- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-2219-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11599-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- D. I. B.
- Atsakovas
- G. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. I. B. ieškinį atsakovei G. B., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą D. B. ir D. P., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje notarė Virginija Jarienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2016 m. birželio 6 d. teismui pateiktu ieškiniu D. I. B. prašo pripažinti negaliojančia 2015-12-03 dovanojimo sutartį Nr. 4VJ-8033, kurios pagrindu D. I. B. padovanojo G. B. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – minėtą turtą grąžinti D. I. B. nuosavybėn, priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas ir atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
1.1. Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. spalio 10 d. ieškovę ištiko smegenų infarktas dėl smegeninių arterijų nepatikslinto užsikimšimo ar stenozės, jai buvo diagnozuotas emocinio labilumo sutrikimas, hipertenzinė širdies liga ir prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Išrašant iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ieškovė išliko dezorientuota tiek vietoje, tiek laike. Gydytojai nurodė, kad ieškovei gyventi vienai savarankiškai yra nesaugu. Po 3 mėnesių gydytojai rekomendavo ambulatorinę psichiatro konsultaciją dėl papildomo ištyrimo ir tolimesnės gydymo taktikos.
1.2. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ieškovės sūnus D. B. nurodė galintis pasirūpinti mama, atsisakė kitų šeimos narių pagalbos. Sūnus ja rūpinosi savo nuožiūra, darė įtaką, sprendė už ją ūkinius- finansinius reikalus, o tai leido suprasti, kad ieškovė yra nuo jo visapusiškai priklausoma. Netrukus ieškovė iš savo nuolatinio gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi pas sūnų D. B. adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad sūnus D. B. negalėjo tinkamai motina pasirūpinti – jai nebuvo perkami ir laiku paduodami gydytojų paskirti medikamentai, namuose būdavo paliekama viena be priežiūros, o tai kėlė grėsmę jos sveikatai ir neskatino sveikatos pagerėjimo. . Dėl tokio nerūpestingumo nuo 2015-11-01 iki 2016-04-01 Ieškovės sveikata tik blogėjo, per šį laikotarpį ji nemažiau kaip 3 kartus buvo hospitalizuota į įvairias gydymo įstaigas suteikiant būtinąją greitąją medicinos pagalbą. Ieškovė gyveno sūnaus D. B. aplinkoje, kur nuolat jautė įtampą, stresą, baimę dėl nesugyvenamo sūnaus charakterio, pykčių ir triukšmo su kitais šeimos nariais, kaimynais, priekaištų dėl negalėjimo elementariai savimi pasirūpinti ir pan. Sūnaus ilgalaikis neturėjimas legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatinis piniginių lėšų stygius, skolos lėmė nepasitikėjimą juo, o toks tolimesnis gyvenimas socialiai nesaugioje aplinkoje tik didino Ieškovės rizikas galutinai netekti sveikatos.
1.3. , Ieškovė nuo 2016-03-31 pasiprašė gyventi pas kitą sūnų - E. B.. Šis rūpinosi ja, vežė pas gydytojus ir psichikos sveikatos specialistus konsultacijoms, ko pasėkoje buvo atlikti išsamūs medicininiai tyrimai, diagnozuota senatvinė demencija, o 2016-04-14 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą). Ieškovė šiai dienai jaučiasi geriau, yra materialiai ir socialiai aprūpinta, tačiau dėl savo ligų specifikos (demencija, sutrikusi rega) vis dar sunkiai orientuojasi, jos atmintis po patirto infarkto toliau liko stipriai susilpnėjusi, ji viena negali spręsti elementarių asmeninio gyvenimo problemų, rūpintis higiena, individualiai tenkinti savo poreikių ir kt.
1.4. Pagerėjus Ieškovės psichinei ir fizinei sveikatai buvo sutarta, kad ji toliau galėtų gyventi savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), o už VSDFV specialiesiems poreikiams skiriamas pašalpas būtų galima samdyti nuolatinę priežiūrą vykdančius socialinius darbuotojus. Ieškovė visuomet atmetė bet kokią galimybę gyventi slaugos namuose, tačiau nuolat pabrėžė, jog nori gyventi tik jai artimoje ir gerai žinomoje aplinkoje, t. y. savo bute, kas skatintų jos dvasinę ramybę, eliminuotų išgyvenimus ir vidinius priekaištus susijusius su manymu, kad yra našta artimiesiems, trukdo sūnums gyventi savo gyvenimą, dirbti ir pan. Tokiu būdu Ieškovė, kartu su sūnumi E. B. nuvyko į jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patekti į jį nepavyko, kadangi rado pakeistas buto durų spynas. Susisiekus su D. B., šis nurodė, kad butas yra parduotas, todėl nebepriklauso Ieškovės sūnus E. B. 2016-05-24 iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro sužinojo, kad ieškovei priklausęs butas, (duomenys neskelbtini), 2015-12-03 dovanojimo sutartimi yra padovanotas ieškovės sūnaus D. B. nepilnametei dukrai G. B. (ieškovės vaikaitei).
1.5. Ieškovė apie dovanojimo sutarties sudarymą nieko neatsimena, negali pasakyti su kokiais asmenimis ir dėl kokių priežasčių ją sudarė, kur, kas inicijavo sandorį, kur ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė dokumentus. Ieškovė mano, kad dėl sveikatos būklės ir nesugebėjimo orientuotis įvairiose situacijose, ja piktavališkai galėjo pasinaudoti sūnus D. B. ar jo šeimos nariai, kadangi būdama sveika, Ieškovė tokio sandorio nebūtų sudariusi. Be to, Ieškovė mano, kad būdama visiškai fiziškai ir emociškai (vis tik ją prižiūrėjo) priklausoma nuo sūnaus, negalėjo jam prieštarauti, asmeniškai priimti sprendimų ir tuo pačiu numatyti, jog sudaro visiškai jai nenaudingą buto dovanojimo sutartį. Pažymėtina, kad tuo metu Ieškovė galimai sudarė ir kitus savo asmeninio turto perleidimo sandorius, nes pasirašinėjo įvairius dokumentus, kurių turinys ir esmė jai iki šiol nėra žinomas ir logiškai paaiškinamas. Kadangi dovanotas butas yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas, tai perleidusi jį, Ieškovė liko be gyvenamosios vietos.
1.6. Ieškovė yra įsitikinusi, kad sūnus D. B. žinojo, jog jos sveikatos būklė yra sunki, dėl patirto infarkto ji sunkiai orientuojasi aplinkoje, todėl dovanojimo sutarties esmės ir turinio ji negali suvokti, šiuo sandoriu siekė nesąžiningai perimti jos turtą ir vėliau perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad D. B. turi daug skolų, jo atžvilgiu yra užvestos kelios vykdomosios bylos, jis neturi jokio oficialaus pajamų šaltinio, yra bedarbis, todėl jam reikalingos bet kokios piniginės lėšos. Aplinkybę, kad D. B. siekė nesąžiningai įgyti turtą, patvirtina ir tai, kad 2015-12-03 dovanojimo sutartimi butas buvo padovanotas ne jam, o jo mažametei dukrai G. B., tokiu būdu D. B. bandė paslėpti turtą nuo galimų kreditorių, siekė išvengti šio turto arešto ir jo skolų išieškojimo iš minėto turto.
