9 795,33 Eur žalos, atsiradusios iki 2015 m. liepos 20 d., atlyginimo taikytina senatis. Be to, pripažinus ieškovės vienašalį rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovės teisės į prašomų nuostolių atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
21. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo papildomai priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu trečiajam asmeniui priteisė tik dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi byla buvo sudėtinga, didelės apimties, trečiojo asmens pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, neviršijo Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintų rekomenduojamų priteisti dydžių, teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina visa likusi nepriteistų bylinėjimosi išlaidų suma - 2 480,50 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė) arba priimti naują sprendimą – ieškovės D. M. ieškinį tenkinti, o atsakovės UAB „NI projektai“ priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė rangos sutartį įvykdė tinkamai. Aplinkybę, kad sistema nuo pat pradžių buvo įrengta su trūkumais ir veikė netinkamai, patvirtina tokie byloje esantys įrodymai: 2008 m. rugsėjo 10 d. Komercinis pasiūlymas (t. 2, b. l. 109-112), liudytojo parodymai 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje, duomenys apie faktinį elektros energijos name suvartojimą (t. 1, b.l. 66-71, 72-75, 161- 182, 183-189), sistemos trūkumų faktas ir pobūdis – visų trijų giliai po žeme įkastų vertikalių 100 m ilgio vamzdžių (zondų) nesandarumas, tačiau teismas minėtų ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų visiškai nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. Teismo išvada, kad darbų atlikimo aktai patvirtina, jog atsakovė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai, yra nepagrįsta, nes jais patvirtinama ne atliktų darbų kokybė, o tik darbų perdavimas eksploatacijai, darbai buvo perduodami dalimis, todėl neįmanoma patikrinti visos sistemos veikimo, be to, užsakovai nėra specialistai ir jie negalėjo patvirtinti rangovo atliktų darbų kokybės.
16.2. Teismo išvada, kad užsakovai jokių pretenzijų rangovui niekuomet nereiškė, yra nepagrįsta, prieštaraujanti liudytojo parodymams, nes 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje liudytojas aiškiai patvirtino, kad pirmaisiais ir antraisiais metais užsakovai reiškė pretenzijas atsakovei.
16.3. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad sistemos trūkumai atsirado tik 2015 m. lapkričio mėnesį, kai ieškovė pastebėjo, jog išsiplėtimo bakelyje sumažėjo skysčio. Trūkumų pastebėjimo laikas nereiškia trūkumų atsiradimo laiko. Sistemos galimus trūkumus gali rodyti ne tik išsiplėtimo bakelyje sumažėjęs skystis, bet ir kiti požymiai: pernelyg didelės elektros sąnaudos. Minėtos teismo išvados nepagrįstumą patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė profilaktinius sistemos patikrinimus atliko ne tik 2010, 2011 ir 2014 metais, bet taip pat ir 2015 ir 2016 metais, ir trūkumų nenustatė netgi tuo metu, kai, anot teismo, sistemos trūkumai jau buvo atsiradę.
16.4. Teismo išvada, kad sistemos perdavimo metu sistema veikė tinkamai, yra nepagrįsta. Ji grįsta bandymu, atliktu ne sistemos perdavimo ir paleidimo metu, o tuo metu, kai sistema dar nefunkcionavo, nebuvo pajungta. Pažymi, kad minėtą teismo išvadą akivaizdžiai paneigia duomenys apie faktinį elektros energijos suvartojimą iš karto po sistemos perleidimo 2009 m. gruodį (t. 1, b.l. 66-71, 72-75, 161- 182, 183-189), kurie ženkliai viršijo atsakovės 2008 m. rugsėjo 10 d. Komerciniame pasiūlyme deklaruotą kiekį (t. 2, b.l. 109-112). Tačiau teismas sprendime šio prieštaravimo neišsprendė.
16.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė, įsigydama namą, žinojo apie sistemos trūkumus ir sistema atitiko ieškovės keliamus reikalavimus. Namas, kaip pirkimo objektas (dalykas), buvo šildomas, todėl tiek ieškovė, tiek užsakovai pagrįstai manė, kad namas neturi esminių trūkumų, dėl kurių namo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu sistema nebuvo sutarties pirkimo-pardavimo objektas (dalykas). Net jeigu sistema būtų buvusi sutarties dalyku, nors taip nėra, ieškovė vis vien nebūtų galėjusi duoti jokių patvirtinimų dėl jos kokybės,nes ieškovė nėra specialistė. Sutartyje nėra nuostatų, kuriomis ieškovė būtų patvirtinusi, kad atsakovė tinkamai įvykdė rangos sutartį ar kad ieškovė atsisakė atsakovės atžvilgiu pretenzijų ar reikalavimų dėl sistemos trūkumų.
