Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.1; 2.6.8.3.2; 2.6.8.3.4; 2.6.8.9; 2.6.1.2; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

2025 m. birželio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. I. ir V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-660-808/2024 pagal ieškovų K. I. ir V. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VDautomarket“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Brokera“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 20 975 Eur skolos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovai K. I. ir V. I. teigė, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VDautomarket“ neįvykdė įsipareigojimų, numatytų 2022 m. spalio 7 d. sudarytoje Prekių–paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekių–paslaugų teikimo sutartis).

3. Nurodė, kad atsakovė įsipareigojo ieškovams pagal jų pageidavimus organizuoti transporto priemonės pirkimą Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) ir pristatyti įsigytą automobilį į Lietuvą. Atsakovei nupirkus ieškovų pasirinktą automobilį ir jį pargabenus į Klaipėdos jūrų uostą, ieškovai buvo informuoti, kad gali atvykti jo atsiimti. Atvykus į nurodytą atsiėmimo vietą, atsakovės atstovas paaiškino, kad automobilio pardavėjas yra kitas juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), atstovaujamas UAB „Brokera“. Šis asmuo parduos ieškovams jų pasirinktą transporto priemonę už 7 700 Eur, todėl ieškovas šią sumą sumokėjo grynaisiais pinigais trečiajam asmeniui. Ieškovai teigė, kad atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė grąžins ieškovams 20 975 Eur pagal išankstinę sąskaitą už nesuteiktą paslaugą, kadangi atsakovė ieškovams automobilio nenupirko. Todėl atsakovė neįvykdė įsipareigojimo perduoti automobilio ieškovams ir ji privalo grąžinti 20 975 Eur, kurią ieškovai atsakovei buvo sumokėję pagal Prekių–paslaugų teikimo sutartį.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad gavusi apmokėjimą iš ieškovų, ji sumokėjo už automobilio įsigijimą JAV aukcione iš savininko . (duomenys neskelbtini). Visi įsipareigojimai ieškovui buvo įvykdyti tinkamai. Automobilis buvo pristatytas į Klaipėdos jūrų uostą. Ieškovai atsiskaitė už atsakovės suteiktas paslaugas. Jokio pažado ar susitarimo grąžinti pinigus už automobilį nebuvo. Automobiliui atvykus į Klaipėdos jūrų uostą, atsakomybė už tolimesnį disponavimą automobiliu perėjo ieškovams. Ieškovo santykiai su (duomenys neskelbtini) susiklostė dėl jo paties sprendimų, priimtų po automobilio atgabenimo. Atsakovė Prekių–paslaugų teikimo sutarties sąlygas įvykdė tinkamai, todėl nėra skolinga ieškovams.

5. Ieškovai dublike nurodė, kad atsakovė pažeidė Prekių–paslaugų pirkimo sutartį, nes neturėdama nuosavybės teisės į automobilį, negalėjo jos perleisti ieškovams, todėl šie buvo priversti papildomai sumokėti tikrajam savininkui (duomenys neskelbtini). Ieškovai neįsipareigojo atsakovei mokėti jokių kitų sumų, išskyrus muito mokesčius, kurie buvo apmokėti atskiru žodiniu susitarimu. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Prekių–paslaugų pirkimo sutartį – t. y. pati nupirkusi automobilį JAV aukcione, jį pristačiusi į Lietuvą ir suteikusi išmuitinimo paslaugas – ji privalėjo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po apmokėjimo pateikti ieškovams PVM sąskaitą faktūrą bendrai 25 555 Eur sumai.

6. Atsakovė triplike nurodė, kad automobilio įsigijimo dokumentai visada gabenami kartu su automobiliu (jo viduje) ir perduodami pirkėjui kartu su transporto priemone. 2022 m. spalio 12 d. ieškovas pateikė deklaraciją valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ dėl automobilio registracijos. Tai įrodo, kad automobilis ieškovui buvo perduotas nuosavybėn. Tarp ieškovų ir (duomenys neskelbtini) sudaryta PVM sąskaita faktūra neįrodo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties buvimo. Atsakovė neturėjo įsipareigojimo vykdyti muito procedūrų ir jų nevykdė. Ieškovų pretenzija dėl PVM sąskaitos faktūros negavimo yra nepagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovei negali kilti atsakomybė iš trečiųjų šalių sukurtų sutartinių santykių. Ieškovai nelaikytini nukentėjusia šalimi dėl atsakovės veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti apie automobilio nupirkimą JAV aukcione, transporto priemonės atgabenimą į Lietuvą. Teismas nurodė, kad nepaneigtas faktas, jog ieškovas perėmė automobilį, už jį ir tarpininkavimo paslaugas atsiskaitė, ir juo naudojosi. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai įsigijo norimą prekę, atitinkančią jų lūkesčius ir poreikius.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas asmeniškai pasirašė Prekių–paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu vykdė atsiskaitymus. Teismo vertinimu, sutarties įgyvendinimo būdas – šalių susirašinėjimas iki sutarties sudarymo ir atlikti finansiniai mokėjimai – tik patvirtino tai, jog ieškovų valia sudaryti šią sutartį buvo aiškiai išreikšta. Teismo vertinimu, laisva valia sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties fakto kvestionavimas, remiantis neva netinkamu informavimu, nepagrįstas. Pats ieškovas atliko realius veiksmus, patvirtinančius automobilio pirkimą, naudojimąsi juo ir mokėjimų, susijusių su jo įsigijimu, ir atgabenimu vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės rodo, jog ieškovas siekia kompensuoti automobilio įsigijimo sąnaudas ar jų dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai K. I. ir V. I. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad apeliantai yra vartotojai, o šalių sudaryta Prekių–paslaugų teikimo sutartis šiuo atveju laikytina vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi apeliantai yra fiziniai asmenys, kurie automobilį pirko savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti iš verslininkės – atsakovės. Todėl atsakovei taikytina pareiga tinkamai informuoti apeliantus apie automobilio nuosavybės perėjimą ir kitus su transportavimu susijusius mokėjimus. Atsakovė yra profesionali transporto priemonių įgijimo ir gabenimo iš JAV specialistė. Todėl, apeliantams ketinant įsigyti automobilį asmeniniams vartojimo poreikiams, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų, vertinant apeliantų nurodytas aplinkybes dėl galimai nesąžiningų atsakovės veiksmų, kai iki Prekių–paslaugų teikimo sutarties sudarymo apeliantams nebuvo pateikta visa informacija apie automobilio nuosavybės perėjimo aspektus.