1.7. D. B. ir kitų asmenų nesąžiningumo faktus bei žinojimą apie psichinės sveikatos stovį ir būklę stiprina ta aplinkybė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas netrukus iki to, kai Ieškovė buvo užregistruota gydytojo psichiatro konsultacijai, t. y. 2015-12-07. Be to, šis faktas verčia manyti, kad sandorį buvo skubama sudaryti iki psichiatrinio tyrimo tikslu suklaidinti notarą, kad šis negalėtų gauti duomenų apie asmens sveikatos stovį ir gebėjimą valdyti savo veiksmus.
1.8. D. B. sutuoktinė D. P. yra dirbusi senelių globos ir slaugos namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose teikiamos paslaugos asmenims su analogiškomis sveikatos problemomis. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad sunūs ir marti, kuri būdama tam tikra savo srities specialistė, atsižvelgdama į ieškovės ligos pobūdį ir specifiką, negalėjo nežinoti apie jos sveikatos būklę bei gebėjimą orientuotis ginčo situacijoje.
1.9. Ieškovė yra tikra, kad 2015-12-03 dovanojimo sutarties sudarymo metu ji buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl šių priežasčių ji kreipiasi į teismą dėl 2015-12-03 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 str. pagrindu.
Atsiliepimas
2. 2016 m. birželio 22 d. atsiliepimu į ieškinį atsakovė G. B., atstovaujama atstovų pagal įstatymą D. B. ir D. P., su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė žemiau išdėstytas aplinkybes.
2.1. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės daugeliu atvejų yra nurodomos neteisingos, sąmoningai jas iškraipant bei bandant teismui dirbtinai sukurti įspūdį, kad ieškovė D. I. B. ginčijamą 2015-12-03 sandorį sudarė nesuprasdama savo veiksmų reikšmės ar negalėdama jų valdyti, įvertintina tai, kad ieškinyje aptariant ieškovės sveikatos būklę, yra pastebimos loginės klaidos bei faktinių aplinkybių prieštaringumas, kai vienoje ieškinio teksto pastraipoje yra nurodomos vienokios aplinkybės apie Ieškovės ypatingai sunkią sveikatos būklę, o kitoje pastraipoje nurodomos jau kitokios aplinkybės, paneigiančios prieš tai buvusias, įvertintina ir tai, kad aptariant faktines aplinkybes yra nurodyta daug tikrovės neatitinkančių teiginių apie D. B. charakterį, elgesį su mama (ieškove) bei turtinę padėtį, vėlgi bandant dirbtinai sukurti įspūdį, kad būtent D. B. privertė Ieškovę pasirašyti ginčijamą sandorį, kurio Ieškovė tariamai sudaryti nenorėjo. Dėl nurodytų aplinkybių detaliau pasisakoma žemiau.
2.2. D. B. su mama (Ieškove) visuomet palaikė ir šiuo metu, prasidėjus šiai civilinei bylai, palaiko gerus santykius. Atsakovės įstatyminis atstovas D. B. rūpinasi mama bei reguliariai bendrauja tiek telefonu, tiek ir susitikęs su ja. Tuo tarpu, D. B. santykiai su broliu E. B. yra konfliktiniai. Broliai jau daug metų visiškai nebendrauja ir nepalaiko jokių įprastų broliškų santykių. Pabrėžtina, kad E. B. yra profesionalus teisininkas - praktikuojantis advokatas, taigi jam gerai žinomi teisės aktai bei bylinėjimosi subtilybės. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi ieškinys dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pateiktas neilgai trukus po to, kai Ieškovė persikėlė gyventi pas savo sūnų E. B.. Galima daryti išvadą, kad Ieškovės valią pasirašyti pateiktą teismui ieškinį, galimai įtakojo būtent E. B..
2.3. Paaiškintina, kad Ieškovė jau labai seniai yra nusprendusi dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo savo vaikams, t. y. E. B. ir D. B.. Ši aplinkybė jau seniai abiem Ieškovės vaikams buvo žinoma ir dėl to iki šiol nekildavo jokių nesutarimų. Prie šio atsiliepimo yra pridedami Nekilnojamojo turto registro 2016-06-21 išrašai su istorija, kurie patvirtina, kad Ieškovė 2006-03-31 Dovanojimo sutartimi savo sūnui E. B. padovanojo 0,0707 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais gyvenamuoju namu, pastatu - ūkiniu pastatu, kitais inžineriniais statiniais — kiemo statiniais esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2.4. Ieškovė abiem savo vaikams jau seniai buvo paaiškinusi, kad didelės vertės žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) atiteks E. B., o visas kitas nekilnojamasis turtas atiteks D. B. šeimai. Tokią Ieškovės valią patvirtina žemiau nurodomos aplinkybės:
2.5. laikotarpiu nuo 1992-03-27 iki 2006-04-11 ginčo buto savininkas buvo D. B.. 2006-03-31 dovanojimo sutartimi D. B. ginčo butą padovanojo savo mamai (Ieškovei). Dovanojimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas Kauno miesto apylinkės teismo 2005- 11- 08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-02364-54/2005, kuriuo teismas tenkino buvusios D. B. sutuoktinės ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisė iš D. B. išlaikymą po 400 Lt nuo 2005-01-11 iki dukros pilnametystės. Taigi, D. B. ginčo butą padovanojo savo mamai bijodamas, kad buvusi sutuoktinė gali inicijuoti teisminius ginčus dėl nurodyto buto dalies priteisimo. Net ir po to, kai D. B. 2006-03-31 dovanojimo sutartimi padovanojo ginčo butą mamai, niekada nekilo klausimų, kad aptariamas butas atiteks D. B. šeimai. Šią aplinkybę patvirtina tas faktas, kad Ieškovė 2006-04-25 (iš karto po dovanojimo sutarties sudarymo) Kaimo miesto 22-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko D. B. sūnui A. B..
2.6. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiai patvirtina jau seniai Ieškovės susiformavusią valią savo nekilnojamąjį turtą padalinti vaikams E. B. ir D. B.. Tokia Ieškovės valia niekada nesikeitė, iki tol, kol ieškovė nepersikėlė gyventi pas kitą sūnų E. B., ko pasėkoje buvo pateiktas šis ieškinys.
2.7. D. B. su mama visuomet siejo geri, pasitikėjimo santykiai. Šią aplinkybę patvirtina vien jau tai, kad Ieškovė 2009-03-30 ir 2015-01-12 Įgaliojimais, įgaliojo savo sūnų D. B. pilnai rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Akivaizdu, kad jeigu Ieškovė sūnumi D. B. būtų nepasitikėjusi, nebūtų sūnui išdavusi aptariamų įgaliojimų.