16.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė 2016 m. gruodžio mėnesį tinkamai pašalino visus sistemos trūkumus, nes atsakovė nepateikė ir byloje nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Atsakovė po 2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų neįvykdė visų savo pareigų, kurias privalėjo įvykdyti pagal rangos sutartį ir galiojančių teisės aktų reikalavimus: atsakovės nepranešė ieškovei apie 2016 m. gruodžio mėn. atliktus darbus ir apie nustatytus sistemos trūkumus, neperdavė ieškovei 2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų pagal aktus, nepateikė ieškovei darbų atlikimą ir jų teisėtumą patvirtinančių dokumentų (techninio projekto, sistemos paso, schemų ir kitos galimos dokumentacijos). Atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo naujų gręžinių Žemės gelmių registre ir nelikvidavo senų gręžinių teisės aktų nustatyta tvarka (pagal likvidavimo projektą). Atsakovė taip pat neatliko žemės sklypo gerbūvio atstatymo darbų, neišvalė žemės sklypo nuo teršalų (etilenglikolio, kuriuo buvo pildoma sistema, ir kuris visas ištekėdavo į žemę), atsakovė nepateikė grunto ir vandens užterštumo tyrimų ataskaitos, patvirtinančios, kad žemės gelmės ir jose esantis vanduo nėra užterštas. Atsakovė nekompensavo ieškovei ir netgi nesusitarė su ieškove dėl nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl netinkamo geoterminio šildymo sistemos veikimo, kompensavimo. Atsakovė po naujų gręžinių įrengimo 2016 m. gruodžio mėn. neįvykdė Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-273 nurodytų savo prievolių (nepateikė naujai įrengtų gręžinių įrengimo techninio projekto, paso ir neįregistravo šio paso Lietuvos geologijos tarnyboje, nepateikė senų gręžinių likvidavimo techninio projekto ir nelikvidavo šių gręžinių teisės aktų nustatyta tvarka), dėl ko ieškovė negalėjo ir iki šiol negali naudotis sistema pagal paskirtį ir ja disponuoti.
16.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė rangos sutartį nutraukė nepagrįstai. Teismo argumentas, kad sistemos trūkumai buvo neesminiai, mažareikšmiai, yra nepagrįstas, nes dėl nustatytų trūkumų (slėgio nelaikymo) sistema neatliko pagrindinės savo funkcijos – nenaudojo žemės gelmių energijos namo šildymui ir karšto vandens ruošimui, atsakovė turėjo iš esmės iš naujo įrengti visiškai naujus visus tris vertikalius 100 m ilgio vamzdžius kitoje žemės sklypo vietoje, o ieškovė bei užsakovai patyrė milžiniškus nuostolius dėl elektros energijos name suvartojimo.
16.8. Teismo išvada, kad atsakovė, neįregistravusi gręžinių Žemės gelmių registre, rangos sutarties nepažeidė, yra nepagrįsta. 2008-2009 m. metais atsakovei įrengiant tris pirmus gręžinius užsakovų žemės sklype, atsakovės pareigą registruoti šiuos gręžinius Žemės gelmių registre numatė Žemės gelmių registro nuostatai ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės. 2016 m. gruodį atsakovei įrengiant tris naujus gręžinius ieškovės žemės sklype, minėtą atsakovės pareigą numatė jau ir Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašas. Taigi, atsakovė turėjo pareigą įregistruoti Žemės gelmių registre tiek senus, tiek naujus gręžinius, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.
16.9. Teismo išvada, kad rangos sutarties nutraukimas yra neproporcingas ir neadekvatus ieškovės teisių gynimo būdas, yra nepagrįsta. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės tik faktiškai ieškovės (užsakovų) patirtų nuostolių dalį (13 608,36 Eur) ir už sistemą, kuri niekuomet tinkamai nefunkcionavo, sumokėtą kainą (38 849,92 Eur).
16.10. Teismo išvada, kad ieškovės atliktas rangos sutarties nutraukimas buvo nemotyvuotas, yra visiškai nepagrįsta, nes ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. pranešime dėl rangos sutarties nutraukimo buvo aiškiai nurodytas rangos sutarties nutraukimo motyvas – rangos sutarties tinkamas neįvykdymas dėl atsakovės kaltės. Nurodyti sutarties nutraukimo motyvus (pagrindą) pranešime apie sutarties nutraukimą nėra būtina – tai yra šalies teisė, o ne pareiga.
16.11. Ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, o šią pareigą pažeidė atsakovė. Rangos sutarties įvykdymo trūkumai atsakovei buvo nurodyti dar 2017 m. pradžioje, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pašalinti arba bent jau pradėti šalinti ieškovės nurodytus trūkumus.
16.12. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė visą laiką mokėjo už sistemos profilaktiką ir kad atlikti darbai nebuvo susiję su paslėptais darbais ir konstrukcijomis.Tik viena atsakovės sąskaita (t. 1, b.l. 59) buvo išrašyta už šildymo sistemos profilaktiką, o visos kitos sąskaitos ir darbų aktai išrašyti už serviso tarnybos atvykimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek 2019 m. sausio 31 d. teismo posėdyje ieškovė patvirtino ir atsakovė neginčijo, kad 321 Eur sąskaita buvo išrašyta už ieškovei atliktus darbus ir apmokėta būtent ieškovės lėšomis. Teismas šuo atveju neatsižvelgė į tai, kad ieškovė patvirtino, jog 55,66 Eur sumą pagal 2016 m. balandžio 1 d. atliktų darbų aktą atsakovei sumokėjo, o atsakovė šios aplinkybės byloje ir neginčijo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ir neprašė priteisti jai visų 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. sąskaitose nurodytų sumų, o prašė priteisti jai tik faktiškai apmokėtą dalį (500 Eur ir 247,93 Eur).