10.2. Teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje. Taigi, nustatęs pirmiau aptartą teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad vartojimo sutarties sąlygos šalių nebuvo individualiai aptartos, teismas ex officio turėjo spręsti dėl tokios sutarties sąlygų sąžiningumo.

10.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neištyrė svarbių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių, jog atsakovė neturėjo teisės perleisti apeliantams automobilio nuosavybės teisės, o apeliantams apie tai tapo žinoma tik po Prekių–paslaugų teikimo sutarties sudarymo atgaline data. Dėl to apeliantai turėjo savarankiškai spręsti automobilio nuosavybės įgijimo klausimą su trečiuoju asmeniu – UAB „Brokera“, todėl atsakovė negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusia sutartį.

10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad apeliantai esą kvestionuoja laisva valia sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį, ir būtent tai neva sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Tačiau apeliantas šią sutartį sudarė tikėdamasis, kad atsakovė perduos jam nuosavybės teisę į automobilį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas automobilio nuosavybės teisės priklausymą CELOSTA LTD iki jos perleidimo apeliantui pagal 2022 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. . (duomenys neskelbtini), turėjo pasisakyti dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad minėta aplinkybė ir jos teisinis vertinimas turi esminę reikšmę sprendžiant, ar atsakovė tinkamai vykdė Prekių–paslaugų teikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus apeliantų atžvilgiu, teismas negalėjo apsiriboti formaliu vertinimu, jog sutartis buvo sudaryta apelianto laisva valia.

10.5. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagrindžia ir tai, kad skundžiamame sprendime nėra pasisakyta apie byloje pateiktus duomenis, pagrindžiančius, kad atsakovė ne tik neperdavė automobilio nuosavybės teisės apeliantams, tačiau taip pat netinkamai apskaitė atsakovei pervestas lėšas dėl automobilio pirkimo JAV aukcione ir apskritai neatliko automobilio transportavimo iš JAV. Todėl pagal atsakovės 2023 m. gegužės 3 d. išankstinę sąskaitą Nr. . (duomenys neskelbtini) apeliantų atsakovei pervesta 20 975 Eur suma yra atsakovės disponuojama nepagrįstai ir turi būti grąžinta apeliantams. Nei už šią sumą, nei už 2022 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo raštelyje nurodytus 4 580 Eur atsakovė iki šiol nėra išrašiusi apeliantams PVM sąskaitos faktūros, nors pagal teisės aktus privalo tai padaryti.

10.6. Advokatų bendrijos „Consultax“ išvadoje pažymima, kad atsakovė automobilių sandoryje su apeliantais veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Todėl atsakovės 2022 m. spalio 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. . (duomenys neskelbtini) su priedu yra neteisinga ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ši išvada objektyviai pagrindžia, kad atsakovė automobilio sandorio tinkamai neapskaitė nei savo apskaitoje, nei santykiuose su apeliantais. Be to, atsakovė apskritai nedalyvavo automobilio pargabenimo iš JAV ir jo išmuitinimo Klaipėdos jūrų uoste procese, kadangi už uosto paslaugas, konteinerio prastovas ir kitus mokesčius sumokėjo apeliantams nežinomas juridinis asmuo – UAB „Otras“.

10.7. Apeliantai ieškinį atsakovei pateikė 2023 m. balandžio 18 d., byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Į bylą teikta daug įrodymų. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas tik 2024 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 1,5 metų. Dėl ilgos bylos trukmės ir didelės apimties įrodymų dalis jų liko neįvertinta, todėl bylos esmė nebuvo atskleista. Skundžiamas sprendimas sudaro 10 puslapių, tačiau motyvuojamoji dalis prasideda tik 7 puslapio pabaigoje ir užima vos vieną puslapį. Toks santykis tarp aprašomosios ir motyvuojamosios dalių rodo, kad teismas neįvertino visų byloje pateiktų duomenų. Sprendime nurodytos aplinkybės liko neanalizuotos bendrame bylos kontekste, o motyvai – neišsamūs ir teisiškai nepagrįsti. Nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino taikytinus teisės aktus. Teisinis reglamentavimas sprendime pateiktas selektyviai ir nesusietas su byloje analizuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi motyvuojamoji dalis tesudaro vieną puslapį, sprendimas laikytinas nemotyvuotu. Tai sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

11. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė UAB „VDautomarket“ prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino vartotojų informavimo pareigos įvykdymą. Ieškovas pats patvirtino, kad automobilį ketino naudoti verslo reikmėms (tai patvirtina ir remonto sąskaitos, apmokėtos UAB „. (duomenys neskelbtini)“, kurios vadovai yra patys ieškovai). Apeliantai abstrakčiai kvestionuoja tariamos, tačiau neįvardintos, „mistinės“ sutarties sąlygų pažeidimus, nors tarp šalių buvo sudaryta tik viena – Prekių–paslaugų teikimo sutartis. Apeliantai nepateikė nei konkrečių argumentų dėl šios sutarties nesąžiningumo, nei reiškė reikalavimo ją pripažinti negaliojančia.