2.8. Ieškinio argumentai, kad D. B. neturi „legalaus pragyvenimo šaltinio“ yra nekorektiški ir neteisingi. D. B. Lietuvoje yra užsiregistravęs darbo biržoje, reguliariai išklauso įvairius kursus bei ieško darbo. Tuo tarpu pragyvenimui užsidirba kiekvienais metais reguliariai nuo 3 iki 6 mėnesių per metus praleisdamas ir dirbdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šį faktą patvirtina pridedami paskutinių kelių metų lėktuvo bilietai bei darbo pažymėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad net Kauno miesto apylinkės teismo 2005-11-08 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2- 02364-54/2005, yra konstatuojama D. B. gyvena JAV bei uždirba po 2000 JAV dolerių. D. B. ir šiai metais 2016-07-09 išvyksta dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas ir grįš į Lietuvą tik spalio mėnesio pabaigoje.
2.9. Apibendrinant nurodytus argumentus, yra akivaizdu, kad ieškinyje yra nurodomos tikrovės neatitinkančios, jokiais įrodymais nepagrįstos aplinkybės, kuriomis siekiama sudaryti neigiamą įspūdį apie D. B..
2.10. D. B. yra labai gerai žinoma situacija apie 2015-10-10 Ieškovei įvykusį sveikatos būklės pablogėjimą (smegenų kraujotakos sutrikimą). Tuo metu (2015-10-10) D. B. buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau susisiekė su savo pusbroliu R. Z. ir išsiaiškino situaciją apie mamos sveikatos būklę. Ieškovę ligoninėje aplankė D. B. vaikai (Ieškovės anūkai), sutuoktinė D. P. kurie domėjosi pas gydančius gydytojus apie Ieškovės sveikatos būklę ir išsiaiškino, kad Ieškovės sveikatos būklė nėra labai sudėtinga.
2.11. D. B. iš JAV grįžo 2015-11-13 dieną ir iš karto aplankė mamą. Paaiškėjo, kad Ieškovė po ieškinyje aptariamos ligos (2015-10-10) iki pat 2015-11-13 gyveno viena, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovei tuo laikotarpiu daugiausiai padėdavo gretimai gyvenanti kaimynė K. U.
2.12. Taigi, jeigu po 2015-10-10 įvykusio smegenų kraujotakos sutrikimo Ieškovės būklė būtų tokia kritinė kaip yra nurodyta ieškinyje, kitas ieškovės sūnus E. B. būtų iš karto pasiėmęs Ieškovę gyventi pas save ir nebūtų jos palikęs gyventi, be priežiūros, vienos bute. Jeigu Ieškovė po įvykusio smegenų kraujotakos sutrikimo gyveno viena, akivaizdu kad ji buvo mąstanti, nuovoki ir protaujanti. Turėjo daugiau fizinių judėjimo problemų, tačiau niekada nebuvo taip kad Ieškovė yra nenuovoki ir nesuprantanti savo veiksmų reikšmės.
2.13. Ieškinyje nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad D. B. tariamai negalėjo tinkamai pasirūpinti motina - jei nebuvo perkami ir laiku paduodami gydytojų paskirti vaistai, kiti būtini medikamentai, namuose buvo paliekama viena be priežiūros. Šios aplinkybės, kaip ir didžioji dalis kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, ir grindžiamos išimtinai samprotavimais. Išrašai iš medicininių duomenų patvirtina, kad Ieškovė į ligoninę buvo vežama 2015-10-29, 2015-11-24 ir 2015- 12-01 dieną. Pirmąjį kartą Ieškovei greitąją pagalbą iškvietė kaimynė, visais kitais atvejais Ieškovę į ligoninę vežė ir ją prižiūrėjo D. B.. Akcentuotina tai, kad Ieškovė į ligoninę buvo vežta ne dėl insulto, infarkto ar psichinės sveikatos sutrikimų, o dėl širdies problemų. Prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad Ieškovė serga pirmine hipertenzija, gydomi širdies ritmo sutrikimai. Prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad dėl lėtinių susirgimų Ieškovei buvo pastoviai skiriami kraujospūdį reguliuojantys, kraują skystinantys, kraujotaką gerinantys vaistai. Gyvendama pas D. B. Ieškovė buvo prižiūrima, buvo rūpinamasi jos sveikata, Ieškovė reguliariai naudojo vaistus. Ta aplinkybė, kad Ieškovė yra vežama į gydymo įstaigą patvirtina ne blogą jos priežiūrą o priešingai, patvirtina, kad Ieškovė buvo tinkamai prižiūrima ir reikiamai rūpinamasi jos sveikata.
2.14. Ieškinyje yra nurodomos gana prieštaringos aplinkybės apie Ieškovės sveikatos būklę. Viena vertus nurodoma, kad Ieškovė dėl savo ligų specifikos (demencija, sutrikusi rega) vis dar sunkiai orientuojasi, jos atmintis po patirto infarkto toliau liko stipriai susilpnėjusi, ji viena negali spręsti elementarių asmeninio gyvenimo problemą rūpintis higiena, individualiai tenkinti savo poreikių ir kt. Tačiau toliau jau dėstoma, kad „pagerėjus Ieškovės psichinei ir fizinei sveikatai buvo sutarta, kad ji toliau galėtų gyventi savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), o už VSDFV specialiesiems poreikiams skiriamas pašalpas būtų galima samdyti nuolatinę priežiūrą vykdančius socialinius darbuotojus“. Iš tiesų kyla klausimas, jeigu Ieškovė, kaip teigiama, nebuvo pajėgi spręsti elementarių asmeninio gyvenimo problemą kaip ji galėtų gyventi viena jai priklausančiame bute, net ir prižiūrima socialinių darbuotojų.
