- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2494-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27669-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB „VSA Vilnius“
- Atsakovas
- VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovams VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. vasario 26 d. papildomo susitarimo Nr. PA-15/PTO-1 ir PA-15/ŽT-1 dėl teikiamų paslaugų apimčių ir įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2.2. punkto nuostatą niekine ir negaliojančia nuo susitarimo sudarymo momento; pripažinti 2013 m. rugsėjo 2 d. pakuočių ir atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios sutarties Nr. KAS-6 13.5 punkto nuostatą niekine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; pripažinti 2013 m. rugsėjo 2 d. pakuočių ir atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios sutarties Nr. PTO/2/13-014 13.5 punkto nuostatą niekine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas yra viena didžiausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Atsakovai yra Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 34²² str. nuostatų pagrindu įsteigtos kolektyvinės gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, steigiamos, kad būtų įvykdyta ATĮ ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau - PPATĮ) gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
3. 2013 m. rugsėjo 2 d. ieškovas sudarė Sutartį I su atsakovu I (VšĮ „Žaliasis taškas“) bei Sutartį II su atsakovu II (VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija“), pagal kurių numatytas sąlygas ir tvarką ieškovas, kaip paslaugos teikėjas, įsipareigojo: teikti Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių ir atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo naudotojams paslaugą (Sutarčių 2.1. p.); savo teikiamų paslaugų tinkamą įvykdymą pagrįsti, teikiant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (Sutarčių 2.3. p.) (toliau - Paslaugos).
4. Pagal PPATĮ 7 str. 3 d. gamintojai ir importuotojai (atsakovų nariai arba dalyviai), neįvykdę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - MATĮ) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
5. 2015 m. vasario 26 d. šalys sudarė papildomą trišalį Susitarimą, kuriuo nustatė, kad sutartyse nurodytos pakuočių atliekų sutvarkymo metinės apimtys (toliau - Metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas) gali būti tikslinamas ieškovo raštišku prašymu 3 kartus per einamuosius metus ir kad ieškovas prisiima atsakomybę už šio Metinio pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plano įgyvendinimą.
6. Atsakovas I 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. SR-18-19 dėl susitarimų įsipareigojimų pažeidimo informavo ieškovą, jog ieškovui nesurinkus Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane numatytų atliekų kiekių apimčių, atsakovas I laiko ieškovą padarius Sutarties I pažeidimą, kas yra pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo, sumokant baudą, lygią mokesčiui už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris mokamas atsakovo I narių, neįgyvendinus PPATĮ 7 str. 3 d. įtvirtintos pareigos. 2018 m. kovo 26 d. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo Nr. SR-18-79 atsakovas I pareikalavo ieškovą atlyginti patirtus nuostolius, sumokant 435 562,50 Eur baudą ir dėl šios baudos priteisimo pradėjo teisminį procesą.
7. 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. pranešimais atsakovai informavo ieškovą, kad dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų (t. y. nesurinktų Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane numatytų atliekų kiekių apimčių) ieškovo mokėtinos baudos vienašališkai yra įskaitomos į atsakovų nesumokėtas skolas ieškovui, ko pasėkoje ieškovas neteko dalies pajamų.
8. Nurodė, jog remiantis Sutarčių 13.5. punkto bei Susitarimo 2.2. punkto nuostatomis, atsakovai taiko ieškovui atsakomybę ir tokiose situacijose, kai už per mažą surinktų atliekų kiekį, t. y. neįgyvendintą Metinio pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planą, ieškovas pripažįstamas netinkamai teikęs paslaugas. Tokią atsakomybę atsakovai taiko nepriklausomai nuo to, jog mažesnis atliekų kiekis yra surenkamas ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, o dėl siekiamo surinkti atliekų kiekio nesusidarymo komunalinių atliekų sraute.
Šalies argumentai
9. Ieškovas teigė, kad toks sutartinės atsakomybės taikymas yra nesuderinamas su imperatyviomis įstatymo nuostatomis, vieša tvarka bei gera morale, o taip pat bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo teisės principais. Ieškovas, vadovaudamasis civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. nuostatomis, CK 1.80 str. 1 d., CK 1.81 str. 1 d. bei CK 1.96 str., mano, jog Sutarčių 13.5. p. bei Susitarimo 2.2. p., nustatantys ieškovui pareigą atlyginti atsakovų nuostolius, kilusius dėl atsakovų narių pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
10. Remiantis PPATĮ 7 str. 1 d., 3 d, 5 d. 2 p., 10 str. 1 d. nustatytu reglamentavimu, atsakovams sudarant atitinkamas sutartis dėl paslaugų teikimo su atliekų tvarkytojais (PPATĮ 10 str. 4 d. 2 p.), šiems subjektams negali būti perkeliama įstatymais numatytos gamintojų ir importuotojų pareigos ir atsakomybė įgyvendinant Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, tokiu būdu dalyvaujant pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje.
11. Ieškovo vertinimu, Sutarčių 13.5. p. ir Susitarimo 2.2. p., kurių taikymas suponuoja ieškovo pareigą dėl objektyvių nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių nesurinkus Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymui reikiamo atliekų kiekio, atlyginti atsakovų nuostolius, prilyginamus atsakovų narių mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis sumai, yra prieštaraujantys imperatyvioms ATĮ, PPATĮ nuostatoms, kuriomis įtvirtinamas atsakovų narių (gamintojų ir importuotojų) atsakomybės principas bei pareiga organizuoti atliekų tvarkymo sistemą. Ieškovui, kaip atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiam subjektui, negali būti perkeliama gamintojų ir importuotojų atsakomybė, kuri grindžiama principu „teršėjas moka".
12. Taip pat nurodė, kad ginčijamos nuostatos prieštarauja bendriesiems teisės principams, nes aptariamas teisių ir pareigų balansas, pagal ginčijamų Sutarčių 13.5. p. ir Susitarimo 2.2. p. nuostatas tenkantis ieškovui, prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms, kurios numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tuo tarpu ieškovo atžvilgiu konstatuoti Sutarties netinkamą vykdymą dėl nuo ieškovo nepriklausančių veiksmų nėra nei teisingai bei protinga ar sąžininga.
13. Taip pat ieškovas teigė, kad ginčijamos nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Ginčijamomis nuostatomis buvo siekiama atsakovų (jo narių) veiklos riziką, pasireiškiančia galimybe nesurinkus tam tikro kiekio pakuočių atliekų, neįvykdyti ir (ar) nepilnai įvykdyti Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, perkelti ieškovui, tuo pačiu pastarąjį įpareigojant padengti nuostolių, susijusių su užduoties neįvykdymu, kaštus.
Šalies argumentai
14. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčijamos nuostatos prieštarauja šiems teisės aktams ir jų tikslams - ATĮ 32 str. 1 d., 34²² str. 1 d., 3 d., 14 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 2, 4 p., 3 d., 5 d. 2 p., 10 str. 1 d., 4 d. 1, 2 p., MATĮ 4 str. 3 d., 5 str. 6 d., CK 1.5 str.
Atsiliepimas
15. Atsakovas VšĮ „Žaliasis taškas“ (atsakovas I) pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad būdamas kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, pats jo pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) pakuočių atliekų netvarko, o tik organizuoja pakuočių atliekų tvarkymą, siekdamas, kad visi jo pavedimo davėjai įvykdytų konkrečiai pakuočių atliekų rūšiai keliamas užduotis, kas sudarytų galimybę gamintojams ir importuotojams būti atleistiems nuo mokesčio.
16. Nurodė, kad jo pareigos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo procese pasireiškia tokiais veiksmais: atsakovas 1 surenka visų pavedimo davėjų konkrečių pakuočių atliekų sutvarkymo poreikį kalendoriniams metams, priklausomai nuo jo pavedimo davėjų išleisto į vidaus rinką pakuočių atliekų kiekio, priima ir patvirtina pavedimo davėjų užsakymus; sudaro sutartis su visomis savivaldybėmis ir jų pasitelktais atliekų tvarkytojais dėl komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo; sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo; apmoka Tvarkytojams už atliekų tvarkymo paslaugas: komunaliniame sraute pagal Organizacijos gamintojų ir importuotojų užimamą rinkos dalį, tuo tarpu ne komunaliniame sraute - pagal faktiškai suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas; gauna ir apskaito Tvarkytojų išduotus įrodančius dokumentus, paskirsto juos savo pavedimo davėjams išduodamas patvirtinimus.
17. Atsakovas 1, įgyvendindamas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo 1 2013 m. birželio 12 d. Bendradarbiavimo sutarties organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamą surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti Nr. A69-6(3.1.36-AP) (toliau Bendradarbiavimo sutartis) 10 punktu, su ieškovu sudarė Sutartį 1. 2015 m. vasario 26 d. ieškovas, atsakovas 1 ir atsakovas 2 sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė dėl teikiamų paslaugų apimčių ir įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, inter alia dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo (2.2 punktas).
18. Nurodė, kad dėl Sutarties 1 ir Susitarimo 2.2 punkto nuostatų nevykdymo dėl ieškovo kaltės, atsakovas 1 patyrė 113 104,74 Eur nuostolių: tokia suma atsakovo 1 pavedimo davėjui buvo sumokėta kaip mokestis, ji atsakovo 1 pavedimo davėjui buvo apmokėta, todėl reikalaujama kaip nuostolis iš ieškovo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovas turėjo galimybę reikšti reikalavimą dėl Sutarties 1 ir Susitarimo nuginčijimo, bet tokio reikalavimo neformulavo.