16.13. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės į jos ir užsakovų turėtų nuostolių (elektros energijos išlaidų) atlyginimą. Teismas ieškovės reikalavimui dėl nuostolių priteisimo nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Iš atsakovės 2016 m. gruodžio 15 d. el. laiško ieškovei ir iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos atsakovės 2016 m. gruodžio 16 d. pretenzijos UAB „Uponor“ dėl geoterminio šildymo kolektoriaus gedimo, darytina išvada, kad sistemos trūkumus atsakovė nustatė ne anksčiau kaip 2016 m. gruodžio 16 d. dieną, o ieškinys šioje byloje pareikštas 2018 m. liepos 20 d. dieną, t.y. nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino. Teismas sprendime, taikydamas ieškinio senatį, ieškovės prašymo dėl senaties termino atnaujinimo neišsprendė ir dėl jo nepasisakė.
16.14. Pagal Teisių ir pareigų pagal rangos sutartį perleidimo sutartį (t. 1, b. l. 27-30) užsakovai perleido ieškovei visas užsakovų teises ir pareigas pagal rangos sutartį, taigi ir teisę reikalauti užsakovų patirtų nuostolių atlyginimo. Todėl teismo išvada, kad užsakovai nesuteikė teisės ieškovei reikalauti jų dėl rangos sutarties tinkamo neįvykdymo patirtų nuostolių atlyginimo, yra nepagrįsta.
16.15. Atsakovė priešieškinį dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareiškė pažeisdama CPK 143 straipsnį, po bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį išnagrinėjimo iš esmės. Dėl to teismas nepagrįstai rangos sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės pagal rangos sutartį sumokėtą avansą – 38 849,92 Eur atmestinas, nes vienašalis rangos sutarties nutraukimas pagrįstai teismo sprendimu pripažintinas negaliojančiu (neteisėtu). Ieškovė rangos sutartį nutraukė nemotyvuotai, nesudariusi atsakovei galimybės pašalinti tariamus neįvykdymo trūkumus ir taip pažeisdama bendradarbiavimo pareigą. Be to, atsakovė visus savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė. 2015 m. lapkritį atsiradusius nežymius geoterminio šildymo sistemos sutrikimus atsakovė pašalino 2016 m. gruodį ir geoterminio šildymo sistema toliau sėkmingai veikia. Ieškovė neįrodė, kad po 2016 m. gruodžio būtų likę kokie nors nepašalinti geoterminio šildymo trūkumai ar kad ieškovė negalėtų naudotis geoterminio šildymo sistema. Vienašalis rangos sutarties nutraukimas yra neproporcingas ieškovės teisių gynimo būdas.
17.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad 2009 m. kovo 23 d. Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas nepatvirtina lauko kolektoriaus tinkamumo (slėgio laikymo) tuo metu, kai sistema pradėjo funkcionuoti (buvo paleista), nes po aptariamo akto dar buvo atlikti grindinio šildymo sistemos automatikos, konvektorių bei radiatoriaus montavimo darbai (t. 1, b. l. 165). Ieškovės nurodomi darbai buvo atlikti namo viduje ir nėra susiję su laiko kolektoriaus įrengimo darbais.
17.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuostata dėl daiktų kokybės susijusi tik su namu, o jokių pareiškimų ar garantijų dėl šildymo sistemos tinkamo veikimo ir atitikimo ieškovės keliamiems reikalavimams užsakovai sutartyje nedavė. Akivaizdu, kad šildymo sistema yra sudedamoji namo, kaip nekilnojamojo daikto dalis.
17.4. Geoterminių gręžinių neįregistravimo Žemės gelmių registre aplinkybė negali būti rangos sutarties nutraukimo pagrindu, nes tokia atsakovės pareiga nebuvo nustatyta nei rangos sutartyje, nei jos sudarymo ir vykdymo metu galiojusiuose teisės aktuose, be to, gręžinių neįregistravimas netrukdo ieškovei naudotis geoterminio šildymo sistema. Ieškovė yra neteisi, teigdama, kad atsakovė privalėjo įregistruoti 2008 – 2010 m. įrengtą geoterminio šildymo gręžinį vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584, 9,21,25.2 punktų pagrindu. Minėti nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. liepos 14 d.) reglamentavo gręžinių bendrąja prasme, bet ne geoterminių gręžinių registravimą. Nei aptariami nuostatai, nei tuo metu galiojęs Žemės gelmių įstatymas nereglamentavo būtent geoterminio šildymo gręžinių įrengimo ir įregistravimo.