2.15. D. B. dažnai bendrauja su ieškove tiek telefonu, tiek ir gyvai, ir nors ieškovė turi regėjimo bei kitų su širdies veikla susijusių problemą tačiau gali savimi pasirūpinti spręsdama ne tik elementarias asmeninio gyvenimo problemas. D. B. santykiai su broliu E. B. yra konfliktiniai. Broliai jau daug metų visiškai nebendrauja ir nepalaiko jokių įprastų broliškų santykių. E. B. yra profesionalus teisininkas - praktikuojantis advokatas, taigi jam gerai žinomi teisės aktai bei bylinėjimosi subtilybės. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi ieškinys dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pateiktas neilgai trukus po to, kai Ieškovė persikėlė gyventi pas savo sūnų E. B.. Galima daryti išvadą, kad Ieškovės valią pasirašyti pateiktą teismui ieškinį galimai įtakojo būtent E. B.. Ieškovė 2006-03-31 Dovanojimo sutartimi savo sūnui E. B. padovanojo 0,707 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais, gyvenamuoju namu, kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
2.16. Ieškovė abiem savo vaikams jau seniai buvo paaiškinusi, kad didelės vertės žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) atiteks E. B., o visas kitas nekilnojamas turtas atiteks D. B. šeimai. Tokią ieškovės valią patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės: pirma, prie ieškinio pateiktas ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1992-03-27 iki 2006-04-11 ginčo buto savininkas buvo D. B.. 2006-03-31 dovanojimo sutartimi D. B. ginčo butą padovanojo savo mamai. net ir po to, kai D. B. 2006-03-31 dovanojimo sutartimi padovanojo ginčo butą mamai, niekada nekilo klausimų, kad aptariamas butas atiteks D. B. šeimai. Šią aplinkybę patvirtina tas faktas, kad ieškovė 2006-04-25 (iš karto po dovanojimo sutarties sudarymo) Kauno miesto 22-ąjame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko D. B. sūnui A. B.. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiai patvirtina jau seniai Ieškovės susiformavusią valią savo nekilnojamąjį turtą padalinti vaikams E. B. ir D. B.. Tokia ieškovės valia niekada nesikeitė iki tol, kol ieškovė nepersikėlė gyventi pas kitą sūnų E. B., ko pasėkoje buvo pateiktas šis ieškinys. Paaiškintina, kad D. B. su mama visuomet siejo geri, pasitikėjimo santykiai. Šią aplinkybę patvirtina vien jau tai, kad Ieškovė 2009-03-30 ir 2015-01-12 Įgaliojimais, įgaliojo savo sūnų D. B. pilnai rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Akivaizdu, kad jeigu Ieškovė sūnumi D. B. būtų nepasitikėjusi, nebūtų sūnui išdavusi aptariamų įgaliojimų... Ieškovė po ieškinyje aptariamos ligos (2015-10-10) iki pat 2015-11-13 gyveno viena, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovei tuo laikotarpiu daugiausiai padėdavo gretimai gyvenanti kaimynė K. U., kurią bylos nagrinėjimo metu bus prašoma iškviesti ir apklausti liudytoja... Ieškovė po įvykusio smegenų kraujotakos sutrikimo gyveno viena, akivaizdu, kad ji buvo mąstanti, nuovoki ir protaujanti. Turėjo daugiau fizinių-judėjimo problemų, tačiau niekada nebuvo taip, kad Ieškovė yra nenuovoki ir nesuprantanti savo veiksmų reikšmės... Ieškovė į ligoninę buvo vežama 2015-10-29, 2015-11-24 ir 2015-12-01. Pirmą kartą Ieškovei greitąją pagalbą iškvietė kaimynė, visais kitais atvejais Ieškovę į ligoninę vežė ir ją prižiūrėjo D. B.. Akcentuotina tai, kad Ieškovė į ligoninę buvo vežta ne dėl insulto, infarkto ar psichinės sveikatos sutrikimų, o dėl širdies problemų. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2015-12-03 Kauno miesto 4-ajame notarų biure. Ieškovė buvo racionaliai mąstanti, nuovoki ir protaujanti, t. y. sandorio sudarymo dieną ji buvo tokios pačios sveikatos būklės kaip ir iki sandorio sudarymo. Įvertintina tai, kad Ieškovė visą gyvenimą buvo aktyvi, teisiškai išprususi, sudariusi ne vieną sandorį. Šias aplinkybes patvirtina sudarytos nekilnojamo turto dovanojimo sutartys E. B., anūkei G. B., sūnui D. B. išduoti įgaliojimai. Ypatingai akcentuotina, kad po 2015-10-10 įvykusio galvos smegenų kraujagyslių sutrikimo, Ieškovė sudarė ne tik ginčijamą sandorį, tačiau 2015-11-26 dieną (t. y. dar anksčiau nei ginčijamas sandoris) Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi už 1000 Eur perleido D. B. sutuoktinei Ieškovei nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę Opel Zefira.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, notarė Virginija Jarienė 2016 m. birželio 22 d. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko.
3.1. Atsiliepime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 03 d. patvirtino dovanojimo sutartį reg. Nr. 4VJ-8033 tarp D. I. B. ir mažametės G. B., kurią atstovavo įstatyminiai atstovai - jos tėvai D. B. ir D. P.. Šia sutartimi D. I. B. padovanojo savo vaikaitei G. B. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sandoriui atlikti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Dovanotoja šį butą buvo gavus ankščiau dovanų iš savo sūnaus D. B., kuris yra šios mažametės vaikaitės tėvas, todėl nekilo abejonių dėl šio sandorio tvirtinimo. Dovanojimo sutarties tvirtinimo metu Dovanotojos elgesys jokių įtarimų ar abejonių notarei nesukėlė. Dovanotoja buvo bendraujanti, aiškiai išreiškė savo norą padovanoti butą vaikaitei.
3.2. Šios sutarties tvirtinimo metu nebuvo jokių nesutarimų tarp sutarties šalių ir notarė buvo įsitikinusi, kad jos tvirtinama sutartis atitiko šalių valią. Prieš šią sutartį pasirašant pateikė dovanotojai ir apdovanotosios tėvams dovanojimo sutarties projektą susipažinti. Sutarties šalys, perskaitę sutartį nepateikė jokių pastabų, šią sutartį jie pasirašė ir notarė šią sutartį patvirtino. Notarei nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kurios yra išdėstytos ieškinyje. Yra įsitikinusi, kad aukščiau nurodytą dovanojimo sutartį patvirtino teisėtai, nepažeisdama galiojančių įstatymų.
3.3. Teismo posėdyje notarė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovei yra patvirtinusi ir anksčiau ne vieną sandorį, be to, buvo patvirtinusi įgaliojimus. 2015-12-03 sandorių tvirtinimas notaro biure užtruko apie valandą, į sekretoriatą dėl sandorių patvirtinimo kreipėsi D. B., atnešė dokumentus, seną 2006 m. sutartį. Ieškovė atėjo savo kojomis ir neatrodė panaši į ligonį, nebuvo kalbos sutrikimų, dokumentuose įrašė savo vardą, pavardę, pasirašė. Kadangi notarė yra patvirtinusi ne vieną ieškovės sandorį, ieškovę žinojo, todėl neklausė ypatingai daug klausimų, nes ir pati situacija notarei nekėlė daug abejonių: butas buvo sūnaus, paskui mamos, dabar vėl sūnaus. Kai 2016 m. balandžio mėn. kreipėsi kitas sūnus dėl dublikato, jis atsivedė ieškovę. Pabendravus su ponia B., ji sakė, kad nieko nežino ir nieko neatsimenu, t. y. notarei bandė įrodyti, kad neatsimena apie sudarytus sandorius. Kai notarė jai bandė sakyti, kad ji tikrai buvo, dalyvavo, ji nusisuko ir pasakė, kad nieko neatsimena.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai
4. Byloje ginčas kilo 2015 m. gruodžio 3 d. sudaryto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto D. I. B..esant tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Byloje nustatytos aplinkybės
5. Atsakovė G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujama savo tėvų D. B. ir D. P., yra ieškovės D. I. B. vaikaitė. Be D. B., ieškovė turi dar vieną sūnų- E. B., kuris sprendimo priėmimo metu yra ieškovės globėjas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo pagrindu.