Šalies argumentai
19. Ieškovas ieškinyje nurodo neva Sutarties 1 13.5 punkto nuostatos pripažintinos negaliojančiomis, nes teisės aktai imperatyviai nustato, kad atsakomybė už atliekas tiesiogiai priklauso atsakovams (jų nariams), atitinkamai teisės aktai nesudaro galimybių atsakovams (jų nariams, gamintojams ir importuotojams) savo atsakomybės perkelti ieškovui. Tačiau iš ieškinio nėra aišku, kokias konkrečias imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžia ginčijama Sutarties 1 nuostata.
20. Pabrėžė, kad Sutarties 1 13.5 punkto nuostata taikoma tik tiek, kiek tai susiję su ieškovo kaltais veiksmais, kuriais jis netinkamai, nepilna apimtimi suteikia Paslaugas dėl jo kaltės ir (ar), pažeidžia nustatytus tarpinius, galutinius ar papildomai skirtus terminus ir, dėl šios priežasties organizacija neįvykdo ar netinkamai įvykdo jos dalyviams ir pavedimų davėjams nustatytas užduotis.
21. Sutarties 1 nuostata nėra perkeliama gamintojų ir importuotojų atsakomybė ieškovui, kadangi ieškovas atsako tik ta dalimi, kuria prisiima teikti paslaugas; tik ieškovas konkrečiu atveju gali suteikti paslaugas ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą, kas yra pagrindas gamintojams ir importuotojams įrodyti užduočių įvykdymą, tiek, kiek ieškovas neįvykdo šių (prisiimtų) pareigų, gamintojai ir importuotojai būtent dėl ieškovo kaltės privalo mokėti mokestį; tik tvarkytojai, tame tarpe ir ieškovas, teikdami paslaugas, gali „padėti“ gamintojams ir importuotojams tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“, ką imperatyviai nurodo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis.
22. Nurodė, kad sutartimi buvo aiškiai numatyta, jog ieškovas teiks atsakovui 1 pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas pagal kasmet sudaromame Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane numatytas apimtis, kurios paskutinį kartą gali būti tikslinamos iki einamųjų metų gruodžio 10 d., o ieškovas prisiima atsakomybę už šio plano vykdymą, t. y. nustatytų apimčių paslaugų suteikimą, kurios patvirtinamos ieškovui išdavus atsakovui 1 pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, esančius pagrindu atsakovo 1 pavedimo davėjams būti atleistiems nuo mokesčio.
23. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, akivaizdu, kad ieškovo ir atsakovo 1 sudaryta Sutartis 1 yra paslaugų sutartis, kuria susitarta dėl pareigos pasiekti tam tikra rezultatą - sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą kiekį pakuočių atliekų ir šiam kiekiui išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, todėl ieškovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad sutarties negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
24. Pagal Susitarimo 2.2 punktą šalys susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos. Šis planas gali būti tikslinamas tris kartus per einamuosius metus nustatytais terminais: po pirmo pusmečio iki liepos 10 d.; po trečio metų ketvirčio iki spalio 10 d.; einamųjų metų gruodžio mėnesį iki gruodžio 10 d. Vėliau metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negali būti tikslinamas. Paslaugų teikėjas prisiima atsakomybę už šio plano vykdymą.
25. Nurodė, jog ieškovo argumentas, kad faktinis sutvarkytų atliekų kiekis nėra žinomas iki pat einamųjų metų pabaigos, todėl ieškovas negali įsipareigoti sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodyto pakuotės atliekų kiekio, nepagrįstas ta prasme, kad Sutarties 1 mechanizmas suteikia ieškovui visas galimybes tris kartus tikslinti Metiniame pakuočių atlieku surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą pakuotės atlieku kiekį, o iki einamųjų metų gruodžio 10 d. nepatikslinus šalių suderinto planuojamo sutvarkyti pakuočių atliekų kiekio, ieškovas aiškiai įsipareigoja sutvarkyti ir išduoti įrodančius dokumentus kiekiui, nurodytam Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane.
26. Akcentavo, kad ieškovas yra profesionalus, ilgus metus teikiantis paslaugas verslo subjektas, savo laisva valia prisiėmęs atitinkamus sutartinius įsipareigojimus, suprasdamas iš to kylančias pasekmes, pats būdamas gamintoju ir importuotoju, naudojasi analogiška atsakomybės forma nuostoliams atlyginti.
27. Pabrėžė, kad iš atsakovo 1 pusės vienintelis ir pagrindinis Sutarties 1 ir Susitarimo sudarymo tikslas buvo tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“, užtikrinant, kad atsakovas 1 tinkamai įgyvendintų nustatytas pareigas, o ieškovas prisiėmęs pareigas, ir dėl jo kaltės neįvykdęs turi atlyginti kaltais veiksmais (neveikimu) sukeltus tiesioginius nuostolius (Mokesčio apimtimi).
Atsiliepimas
28. Atsakovas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (atsakovas II) pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimus, prisiimtus pagal ieškovo ir atsakovų sudarytas sutartis dėl pakuočių tvarkymo, t. y. ieškovas nepateikė atsakovams nustatyto kiekio pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų už 2017 metus ir 2018 metus, dėl ko atsakovų dalyviai ir pavedimo davėjai neįvykdė Vyriausybės nustatytos gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties ir dėl šios priežasties turėjo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
29. Atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis, prašydamas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad ieškovas nesurinko ir nesutvarkė Metiniame pakuoc?iu? atlieku? surinkimo ir sutvarkymo plane numatytu? atlieku? kiekiu? apimc?iu?. VšĮ “Žaliasis taškas” 2018 m. kovo 26 d. pretenzija de?l nuostoliu? atlyginimo Nr. SR-18-795 pareikalavo ieškovo sumokėti 435 562,50 Eur bauda? ir de?l šios baudos priteisimo prade?jo teismini? procesa?. Mano, jog šioje civilinėje byloje UAB “VSA Vilnius” ieškinys galimai yra pareikštas tikslu išvengti baudos atsakovui VšĮ “Žaliasis taškas” mokėjimo.
30. Nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų ginčijamų sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis motyvų, taip ir lieka neaišku, kaip, anot ieškovo, ieškovo pacituotos teisės aktų nuostatos yra susiję su ieškovo ginčijamomis sutarčių nuostatomis. Ieškovo nurodytos “imperatyvios” teisės aktų apskritai nereglamentuoja atsakovų teisės nustatyti ieškovo atsakomybę už jo netinkamų įsipareigojimų vykdymą.
31. Taip pat nurodė, kad ieškovo UAB “VSA Vilnius” argumentai, kad ginčijamų sutarčių nuostatos sukuria ieškovui pareigą, kurios neįmanoma įvykdyti, yra nepagrįsti.
32. Vadovaujantis ieškovo ir atsakovo VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” 2013 m. sudarytos pakuoc?iu? ir atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinosios sutarties Nr. PTO/2/13-014 6 straipsnio nuostatomis, paslaugų teikimo dažnumas, pakuočių atliekų sutvarkymo galimi būdai ir paslaugų apimčių dalies priskyrimas organizacijai detalizuojami sutarties prieduose (sutarties 6.1.p.). Tai atvejais, kai būtina keisti sutartyje nustatytas paslaugų teikimo apimtis, yra pasirašomas naujas sutarties priedas (sutarties 6.2.p.), o kai paslaugų teikėjas dėl nepakankamų paslaugų tinkamam teikimui pajėgumų ar kitų priežasčių nesutinka su koreguotomis paslaugų teikimo apimtis, paslaugų teikėjas informuoja organizacijos atstovą (sutarties 6.4.p.). Taigi, sutartyje numatyta ieškovo teisė teikti prieštaravimus atsakovams dėl pakeistų paslaugų teikimo apimčių.
33. Atsakovų VšĮ “Žaliasis taškas”, VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” ir ieškovo UAB “VSA Vilnius” 2015 m. sudarytame papildomame susitarime numatyta, kad paslaugų teikėjo numatytos ir suderintos su organizacijomis pakuoc?iu? atlieku? sutvarkymo metine?s apimtys gali bu?ti tikslinamas paslaugų teikėjo (ieškovo) raštišku prašymu tris kartus per einamuosius metus nustatytais terminais. Papildomame susitarime taip pat nurodyta, kad po trečiojo tikslinimo, metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negali būti tikslinamas. Paslaugos teikėjas prisiima atsakomybę už šio plano vykdymą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas sutarčių nuostatas, ieškinyje nurodytas argumentas, kad esą faktinis sutvarkytų atliekų kiekis nėra žinomas iki pat einamųjų metų pabaigos, todėl ieškovas negali įsipareigoti sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodyto pakuotės atliekų kiekio, yra nepagrįstas.
34. Ginčijamomis sutarčių nuostatomis šalys siekė nustatyti ieškovo atsakomybę už netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą.