17.5. Ieškinio reikalavimas pašalinti iš ieškovės žemės sklypo arba likviduoti 2008- 2009 metais ir 2016 metais įrengtus lauko kolektorius (giluminius zondus) pagrįstai teismo atmestas, nes technologiškai neįmanoma fiziškai pašalinti lauko kolektorių iš žemės sklypo. Prievolė likviduoti nenaudojamus geoterminius gręžinius teisės aktų nustatyta tvarka tenka gręžinio savininkui, kuriuo yra ieškovė. Be to, 2016 metais įrengti gręžiniai gali būti nesudėtingai įteisinti (ieškovės sutikimu), todėl reikalavimas juos pašalinti ar likviduoti yra neadekvatus ir neproporcingas galimam ieškovės interesų pažeidimui.
17.6. Ieškinio reikalavimas įvertinti sklypo užterštumą bei išvalyti užterštą gruntą ir vandenį, pagrįstai teismo atmestas, nes jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 81 straipsnio 1 dalis). Nei rangos sutartyje, nei teisės aktuose nenumatyta atsakovės pareiga atlikti ieškovės žemės sklypo ar vandens tyrimus. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė būtų užteršusi ieškovės žemės sklypą.
17.7. Ieškinio reikalavimas sutvarkyti aplinką pagrįstai teismo atmestas, nes jis taip pat neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Be to, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys sklypo gerbūvio sugadinimą (neįrodyta žala) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir sklypo gerbūvio pablogėjimo. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų nei apie tai, kokios būklės buvo ieškovės žemės sklypas iki ginčo darbų atlikimo 2016 m. gruodį, nei po šių darbų atlikimo.
17.8. Ieškinio reikalavimas leisti atsakovei išmontuoti name įrengtus daiktus (sistemos dalis), o jų neišmontavus – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovės nepasiimtus daiktus, pagrįstai teismo atmestas. Restitucijos taikymas ieškovės prašomu būdu nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės padėtį, o ieškovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovės nepasiimtus daiktus neapmokėtas žyminiu mokesčiu.
17.9. Ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 13 608,36 Eur dydžio nuostolių atlyginimo už patirtas elektros energijos išlaidas pagrįstai teismo atmestas, nes teismas pagrįstai reikalavimams dėl 9 795,33 Eur žalos, atsiradusios iki 2015 m. liepos 20 d., atlyginimo taikė senatį. Neįrodyta esminė civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės neteisėti veiksmai. 13 608,36 Eur yra užsakovų bei ieškovės kartu per 2009-2017 m. laikotarpį sumokėtos elektros energijos išlaidos, o ne žala, patirta dėl tariamai netinkamo geoterminio šildymo sistemos veikimo. Ieškovė neįrodė, kad tuo metu, kai geoterminio šildymo sistema veikė su sutrikimais dėl sumažėjusio slėgio sistemoje, būtų patyrusi didesnes, nei įprastai, elektros energijos sąnaudas. Atsakovė nei prieš rangos sutarties sudarymą, nei vėliau nepateikė nei užsakovams, nei ieškovei jokių garantijų dėl geoterminio šildymo sistemos suvartojamo elektros energijos kiekio, todėl pretenzijos dėl tariamai didesnio nei užsakovai ar ieškovė tikėjosi rangos sutarties sudarymo metu suvartojamo elektros energijos kiekio turi būti reiškiamos UAB „Naujos idėjos“, nes ši bendrovė, o ne atsakovė, pateikė R. Š., ieškovės vertinimu, klaidinančią informaciją apie geoterminio šildymo sistemą. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad atsakovės sumontuotos geoterminio šildymo sistemos suvartojamas elektros energijos kiekis nebuvo didesnis, nei pagrįstai galėjo tikėtis užsakovai, sudarydami rangos sutartį, o ieškovė – įsigydama namą.
17.10. Ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės atsakovei sumokėtas sumas – 1 124,59 Eur pagrįstai teismo atmestas, nes ieškovė neturi teisės reikalauti pinigų sumų, kurių nėra sumokėjusi. Ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti jai pinigus, sumokėtus už jos pačios užsakytus darbus ir medžiagas, kurie nėra susiję su geoterminio šildymo sistemos įrengimo darbų trūkumų šalinimu.
17.11. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl teismo pareigos būti aktyviam pažeidimo ir įrodinėjimo naštos perkėlimo ieškovei, nes ieškovė atstovaujama advokato, kuris turi pareigą rinkti įrodymus ir įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Teismas net atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės tam, kad sudarytų galimybę ieškovei sutikslinti savo ieškinio reikalavimus ir pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl šildymo sistemos trūkumų.
18. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. 2017 m. kovo 27 d. bandymo metu nebuvo nustatytas vamzdžių gamyklinis defektas, o mechaninis (fizinis) išorinės zondo formos pažeidimas, kuris galėjo atsirasti arba montavimo metu, arba neteisingai jį eksploatuojant. Jei vamzdžių formos deformacija būtų buvusi gamybos metu, tai akivaizdžiai vizualiai būtų matoma priimant ir montuojant vamzdžius.
18.2. Iš 2008 m. gruodžio 23 d., 2009 m. kovo 23 d., 2009 m. lapkričio 6 d., 2009 m. lapkričio 10 d. ir 2010 m. sausio 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktų pagal atsakovo ir užsakovo pasirašytą Rangos sutartį matyti, kad geoterminės šildymo sistemos įrengimo darbai buvo atlikti, sistema buvo išbandyta ir veikė tinkamai, šiais aktais užsakovas R. Š. priėmė darbo rezultatus, nepareikšdamas jokių pretenzijų dėl jų kokybės.