6. Iš VšĮ Kauno klinikų Neurologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašo (1 t., b. l. 28) nustatyta, kad D. B. 2015 m. spalio 10 d. ištiko smegenų infarktas dėl smegeninių (cerebral) arterijų nepatikslinto užsikimšimo ar stenozės (I63.5). Šiame išraše tarp lydinčių ligų nurodyta organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas (F06.6). Hospitalizuojant skundus pasako sunkiai; sako nežinanti, kas yra negerai, „kažkokia keista“, sunki galva, lyg spaudžia, blogiau mato, sutrikusi atmintis. Apžiūros metu sąmoninga, dezorientuota laike, vietoje ir savyje. Išrašant iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ieškovė išliko dezorientuota tiek vietoje, tiek laike; jaudinasi kalbėdama, neatrenka žodžių. Gydytojai nurodė, kad vertinant dabartinę būklę pacientei gyventi vienai savarankiškai yra nesaugu. Po 3 mėn. po išrašymo iš ligoninės ieškovei buvo rekomenduota ambulatorinė psichiatro konsultacija dėl papildomo ištyrimo ir tolimesnės gydymo taktikos, kadangi kognityvinių funkcijų pablogėjimas nesiejamas su šiuo metu esančiu ūmiu galvos smegenų kraujotakos sutrikimu, dėl kurio yra tik akipločio sutrikimas, o stebima ryškiau dėl to, kad yra pasikeitusi aplinka.
7. 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-8033 D. I. B. nekilnojamąjį turtą- butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau- ir ginčo butas) padovanojo savo vaikaitei G. B. (1 t., b. l. 8 – 13). 2006 m. kovo 31 d. dovanojimo sutartimi D. B. ginčo butą buvo padovanojęs ieškovei (2 t., b. l. 23-26).
8. 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-8033 D. I. B. nekilnojamąjį turtą- garažą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir 52/207 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo savo vaikaitei G. B. (1 t., b. l. 8 – 13).
9. 2006 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. 7KV-973 ieškovė savo sūnui E. B. padovanojo 573/707 dalis žemės sklypo bei 81/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 19-26).
10. 2006 m. balandžio 25 d. testamentu D. I. B. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko anūkui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79).
11. 2009 m. kovo 31 d. ir 2015 m. sausio 12 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė patvirtino D. I. B. įgaliojimus D. B. dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto valdymo ir tvarkymo (1 t., b. l. 80- 83). 2009-03-30 įgaliojimu, išduotu trejų metų laikotarpiui, D. I. B. pavedė sūnui D. B. atstovauti ją, kaip žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) savininkę. 2015-01-12 įgaliojimu, išduotu penkeriems metams, D.I. B. įgaliojo savo sūnų D. B. pilnai rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu garažu.
12. 2015 m. lapkričio 26 d. sutartimi ieškovė jai priklausančią transporto priemonė OPEL Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. P. (1 t., b. l. 93).
13. VšĮ nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba atsakovės užsakymu iš civilinės bylos medžiagos bei D. I. B. medicinos dokumentų kopijų parengė specialisto išvadą. Specialistas dr. K. D., atsakydamas į klausimą : „Ar pagal pateikiamus duomenis galima daryti išvadą, kad D. I. B., (duomenys neskelbtini), sudarydama 2015-12-03 dovanojimo sutartį Nr. VJ-8033, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti?“, nurodė, kad pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad D. I. B., sudarydama 2015-12-03 dovanojimo sutartį, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 175-184).
14. 2017 m. gegužės 8 d. – rugsėjo 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2017 nurodyta: „Sandorio sudarymo 2015-12-03 metu D. I. B. dėl pažintinių funkcijų sutrikimų po persirgto galvos smegenų insulto, įgytos silpnaprotystės reiškinių buvo prieinamas tik formalios sandorio pusės supratimas, apimantis išorinių juridiškai reikšmingo įvykio aplinkybių apibūdinimą, kad buvo atliekami tam tikri juridiniai veiksmai, t. y. einama pas notarą, pasirašoma sutartis be vidinio vykstančių įvykio apmąstymo ir įprasminimo (sandorio rizikos įvertinimo, socialinių ir juridinių pasekmių prognozės, asmeninės naudos įvertinimo, kritiško visų sandorio šalių interesų įvertinimo), kuris yra būtina laisvo asmens pasirinkimo ir laisvo asmens valios išreiškimo sąlyga. Be to, jos savo veiksmų valdymą tuo metu reikšmingai apsunkino po patirto galvos smegenų insulto išryškėję individualūs psichologiniai ypatumai: pasyvumas, nesavarankiškumas, iniciatyvos stoka, priklausomumas nuo ja besirūpinančių artimųjų bei jos tuometinė emocinė būsena: labilumas, verksmingumas, išaugęs emocinis pažeidžiamumas, skausminga reakcija į patirtą sveikatos sutrikimą, pesimistinis ateities vertinimas, mirties laukimas. D. I. B., pasirašydama 2016 m. birželio 3 d. ieškinį teismui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl įgytos silpnaprotystės galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasėkoje negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti“ (2 t., b. l. 79-99).
15. 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-672-285/2019 D. I. B. pripažinta neveiksnia sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Sprendimu D. I. B. nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas E. B.. Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai. Šio sprendimo priėmimo metu 2019 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-672-285/2019 dar neįsiteisėjęs.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu
16. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.). Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
17. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
18. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
19. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).
20. Byloje atsakovės užsakymu yra pateikta VšĮ nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos iš civilinės bylos medžiagos bei D. I. B. medicinos dokumentų kopijų parengta specialisto išvada. Specialistas dr. K. D., atsakydamas į klausimą : „Ar pagal pateikiamus duomenis galima daryti išvadą, kad D. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudarydama 2015-12-03 dovanojimo sutartį Nr. VJ-8033, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti?“, nurodė, kad pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad D. I. B., sudarydama 2015-12-03 dovanojimo sutartį, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 175-184).