35. Šiuo atveju, būtent ieškovas, teikdamas ieškinį, o ne atsakovai, siekia iškreipti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos veikimo principą. Iš ieškovo procesinių dokumentų galima susidaryti įspūdį, kad ieškovo UAB “VSA Vilnius” įsitikinimu, ieškovas turi pareigą teikti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir perdavimo naudotojams paslaugas tokia apimtimi, kokia jis pats mano esant galima ir reikalinga. Tuo pačiu ieškovas nenori prisiimti jokios atsakomybės už tai, jei ieškovui nepavyktų (ar ieškovas nenorėtų ar negalėtų) surinkti ir sutvarkyti tokio pakuočių atliekų kiekio, koks yra reikalingas mokesčio lengvatai gauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
36. Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovui VšĮ „Žaliasis taškas“, priteista 3 538,04 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, priteista 3 920,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įgyvendinant savo tikslus, atsakovai pasirašė tokias atitinkamas sutartis.
38. Teismas išanalizavo ginčijamų sutarčių atitinkamų nuostatų turinį, materialinės teisės normų turinį, kuriomis atsakovas grindžia sutarčių atskirų dalių negaliojimą ir, sutikdamas su atsakovų argumentais, konstatavo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė nei vieno konkretaus argumento, kaip ginčijamos sutarčių nuostatos prieštarauja jo nurodytoms įstatymų nuostatoms.
39. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovo nurodytos teisės aktų normos apskritai nereglamentuoja atsakovų teisės nustatyti ieškovo atsakomybę už jo netinkamą įsipareigojimų vykdymą.
40. Teismas pažymėjo, kad pareiga organizuoti konkursą pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą, deleguota išimtinai savivaldybei, o ne atsakovams, todėl ieškovo argumentą, kad atsakovai pažeidžia imperatyvią pareigą sudaryti Trišales sutartis, atmetė kaip nepagrįstą.
41. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo vaidmenį pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, ieškovui nustatyta sutartinė atsakomybė už netinkamą jo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, laikytina protinga ir sąžininga.
42. Teismas, sutikdamas su atsakovais, kad nesant numatytos ieškovo atsakomybės, šiam neįvykdžius įsipareigojimo surinkti nustatytos rūšies ir kiekio pakuočių atliekų bei pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tarp šalių pasirašytų sutarčių vykdymas taptų neįmanomas, o paties ieškovo dalinai teikiamos paslaugos taptų apskritai beprasmės. Pažymėjo, kad gamintojai ir importuotojai įgyja teisę į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekos lengvatą tik sutvarkius tą pakuočių atliekų kiekį, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse. Nurodė, kad nei atsakovams, nei kitiems pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyviams, nėra tinkamas ieškovo įsipareigojimų nevisiškas, dalinis vykdymas.
43. Teismo vertinimu, ieškovas, sudarydamas ginčijamas sutartis su atsakovais, žinojo ir suprato prisiimamų sutartinių įsipareigojimų reikšmę ir apimtis, todėl privalo jų laikytis. Be to, pažymėjo, kad ieškovui atsakomybė kyla tik dėl nuo paties ieškovo priklausančių veiksmų atlikimo/netinkamo atlikimo ir jokia atsakomybė už kaltus nei gamintojų ir importuotojų, nei pakuočių tvarkymo organizacijų veiksmus, ieškovui nėra perkeliama.
44. Teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, pažymėjo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog faktinis sutvarkytų atliekų kiekis ieškovui nėra žinomas iki pat einamųjų metų pabaigos, todėl ieškovas negali įsipareigoti sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodyto pakuotės atliekų kiekio, yra susijusios išimtinai su ieškovo vykdomos atliekų tvarkymo veiklos organizavimo ypatybėmis. Nurodė, jog ieškovas, kaip sutarčių šalis, pats pasirinko tinkamus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo būdus ir priemones, o prieš sudarydamas atitinkamas sutartis su atsakovais, turėjo įsivertinti galimybes tinkamai vykdyti sutarčių sąlygas ir prisiimti tik tokius įsipareigojimus, kuriuos galėtų objektyviai įvykdyti.
45. Teismas ieškovo argumentus apie tai, kad faktinis sutvarkytų atliekų kiekis nėra žinomas iki pat einamųjų metų pabaigos, todėl ieškovas negali įsipareigoti sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodyto pakuotės atliekų kiekio, vertino kaip nepagrįstus. Teismas sutiko su atsakovais, kad aukščiau nurodytos nuostatos suteikia ieškovui visas galimybes tris kartus metuose tikslinti metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą pakuotės atliekų kiekį.
46. Teismas nurodė, kad ginčijamomis sutarčių nuostatomis šalys siekė nustatyti ieškovo UAB “VSA Vilnius” atsakomybę už netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Pažymėjo, kad pareigą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje numatyti šalių atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, nustato ir įstatymas - Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 14 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
47. Apeliaciniu skundu apeliantas ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
47.1. pirmosios instancijos teismas padarė esminius civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 str. 4 d., 263 str., 178 str., 21 str. pažeidimus, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pažodžiui perrašyti atsakovų atsiliepimų į ieškinį ir triplikų motyvai ir nėra pateikta nei vieno teismo savarankiško faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų vertinimo, išvadų ar jų pagrindimo.
47.2. Sprendimas nėra pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais bei CPK tvarka įvertintais įrodymais, nes teismas savarankiškai neatskleidė byloje surinktų įrodymų turinio ir neatlikto savarankiško vertinimo.
47.3. Sprendime liko nevertinti ieškovo teismo posėdžio metu pateikti motyvai ir atsikirtimai į atsakovų triplikuose nurodytus motyvus bei paaiškinimai remiantis byloje surinktais įrodymais, kurie buvo prijungti prie bylos iki teismo posėdžio.
47.4. Kadangi sprendime nėra pateikta teismo savarankiško faktinių aplinkybių ir teisės normų vertinimo bei visiškai nėra pasisakyta dėl dalies su byla tiesiogiai susijusių motyvų ir byloje pateiktų įrodymų, darytina išvada, jog sprendimas faktiškai yra be motyvų, todėl neatitinka CPK 263, 270 str. 4 d. reikalavimų ir yra naikintinas, remiantis CPK 329 str. 2 d. 4 p.
47.5. Pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam ir teisę į teisingą bei nešališką teismo procesą. Sprendimu padaryti CPK 185 str., 263 str., 270 str. 4 d. pažeidimai sutrukdė ieškovui pasinaudoti procesinėmis teisėmis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo ieškovui užtikrinta teisė į teisingą teismą.
47.6. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ne grąžinti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, ieškovas palaiko visus savo procesiniuose dokumentuose pateiktus motyvus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo motyvų ir nepateikė savarankiško vertinimo, todėl laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, ieškovas neatkartoja visų pateiktų motyvų ir prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktais motyvais.
47.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino viešosios teisės normų pobūdį ir turinį bei netinkamai aiškino ir taikė PPATI? 7 str. 1 d., 10 str. 1 d., 4 d. 1, 2 p., kas sąlygojo netinkamą CK 1.80 str. taikymą. Pirmosios instancijos teismas gamintojų, importuotojų ir atsakovų teises ir pareigas bei ieškovo pareigas vertino pažeisdamas imperatyvaus reglamentavimo nuostatas, t. y. jų netaikydamas.
47.8. Sprendime liko neįvertinta, jog ginčijamos Sutarčių sąlygos prieštarauja PPATĮ 7 str. 1 d. 2 p. Šis pažeidimas sąlygojo ir netinkamą ATĮ 32 str. 1 d., 34²² str. 1, 3 ir 14 d. PPATĮ 10 str. 4 d. 1 ir 2 p. MATĮ 4 str. 3 d. ir 5 str. 6 d. aiškinimą. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų sutarčių nuostatų prieštaravimo PPATĮ 7 str. 1 d. 2 p. in corpore su kitomis nurodytomis nuostatomis, o apsiribojo tik ATĮ ir MATĮ normų pacitavimu, jų nevertinant per ieškinyje, dublike ir posėdžio metu pateiktus ieškovo konkrečius motyvus.
47.9. Teismas netinkamai aiškino PPATĮ 7 str. 1 d. 2, 4 p., ATĮ 32²² str. 1, 3 d., kas sąlygojo ATĮ 32 str. 1 d. įtvirtinto pamatinio principo „teršėjas moka“ pažeidimą ir neteisėtų ginčo sutarčių nuostatų palikimą galioti.
47.10. Nurodė, kad ieškovas gali suteikti paslaugas už kiekį, kuris faktiškai iki metų pabaigos susidaro antrinių žaliavų konteineriuose, o ne už kiekį, kurio pageidauja atsakovui ir/ar gamintojas-importuotojas. Atliekos renkamos komunaliniame pakuočių atliekų sraute ir priklauso nuo to, kiek asmenys pašalina šių atliekų į antrinių žaliavų konteinerius. Ieškovas, kaip atliekų tvarkytojas, negali „padengti“ trūkstamo komunalinio srauto pakuotės atliekų kiekio iš komercinio (ne komunalinio) srauto. Nors sprendime teismas tokią situaciją laiko protinga ir sąžininga ir jos nevertina kaip atsakovų pareigų (ir finansinės atsakomybės) perkėlimo ieškovui (atliekų tvarkytojui), tačiau tokia išvada nėra paremta CPK 270 str. 4 d., 263 str. nustatytais reikalavimais.