18.3. 2010 m. gegužės mėn., 2011 m. liepos mėn. ir 2014 metais buvo atlikti sistemos patikrinimai, kurių metu geoterminio šildymo sistemos trūkumai ar veikimo sutrikimai nebuvo nustatyti. Tai paneigia apeliantės nepagrįstus teiginius, kad jau perdavimo metu (2008–2010 m.) geoterminio šildymo sistemos lauko kolektoriaus vamzdžiai nebuvo sandarūs, sistema nelaikė slėgio.
18.4. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo geoterminio šildymo sistemos gedimo priežasčių, todėl teismui nekilo pareiga pasisakyti ar analizuoti atsakovės ir trečiojo asmens argumentų, susijusių su atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimu, santykiais bei jų įtaka apeliantės ir atsakovės santykiams pagal rangos sutartį. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad aplinkybę, jog sistema nuo pat pradžių buvo įrengta su trūkumais ir veikė netinkamai, patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. visų trijų giliai po žeme įkastų vertikalių 100 m ilgio vamzdžių (zondų) nesandarumas, kurį pripažino tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo savo dokumentuose. Tokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos.
Šalies argumentai
19. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo minėtą papildomą sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovės UAB „NI projektai“ visas ieškovės D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad dėl 2019 m. liepos 1 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydama patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti, todėl panaikinus sprendimą ir patenkinus ieškinį, o priešieškinį atmetus, atitinkamai naikintinas ir papildomas sprendimas, o bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš ieškovės, o iš atsakovės.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad būtent apeliantės iniciatyva UAB „Uponor“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, itin sudėtingoje ir didelės apimties byloje. Nors bylos nagrinėjimo metu apeliantė nurodė, kad ginčo įrangos gedimo priežasties šioje byloje neįrodinės ir tai nėra šios bylos dalykas, tačiau neprašė UAB „Uponor“ pašalinti iš trečiųjų asmenų. Būtent dėl apeliantės veiksmų procese UAB „Uponor“ patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių nebūtų patyrusi, jei apeliantė nebūtų pareiškusi nepagrįstų reikalavimų, būtų laiku ir tinkamai įgyvendinusi savo procesines teises, todėl apeliantė turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas procesines pasekmes.
21. 2020 m. vasario 7 d. gautas trečiojo asmens prašymas priteisti 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
22. 2020 m. gegužės 26 d. gautas atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės atsakovei 1 633,50Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė rangos sutartį įvykdė tinkamai. Pasak apeliantės, teismo išvada, kad darbų atlikimo aktai patvirtina, jog atsakovė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai, yra nepagrįsta, nes jais patvirtinama ne atliktų darbų kokybė, o tik darbų perdavimas eksploatacijai, darbai buvo perduodami dalimis, todėl neįmanoma patikrinti visos sistemos veikimo. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
25. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
26. Byloje nustatyta, kad rangos sutarties dalyku esanti geoterminio šildymo sistema buvo įrengta ir perduota užsakovams keliais perdavimo – priėmimo aktais (t.1, b. l. 114, 115, 117, 152, 153, 165, 167). Užsakovai visus aukščiau nurodytus darbų perdavimo aktus pasirašė be išlygų. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. kovo 23 d. Lauko kolektoriaus priėmimo–perdavimo akte (t. 1, b. l. 115) nurodyta, kad atlikto bandymo metu sistemoje slėgis nepakito. Taigi, geoterminio šildymo sistema perdavimo metu veikė tinkamai, nes, priešingu atveju, slėgis sistemoje nesilaikytų ir užsakovai tai pastebėtų perdavimo metu.
27. Apeliantė taip pat teigia, kad paskutiniai darbai: grindinio šildymo sistemos automatikos, konvektorių bei radiatoriaus montavimo darbai, užsakovams buvo perduoti tik 2009 m. gruodį (t. 1, b. l. 165), tačiau tuo metu joks lauko kolektoriaus slėgio bandymas atliktas nebuvo, todėl 2009 m. kovo 23 d. Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas nepatvirtina lauko kolektoriaus tinkamumo (slėgio laikymo) tuo metu, kai sistema pradėjo funkcionuoti. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliantės nurodomi darbai buvo atlikti namo viduje, apeliantė nenurodo, kaip jie susiję su laiko kolektoriaus įrengimo darbais, kaip minėtais darbais galėjo būti pažeistas lauko kolektoriaus sandarumas, konstatuotas 2009 m. kovo 23 d. Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad šildymo sistema netinkamai veikė nuo jos perdavimo momento, yra nepagrįstas.
28. Pasak apeliantės, teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad sistemos trūkumai atsirado tik 2015 m. lapkričio mėnesį.