20.1. Išvadoje nurodoma, kad nuo 2015-10-10 iki 2010-10-20 D. I. B. gydėsi neurologijos skyriuje stacionariai dėl ūmaus išeminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo (insulto). D. I. B. išeminis smegenų insultas kliniškai pasireiškė orientacijos savyje, laike ir vietoje bei akipločio sutrikimais. Atliktoje galvos smegenų KT ryškesnių patologinių pakitimų (smegenų atrofijos procesų) nebuvo nustatyta. Neurologiškai židininės neurologinės simptomatikos, patologinių refleksų nekonstatuota. Atvykusi į ligoninę, D. I. B. patenkinamai atliko koordinacinius mėginius (pirštų- nosies bei kelio- kulno). Gydymo metu D. I. B. buvo konsultuota gydytojo psichiatro, kuris, remdamasis apžiūros rezultatais, diagnozavo jai organinį emocinio labilumo sutrikimą (F06.6), o kognityvinių funkcijų išsamesnį tyrimą rekomendavo atlikti tik po 3-6 mėn., praėjus ūmiam insulto periodui. Gydymui psichiatras skyrė antidepresantą mirtazepiną 15 mg į parą. Pažymėtina, kad organinis emocinio labilumo sutrikimas dažniausiai būna nulemtas galvos smegenų kraujagyslių patologijos arba hipertenzinės ligos. Klinikinio vaizdo pagrindą sudaro asteninis sindromas, pasireiškiantis bendru silpnumu, hipersenzityvumu, galvos skausmais, svaigimais, greitu nuovargiu, dirglumu, dėmesio koncentracijos sumažėjimu, verksmingumu. Po 10 stacionarinio gydymo dienų išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad ji išliko dezorientuota, tačiau nepatikslinta kokiose konkrečiose srityse. Jos kognityvinių funkcijų pablogėjimą gydantis gydytojas vertino kaip laikiną reakciją į pasikeitusią jai įprastinę aplinką, o ne kaip išeminio insulto pasekmę. 2015-11-18 šeimos gydytoja D. B. išrašė siuntimą į psichikos sveikatos centrą dėl padidinto emocinio dirglumo ir miego sutrikimo, jokių kognityvinių funkcijų (orientacijos, atminties ir kt.) sutrikimų nenurodė. Psichikos sveikatos centre D. I. B. pirmą kartą buvo apžiūrėta 2015-12-07, t. y. praėjus 4 dienoms po dovanojimo sutarties sudarymo. Vizito metu ji išsakė nusiskundimus dėl padidinto jautrumo, dirglumo, prislėgtos nuotaikos, blogėjančios atminties ir dėmesio bei pažymėjo, kad savijauta pablogėjo po spalio mėnesį persirgto insulto. Gydytoja psichiatrė objektyviai nustatė, jog D. I. B. apžiūros metu yra pilnai teisingai orientuota laike ir vietoje, yra pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, sunkiai koncentruoja dėmesį, jos mąstymui būdingas lėtumas, klampumas. Aktyvios psichoprodukcijos (t, y. psichozės reiškinių, suvokimo sutrikimų), suicidinių minčių nenustatė. Dėl atminties įvertinimo gydytoja psichiatrė D. I. B. rekomendavo kreiptis po 6 mėn., taip pat nurodė, kad reikia sekti dėl demencijos ir nustatė diagnozę - organinis emocinio labilumo sutrikimas (F06.6) bei paskyrė nedidelėmis dozėmis antidepresantą - mirtazepiną. Kartotinės psichiatrinės apžiūros metu 2016-01-08 gydytoja psichiatrė akcentavo D. L B. psichikos būsenos pagerėjimą (sumažėjo nerimas, įtampa), jokių orientacijos sutrikimų erdvėje, laike, savyje nenustatė, neuropsichologinių (MMSE ir kt.) testų pažinimo funkcijoms įvertinti neatliko. Gydytoja psichiatrė pirmą kartą orientacijos sutrikimus D. I. B. nustatė ir patvirtino neuropsichologinių testu (MMSE - 9 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas) tik 2016-04-06 bei remiantis neuropsichologinio testo rezultatais jai konstatavo kraujagyslinę demenciją. 2016-04-14 D. B. buvo nustatyti specialieji poreikiai iki 2018-04-13.
20.2. Konstatuojama, kad pateiktoje pakankamai išsamioje D. I. B. medicininėje dokumentacijoje iki 2015-10-10 nėra aprašytų jokių pažinimo, mąstymo bei suvokimo sutrikimo požymių. Jos psichikos būsena nekėlė abejonių nei šeimos gydytojui, nei kitiems ambulatorinės ar stacionarinės medicininės pagalbos gydytojams specialistams. Ji buvo socialiai adaptuota, viena savarankiškai gyveno savo bute, reguliariai lankėsi poliklinikoje, t. y. sugebėdavo savimi pasirūpinti ir apsitarnauti. 2015-10-10 įvykęs išeminis insultas ūmioje fazėje (kuri, paprastai, tęsiasi apie 3 savaites) komplikavosi laikinu psichikos sutrikimu -sumišimo būsena su orientacijos, miego, budrumo ciklo sutrikimais, vėliau išryškėjo organinio emocinio labilumo sutrikimas. Po išrašymo iš ligoninės iki 2016 m. balandžio mėn, D. I. B. periodiškai buvo apžiūrima, tiriama ir gydoma įvairių specialybių gydytojų, tarp jų ir gydytojos psichiatrės, tačiau jie nenustatė jai jokių orientacijos ir išreikštų mąstymo, atminties ar suvokimo sutrikimų, būdingų demencijai. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika nurodyta, kad norint kliniškai diagnozuoti demenciją visi jai būdingi simptomai turi trukti bent 6 mėnesius. Nereikia skubėti „kabinti“ demencijos etiketės tais atvejais, kai dar nėra įtikinamų duomenų, tokiais atvejais tikslingiau būtų rašyti „kognityviniai sutrikimai“ (A. S., V Budrys. Demencijos samprata, 1999, Vilnius). Pažymėtina, kad kraujagyslinei demencijai yra būdinga žymiai ilgesnė pradžia, palaipsnis žmogaus pažintinių funkcijų, kurios iki ligos pradžios buvo normalios, silpnėjimas; ryškus kognityvinis defektas (vidutinis, sunkus sutrikimas) išsivysto palaipsniui. Pirmieji demencijos požymiai paprastai pasireiškia daugiau kaip prieš 1 metus. Net esant greitai progresuojančioms demencijoms žymus pažinimo procesų pablogėjimas išsivysto tik per keletą mėnesių. Jei pažinimo funkcijos sutrinka žymiai anksčiau, tai šis sutrikimas būna sukeltas ne demencijos, o pablogėjusios emocinės būsenos, delyro ir kt. (G. K., V Budrys, R. P.. Demencijos - beieškant nozologinio apibrėžtumo klinikinėje ir patomorfologinėje įvairovėje. Vilnius, 1999). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. I. B. pirmą kartą kraujagyslinė demencija buvo diagnozuota tik 2016-04-06, t. y. praėjus 5 mėn. po sandorio sudarymo. Neabejotina, kad 5 mėn. laikotarpis yra gan ilgas laiko tarpas, per kurį ankstyvajame poinsultiniame periode (šis periodas, paprastai, trunka iki 6 mėn.) galėjo gan reikšmingai pablogėti jos fizinė ir psichikos būsena. Pažymėtina, kad neatlikus nors minimalaus protinės būklės testavimo (MMSE ir kt.), ne tik, kad negalima nustatyti kognityvinių funkcijų defekto, bet ir įvertinti psichikos sutrikimo sunkumo laipsnio, jo dinaminių pokyčių. Tik gilūs, totaliniai pažinimo funkcijų ir ryškūs mąstymo sutrikimai, kritikos praradimas gali sutrikdyti asmens valios pasireiškimą, gebėjimą suvokti savo veiksmus bei laisvai priimti sprendimą sandorio sudarymo metu. Nustačius pradinius demencijos požymius, paprastai asmuo dar pajėgia savarankiškai spręsti savo finansinius, teisinius, asmeninius ir profesinius reikalus (G. D.. Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose, 2004, Vilnius).