47.11. Jei palikti galioti ginčijamas Sutarčių ir Susitarimo nuostatas, kokios yra dabar, gautųsi, kad gamintojas-importuotojas de facto atleidžiamas nuo gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principo ir iš to kylančių pareigų pilno įvykdymo, nors jo išleistos į rinką pakuočių atliekos nebuvo surinktos ir sutvarkytos. Tokia situacija prieštarauja gamintojo-importuotojo pareigai finansuoti visų susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą. Taip pat atsakovai neįvykdo atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo pareigų, tačiau gauna pajamas iš gamintojo-importuotojo pagal dvišalę sutartį. Taip pat atliekų tvarkytojui perkeliama „gamintojo atsakomybės“ našta; jam perkeliama gamintojo-importuotojo pareiga užtikrinti pakuočių atliekų surinkimą; jis negauna pajamų už atliekų kiekį bei sumoka baudą, kuri lygi gamintojo-importuotojo sumokėtam mokesčiui valstybei už į rinką išleistas pakuočių atliekas jiems vykdant savo ūkinę-komercinę veiklą. Tai pažeidžia ATĮ 32 str. 1 d. Teismas sprendime klaidingai aiškino „teršėjas moka“ principo taikymą ir gamintojų-importuotojų bei jų organizacijų pareigas bei atsakomybę, ir šis pažeidimas sąlygojo neteisėtų ginčo nuostatų palikimą galioti Sutartyse ir Susitarime.
47.12. Sprendimu klaidingai taikytas ir aiškintas PPATĮ 10 str. 4 d. 2 p., netinkamai vertinti įrodymai (Sutartys), kas sąlygojo klaidingą ir nemotyvuotą teismo išvadą, jog ieškovo ir atsakovų sudarytos laikinosios sutartys atitinka PPATĮ 10 str. 4 d. 2 p. įtvirtintas Trišales sutartis, kurias atsakovai yra įpareigoti sudaryti su atliekų tvarkytojais ir savivaldybe (ATĮ 2 str. 33 d.). Ginčo Sutartys (laikinosios sutartys) prieštarauja imperatyviems reikalavimams, neatitinka PPATĮ 10 str. 4 d. 2 p. ir ATĮ 2 str. 33 d. nurodytų Trišalių sutarčių ir joms keliamų reikalavimų. Trišalių sutarčių sudarymas ir jų vykdymas, yra imperatyviai reglamentuotas, o nuo 2013 m. galiojusios laikinosios sutartys (Sutartys) neatitiko imperatyviai nustatytų reikalavimų.
47.13. Teismas taip pat nevertino ieškovo motyvų dėl Sutarčių sudarymo aplinkybių – sudarymo prisijungimo būdu pagal atsakovų vienašališkai nustatytas sąlygas (CK 6.193 str.) bei motyvų dėl Sutarčių sąlygomis sukeliamo neproporcingumo ir neteisingumo (CK 1.5 p.).
47.14. Teismas netinkamai aiškino Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatas ir klaidingai vertino faktines aplinkybes dėl ieškovo galimybės iki metų pabaigos žinoti tikslų galimų surinkti ir sutvarkyti pakuočių atliekų kiekį. Įrodančius dokumentus ieškovas gali išduoti tik už tas pakuočių atliekas ir kiekius, kurie mokestiniai metais buvo perdirbti. Ieškovas preliminarias prognozes apie sutvarkytiną kiekį gali žinoti gruodžio mėn., tačiau galutinis kiekis paaiškėja metams pasibaigus.
47.15. Ginčijamomis nuostatomis ieškovui nustatoma atsakomybė už veiksmus, kurių tinkamas įvykdymas nepriklauso nuo ieškovo veiksmų.
47.16. Sprendime liko nevertintas Sutarčių 6.6 p., pagal kurį ieškovui informavus atsakovus apie nesutikimą su atsakovų pakoreguotomis paslaugų teikimo apimtimis (metiniais kiekiais), išimtinai atsakovams suteikta teisė palikti galioti Sutarties 4 priedo (metinės apimtys) pradinį turinį, inicijuoti derybas su ieškovu dėl apimčių pakeitimo.
47.17. Teismas nevertino ir ieškovo motyvų apie ribotą galimybę vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina Sutarčių vykdymo praktiką ir atsakovų nesąžiningą dominavimą ieškovo atžvilgiu, įskaitant atsisakymą leisti tikslinti kiekius, vienašalį Sutarties priedo Nr. 4 (paslaugų teikimo metinės apimtys) ir priedo Nr. 5 (paslaugų kaina) keitimą ir spaudimą ieškovui priimti atsakovų bendrai suderintas Sutarčių priedų sąlygas.
47.18. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas teikia Konkurencijos tarybos 2021-06-01 raštą „Dėl laikinųjų sutarčių tęstinumo ir galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi“, kurio ieškovas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir prašo jį priimti. Taip pat teikia priedus Nr. 2-6, kurie nėra nauji įrodymai, tačiau jais (juose padarytais žymėjimais yra pagrindžiami apeliaciniame skunde nurodyti sprendimo procesiniai pažeidimai).
Atsiliepimas
48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
48.1. atsakovo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vykdė pareigą pagrįsti sprendimą byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais; teismas sprendime padarytas išvadas pagrindė teisės normomis ir tinkamu faktinių aplinkybių bei šalių pateiktų įrodymų vertinimu.
48.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino ne tik atsakovų, tačiau ir ieškovo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus. Šiuo atveju, teismo padaryta ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizė leido teismui sutikti su atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytais atsikirtimais. Teismas pritarė didžiajai daliai atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, tą teismas pažymėjo ir sprendime. Teismas, pritardamas atsakovų pozicijai ir išdėstytiems argumentams, natūralu, kad pakartojo tuos atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriems pritarė.
Šalies argumentai
48.3. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino, kad ginčijamos sutarčių sąlygos prieštarauja jo nurodomoms imperatyviom įstatymo nuostatoms. Atsakovas nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, nes ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde taip ir nesugebėjo pagrįsti, kaip ieškiniu ginčijamos sutarčių nuostatos yra susiję su ieškovo nurodomomis teisės aktų nuostatomis.
48.4. Ieškovas nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo sutarčių 13.5. p. bei susitarimo 2.2. p. nuostatomis, atsakovai taiko ieškovui atsakomybę už per mažą surinktų atliekų kiekį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tokią atsakomybę atsakovai taiko nepriklausomai nuo to, jog mažesnis atliekų kiekis yra surenkamas ne dėl ieškovo neteisėtų/kaltų veiksmų, o dėl siekiamo surinkti atliekų kiekio nesusidarymo komunalinių atliekų sraute, kas savo ruožtu sąlygoja ir Metinio pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plano neįvykdymą. Vis dėlto, ieškovas apeliaciniame skunde visiškai ignoruoja tą aplinkybę, kad pakuočių tvarkymo organizacijos, taigi, ir atsakovai, gamintojų ir importuotojų pareigą organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gali vykdyti tik veikdami bendrai su atliekų tvarkytojais, tai yra, tokiais subjektais kaip ieškovas. Pakuočių tvarkymo organizacijos pakuočių atliekų nerenka ir netvarko, pareigą organizacijoms sudaryti sutartis su atliekų surinkėjais dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo nustato įstatymas - Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis. Tik atliekų tvarkytojų, tai yra tokių subjektų kaip ieškovas, išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra pagrindas laikyti, kad gamintojai ir importuotojai įvykdė jiems įstatymu nustatytas pareigas ir pagrindas juos atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo.
48.5. Ieškovas su atsakovu VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” sudarydamas 2013 m. pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją sutartį, patvirtino, kad tinkamai ir išsamiai susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, ir įsipareigoja veikti tokiu būdu, kad nebūtų pažeistos šios bendradarbiavimo sutarties nuostatos.
48.6. Ieškovas apeliaciniame skunde ignoruoja tą aplinkybę, kad pareigą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje numatyti šalių atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, nustato ir įstatymas.
48.7. Kadangi gamintojai ir importuotojai įgyja teisę į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekos lengvatą tik sutvarkius tą pakuočių atliekų kiekį, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse, vadinasi, nei atsakovams, nei kitiems pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyviams, nėra tinkamas ieškovo įsipareigojimų dalinis vykdymas.
48.8. Ieškovas, sudarydamas ginčijamas sutartis su atsakovais, žinojo ir suprato prisiimamų sutartinių įsipareigojimų reikšmę ir apimtis, todėl privalo laikytis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
48.9. Pažymėjo, kad ieškovui atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra taikoma tiek, kiek tai susiję su ieškovo kaltais veiksmais.