11.2. Visi įsipareigojimai pagal šalių sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį buvo tinkamai įvykdyti – automobilis už ieškovų lėšas buvo nupirktas JAV aukcione, pargabentas į Klaipėdos jūrų uostą ir perduotas ieškovui. Ieškovas priėmė transporto priemonę, už ją atsiskaitė, pats pateikė dokumentus valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ ir gavo leidimą laikinai dalyvauti eisme. Atsakovė už suteiktas paslaugas išrašė 200 Eur PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovas pasirašė, apmokėjo ir jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovai turi specialių žinių dėl sutarčių sudarymo ir apskaitos dokumentų tvarkymo, todėl jiems taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į tai, jie suprato Prekių–paslaugų teikimo sutarties turinį ir teisines pasekmes.

11.3. Ieškovas pateikė ieškinį tik po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi dėl tikrosios automobilio kainos deklaravimo. Ieškinys pateiktas 2023 m. balandžio 18 d., mokesčių deklaravimo laikotarpiu, praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo automobilio įsigijimo, o tai rodo, jog ieškovai šių aplinkybių nelaikė savo teisių pažeidimu. Ieškovų santykiai su (duomenys neskelbtini) ir UAB „Brokera“ buvo dvišaliai – atsakovė juose nedalyvavo, todėl kildinti atsakomybes iš jų nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl automobilio nuosavybės teisės perleidimo (duomenys neskelbtini).

11.4. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė atliko transporto priemonės išmuitinimo procedūrą, todėl tikėtina, jog tai padarė patys ieškovai arba jų pasitelkti tarpininkai, gal būt UAB „Brokera“ ar (duomenys neskelbtini). Atsakovė pati neturėjo nei pareigos, nei galimybių gabenti krovinius jūra, todėl pagrįstai naudojosi kitų asmenų paslaugomis, juolab, kad Prekių–paslaugų teikimo sutartis to neribojo. Be to, 2022 m. liepos 21 d. UAB „Otras“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas pardavėjas UAB „Translaiva“ ir pirkėjas UAB „Otras“ žymi šių subjektų tarpusavio mokėtinus įsipareigojimus.

11.5. UAB „Findigo“ konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad atsakovė tinkamai apskaitė ūkines finansines operacijas pagal sutartinius santykius su ieškovais. UAB „Findigo“ pateikė ir papildomą paaiškinimą, kad atsakovė veikė kaip atsiskleidęs tarpininkas. Pagrindas apskaitymui yra atsakovės gauta kompensacija už patirtas išlaidas ir tarpininkavimo paslaugą, už kurias ieškovas yra sumokėjęs pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl atsakovė tinkamai įformino tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisnius santykius. Ieškovai veikė su atsakove sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties pagrindu, pagal ją įvykdyti atsiskaitymai, taigi pirmosios instancijos teismas pagristai nusprendė, jog šalys įgyvendino laisva valia sudarytos sutarties sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovas K. I. ir atsakovė UAB „Vdautomarket“ 2022 m. spalio 7 d. sudarė Prekių–paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pavedimo pagrindu įsipareigojo ieškovui nupirkti automobilį iš JAV aukciono ir pristatyti jį ieškovui ne vėliau kaip per 180 dienų nuo pirkimo dienos (Prekių–paslaugų teikimo sutarties 3.1 punktas). Iš 2022 m. balandžio 19 d. šalių susirašinėjimo telefonu matyti, kad ieškovas išsirinko konkretų automobilį, o atsakovė jį nupirko JAV aukcione (t. 1, b. l. 51, 61). Ieškovams išsirinkus norimą įsigyti automobilį, atsakovė elektroniniu paštu pateikė 2022 m. gegužės 3 d. išankstinę sąskaitą Nr. . (duomenys neskelbtini), kurios sumą sudarė 20 975 Eur (t. 1, b. l. 4). Iš 2022 m. gegužės 4 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB bankas“ mokėjimo nurodymų Nr. . (duomenys neskelbtini) ir Nr. . (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovai atsakovei sumokėjo 20 975 Eur pagal minėtą išankstinę sąskaitą (t. 1, b. l. 6, 7). Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių byloje ginčo nėra.

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovų įsigytas automobilis buvo pargabentas į Klaipėdos jūrų uostą (t. 1, b. l. 83, 135). 2022 m. spalio 7 d. atsakovė pateikė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu, kurios pagrindu ieškovas atsakovei sumokėjo 200 Eur už tarpininkavo paslaugas (t. 1, b. l. 18, 19). Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2022 m. spalio 7 d. išsiėmė leidimą automobiliui (duomenys neskelbtini) dalyvauti eisme trumpalaikiu laikotarpiu – nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. spalio 7 d. (t. 1, b. l. 148).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 7 d. ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Brokera“, atstovaudama (duomenys neskelbtini), pasirašė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas pagal ją trečiajam asmeniui UAB „Brokera“ sumokėjo 7 700 Eur už automobilį . (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16, 17). 2022 m. spalio 12 d. ieškovas deklaravo automobilio pirkimą iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116, 117).