21. 2017 m. gegužės 8 d. – rugsėjo 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2017, kurį parengė teismo psichiatras ekspertas D. T. ir teismo psichologė ekspertė I. K. – K., nurodyta: „Sandorio sudarymo 2015-12-03 metu D. I. B. dėl pažintinių funkcijų sutrikimų po persirgto galvos smegenų insulto, įgytos silpnaprotystės reiškinių buvo prieinamas tik formalios sandorio pusės supratimas, apimantis išorinių juridiškai reikšmingo įvykio aplinkybių apibūdinimą, kad buvo atliekami tam tikri juridiniai veiksmai, t. y. einama pas notarą, pasirašoma sutartis be vidinio vykstančių įvykio apmąstymo ir įprasminimo (sandorio rizikos įvertinimo, socialinių ir juridinių pasekmių prognozės, asmeninės naudos įvertinimo, kritiško visų sandorio šalių interesų įvertinimo), kuris yra būtina laisvo asmens pasirinkimo ir laisvo asmens valios išreiškimo sąlyga. Be to, jos savo veiksmų valdymą tuo metu reikšmingai apsunkino po patirto galvos smegenų insulto išryškėję individualūs psichologiniai ypatumai: pasyvumas, nesavarankiškumas, iniciatyvos stoka, priklausomumas nuo ja besirūpinančių artimųjų bei jos tuometinė emocinė būsena: labilumas, verksmingumas, išaugęs emocinis pažeidžiamumas, skausminga reakcija į patirtą sveikatos sutrikimą, pesimistinis ateities vertinimas, mirties laukimas. D. I. B., pasirašydama 2016 m. birželio 3 d. ieškinį teismui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl įgytos silpnaprotystės galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasėkoje negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti“ (2 t., b. l. 79-99).
22. Taigi, teismo paskirtoje ekspertizėje ekspertai padarė išvadą, kad ieškovė suprato tik formaliąją sandorių pusę, tačiau negalėjo įvertinti sudaromo sandorio rizikos, numatyti socialinių ir juridinių pasekmių, įvertinti asmeninės naudos ir visų sandorio šalių interesų. Ekspertų išvada yra pagrįsta ieškovės medicininiais dokumentais bei neprieštarauja nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymams.
23. Apklausiama teisme 2016 m. lapkričio 14 d. D. I. B. negebėjo paaiškinti sandorio sudarymo aplinkybių. Nurodė, kad to momento ir tokio ketinimo dovanoti butą neprisimena. Nurodė norinti gyventi savo bute, o po mirties jį palikti visiems anūkams, kad „nė vienas nebūtų nuskriaustas“. Teismo posėdžio metu ieškovė graudinosi, jai buvo sunku atsakyti į atviro tipo klausimus.
24. Sandorio sudarymo dieną su ieškove bendravo D. B., kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir notarė Virginija Jarienė, kuri, kaip pati nurodė, yra tvirtinusi ne vieną ieškovės sandorį, o ginčo objektas anksčiau priklausė D. B., todėl jo dovanojimas „atgal“ notarei abejonių nesukėlė, ieškovei dėl sandorio ji daug klausimų neturėjo. Šių asmenų parodymai yra mažiausiai patikimi, sprendžiant klausimą dėl ieškovės būsenos sandorio sudarymo metu. Pastebėtina ir tai, jog notarė nebuvo informuota apie tai, kad ieškovę 2015 m. spalio 10 d. ištiko insultas. Tikėtina, jog jeigu šią aplinkybę būtų žinojusi notarė, ji nebūtų tvirtinusi ieškovės sandorių arba pareikalavusi medicininių pažymų, įrodančių ieškovės gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti nepaisant ligos.
25. Nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai (pakviestos ieškovės iniciatyva: S.L. Ž., R. M., D. Š., bei pakviestos liudyti atsakovės iniciatyva: K. U., M. N.) nurodė, kad po persirgto smegenų infarkto ieškovė pasikeitė: anksčiau buvusi linksma, energinga, iniciatyvi, bendraujanti, tapo uždara, liūdna, verksminga, nieko nebenorinti, nieko pati nebesiimanti, kalbanti apie tai, kad laukia tik mirties, baiminga, pasyvi, greitai sutrinkanti, nebesugebanti bendrauti ir palaikyti pokalbio taip, kaip anksčiau. Ji dažnai kartodavo tuos pačius klausimus, pamiršusi jai nesenai pateiktą atsakymą. Klausiama ko nors ji sutrikdavusi ir susigraudindavusi, dėl ko jos ilgametės draugės ėmė vengti jai skambinti, kad jos be reikalo nesujaudintų. Liudijusios šeimos gydytojos A. Š. teigimu, jai apie tai, kad mama po persirgto smegenų infarkto pasikeitusi, nuogąstavimus yra išsakę abu D. I. B. sūnūs, o pačiai gydytojai, lankiusiai tiriamąją namuose po insulto, ir vertinusiai somatinę jos būklę, nekilo abejonių dėl stacionaro epikrizėje pateiktos rekomendacijos nukreipti ligonę apylinkės psichiatro konsultacijai, ji stebėjusi emocinį labilumą, greitą graudinimąsi, su lankoma ligone nepavyko bendrauti ir pasikalbėti taip, kaip jos bendraudavusios anksčiau. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad .iš karto po insulto, dar gydantis stacionare D.I. B. buvo konsultuota psichiatro, jai diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas.
26. 2015 m. gruodžio 7 d., po keturių dienų po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovė buvo konsultuota psichiatro. Tačiau pastebėtina, kad šio vizito metu ieškovei nebuvo atlikti neuropsichologiniai (MMSE ir kt.) testai pažinimo funkcijoms įvertinti. Gydytoja psichiatrė pirmą kartą orientacijos sutrikimus D. I. B. nustatė ir patvirtino neuropsichologinių testu (MMSE - 9 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas) 2016-04-06 bei remiantis neuropsichologinio testo rezultatais jai konstatavo kraujagyslinę demenciją. 2016-04-14 D. B. buvo nustatyti specialieji poreikiai iki 2018-04-13.