48.10. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, kad ginčijamų sutarčių nuostatos sukuria ieškovui pareigą, kurios neįmanoma įvykdyti, yra nepagrįsti ir yra deklaratyvūs. Sutartyje yra numatyta ieškovo teisė teikti prieštaravimus atsakovams dėl pakeistų paslaugų teikimo apimčių. Atsakovų VšĮ “Žaliasis taškas”, VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” ir ieškovo UAB “VSA Vilnius” 2015 m. sudarytame papildomame susitarime numatyta, kad paslaugų teikėjo numatytos ir suderintos su organizacijomis pakuoc?iu? atlieku? sutvarkymo metine?s apimtys gali bu?ti tikslinamas paslaugų teikėjo (ieškovo) raštišku prašymu tris kartus per einamuosius metus nustatytais terminais. Papildomame susitarime taip pat nurodyta, kad po trečiojo tikslinimo, metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negali būti tikslinamas ir paslaugos teikėjas prisiima atsakomybę už šio plano vykdymą. Atsižvelgiant į sutarčių nuostatas, ieškovo nurodomas argumentas, kad esą faktinis sutvarkytų atliekų kiekis nėra žinomas iki pat einamųjų metų pabaigos, todėl ieškovas negali įsipareigoti sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodyto pakuotės atliekų kiekio, yra nepagrįstas.
48.11. Šiuo atveju, būtent ieškovas, teikdamas ieškinį, o ne atsakovai, siekia iškreipti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos veikimo principą. Iš ieškovo procesinių dokumentų galima susidaryti įspūdį, kad ieškovo įsitikinimu, jis turi pareigą teikti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir perdavimo naudotojams paslaugas tokia apimtimi, kokia jis pats mano esant galima ir reikalinga.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
49.1. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, neva teismo sprendimas yra be motyvų, o teismas buvo šališkas, kadangi išanalizavo bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus procesinius dokumentus, nutarties motyvuojamoje dalyje išsamiai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, atliko byloje nustatytų aplinkybių vertinimą ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas.
Atsiliepimas
49.2. Apeliantas nedetalizuoja, dėl kokių konkrečiai argumentų, kuriuos jis laiko esminiais, nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime; taigi, nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas.
49.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas sprendimu netinkamai aiškino ir taikė teisės normų turinį, kadangi apeliantas aiškiai neidentifikuoja, kokiai konkrečiai imperatyviai teisės akto nuostatai prieštarauja ginčijamos Sutarties ir Susitarimo nuostatos.
49.4. Sutartimi šalys aiškiai sutarė, kad jos tikslas yra „kad būtų vykdomos <...> Užduotys“, o pats apeliantas, kaip ilgametis atliekų tvarkymo sektoriaus dalyvis, sutiko su metiniame plane nustatytomis apimtimis, nuo kurių priklauso galutinis atsakovo užduočių vykdymas, kas yra pagrindas atsakovo pavedimo davėjams būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo.
49.5. Apeliantas metinio plano tikslinimo niekada neinicijavo, kaip ir neinicijavo atitinkamų Susitarimo nuostatų keitimo; teisinis reguliavimas sudaro sąlygas atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išduoti visus metus, praktikoje pagal Sutartį apeliantas taip pat turi išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus „etapais“, dėl ko atsakovas gali planuoti savo veiklą, tame tarpe ir priimti pavedimų davėjų užsakymus ta apimtimi, kokia jis gebės juos įvykdyti, inter alia atsižvelgiant ir į konkrečiu atveju metinį planą.
49.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai vertino ginčijamas Sutarties ir Susitarimo nuostatas dėl jų prieštaravimo bendriesiems teisės principams, kadangi ginčijamos Sutarties nuostatos neprieštarauja bendriesiems teisės principams, nes sutartinius įsipareigojimus apeliantas prisiėmė laisva valia, būdamas savo srities profesionalu ir ilgalaikiu paslaugų teikėju, niekada nesinaudojo teise tikslinti metinius planus, dėl ko prisiėmė ir visas iš to kylančias (ir aiškiai Sutartyje identifikuotas) pasekmes - savo rizika įsipareigojimą sutvarkyti nurodytą pakuotės atliekų kiekį, o pateikiami apeliaciniame skunde argumentai, susiję su neva apelianto ribotomis galimybėmis keisti metinį planą, nutraukti Sutartį, kuriomis apskritai niekada pastarasis net nebandė naudotis, rodo tik tai, kad šiuo ginču apeliantas siekia išvengti jam gresiančios atsakomybės.
Šalies argumentai
49.7. Apeliantas nurodo, neva teismas sprendime pažodžiui perrašė atsakovų procesinių dokumentų motyvus, pateikdamas su apeliaciniu skundu teismo sprendimą, kuriame spalvotai pažymėtos, jo nuomone, perkeltos atsakovų procesinių dokumentų ištraukos. Atkreipė dėmesį, kad dauguma apelianto nurodomų „perrašymo“ vietų yra teisės aktų nuostatų citavimas, o tai, kad teismas, nusprendęs atmesti ieškinį, pritarė atsakovų argumentams, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to teismo sprendimas yra neteisėtas.
49.8. Nepaisant to, jog apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl daugumos ieškinio argumentų, apeliantas nedetalizuoja, dėl kokių konkrečiai argumentų, kuriuos jis laiko esminiais, nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime.
49.9. Priešingai nei teigia apeliantas, jam nėra perkeliama gamintojų ir importuotojų atsakomybė, kadangi jis atsako tik ta dalimi, kuria prisiima teikti paslaugas. Tik apeliantas konkrečiu atveju gali suteikti paslaugas ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą, kas yra pagrindas gamintojams ir importuotojams įrodyti Užduočių įvykdymą, tiek, kiek ieškovas neįvykdo šių (prisiimtų) pareigų, gamintojai ir importuotojai būtent dėl Ieškovo kaltės privalo mokėti Mokestį. Tik atliekų tvarkytojai, tame tarpe ir ieškovas, teikdami paslaugas, gali „padėti“ gamintojams ir importuotojams tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“, ką imperatyviai nurodo PPATĮ 7 straipsnio 7 dalis nustatanti, kad pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą. Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovui atsakomybė kyla tik dėl nuo paties ieškovo priklausančių veiksmų atlikimo / netinkamo atlikimo ir jokia atsakomybė už kaltus nei gamintojų ir importuotojų, nei pakuočių tvarkymo organizacijų veiksmus, ieškovui nėra perkeliama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
4. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
5. Apeliantas prašo prijungti Konkurencijos tarybos 2021-06-01 raštą „Dėl laikinųjų sutarčių tęstinumo ir galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi“, kuriuo ieškovas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą bei procesinius atsakovų dokumentus, kurie nėra nauji įrodymai, tačiau juose padarytais žymėjimais yra pagrindžiami apeliaciniame skunde nurodyti sprendimo procesiniai pažeidimai.
6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, atsisako juos priimti, kadangi šalių procesiniai dokumentai yra byloje ir apeliacinės instancijos teismas su jais susipažino. Pateiktame Konkurencijos tarnybos rašte nurodoma informacija, jog tam, kad Konkurencijos taryba turėtų pagrindą svarstyti klausimą, ar pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, dėl kurio kreipėsi ieškovas, pareiškime turi būti nurodyti tokie konkretūs skundžiamo ūkio subjekto veiksmai ar sprendimai, pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tų veiksmų atlikimą, kurie, atlikus preliminarią jų analizę, leistų nustatyti, jog skundžiamo ūkio subjekto veiksmai gali turėti įtakos Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Konkurencijos tarnyba nurodė, jog informacijos, pagrindžiančios dominavimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmus, ieškovė nepateikė. Kadangi apelianto pateikiamas raštas nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas jį atsisako priimti.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas UAB „VSA Vilnius“ yra atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikianti įmonė. Atsakovai VšĮ “Žaliasis taškas” ir VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” yra Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str. 2 d. numatytos gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios yra pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys.
9. Atsakovas VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” veikia pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 24 d. išduotą Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 003, suteikiančią teisę organizuoti stiklinių, plastikinių, PET, kombinuotos, metalinės, popierinės ir kartoninės bei kitos pakuotės atliekų tvarkymą (https://pto.lt/licenzija).
10. Atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” yra organizacija, turinti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją (http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=13749887-074f-4c1e-9a0d-9edbf6020b1c).
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas“ 2013 m. birželio 12 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. A69-6 (3.1.36-AP), taip pat Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovas VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” tą pačią dieną pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. A69-7 (3.1.36-AP), kuriomis šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą bei geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės gyventojams, įstaigoms, atsižvelgdamos, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” gamintojų pavedimu kolektyviai organizuoja pakuočių atliekų tvarkymą, vykdo kitas gamintojams ir importuotojams įstatymu nustatytas pareigas, įsipareigojo diegti ir plėtoti Pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą Vilniaus miesto savivaldybėje, užtikrinti jos tinkamą funkcionavimą, pasitelkdamos sutartyje nustatyta tvarka parinktą pakuočių atliekų surinkėją, bendradarbiauti šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais (Sutarčių II skyriaus 1 d.). Šalys Sutarčių II skyriaus 1 dalies 2 punktu pareiškė, kad sieks tokio pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, kuris leistų įvykdyti gamintojams ir importuotojams, kurie yra atsakovų dalininkai, pavedimo davėjai, nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, kitas pareigas bei LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis ir kuris sudarytų sąlygas savivaldybei vykdyti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas užduotis atliekų tvarkymo srityje.
12. 2013 m. rugsėjo 2 d. ieškovas UAB “VSA Vilnius” ir atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” pasirašė „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją sutartį Nr. KAS-6“, kuria ieškovas įsipareigojo teikti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo naudotojams paslaugas bei pagrįsti savo veiksmų tinkamą įvykdymą, pateikdamas nustatytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, o atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” įsipareigojo kontroliuoti tinkamą paslaugų teikimą, koordinuoti tinkamą pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos funkcionavimą bei atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas paslaugas.