29. Byloje nustatyta, kad būtent 2015 m. lapkričio mėnesį apeliantė pastebėjo, kad išsiplėtimo bakelyje sumažėjo skysčio, kas reiškė apie sistemoje krentantį slėgį (t. 1, b. l. 119). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad toks sistemos veikimo sutrikimo požymis (sistemoje kritęs slėgis) būtų buvęs nustatytas anksčiau. Kaip jau minėta, apeliantė neįrodė, kad šildymo sistema netinkamai veikė jau nuo jos įrengimo. Ankstesni namo savininkai dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo, geoterminio šildymo sistemos sutrikimų atsakovui pretenzijų nereiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent 2015 m. lapkričio mėnesį laikė geoterminio šildymo sistemos veikimo sutrikimo (trūkumo) atsiradimo momentu. Priešingą išvadą pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu.
30. Apeliantė nesutinka, kad atsakovė 2016 m. gruodžio mėnesį tinkamai pašalino visus sistemos trūkumus, nes atsakovė nepateikė ir byloje nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Geoterminio šildymo sistemos veikimo sutrikimas atsakovės buvo pašalintas 2016 m. gruodžio mėn., atsakovei savo lėšomis įrengiant tris naujus gręžinius ir nuo to laiko geoterminio šildymo sistema toliau funkcionavo tinkamai, be sutrikimų, ką patvirtino ir ieškovė savo 2016 m. gruodžio 27 d. elektroniniame laiške, savo 2017 m. vasario 8 d. rašte ir savo paaiškinimuose 2019 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuriame patvirtino, kad po šildymo sistemos sutrikimo pašalinimo 2016 m. gruodį sąskaitos už elektrą sumažėjo ir ji nepastebėjo, kad būtų naudojamas ne geoterminis šildymas. Taigi, duomenų, kad šildymo sistema po 2016 m. gruodžio mėnesio būtų veikusi netinkamai byloje nėra., todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė ieškovės 2015 m. lapkritį nurodyto sistemos veikimo sutrikimo nepašalino ar kad toks ar kitas trūkumas atsirado vėliau, dėl ko ieškovei būtų neįmanoma naudotis geoterminio šildymo sistema.
31. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
32. Taigi, ieškovė pati pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – pareikalavo neatlygintinai pašalinti trūkumus. Atsakovė, kaip jau minėta, trūkumus pašalino, geoterminio šildymo sistema toliau funkcionavo tinkamai, be sutrikimų, priešingai tvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apeliantė 2019 m. sausio 31 d. teismo posėdyje patvirtino, kad sąskaitos už elektrą sumažėjo, o ji nepastebėjo sistemos sutrikimų. Todėl ieškovė, pasirinkdama savo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą neatlygintinai pašalinti trūkumus, bet vėliau, praėjus beveik metams po trūkumų pašalinimo, vienašališkai nutraukdama rangos sutartį dėl tariamo jos neįvykdymo, elgiasi nesąžiningai.
33. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju ieškovės elektroniniai laiškai, siųsti atsakovei 2016 m. gruodžio 12 d. ir 27 d., 2017 m. sausio 3 d., 9 d., 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. kovo 24 d., t. y. po to, kai atsakovė įrengė naujus gręžinius ir pašalino trūkumus, rodo, kad ieškovė iš esmės reiškė pretenzijas atsakovei ne dėl netinkamo sistemos darbo, bet dėl atsakovės veiksmų, šalinant trūkumus – teritorijos ir gerbūvio nesutvarkymo, želdinių atstatymo ir pan. 2017 m. lapkričio 8 d. Pranešime dėl rangos sutarties nutraukimo apeliantė taip pat nurodo rangos sutarties nutraukimo priežastis, kurios nėra susijusios su šildymo sistemos naudojimo galimybe: nepateikė rangos sutarties kopijos, įrodymų, patvirtinančių rangos sutarties tinkamą įvykdymą, neįregistravo geoterminių gręžinių sistemos Žemės gelmių registre. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė siekė nutraukti rangos sutartį ne dėl to, kad jos name įrengta geoterminio šildymo sistema neveikia ar veikia netinkamai, o dėl visai kitų priežasčių, kurios negali būti laikomos esminėmis. Apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad geoterminio šildymo sistema neįmanoma naudotis, nepasinaudojo teise teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo minėtoms aplinkybėms patvirtinti. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo priversta naudotis kita alternatyvia šildymo sistema, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas koklinės krosnies užsakymas, pasiūlymas ir nuotrauka nepatvirtina, kad būtent ieškovės name ir būtent 2015 metais buvo įrengta koklinė krosnis ir kad ja, kaip alternatyviu ar papildomu šilumos šaltiniu yra naudojamasi apšildant ieškovei priklausantį namą.
34. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie ieškovės veiksmai (reikalavimas sutaisyti šildymo sistemą neatlygintinai) reiškia, jog ji pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą ir išreiškė valią ginti savo teises reikalaujant pašalinti šildymo sistemos trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šildymo sistemos trūkumai buvo pašalinti, todėl ieškovė nebegali savo pažeistų teisių ginti kitais pirkėjo teisių gynimo būdais, nurodytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, t. y. ieškovė nebegali reikalauti nutraukti rangos sutartį ir taikyti restituciją, reikalauti įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą ir žemės sklypą nuo atsakovės šiame name, žemės sklype ir jo gelmėse įrengtų (įkastų) daiktų ir medžiagų bei sutvarkyti aplinką. Rangos sutarties vienašalis nutraukimas šiuo atveju yra neproporcingas ir neadekvatus ieškovės teisių gynimo būdas.