Dėl vartojimo sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo

17. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįvertino, kad apeliantai yra vartotojai, o šalių Prekių–paslaugų teikimo sutartis turi vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties požymių.

18. Atsakovė atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog informavimo pareiga buvo įvykdyta. Ieškovas pats nurodė, kad automobilis buvo skirtas verslo reikmėms (tai patvirtina ir remonto sąskaitos UAB „. (duomenys neskelbtini)“), todėl jis nebuvo įsigytas asmeniams ieškovų poreikiams.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 20, 25 punktai).

20. Kasacinio teismo praktikoje remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktas). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiai bylai aktualiu klausimu, pažymi, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, pirkę automobilį asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Ieškovas pirko automobilį per atsakovę, vykdančią verslo veiklą, susijusią su automobilių pardavimo tarpininkavimo paslaugų teikimu (t. 1, b. l. 32). Nors atsakovė ir teigia, kad neva ieškovas automobilį naudos versle ir šias aplinkybes patvirtina tai, kad už jo remontą sumokėjo UAB „. (duomenys neskelbtini)“, kurio vadovai ir yra ieškovai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios atsakovės nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Įvertinusi Prekių–paslaugų teikimo sutartį teisėjų kolegija pažymi, kad ši sutartis yra sudaryta tarp ieškovo, kaip fizinio asmens ir atsakovės, kaip verslo subjekto, o ne UAB „. (duomenys neskelbtini)“. Todėl šios atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos taip lyg Prekių–paslaugų teikimo sutartis būtų buvus sudaryta tarp dviejų verslo subjektų. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai yra vartotojai, o atsakovė – verslininkė, todėl šalis siejusi Prekių–paslaugų teikimo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnis).

Dėl verslininkui (atsakovei) tenkančios vartotojų (ieškovų) informavimo pareigos

22. Apeliantai nurodo, kad atsakovė, kaip profesionali paslaugų teikėja, privalėjo suteikti aiškią informaciją apie automobilio nuosavybės perėjimą ir galimus papildomus mokėjimus. Teismas turėjo aktyviai vertinti galimai nesąžiningus atsakovės veiksmus, kai visa svarbi informacija apeliantams nebuvo pateikta dar iki sutarties sudarymo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti CK ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją.

24. Kasacinio teismo praktikoje, šiam ginčui aktualiu klausimu, nurodoma, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Reikalavimas pateikti informaciją valstybine kalba priskirtinas reikalavimo pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai turiniui. Vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad byloje esantys duomenys paneigia apeliantų teiginį, jog iki Prekių–paslaugų teikimo sutarties sudarymo jie nebuvo tinkamai informuoti apie automobilio nuosavybės teisės perėjimą ir papildomus mokėjimus. Šalių susirašinėjimas (2022 m. balandžio 19 d. telefono žinutės) patvirtina, kad apeliantai buvo aktyviai įtraukti į automobilio paiešką, jiems buvo siunčiamos aukcionų nuorodos su visa aktualia informacija, įskaitant automobilio kainą ir pardavėją. Įprastai tokiose nuorodose pateikiami ir pardavėjo kontaktai, todėl manyti, kad apeliantai nežinojo, iš ko perka transporto priemonę, nėra pagrindo. Be to, byloje esantis 2022 m. gegužės 19 d. pardavėjo registracijos liudijimo perleidimas patvirtina, jog pardavėjas buvo (duomenys neskelbtini), o pirkėjas – UAB „VD Auto Market“. Šių aplinkybių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme apeliantai neginčijo. Papildomų mokėjimų klausimu pažymėtina, kad dar iki Prekių–paslaugų teikimo sutarties sudarymo apeliantams buvo pateikta 2022 m. gegužės 3 d. išankstinė sąskaita, kurioje detalizuota tiek automobilio vertė, jo būklė (19 401 Eur), tiek transportavimo išlaidos (1 574 Eur). Apeliantai pagal ją atliko mokėjimus, pretenzijų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvykdė CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – pateikė aiškią informaciją apie įsigyjamą prekę, jos kainą, pardavėją ir papildomas išlaidas, todėl apeliantams buvo suteikta visa reikiama informacija apie transporto priemonę dar iki Prekių–paslaugų teikimo sutarties sudarymo momento.

Dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų

26. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad šalys individualiai neaptarė Prekių–paslaugų teikimo sutarties sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vartojimo sutarties sąlygos šalių nebuvo individualiai aptartos ex officio turėjo spręsti dėl tokios sutarties sąlygų sąžiningumo.

27. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantai neįvardijo, kokias konkrečias sutarties sąlygas laiko pažeistomis, o vienintelės šalių sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties nesąžiningumo nei argumentavo, nei ginčijo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 6.228⁴ straipsnio 1 dalį, vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Tačiau kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šioje dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos.