13. 2013 m. rugsėjo 2 d. ieškovas UAB “VSA Vilnius” ir atsakovas VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” pasirašė „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją sutartį Nr. PTO/2/13-014“, kuria ieškovas įsipareigojo teikti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo naudotojams paslaugas bei pagrįsti savo veiksmų tinkamą įvykdymą pateikdamas nustatytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, o atsakovas VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” įsipareigojo kontroliuoti tinkamą paslaugų teikimą, koordinuoti tinkamą pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos funkcionavimą bei atsiskaityti su ieškovo už jo suteiktas paslaugas.
14. Nurodytos sutartys savo esme laikytinos paslaugų teikimo sutartimis CK 6.716 str.
15. 2015 m. vasario 26 d. ieškovas UAB “VSA Vilnius”, atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” ir atsakovas VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” pasirašė Papildomą susitarimą Nr. PA-15/PTO-1 ir PA-15/ŽT-1 „Dėl teikiamų paslaugų apimčių ir įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje“, kuriuo šalys susitarė sudaryti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutarčių priedų Nr. 4 ir Nr. 5 naujas redakcijas ir susitarė dėl paslaugų teikiamų apimčių bei įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
16. Atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. SR-18-19 „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“ informavo ieškovą, jog ieškovui nesurinkus Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane numatytų atliekų kiekių apimčių, 2017 m. vasario 28 d. pasirašytas Metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negalėjo būti patikslintas, todėl atsakovas vertino ieškovą kaip pažeidusį sutarties nuostatas, dėl ko pagal sutarties 13.5. punkto (i) papunktį pareikalavo ieškovą sumokėti baudą, lygią sumai Mokesčių, mokėtinų organizacijos ar jos dalyvių dėl pakuočių atliekų tvarkymo užduočių nevykdymo ir negalėjimo pasinaudoti mokesčio lengvata.
17. Atsakovas VšĮ “Žaliasis taškas” 2018 m. kovo 26 d. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo Nr. SR-18-79, nurodė, jog dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų (nesutvarkytų 275,911435 t plastikinės pakuotės atliekų) turėjo sumokėti 435 562,5 Eur mokestį už aplinkos teršimą bei pareikalavo ieškovą atlyginti patirtus nuostolius, sumokant 435 562,50 Eur baudą ir dėl šios baudos priteisimo pradėjo teisminį procesą.
18. 2019 m. gegužės 8 d. pranešimu Nr. S-19-168, 2019 m. birželio 6 d. pranešimu Nr. S-19-137 ir 2019 m. gegužės 14 d. pranešimu Nr. SR-19-125 atsakovai informavo ieškovą, kad dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų - nesurinktų Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane numatytų atliekų kiekių apimčių, ieškovo mokėtinos baudos vienašališkai yra įskaitomos į atsakovų nesumokėtas skolas.
Dėl ginčijamų sutarčių nuostatų
19. 2013 m. rugsėjo 2 d. „Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinosios sutarties Nr. PTO/2/13-014 ir laikinosios sutarties Nr. KAS-6 13.5 punktu, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, šalys susitarė, kad „Neribojant Organizacijos teisių ir interesų pagal Sutartį gynimo būdų, Paslaugų teikėjui netinkamai, nepilna apimtimi dėl Paslaugų teikėjo kaltės suteikus Paslaugas ir (ar) pažeidus nustatytus tarpinius, galutinius ar papildomai skirtus terminus ir dėl šios priežasties Organizacijai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius jos dalyviams ir pavedimų davėjams nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, Paslaugų teikėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Organizacijos atitinkamo prašymo gavimo (i) sumokėti Organizacijai baudą, lygią sumai Mokesčių, mokėtinų Organizacijos ir (ar) jos dalyvių ir pavedimų davėjų dėl pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių neįvykdymo ir negalėjimo pasinaudoti Mokesčio lengvata; (ii) atlyginti Organizacijos ir (ar) jos dalyvių bei pavedimų davėjų nuostolius, patirtus dėl teisės aktų reikalavimų neįvykdymo kontrolės institucijoms paskyrus baudas; (iii) kompensuoti kitus nuostolius Organizacijai ir (ar) jos dalyviams bei pavedimų davėjams”.
20. 2015 m. vasario 26 d. „Papildomo susitarimo Nr. PA-15/PTO-1 ir PA-15/ŽT-1 „Dėl teikiamų paslaugų apimčių ir įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje“, 2.2. punkte nustatyta, kad „Paslaugų teikėjo numatytos ir suderintos su Organizacijomis Sutarčių prieduose Nr. 4 nurodytos pakuočių atliekų sutvarkymo metinės apimtys, gali būti tikslinamos Paslaugų teikėjo raštišku prašymu, kuris įteikiamas visoms Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka veikiančioms Organizacijoms. Šis planas gali būti tikslinamas tris kartus per einamuosius metus žemiau išdėstytais terminais. 2.2.1. Po pirmo metų pusmečio (einamųjų metų liepos mėnesį), iki liepos 10 d., tikslinant metinį surenkamų ir sutvarkomų pakuočių atliekų kiekį. Atliekamas patikrinimas, kurio metu nustatomas pakuotės atliekų surenkamas kiekis. 2.2.2. Po trečio metų ketvirčio (einamųjų metų spalio mėnesį), iki spalio 10 d., tikslinant metinį surenkamų ir sutvarkomų pakuočių atliekų kiekį. Atliekamas patikrinimas, kurio metu nustatomas pakuotės atliekų surenkamas kiekis. 2.2.3. Einamųjų metų gruodžio mėnesį (iki gruodžio 10 dienos), tikslinant metinį surenkamų ir sutvarkomų pakuočių atliekų kiekį. Atliekamas patikrinimas, kurio metu nustatomas pakuotės atliekų surenkamas kiekis. 2.2.4. Po trečiojo tikslinimo, metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negali būti tikslinamas. Paslaugos teikėjas prisiima atsakomybę už šio plano įvykdymą“.
21. Ieškovas prašė pripažinti 2013 m. „Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinosios sutarties Nr. PTO/2/13-014“ 13.5 punkto nuostatą, 2013 m. „Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinosios sutarties Nr. KAS-6“ 13.5 punkto nuostatą ir 2015 m. papildomo susitarimo Nr. PA-15/PTO-1 ir PA-15/ŽT-1 „De?l teikiamu? paslaugu? apimc?iu? ir i?kainiu? Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje“ 2.2. punkto nuostatą, negaliojančiomis CK 1.80 str. 1 d., 1.5 str. ir 1.81 str. 1 d. numatytais pagrindais kaip prieštaraujančias ATĮ 32 str. 1 d., 34²² str. 1 d., 3 d., 14 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 2, 4 p., 3 d., 5 d. 2 p., 10 str. 1 d., 4 d. 1, 2 p., MATĮ 4 str. 3 d., 5 str. 6 d.
22. Ieškovas teigia, jog jis, kaip subjektas, teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas, sutartiniais pagrindais dėl atitinkamų paslaugų teikimo bendradarbiaujantis su gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis organizacijomis, negali būti laikomas atsakingas už Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių neįvykdymą. Nurodė, jog remiantis Sutarčių 13.5. p. bei Susitarimo 2.2. p. nuostatomis, atsakovai taiko ieškovui atsakomybę ir tokiose situacijose, kai už per mažą surinktų atliekų kiekį, t. y. neįgyvendintą Metinio pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planą, ieškovas pripažįstamas netinkamai teikęs paslaugas, dėl ko ieškovui atsakovai taiko prievolę atlyginti nuostolius, kilusius atsakovų nariams dėl įstatyminės pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taip pat nurodė, kad toks sutartinės atsakomybės taikymas yra nesuderinamas su imperatyviomis įstatymo nuostatomis, vieša tvarka bei gera morale, o taip pat bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo teisės principais.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas, tuo, jog ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė nei vieno konkretaus argumento, kaip ginčijamos sutarčių nuostatos prieštarauja aukščiau įstatymų nuostatoms. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodytos teisės aktų normos apskritai nereglamentuoja atsakovų teisės nustatyti ieškovo atsakomybę už jo netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovo vaidmenį pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje (tik ieškovas kaip atliekų tvarkytojas turi teisę surinkti ir tvarkyti pakuotės atliekas; tik atliekų tvarkytojų išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra pagrindas laikyti, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra įvykdytos; ieškovas už atliekų surinkimą ir sutvarkymą gauna užmokestį) ieškovui nustatyta sutartinė atsakomybė už netinkamą jo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, laikytina protinga ir sąžininga.
