Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Dainava“ patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Įrodinėjimo pareigą nustatyta CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose (ginčo teisenoje) be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu, atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-603/2019).

Dėl ieškovo pateiktų įrodymų.

4. Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškinio ir patikslinto ieškinio priedais pateikė: Skolų valdymo ataskaitą „Exel“ formatu, 1092,55 Eur skolos laikotarpis nurodytas 2017 m. spalio mėn. – 2020 m. kovo mėn., abonentas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nurodytą skolų valdymo ataskaita nepasirašyta ir neužantspauduota ir niekaip kitaip nepatvirtinta ją rengusio asmens (asmenų) rekvizitais. Ieškovas taip pat pateikė PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2020-03-21 (mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sąskaitos sukurtos 2020-07-01, pvz. ieškovo pateiktoje 2017 m. spalio mėn. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad sąskaita išrašyta UAB „Mano Būstas Dainava“, nors iki 2019 m. ieškovo pavadinimas buvo UAB „Dainavos būstas“, t. y. ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nėra originalių atsakovui (ir prieš tai buvusiam 46/100 buto dalių savininkui) išrašytų ir pateiktų apmokėjimui sąskaitų (skanuotos, fotografuotos ir pan.) kopijos. Ieškovas ieškinyje bei patikslintame ieškinyje niekaip nedetalizavo kokiu būdu ir forma, bei kokiais terminais siuntė minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovui (ir prieš tai buvusiam 46/100 buto dalių savininkui). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo siųstos buvusiam 46/100 buto dalių savininkui, vėliau įforminus palikimo priėmimą, atsakovo atstovui VĮ Turto bankas.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje (2017-10 – 2020-03) 795,75 Eur suma aplamai nedetalizuota, ieškovas šią sumą įvardino „likučiu“, „kitos paslaugos“, ką apima „liktis“ / „kitos paslaugos“ ieškovas nenurodė. Ieškovas be to nėra pateikęs pažymos ar kokio kitokio dokumento kuriame PVM sąskaitose-faktūrose ir Skolų valdymo ataskaitoje nurodyti duomenys būtų susieti/sugretinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 4 p. ir 4.10 p. nustatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje (Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas) nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą, t. y. ieškovas privalo turėti archyvinius (buhalterinės apskaitos) duomenis (įrodymus), be kita ko, pagrindžiančius ir atsakovo skolą, tačiau su ieškiniu ar patikslintu ieškiniu tokių įrodymų nepateikė. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, to paties įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 1 d. 2-3 p. nustatyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi perėmus kito juridinio asmens veiklą ar reorganizacijos atveju pareiga saugoti buhalterinės apskaitos duomenis, taip pat ir duomenis apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 (4 p. ir 4.10 p.) numatytų ir apskaičiuotų mokėjimų, ar įmokų surinkimą ir tvarkymą, kurių, kaip jau buvo minėta ieškovas su ieškiniu, ar patikslintu ieškiniu nepateikė.

Vien ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad labiau tikėtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl skolos (jos dydžio, laikotarpių, pagrįstumo) egzistuoja nei, kad neegzistuoja.

Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), be kita ko, teikti teismui prašymus, paaiškinimus ir įrodymus pagrindžiančius jų reikalavimus arba neteikti.

Dėl skolos laikotarpio.

5. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 1092,55 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2020-03-31.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-19 Nutarimo Nr. 235 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (suvestinė redakcija 2010-07-23-2011-10-18) 8 p. nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja 8.1 p – 8.8 p. nurodytus mokėjimus ir įmokas. 7 p. ir 7.2 p. nustatyta, kad administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų, susijusių su administruojamu namu, apskaitą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-19 Nutarimo Nr. 1042 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (suvestinė redakcija 2011-10-19 - 2015-08-12) 8 p. nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja 8.1 p – 8.9 p. nurodytus mokėjimus ir įmokas. 7 p. ir 7.2 p. nustatyta, kad administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų, susijusių su administruojamu namu, apskaitą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 8 p. nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja 8.1 p – 8.9 p. nurodytus mokėjimus ir įmokas. 10 p. nustatyta, kad patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip. 7 p. ir 7.9 p. nustatyta, kad administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius.

CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-546-943/2019). Įstatymas numato, jog vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.), (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-112-794/2016). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nedetalizavo dėl kokių svarbių ir pateisinamų priežasčių ieškovas nesikreipė į teismą iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), nors skolą skaičiuoja nuo 2009-06-01, taip pat po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020-06-15, t. y. daugiau nei 11 metų laikotarpio, kas viršija ir CK 1.125 str. 1 d. nustatyta bendrą ieškinio senaties terminą. Ieškovui kaip juridiniam asmeniui yra keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškovo pasyvumas nesant (nenurodant) svarbių priežasčių ir aplinkybių dėl ko ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau nei 11 m., taip nepagrįstai didindamas (galimai) palikėjos, vėliau atsakovo skolą nėra pateisinamas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

Dėl CK 5.63 str. nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

6. Pagal CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalies nuostatą, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto; reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (šio straipsnio 2 dalis); teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (šio straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju UAB „Klaipėdos bendrabutis“ aktyvius veiksmus atliko praėjus trims metams nuo palikimo atsiradimo, todėl tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti, kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-369-123/2016).

Nagrinėjamu atveju palikėja mirė (duomenys neskelbtini), 2018-10-09 atsakovui išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.) patvirtinančių, kad po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), ieškovas būtų keipęsis su kreditoriniais reikalavimais įpėdiniui (atsakovui). Ieškovas nenurodė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, kad jam žinoma apie palikėjos mirties faktą, tačiau sprendžiant iš to, kad atsakovu į bylą įtraukė Lietuvos Respubliką darytina išvada, kad buvusio 46/100 buto ((duomenys neskelbtini)) dalių savininko mirties faktas ieškovui yra žinomas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į reikalaujamą priteisti 1092,55 Eur dydžio skolą iš atsakovo, kadangi, be kita ko, yra praleistas CK 5.63 str. numatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Byloje nėra duomenų, taip pat LITEKO informacinės sistemos (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis nenustatyta, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą su prašymu dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau nurodytais motyvais ieškovo ieškinys atmestinas.

8. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

9. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas nepateikė prašymo bei jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimas nespręstinas.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškovo UAB „Mano būstas Dainava“, j. a. k. 302709722, patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.