29. Atsižvelgusi į tai, kad Prekių–paslaugų teikimo sutartis pripažinta vartojimo sutartimi, teisėjų kolegija pažymi, kad ex officio (pagal pareigas) būtina įvertinti šios sutarties sąlygų sąžiningumą ir atitiktį vartotojų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

30. Iš Prekių–paslaugų teikimo sutarties turinio matyti, kad šalys sudariusios sutartį įsipareigojo: Vykdytojas (atsakovė) pagal Kliento (ieškovų) pageidavimus organizuoti transporto priemonės pirkimą JAV teritorijoje ir pristatyti automobilį į Europos uostą, o Klientas įsipareigojo sumokėti visas Vykdytojo turėtas išlaidas ir perimti automobilį savo nuosavybėn (sutarties 1 punktas). Užsakovas pateikia Vykdytojui užsakymą. Pateikiant užsakymą būtina: apsispręsti dėl pasirinktos transporto priemonės. Susipažinti su pirkimo procesu ir sąlygomis. Atidžiai užpildyti užsakymą, pateikiant visą reikalingą informacija apie automobilį (sutarties 2.1.; 2.1.1.; 2.1.2.; 2.1.3. punktai). Klientas sprendimą įsigyti pasirinktą transporto priemonę patvirtina savo užsakymu. Jame būtinai turi būti nurodyta: kėbulo numeris, numatyta automobilio pardavimo data, automobilio išleidimo metai, modelis ir markė, kėbulo spalva, maksimali suma, kurią Klientas moka už pasirinktą transporto priemonę, užstato suma (sutarties 2.2. punktas). Sutarties užtikrinimui, Klientas sutarties sudarymo dieną perveda į Vykdytojo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą užstatą – 5 procentų nuo norimos už automobilį mokėti sumos, bet nemažiau kaip 200 Eur. Įvykdžius sutarties 2.7. punkte nurodytus veiksmus, užstato suma įskaičiuojama į automobilio įsigijimo kainą (sutarties 2.3. punktas). Tarpininkavimo mokestis už nupirktą automobilį 200 Eur mokamas pagal PVM sąskaitą-faktūrą, automobiliui atvykus į Klaipėdos jūrų uostą (sutarties 2.3.1). Vykdytojui nupirkus transporto priemonę pagal Kliento užsakymą jis išrašo išankstinę sąskaitą ir nedelsdamas elektroniniu paštu, telefonu ar kita su Klientu sutarta ryšio priemone informuoja Klientą apie automobilio nupirkimą (sutarties 2.5. punktas). Negalint susisiekti su Klientu pagal jo nurodytas sutarties 5.1. punkte ryšio priemones, sutartis laikoma nutraukta, o užstato suma negrąžinama (sutarties 2.6. punktas). Gavęs pranešimą apie laimėjimą, Klientas per 24 val. privalo pervesti į Vykdytojo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą pranešime nurodytą sumą eurais už nupirktą automobilį, taip pat už jo atgabenimą nuo automobilio lokacijos iki JAV jūrų uosto ir iki Klaipėdos jūrų uosto (sutarties 2.7.1. punktas). Valiutų kursai skaičiuojami pagal akcinę bendrovę (toliau – AB) „Swedbank“ (https ://www.swedbank.lt/privute/horne/more/pricesrates/raies?l anguage=LIT) (sutarties 2.7.2. punktas). Klientui nesumokėjus pranešime nurodytos pinigų sumos (sutarties 2.7.1. punktas) nustatytu laiku, ši sutartis laikoma nutraukta, o užstato suma negrąžinama (sutarties 2.8. punktas). Jeigu Vykdytojui nepavyko nupirkti automobilio, Klientas turi teisę: a) pareikalauti, kad Vykdytojas grąžintų sumokėtą užstatą per 5 darbo dienas; b) palikti užstatą, kai Klientas pateikia Vykdytojui naują užsakymą, šiuo atveju, sutartis laikoma pratęsta. Klientas turi teisę pratęsti sutartį neribotą skaičių kartų (sutarties 2.9. punktas). Atsižvelgdami į sutarties vykdymo specifiką (labai trumpi finansinių atsiskaitymų terminai, automobilio draudimas, saugojimo kaštai ir kt.), Klientas ir Vykdytojas įsipareigoja atsakingai ir preciziškai vykdyti kiekvieno prisiimtus šia sutartimi įsipareigojimus, taip pat glaudžiai bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga) iki visiško sutarties įvykdymo. Šios pareigos nevykdymas ar aplaidus vykdymas yra sutarties pažeidimas (sutarties 2.10. punktas). Klientas įsipareigoja pateikti teisingą jį identifikuojančią informaciją. Vykdytojas turi teisę reikalauti, kad Klientas pateiktų informacijos tikrumą patvirtinančius dokumentus. Ne vėliau kaip per l (vieną) darbo dieną raštu informuoti Vykdytoją apie pateiktos informacijos pasikeitimus (sutarties 2.11. punktas). Vykdytojas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl Kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jei Vykdytojas negalėjo iš anksto Kliento atsiklausti. Šiuo atveju Vykdytojas privalo pranešti Klientui apie nuklypimus, kai tik tampa įmanoma tai pranešti (sutarties 2.12. punktas). Vykdytojas įsipareigoja naudoti iš Kliento gautą informaciją tik šios sutarties vykdymui ir užtikrinti jos konfidencialumą (sutarties 2.13. punktas).