24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nesant numatytos ieškovo atsakomybės, šiam neįvykdžius įsipareigojimo surinkti nustatytos rūšies ir kiekio pakuočių atliekų bei pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, aukščiau nurodytų sutarčių vykdymas taptų neįmanomas, o paties ieškovo dalinai teikiamos paslaugos taptų apskritai beprasmės. Teismas pažymėjo, kad gamintojai ir importuotojai įgyja teisę į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekos lengvatą tik sutvarkius tą pakuočių atliekų kiekį, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse. Teismo vertinimu, ieškovas, sudarydamas ginčijamas sutartis su atsakovais, žinojo ir suprato prisiimamų sutartinių įsipareigojimų reikšmę ir apimtis, todėl privalo laikytis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovui atsakomybė kyla tik dėl nuo paties ieškovo priklausančių veiksmų atlikimo/netinkamo atlikimo ir jokia atsakomybė už kaltus nei gamintojų ir importuotojų, nei pakuočių tvarkymo organizacijų veiksmus, ieškovui nėra perkeliama.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
26. Visų pirma, nors pirmosios instancijos teismas tai padarė išsamiai, tačiau būtina dar kartą trumpai apžvelgti imperatyvias įstatymo nuostatas, kurias, anot apelianto, pažeidžia ginčijamų susitarimų nuostatos.
27. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įvardijama principo „teršėjas moka“ reikšmė. Šio įstatymo 34²² str. 1 d. nurodyta, kokiu tikslu gamintojai ir importuotojai steigia organizaciją bei kokias pareigas jie turi pavedant organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą bei vykdant kitas šiame įstatymuose nustatytas pareigas. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardijamas Organizacijos steigimo tikslas. Įstatymo 34²² str. 14 dalyje įtvirtinta Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų kontrolė.
28. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 3 dalyje nurodyta, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai Šio įstatymo 5 str. 6 dalyje nurodyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai bei išaiškinama, atleidimo nuo mokesčio tvarka.
29. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 d. 2, 4 punktuose, 3 dalyje įvardijamos gamintojų ir importuotojų pareigos. Šio įstatymo 5 dalies 2 punkte nurodoma, jog pareigas gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti kolektyviai, steigdami organizaciją. Šio įstatymo 10 str. 1 dalyje, 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai bei nurodyta, kad siekdama įvykdyti gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, organizacija privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis dėl bendradarbiavimo, organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti. Taip pat nurodyta, kad organizacija privalo ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos sudarytoi pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis ir parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo.
30. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, imperatyvai, kuriuos, anot ieškovo, pažeidžia ginčijamos susitarimų nuostatos, iš esmės apibūdina gamintojų ir importuotojų teises, pareigas atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo srityje, taip pat išaiškina principo „teršėjas moka“ sąvoką, nustato, kas jį moka bei išaiškina šio mokesčio lengvatas arba atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąlygas. Apelianto nurodomos išvardintų įstatymų atskirų straipsnių nuostatos niekaip nereguliuoja ginčijamų susitarimų nuostatų, nėra su jomis susiję ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nereglamentuoja atsakovų teisės nustatyti ieškovo atsakomybę už jo netinkamą įsipareigojimų vykdymą.
31. Tam, kad pripažinti ginčijamų susitarimų nuostatas negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį, reikalinga nustatyti, jog ginčo sandoriai pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloej Nr. e3K-3-296-421/2020). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, sprendžiant reikalavimą pripažinti sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu, svarbu ir būtina vertinti ne tik visuomenės interesą, bet ir asmens, prašančio pripažinti sandorį negaliojančiu, elgesį, siekį ir privatų interesą nuginčyti sandorį. Jeigu sandorį pripažinti negaliojančiu prašo sutarties šalis, tai svarbu išaiškinti, ar jai buvo žinoma, jog sudaromas sandoris prieštarauja įstatymo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).
32. Ginčijamame 2013 m. šalių pasirašytame Sutarties 13.5 punkte šalys nustatė ieškovo atsakomybę už jo kaltais veiksmais netinkamai atliktas paslaugas; 2015 m. pasirašyto Papildomo susitarimo 2.2 punktu šalys susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos. Apeliantas nenurodo, o byloje tokių įrodymų nenustatyta, jog, būdamas profesionalus verslininkas, atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikianti įmonė, pasirašydamas ginčijamų susitarimų nuostatas bei jas ilgus metus vykdydamas, apeliantas būtų žinojęs arba įtaręs, jog pasirašomos sutarčių nuostatos galimai prieštarauja įstatymo reikalavimams. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis suprato apie susitarimų negaliojimą tik pasikeitus ieškovo vadovybei, rodo tik ieškovo privatų interesą nuginčyti sandorį, bet nepagrindžia sandorių negaliojimo. Minėta, kad ginčijamų susitarimų nuostatų niekaip nereglamentuoja ieškovo nurodomos imperatyvios teisės normos (ATĮ 32 str. 1 d., 34²² str. 1 d., 3 d., 14 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 2, 4 p., 3 d., 5 d. 2 p., 10 str. 1 d., 4 d. 1, 2 p., MATĮ 4 str. 3 d., 5 str. 6 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas niekaip nepagrindė, kaip, kokiu būdu, konkrečios imperatyvios teisės aktų nuostatos prieštarauja ginčijamos Sutarties ir Susitarimo nuostatoms.
33. Apeliantas teigia, kad ginčijamos sutartys neatitinka PPATĮ 10 str. 4 d. 2 p. įtvirtintų Trišalių sutarčių, nes jos sudarytos kaip laikinosios sutartys, todėl jų sąlygos tiesiogiai neatitinka įstatyme numatytų Trišalių sutarčių sąlygų.
34. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas paprastai sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos ribų.
35. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu ginčijo tik vieną iš Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinųjų sutarčių punktų, bet ne visą Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją sutartį (sutartis), todėl sutartis visa apimtimi nebuvo šios bylos dalykas. Jei ieškovas mano, kad jo teises pažeidžia visa Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinoji sutartis (sutartys), o ne atskiras, konkretus jos punktas, ieškovas turėjo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus arba teikti naują ieškinį dėl Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinoios sutarties pripažinimo negaliojančia visa apimtimi.
36. Kadangi Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinosios sutartys visa apimtimi nebuvo šios bylos ginčo dalykas, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Pakuoc?iu? atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinųjų sutarčių neteisėtumu, negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.
37. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nepagrįstai sprendė, kad ginčijamų sutarčių nuostatos ir atsakovų ketinimas jas nustatyti nebuvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (CK 1.81 str.). Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijamų sutarčių nuostatos sukuria ieškovui pareigą, kurios neįmanoma įvykdyti, kas sąlygoja CK 1.5 str. pažeidimą.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
39. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ginčijamame 2013 m. šalių pasirašytame Sutarties 13.5 punkte šalys nustatė ieškovo atsakomybę už jo kaltais veiksmais netinkamai atliktas paslaugas; 2015 m. pasirašyto Papildomo susitarimo 2.2 punktu šalys susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareigą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje numatyti šalių atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, nustato Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, o būtent įstatymo 2 str. 14 d., kurioje nurodyta, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje turi būti nurodyta, be kitų sutarties sąlygų, ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-462 patvirtintoje Pavyzdinėje atliekų tvarkymo organizavimo sutarties formoje nurodyta, jog atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje turi būti nurodyta šalių atsakomybė.Taigi, Sutarties 13.5 punkte šalys, vykdydamos įstatymo nuostatą dėl sutartinės atsakomybės taikymo, susitarė, kad ieškovas, prisiėmęs sutartines pareigas, jas tinkamai vykdytų; neįvykdęs pareigų dėl savo kaltės, turi atlyginti atsakovams sukeltus nuostolius.
41. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakomybę atsakovai taiko nepriklausomai nuo to, jog mažesnis atliekų kiekis yra surenkamas ne dėl ieškovo neteisėtų/kaltų veiksmų, o dėl siekiamo surinkti atliekų kiekio nesusidarymo komunalinių atliekų sraute, kas savo ruožtu sąlygoja ir Metinio pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plano neįvykdymą.
42. Šiuo aspektu pažymėtina, jog šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo tik esant sutarties pažeidimui. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas su atsakovais sudarydamas Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąsias sutartis, patvirtino, kad tinkamai ir išsamiai susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų 2013 m. birželio 12 d. sudarytų Bendradarbiavimo sutarčių nuostatomis, ir įsipareigojo veikti tokiu būdu, kad Bendradarbiavimo sutarčių nuostatos nebūtų pažeistos (Sutarties 3.1.4. punktas). Bendradarbiavimo sutartimis šalys susitarė, kad sieks tokio pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, kuris leistų įvykdyti gamintojams ir importuotojams nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, kitas pareigas bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis ir kuris sudarytų sąlygas savivaldybei vykdyti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas užduotis atliekų tvarkymo srityje (Sutarties 2 punktas).
43. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovai Bendradarbiavimo sutartimis siekė konkrečių tikslų, kurių sudarymo priežastis yra būtent toks pakuočių atliekų tvarkymas, kurio pasėkoje gamintojai ir importuotojai būtų laikomi įvykdę pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir būtų atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Ieškovas, su atsakovais pasirašydamas Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąsias sutartis, patvirtino, kad yra informuotas apie tai, jog jo paslaugų teikimas yra reikalingas tam, kad būtų vykdomos organizacijos nariams nustatytos pakuočių atliekų sutvarkymo užduotys, įgyvendintas reikalavimas dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo sistemose ir jas finansuoti, o šių reikalavimų neįgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas gali lemti pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atsiradimą.