35. Jei apeliantė mano, kad atsakovė, šalindama sistemos trūkumus 2016 m., turėjo pareigą sutvarkyti teritoriją ir aplinką, tačiau to nepadarė, gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo ir pažeidimo pašalinimo (reikalauti atsakovės sutvarkyti teritoriją, sutvarkyti teritoriją savo lėšomis ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius ir pan.), nenutraukdama sutarties.
36. Apeliantė nesutinka, kad šildymo sistemos trūkumai buvo neesminiai, mažareikšmiai, nes dėl nustatytų trūkumų (slėgio nelaikymo) sistema neatliko pagrindinės savo funkcijos – nenaudojo žemės gelmių energijos namo šildymui ir karšto vandens ruošimui, atsakovė turėjo iš esmės iš naujo įrengti visiškai naujus visus tris vertikalius 100 m ilgio vamzdžius kitoje žemės sklypo vietoje, o ieškovė bei užsakovai patyrė milžiniškus nuostolius dėl elektros energijos name suvartojimo, nes faktiniai elektros energijos suvartojimo duomenys iš karto po sistemos perleidimo 2009 m. gruodį ženkliai viršijo atsakovės 2008 m. rugsėjo 10 d. Komerciniame pasiūlyme deklaruotą kiekį (t. 2, b. l. 109-112).
37. Patirtų nuostolių faktą ir sumą ieškovė grindžia ieškinio priede Nr. 12 pateikiamais J. Š. banko sąskaitos išrašais (mokėjimais elektros tiekėjui) (t. 1, b. l. 66–71) už 2009–2014 metus bei AB „Lesto“ duomenimis apie sumas priskaičiuotas ir sumokėtas už namui tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. (t. 1, b. l. 72–75). Apeliantė prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovės ir užsakovų patirtas išlaidas už elektros energiją. Toks apeliantės reikalavimas nepagrįstas. Ieškovės privalo įrodyti jos prašomos priteisti žalos dydį. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atliktų mokėjimų už elektros energiją dydis buvo susijęs su geoterminės šildymo sistemos gedimu, nėra aišku, kiek elektros buvo sunaudojama šildymui, o kiek – kitoms reikmėms, taip pat nėra aiškus skirtumas tarp esant šildymo sistemos sutrikimui faktiškai suvartotos elektros energijos kainos ir kainos, kurią, ieškovės nuomone, turėjo suvartoti tinkamai veikusi geoterminio šildymo sistema. Kaip jau minėta, ieškovė iš esmės nepateikė į bylą įrodymų, kad jos name buvo įrengta kita šildymo sistema arba šildymo prietaisai, kurie būtų naudojami tuo metu, kai geoterminio šildymo sistema veikė su sutrikimais. Taigi, apeliantė neįrodė, kad tuo metu, kai šildymo sistema veikė su sutrikimais ji būtų patyrusi didesnes, nei įprastai elektros energijos sąnaudas, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė dėl laikino geoterminio šildymo sistemos sutrikimo nuostolių nepatyrė. Be to, pripažinus ieškovės vienašalį rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisės į prašomų nuostolių atlyginimą.
38. Kitas apeliantės argumentas, kad atsakovė pažeidė rangos sutartį yra tai, jog atsakovė neįregistravo gręžinių Žemės gelmių registre. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga rangovui registruoti gręžinius numatyta tik nuo 2015 m. balandžio 3 d. įsigaliojusiame Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos apraše. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad pirkdama namą netikrino, ar gręžiniai yra įregistruoti Žemės gelmių registre, to nepadarė ir notarė, tvirtindama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, pats gręžinių neįregistravimo Žemės gelmių registre faktas netrukdė ir netrukdo ieškovei naudotis geoterminio šildymo sistema. Apeliantės reikalavimas pašalinti ar likviduoti 2016 m. įrengtus gręžinius, nes atsakovė nevykdė pareigos juos įregistruoti Žemės gelmių registre yra neproporcingas. Kaip minėta, šildymo sistema tinkamai veikia nuo 2016 m. gruodžio, atsakovė sutinka atlikti visus veiksmus, kurie reikalingi gręžinių įregistravimui, todėl reikalavimas demontuoti šildymo sistemą nėra adekvatus.