31. Prekių–paslaugų teikimo sutartyje šalys taip pat aptarė automobilio pristatymą ir perdavimą ieškovui: Vykdytojas įsipareigoja pristatyti Klientui automobilį ne vėliau kaip per 180 dienų nuo nupirkimo dienos. Vykdytojui vėluojant tai padaryti per sutartą terminą, jis privalo Klientui mokėti po 0,01 procentų už kiekvieną pradelstą dieną. Vykdytojas pagal šios sutarties 5.1. punktą informuoja Klientą apie automobilio atgabenimą į Klaipėdos jūrų uostą ir atgabenimo datą (sutarties 3.1. 3.2. punktai). Klientas privalo Vykdytojo nurodytą datą atvykti į šalių sutartą vietą atsiimti automobilio. Klientui neatvykus, jis privalo Vykdytojui atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio parkavimu, apsauga ir atstovo komandiruote (sutarties 3.3. punktas). Klientas gali perleisti savo teises į automobilį trečiam asmeniui pateikdamas raštišką sutikimą, nurodydamas trečio asmens duomenis ir raštišką jo sutikimą perimti visas teises į automobilį pagal šią sutartį (sutarties 3.4. punktas). Klientui atsisakius priimti automobilį, Vykdytojas įgyja teisę automobilį parduoti realia rinkos kaina ir išskaičius saugojimo, pardavimo išlaidas, likusią sumą grąžinti Klientui (sutarties 3.5. punktas). Klientui visos teisės perleidžiamos į automobilį, automobiliui atvykus į Klaipėdos jūrų uostą. Visa atsakomybė ir išlaidos susijusios su automobiliu (krovos darbai, importo, PVM mokesčiai) atitenka klientui (sutarties 3.6. punktas). Vykdytojas turi teisę sulaikyti automobilį ir jo dokumentų perdavimą Klientui, kol jis visiškai atsiskaitys su Vykdytoju pagal šią su tartį (sutarties 3.7. punktas). Šalys Prekių–paslaugų teikimo sutartyje taip pat aptarė sutarties galiojimo, keitimo, nutraukimo sąlygas ir pasekmes.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį, nenustatė, kad ji prieštarautų vartotojų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams ar kad jos sąlygos būtų nesąžiningos (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis). Apeliantai gavo sutartį, su ja susipažino, ją vykdė – būtent šios sutarties pagrindu atsakovė nupirko automobilį ir jį pargabeno į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad sutarties sąlygos apeliantams buvo nežinomos ar neaptartos tiek, kad keltų abejonių dėl jų sąžiningumo, ar iš esmės pažeistų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (apeliantų) nenaudai.

Dėl (ne)tinkamo Prekių–paslaugų teikimo sutarties įvykdymo

33. Apeliantai teigia, kad atsakovė neturėjo teisės perleisti jiems automobilio nuosavybės teisės, o apie tai jiems tapo žinoma jau po Prekių–paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Kadangi automobilį jie įsigijo ne iš atsakovės, o iš trečiojo asmens – UAB „Brokera“, kuri atstovauja pardavėją (duomenys neskelbtini), atsakovė sutartį įvykdė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime nepasisakė ir jų neįvertino.

34. Atsakovė atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą nurodė, kad visi įsipareigojimai pagal Prekių–paslaugų teikimo sutartį buvo įvykdyti – automobilis nupirktas, pargabentas ir perduotas ieškovui. Ieškovas jį priėmė, atsiskaitė, registravo VĮ „Regitra“ ir pretenzijų nereiškė. Atsakovė išrašė 200 Eur sąskaitą už tarpininkavimo paslaugą, kurią ieškovas apmokėjo.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovų su trečiaisiais asmenimis susiklosčiusius sutartinius santykius, todėl ieškovams negali būti pripažinta žala dėl atsakovės veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovai buvo informuoti apie visas esmines su automobiliu susijusias aplinkybes – jo įsigijimą JAV aukcione ir transportavimą į Lietuvą. Ieškovas faktiškai priėmė transporto priemonę, atsiskaitė už ją ir paslaugas, aktyviai naudojosi automobiliu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovai gavo prekę, atitinkančią jų pasirinktus kriterijus ir lūkesčius.

36. Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

37. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

38. Pagal šalių sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį šalys sutarė, kad atsakovė ieškovams pristatys automobilį ne vėliau kaip per 180 dienų nuo jo nupirkimo dienos. Atsakovei vėluojant tai padaryti per sutartą terminą, ji įsipareigojo ieškovams mokėti po 0,01 procentų už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė įsipareigojo informuoti ieškovus apie automobilio atgabenimą į Klaipėdos jūrų uostą ir atgabenimo datą (sutarties 3.1. 3.2. punktai). Pagal šalių sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį ieškovai įsipareigojo atsakovės nurodyta data atvykti į šalių sutartą vielą atsiimti automobilio. Ieškovams neatvykus, jie įsipareigojo atsakovei atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio parkavimu, apsauga ir atsakovės atstovo komandiruote (sutarties 3.3. punktas). Pagal šalių sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį ieškovams visos teisės perleidžiamos į automobilį, automobiliui atvykus į Klaipėdos jūrų uostą. Visa atsakomybė ir išlaidos susijusios su automobiliu (krovos darbai, importo, PVM mokesčiai) atitenka ieškovams (sutarties 3.6. punktas).

39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovų įsigytas automobilis buvo pargabentas į Klaipėdos jūrų uostą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2022 m. spalio 7 d. išsiėmė leidimą automobiliui . (duomenys neskelbtini) dalyvauti eisme trumpalaikiu laikotarpiu – nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. spalio 7 d. Tą pačią dieną ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Brokera“, atstovaudama (duomenys neskelbtini), pasirašė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas pagal ją trečiajam asmeniui UAB „Brokera“ sumokėjo 7 700 Eur už automobilį (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 12 d. ieškovas deklaravo automobilio pirkimą iš (duomenys neskelbtini).