44. Apelianto vertinimu, jis turi pareigą teikti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir perdavimo naudotojams paslaugas tik tokia apimtimi, kokia jis gali tai padaryti, nes faktinis sutvarkytų atliekų kiekis nėra žinomas iki einamųjų metų pabaigos.
45. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi, vadovaujantis šalių sudarytos pakuoc?iu? ir atlieku? tvarkymo organizavimo ir paslaugu? teikimo laikinosios sutarties 6 straipsnio nuostatomis, kai būtina keisti sutartyje nustatytas paslaugų teikimo apimtis, yra pasirašomas naujas sutarties priedas (sutarties 6.2.p.), o kai paslaugų teikėjas dėl nepakankamų paslaugų tinkamam teikimui pajėgumų ar kitų priežasčių nesutinka su koreguotomis paslaugų teikimo apimtis, paslaugų teikėjas informuoja organizacijos atstovą (sutarties 6.4.p.). Be to, kaip buvo minėta, pagal Susitarimo 2.2 punktą šalys susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos: pakuočių atliekų sutvarkymo metinės apimtys gali būti tikslinamos ieškovo raštišku prašymu tris kartus per einamuosius metus nustatytais terminais. Taigi, sutartyje yra numatytas mechanizamas, leidžiantis ieškovui nustatyta tvarka tikslinti paslaugų teikimo apimtis bei informuoti apie negalimumą suteikti numatytos apimties paslaugas. Beje, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas tokia teise naudojosi (ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas dėl 2016 m., 2017 m. pakuočių kiekių).
46. Taip pat pažymėtina, kad Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, 9 punkte nustatyta, kad pakuočių atliekų surinkėjai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau - GPAIS), patvirtina pakuočių atliekų surinktą, perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį organizacijai, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose (įskaitant savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekas) susidariusias atliekas. Dokumentai, naudojantis GPAIS, išrašomi per kalendorinius metus ar jiems pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 32 dienas nuo kalendorinių metų pabaigos. Ši Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostata nustato, kada vėliausiai (ne vėliau kaip per 32 dienas nuo kalendorinių metų pabaigos) turi būti išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, tačiau ši nuostata nereiškia, kad pastarieji dokumentai išduodami tik pasibaigus kalendoriniams metams.
47. Taigi, apeliantas visus metus vykdydamas Sutartį, realiai mato, ar yra įgyvendinamas ir kaip yra įgyvendinamas Metinis planas, ar jis yra pajėgus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ar ne, taip pat ar pajėgus įsipareigojimus įvykdyti laiku. Jeigu ieškovas mato, jog nespėja, jog paskutinis kiekių tikslinimas iki einamųjų metų gruodžio 10 d. jam netinka, gali inicijuoti atitinkamus sutarčių, jų priedų pakeitimus, reikšti prieštaravimus ir naudotis kitais savo teisių gynimo būdais.
48. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas būtų bandęs inicijuoti sutarties nuostatos pakeitimą, būtų reiškęs pretenzijas, prašymus, kad negali laiku įvykdyti įsipareigojimų ar būtų bandęs nutraukti sutartį.
49. Įrodymų, patvirtinančių, kad Susitarimo 2.2 punkto nuostata yra neteisėta, apeliantas nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nepripažino negaliojančia. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tiek Sutarčių, tiek Susitarimo nuostatos nebuvo šalių iš anksto derintos, aptartos bei kad buvo nulemtos tikslų, priešingų viešajai tvarkai ir gerai moralei.
50. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto teiginiai apie susitarimų negaliojimą CK 1.81 str. numatytu pagrindu pirmosios instancijos teismo pagrėstai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
51. Byloje nėra duomenų, kad Sutartis ir Susitarimas būtų sudaryti pažeidžiant ieškovo ar atsakovų laisvą valią, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) arba viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir dėl to būtų niekinis ir negaliojantis, kaip ir nėra duomenų, jog prieštarautų teisės principams (CK 1.5 str.).
52. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijamomis Sutarties ir Susitarimo nuostatomis atsakovas, gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo atsakomybės, kuri perkeliama ieškovui.
53. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl baudos - sutartyje nustatytos pinigų sumos, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
55. Pažymėtina, jog netesybos nėra savitikslės, tai yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
56. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas ne savo laisva valia pasirašė susitarimus, kad jis derėjosi dėl kitokių susitarimo sąlygų, tačiau ginčijamos sąlygos jam atsakovų buvo primestos, kad jis ginčijosi ir derėjosi dėl kitokios atsakomybės formos ar dydžio, nei šalys susitarė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Sutarties 13.5 punkte numatyta bauda ieškovui už pastarojo kaltus veiksmus, kuri lygi sumai Mokesčių, mokėtinų organizacijos ir ar jos dalyvių ir pavedimų davėjų dėl pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių neįvykdymo ir negalėjimo pasinaudoti Mokesčių lengvata, yra atsakovų atsakomybės perkėlimas ieškovui, nes tai yra ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės forma, su kuria jis sutiko pasirašydamas sutartį.
57. Akcentuotina, jog atsakomybės taikymas ieškovui išimtinai priklauso tik nuo paties ieškovo veiksmų ir tinkamų pareigų atlikimo. Ieškovui atsakomybė taikoma tik netinkamai, nepilna apimtimi dėl savo kaltės suteikus paslaugas ir (ar) pažeidus nustatytus tarpinius, galutinius ar papildomai skirtus terminus ir dėl šios priežasties organizacijai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius jos dalyviams ir pavedimų davėjams nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Taigi, ieškovui atsakomybė kyla tik dėl nuo paties ieškovo priklausančių veiksmų atlikimo ar netinkamo atlikimo, o ne apskritai visais atvejai; atsakomybė už kaltus atsakovų veiksmus ieškovui nėra perkeliama.
58. Apeliantas, kaip ilgametis atliekų tvarkymo sektoriaus dalyvis, pasirašydamas Sutartis, sutiko su Metiniame plane nustatytomis apimtimis, nuo kurio priklauso galutinis atsakovų užduočių vykdymas ir kas yra pagrindas atsakovus atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo. Kaip nurodė atsakovai procesiniuose dokumentuose, ieškovas Metinio plano tikslinimo niekada neinicijavo, todėl turi prisimti visą iš to kylančią atsakomybę.
59. Kadangi gamintojai ir importuotojai įgyja teisę į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekos lengvatą tik sutvarkius tą pakuočių atliekų kiekį, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse, vadinasi, jei ieškovas tinkamai nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovai negalės pasinaudoti mokesčio lengvata. Atitinkamai, šalys susitarė, jog ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, jis turės sumokėti baudą, lygią mokesčio lengvatai.
60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutarties nuostatą įvertino kaip protingą ir sąžiningą, nes ieškovas pagal susitarimus atsako tik ta dalimi, kuria prisiima tinkamai teikti paslaugas.
61. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų informavęs atsakovus apie nesutikimą su atsakovų pakoreguotomis paslaugų teikimo apimtimis (metiniais kiekiais), kad jis ketino nutraukti su atsakovais sudarytas sutartis, tačiau jam to nepavyko padaryti, kad šalys ne laisva valia pasirašė susitarimus, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino sutarčių 6.6 punkto bei ieškovo ribotos galimybės vienašališkai nutraukti sutartį.
62. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių CPK 270 str. 4 d., 263 str., 178 str., 21 str. pažeidimų, dėl kurių apelianto teigimu buvo neteisingai išspręsta byla, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pažodžiui perrašyti atsakovų atsiliepimų į ieškinį ir triplikų motyvai ir nėra pateikta nei vieno teismo savarankiško faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų vertinimo, išvadų ar jų pagrindimo.
63. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teismas įvertino ir išanalizavo šalių nurodytus argumentus dėl ginčijamų susitarimų nuostatų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ginčui aktualias faktines aplinkybes, ginčijamas susitarimų nuostatas, jas įvertino; apibendrino ir pasisakė dėl esminių ieškovo reikalavimų. Teismas, pritardamas didžiajai daliai atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, tai sprendime pažymėjo ir padarė atitinkamas išvadas.
64. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateiktas visų nustatytų aplinkybių, teisinių argumentų vertinimas, todėl apelianto nurodyti argumentai dėl tariamai netinkamo ir nepakankamo teismo sprendimo motyvavimo yra nepagrįsti. Be to, apeliantas nedetalizuoja, dėl kokių konkrečiai esminių argumentų, nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime.
65. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298-687/2015).
66. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius argumentus, teisingai išnagrinėjo bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas nensutatė CPK 329 straispnio 2 dalies 4 punkte numatyto teismo sprendimo negaliojomo pagrindo.
67. Apeliantas taip pat teigia, kad teismo padarytas procesinis pažeidimas pažeidė jo teisę būti išklausytam ir teisę į teisingą bei nešališką teismo procesą, sutrukdė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, todėl iš viso nebuvo jam užtikrinta teisė į teisingą teismą.
68. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi nurodyta pozicija yra išimtinai deklaratyvi, neparemta jokiais įrodymais.
Dėl procesinės bylos baigties
69. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, sprendimą tinkamai motyvavo, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
71. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
72. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog atsakovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2289,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ – 1851,30 Eur. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straispnio 1 dalies 1 punktu,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ atsakovui VšĮ „Žaliasis taškas“ 2289,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ atsakovui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 1851,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.