39. Pasak apeliantės, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi teisės į jos turėtų išlaidų (1124,59 Eur) atlyginimą, nes ji visą laiką mokėjo už sistemos profilaktiką ir kad atlikti darbai nebuvo susiję su paslėptais darbais ir konstrukcijomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros serija NIP1411 Nr. 024 (t. 1, b. l. 59), ji išrašyta už sistemos profilaktiką, o ne už sistemos gedimų paiešką ir šalinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad šildymo sistemos profilaktika turėtų būti atliekama nemokamai. 2016 m. vasario 1 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui (t. 1, b. l. 61) išrašyta už serviso tarnybos atvykimą, serviso tarnybos darbus, įrankių nuomą, špižinį dangtį važiuojamajai daliai, manometrą 4 bar, g/b žiedų elementus, aušinimo skystį, 2016 m. balandžio 1 d. atliktų darbų aktas (t. 1, b .l. 63) išrašytas už automatinį nuorintoją, aušinimo skystį, tvarkymo darbus, o 2016 m. lapkričio 25 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui – avansas už kolektoriaus remontą (t. 1, b. l. 64). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aukščiau paminėti darbai nesusiję su paslėptais darbais ir konstrukcijomis. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė geoterminio šildymo sistemos veikimo sutrikimą pašalino 2016 m. gruodžio mėn., savo lėšomis įrengiant tris naujus gręžinius, todėl nėra pagrindo teigti, kad ir kiti anksčiau vykdyti darbai, atlikti ieškovės prašymu, buvo susiję su paslėptais sistemos trūkumais – lauko kolektoriaus vamzdžių nesandarumu.
40. Apeliantė nurodo, kad atsakovė priešieškinį dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareiškė pažeisdama CPK 143 straipsnį, po bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį išnagrinėjimo iš esmės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė šalims iki 2019 m. kovo 20 d. pateikti teismui savo paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl nutartyje nurodytų aplinkybių ir ieškinio pagrįstumo. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai išaiškintos aplinkybės, susijusios su rangos sutarties nutraukimu ieškovės iniciatyva, o šalys skirtingai vertina rangos sutarties nutraukimo faktą ir pagrįstumą, todėl pasiūlė joms pateikti papildomus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus šiuo klausimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su rangos sutarties nutraukimu, laikė svarbiomis siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
41. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu:1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (143 straipsnio 2 dalis).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai – dėl avanso pagal rangos sutartį, kitų įmokų ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei rangos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir atsakovės priešieškinio reikalavimas – pripažinti rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, yra tarpusavyje susiję. Patenkinus priešieškinį, būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, be to, tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, todėl darytina išvada, kad šioje byloje nors ir atsakovė priešieškinį pateikė vėliau, tačiau jis turėjo būti nagrinėjamas kartu su pradiniu ieškiniu.
43. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dalis ieškovės pateiktų reikalavimų yra neapmokėti žyminiu mokesčiu (įvertinti sklypo užterštumą bei išvalyti užterštą gruntą ir vandenį, sutvarkyti aplinką, leisti atsakovei išmontuoti name įrengtus daiktus (sistemos dalis), o jų neišmontavus – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovės nepasiimtus daiktus), todėl ir taip negalėjo būti tenkinami.
44. Ieškovė byloje pateikė turtinį reikalavimą priteisti 38 849,92 Eur avansą pagal rangos sutartį, 1 124,59 Eur sumas, sumokėtas atsakovei, 13 608,36 Eur nuostolių atlyginimą, iš viso 53 582,87 Eur. Už minėtą turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis yra 1371,66 Eur. Kitiems ieškovės pateiktiems reikalavimams, kurie yra neturtinio pobūdžio, – atlikti veiksmus, susijusius su šildymo sistemos išmontavimu, grunto užterštumo įvertinimu ir išvalymu, aplinkos sutvarkymu ir kt., taikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame reglamentuota, kad kituose, CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose neišvardintuose ginčuose, taikomas 100 Eur žyminis mokestis. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už tokio prašymo pateikimą mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, ieškovei kilo pareiga sumokėti 75 procentus už pateiktą ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 1141 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Byloje pateikti 2018 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymai (t. 1, b. l. 84–85) patvirtina, kad ieškovė sumokėjo šią sumą. Už apeliacinį skundą ieškovės mokėtinas žyminis mokestis yra 1254 Eur (už 53 582,87 Eur turtinį reikalavimą – 1371,66 Eur, už neturtinio pobūdžio reikalavimus – 100 Eur, už prašymą atmesti priešieškinį dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu – 200 Eur, apeliacinis skundas taip pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl mokėtina suma sudaro 75 procentusž apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos). Byloje yra pateiktas 2019 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymas (t. 4, b. l. 99), patvirtinantis žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Taigi, ieškovė tinkamai įvykdė reikalavimą sumokėti tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. papildomo sprendimo
45. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. papildomo sprendimo, kuriuo iš ieškovės trečiajam asmeniui papildomai priteista 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėto apeliacinio skundo pagrįstumo nepasisako.
Dėl procesinės baigties
46. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir tinkamai atskleidė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, o galutinį sprendimą priėmė bylos duomenų visuma paremtomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija iš bylos duomenų sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
49. Atsakovė, prašydama priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AAF Nr. 546,2019 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 181, iš kurių matyti, kad patyrė 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovės priteisia 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai; Rekomendacijų 8.11 papunktis).
50. Trečiasis asmuo UAB „Uponor“, prašydamas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija 19, Nr. 198, 2020 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus į abu ieškovės pateiktus apeliacinius skundus ir į tai, jog suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisia 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai; Rekomendacijų 8.11 papunktis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės D. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NI projektai“ 1633,50 Eur, o trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Uponor“ – 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.