40. Pirmosios instancijos teismo posėdžio vykusio 2024 m. spalio 8 d. metu trečiojo asmens atstovas G. B. patvirtino, kad UAB „Brokera“ su įmone (duomenys neskelbtini) sieja verslo santykiai. Ieškovo asmeniškai nepažįsta, taip pat nežino ir atsakovės. Nurodė, kad UAB „Brokera“ užsiima automobilių prekyba. Pripažino, kad ant 2022 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas. Aplinkybių, kaip buvo parduotas automobilis nepamena. Taip pat nepamena ir aplinkybių, kaip ir kur su ieškovu buvo pasirašyta 2022 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio graso įrašas nuo 13:50:45 iki 13:52:14).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Prekių–paslaugų teikimo sutartį įvykdė tinkamai. Automobilis, kurį apeliantai pageidavo įsigyti, buvo jų lėšomis nupirktas JAV aukcione, pargabentas į Klaipėdos jūrų uostą ir faktiškai perduotas ieškovui. Apeliantas 2022 m. spalio 7 d. pasirašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo paslaugų, atliko mokėjimą ir išsiėmė leidimą dalyvauti eisme.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų nurodomos aplinkybės, kad jie deklaravo transporto priemonę kaip įsigytą iš (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog atsakovė neįvykdė Prekių–paslaugų teikimo sutarties ar veikė netinkamai. Kadangi, pagal šalių sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį atsakovė neturėjo jokios prievolės perleisti automobilio nuosavybės teisės apeliantams kokia nors kita forma. Šalių sudarytoje sutartyje yra aiškiai numatyta, kad visos teisės į automobilį pereina ieškovams automobiliui atvykus į Klaipėdos jūrų uostą (sutarties 3.6. punktas). Todėl apeliantų atlikti veiksmai pasirašant 2022 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu dėl automobilio įsigijimo, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo atlikti pačių apeliantų iniciatyva. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens atstovo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. spalio 8 d., pažymi, kad šie parodymai yra neišsamūs. Atstovas nepamena automobilio pardavimo aplinkybių, neatsimena, kaip ir kur buvo sudaryta PVM sąskaita faktūra, taip pat nepamena apelianto. Toks parodymų neapibrėžtumas leidžia daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra aiškių ir patikimų įrodymų, jog nuosavybės teisė į automobilį apeliantams buvo perleista ne atsakovės automobilį pristačius į Klaipėdos jūrų uostą, o (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis nuosavybės teise būtų priklausęs (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio savininkas buvo (duomenys neskelbtini), nes 2022 m. gegužės 19 d. pardavėjo registracijos liudijimo perleidimas patvirtina, jog atsakovė apeliantų pageidaujamą transporto priemonę įsigijo būtent iš (duomenys neskelbtini), o ne iš (duomenys neskelbtini).

43. Atsižvelgusi į aptartą teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą Prekių–paslaugų teikimo sutartį ar netinkamai ją įvykdė. Apeliantai įgijo ir priėmė pageidautą automobilį, atsiskaitė su atsakove, pretenzijų dėl paslaugų teikimo nepareiškė, faktiškai automobiliu naudojosi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovų ir trečiųjų asmenų sudarytus sandorius, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovams atsirado žala dėl atsakovės veiksmų.

44. Apeliantai apeliacine skunde taip pat teigia, kad atsakovė netinkamai apskaitė ieškovų pervestas lėšas už nupirktą automobilį JAV aukcione. Be to remiantis Advokatų bendrijos „Consultax“ pateikta išvada atsakovė automobilio sandoryje su apeliantais veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Todėl atsakovės 2022 m. spalio 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu yra neteisinga ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

45. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad UAB „Findigo“ konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad atsakovė tinkamai apskaitė ūkines finansines operacijas pagal sutartinius santykius su ieškovais.

46. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų nurodomos aplinkybės dėl atsakovei pervestų lėšų už automobilį apskaitos ir 2022 m. spalio 7 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimo teisės aktams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo iš šalių sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties ir susijęs su jos tinkamo įvykdymo vertinimu, o ne su atsakovės veiklos atitikimu apskaitos ar mokesčių teisės aktų reikalavimams. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl minėtų ieškovų aplinkybių, pagrįstai nevertino ir byloje esančių duomenų, t. y. Advokatų bendrijos „Consultax“ ir UAB „Findigo“ pateiktų konsultacinių išvadų (t. 2, b. l. 86, 113). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės Prekių–paslaugų teikimo sutarties (ne)tinkamo įvykdymo. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės nupirkto automobilio JAV aukcione (ne)tinkamo perleidimo ieškovų nuosavybėn pagal Prekių–paslaugų teikimo sutartį, o ne dėl atsakovės ūkinės veiklos teisėtumo, buhalterinės apskaitos tikslumo, ar mokesčių deklaravimo pagrįstumo. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl dėl 2022 m. spalio 7 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedo atitikimo teisės aktams šioje nutartyje nepasisako, taip pat nepasisako ir dėl (ne)tinkamo lėšų apskaitymo už atsakovės ieškovams nupirktą automobilį iš JAV aukciono.

47. Apeliantai teigia, kad atsakovė apeliantams nėra išrašiusi PVM sąskaitų-faktūrų nei už apeliantų pervestus 20 975 Eur, nei už 2022 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo raštelyje nurodytus 4 580 Eur ir neatliko automobilio transportavimo iš JAV.

48. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ji neturėjo nei pareigos, nei galimybių gabenti krovinius jūra, todėl pagrįstai naudojosi kitų asmenų paslaugomis. Neigia teikusi išmuitinimo paslaugas apeliantams pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo raštelį.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties 1 punkto turinys atskleidžia, jog atsakovė įsipareigojo pagal ieškovų pageidavimus organizuoti transporto priemonės pirkimą JAV aukcione ir pristatyti transporto priemonę į Europos uostą, o ne asmeniškai atlikti automobilio transportavimo veiksmus. Taigi konkrečiu atveju atsakovė veikė kaip automobilio pirkimo iš JAV aukciono tarpininkė, o ne kaip automobilio pervežimo paslaugas teikiantis subjektas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilio transportavimui buvo pasitelkti tretieji asmenys. Vežėjas CARGOLOO LLC perdavė naudotą pikapą (duomenys neskelbtini) gavėjui UAB „Translaiva“ Niujorko pakrovimo uoste. Jūrų važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, kad krovinys buvo apmokėtas ir pakrautas į motorinį laivą (t. 1, b. l. 83), o tai patvirtina, jog automobilio transportavimo paslaugas vykdė ne atsakovė, bet kiti pasitelkti subjektai. Be to, UAB „Otras“ 2022 m. liepos 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčo automobilis transportavimui buvo perduotas šiai bendrovei, o ne gabenamas pačios atsakovės.

50. Ieškovai dar iki Prekių–paslaugų teikimo sutarties sudarymo (2022 m. spalio 7 d.) gavo 2022 m. gegužės 3 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendrą sumą sudarė 20 975 Eur, įskaitant 1 574 Eur už transportavimo paslaugas. Ši sąskaita ieškovams buvo pateikta elektroniniu paštu, jos turinys detalizavo paslaugų kainas, ieškovai išankstinėje sąskaitoje nurodytos sumos neginčijo ir atsakovei ją pervedė. Vėliau, 2022 m. spalio 7 d., atsakovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu, kurioje buvo įvardyti visi sandorio aspektai – automobilio pirkimo kaina (19 401 Eur), transportavimas (1 574 Eur) ir tarpininkavimo mokestis (200 Eur). Šiuos dokumentus ieškovas pasirašė ir jokių pretenzijų dėl jų turinio neišreiškė. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantai buvo informuoti apie transportavimo procesą, jame dalyvavo kaip paslaugos gavėjai, ir atsakovės veiksmus laikė tinkamais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė apeliantams nepateikė tinkamų dokumentų patvirtinančių apeliantų pervestus 20 975 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, transportavimo procesas buvo atliktas tinkamai, ieškovams pateikus visą būtiną informaciją, ir ieškovams aiškiai išreiškus valią įsigyti nurodytą automobilį pagal sąlygas, kurios apėmė ir transportavimo paslaugas per tarpininką.

51. Apeliantai taip pat kvestionuoja 2022 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo raštelyje nurodytų 4 580 Eur sumą, teigdami, kad atsakovė jiems nėra pateikusi šiai sumai PVM sąskaitos faktūros. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šalių sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties 3.6 punktą visos su automobiliu susijusios išlaidos, įskaitant krovos darbus, importo ir PVM mokesčius, tenka ieškovams, o visos teisės į automobilį pereina automobiliui atvykus į Klaipėdos jūrų uostą. Sutarties nuostatos nepatvirtina, kad atsakovė būtų įsipareigojusi atlikti automobilio išmuitinimo paslaugas ar teikti su jomis susijusias paslaugas. Priešingai – iš sutarties turinio akivaizdu, kad tokios paslaugos nebuvo šalių aptartos. Atsakovė nurodo, kad tokių paslaugų ji neatliko. Todėl 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateiktas pinigų priėmimo raštelis, neturint kito pagrindžiančio dokumento, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis tarp šalių buvusius papildomus sutartinius santykius, susijusius su minėta pinigų suma, ar atsakovės pareiga pateikti PVM sąskaitą faktūrą ieškovams dėl sumokėto automobilio muito mokesčių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės pareigos išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą pagal ieškovų pateiktą 2022 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo raštelį.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

52. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti argumentai yra neišsamūs, nesusieti su konkrečiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai nepagrįsti. Teisinis reglamentavimas, kuriuo rėmėsi teismas, cituotas selektyviai ir nebuvo išsamiai susietas su faktiniu bylos kontekstu. Apeliantų vertinimu, nėra aišku, ar teismas tinkamai analizavo taikytinus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad motyvuojamoji sprendimo dalis tesudaro vieną puslapį, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

53. Taigi teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai, teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu.

54. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

55. Šios bylos kontekste aktualu pažymėti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl apeliacinio teismo motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirties, kuria turi būti pagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, išdėstytos rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

56. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį negali pagrįstai konstatuoti, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra iš esmės be motyvų, kaip teigia apeliantai. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis ir nėra pakankamai išsami, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą skundžiamame sprendime iš esmės nebūtų pasisakęs dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų. Būtent dėl šalių sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties galiojimo ir vykdymo, atsakovės veiksmų vertinimo pagal sutarties turinį, ieškovų faktiško automobilio priėmimo ir naudojimosi juo, atsiskaitymo aplinkybių, taip pat dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo reikšmės ir atsakovės atsakomybės ribų. Šių aspektų vertinimo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė sutartį įvykdė tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šioje nutartyje padarė tą pačią išvadą – atsakovė nepažeidė šalių sudarytos Prekių–paslaugų teikimo sutarties sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų ieškinį. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pažeidimo, kuris sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, materialiosiomis įstatymo nuostatomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovų apeliacinį skundą jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

59. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas iš viso sudaro 2 516,80 Eur.

60. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovės pateiktus įrodymus 2025 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Artea bankas“ mokėjimo pavedimą nusprendžia, kad šie atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. III ketvirtis – bruto 2 237,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 909,27 Eur (1,3 × 2 237,90 Eur). Šiuo atveju atsakovės prašomas priteisti 2 516,80 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovų atsakovei priteistina po 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VDautomarket“ po 1 258,40 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 40 ct.) bylinėjimosi išlaidų, kurias ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Kristina Domarkienė Aušra Maškevičienė Vilija Valantienė