27. 2015 m. gruodžio 7 d. psichiatrė nustatė, jog D. I. B. apžiūros metu yra pilnai teisingai orientuota laike ir vietoje, yra pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, sunkiai koncentruoja dėmesį, jos mąstymui būdingas lėtumas, klampumas. Dėl atminties įvertinimo gydytoja psichiatrė D. I. B. rekomendavo kreiptis po 6 mėn., taip pat nurodė, kad reikia sekti dėl demencijos ir nustatė diagnozę - organinis emocinio labilumo sutrikimas (F06.6) bei paskyrė nedidelėmis dozėmis antidepresantą - mirtazepiną. Kartotinės psichiatrinės apžiūros metu 2016-01-08 gydytoja psichiatrė akcentavo D. L B. psichikos būsenos pagerėjimą (sumažėjo nerimas, įtampa), jokių orientacijos sutrikimų erdvėje, laike, savyje nenustatė, neuropsichologinių (MMSE ir kt.) testų pažinimo funkcijoms įvertinti neatliko. Nesant neuropsichologinių testų 2015-12-07 bei 2016-01-08, tačiau jau po keturių mėnesių nustačius, kad MMSE - 9 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas, neįtikėtina atsakovės pateikta specialisto išvada, kad ieškovė sandorio sudarymo metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmę, juo labiau, kad pats specialistas savo išvadoje pateikia nuorodą į medicininę literatūrą, kurioje cituojama, kad „.kad neatlikus nors minimalaus protinės būklės testavimo (MMSE ir kt.), ne tik, kad negalima nustatyti kognityvinių funkcijų defekto, bet ir įvertinti psichikos sutrikimo sunkumo laipsnio, jo dinaminių pokyčių“.
28. Iš VšĮ Kauno klinikų Neurologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašo (1 t., b. l. 28) nustatyta, kad pirmieji ieškovės atminties pablogėjimo ir orientavimosi sutrikimų simptomai artimųjų buvo pastebėti prieš 5 metus. Be to, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2015 m. spalio 29 d. išraše iš medicininių dokumentų tarp kitų ieškovės ligų yra nurodyta demencija (1 t., b. l. 90).
29. Ekspertizės akte nurodyta, kad „ekspertizės atlikimo metu psichikos būsenoje stebėti įgytai silpnaprotystei stebėti požymiai. Apibendrinant ekspertizės metu atlikto psichologinio tyrimo duomenis, matyti, kad adekvatų tiriamosios situacijos vertinimą, sprendimų priėmimą ir atitinkamai jos elgesį, užtikrinant savo civilines teises ir pareigas, trikdo ir daro nepilnavertį pažintinių funkcijų sutrikimai, šiuo metu siekiantys vidutinio pažinimo sutrikimo lygį, kritę priežasties-pasekmės ryšio supratimo, galimų artimesnių bei tolimesnių pasekmių ir galimos rizikos prognozės, kelių galimų problemos sprendimo būdų radimo gebėjimai, prarasti savarankiško socialinio funkcionavimo įgūdžiai (intelektinis faktorius), ir tokie jos asmenybės bruožai, kaip pasyvumas, neryžtingumas, priklausomumas bei jos emocinė būsena, atitinkanti sunkios depresijos epizodo kriterijus (valios faktorius)“. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad „D. I. B. psichikos būsena juridiškai reikšmingais laikotarpiais 2015-12-03 ir 2016-06-03 atitiko kraujagyslinės demencijos kriterijus, tai yra, po 2015-10-10 persirgto galvos smegenų insulto D. I. B. išsivystė reikšmingi pažintinių funkcijų sutrikimai bei individualūs psichologiniai ypatumai, turėję tiesioginės įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis ir 2015-12-03 bei 2016-06-03 D.I. B. pasirašytų dokumentų sudėtingumą, daromos išvados, kad 2016-06-03 D.I. B. dėl įgytos silpnaprotystės galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasėkoje negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei tikimybinė išvada, kad 2015-12-03, praėjus nepilnai dviem mėnesiams po patirto galvos smegenų insulto, kurio pasėkoje, praėjus 3 mėnesių laikotarpiui, jai diagnozuojama kraujagyslinė demencija, o 2016-04 mėn. nustatomas ryškus pažinimo sutrikimas, D. I. B. negalėjo būti prieinamas pilnas tuo metu sudarytos dovanojimo sutarties turinio ir esmės supratimas. Sandorio sudarymo 2015-12-03 metu tiriamajai buvo prieinamas tik formalios sandorio pusės supratimas, apimantis išorinių juridiškai reikšmingo įvykio aplinkybių apibūdinimą, kad buvo atliekami tam tikri juridiniai veiksmai, t. y. einama pas notarą, pasirašoma sutartis be vidinio vykstančių įvykio apmąstymo ir įprasminimo (sandorio rizikos įvertinimo, socialinių ir juridinių pasekmių prognozės, asmeninės naudos įvertinimo, kritiško visų sandorio šalių interesų įvertinimo), kuris yra būtina laisvo asmens pasirinkimo ir laisvo asmens valios išreiškimo sąlyga. Be to, jos savo veiksmų valdymą tuo metu reikšmingai apsunkino po patirto galvos smegenų insulto išryškėję tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kaip: pasyvumas, nesavarankiškumas, iniciatyvos stoka, baimingumas, priklausomumas nuo ja besirūpinančių artimųjų bei jos tuometinė emocinė būsena: labilumas, verksmingumas, išaugęs emocinis pažeidžiamumas, skausminga reakcija į patirtą sveikatos sutrikimą, pesimistinis ateities vertinimas, mirties laukimas“.
30. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas).
31. Paminėtina, kad šiuo atveju buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, jos metu tirta ne tik byloje surinkti medicininiai dokumentai ir kiti įrodymai, bet ambulatoriškai buvo tirta pati ieškovė, ieškovės psichikos būseną sandorio sudarymo metu vertino dviejų skirtingų sričių specialistai, ekspertizės akto turinys nuoseklus, išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Tai sudaro pagrindą teismui ekspertizės išvada vadovautis, bei ją vertinti kaip labiau patikimą, nei atsakovės užsakymu vien iš medicininių dokumentų parengtą dr. K. D. specialisto išvadą.
32. Kadangi nustatytas D. I. B. psichikos sutrikimas turi įtakos valiniams sprendimams, nes sergant demencija pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų – atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, protavimas ir pan., todėl ir sergant tokia liga (nepaisant epizodinių būklės pagerėjimų) sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais būtent dėl sergančio asmens negebėjimo įvertinti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti. Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad D. I. B. sveikatos būklė atitiko kraujagyslinės demencijos kriterijus, t. y. kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2015 m. gruodžio 3 d. sandorio sudarymo metu, patvirtina ne tik ekspertizės aktas ir ekspertizės metu išnagrinėti medicininiai duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie įvertinti kartu su byloje atliktos ekspertizės aktu.
33. Ieškovės teigimu, ginčijamas sandoris jai yra nenaudingas, nes padovanojusi ginčo nekilnojamąjį turtą, ji prarado savo vienintelę gyvenamąją patalpą- butą, kuriame tikėjosi gyventi iki savo mirties. Ilgamečių D.I. B. bendradarbių ir draugių M. N. ir R. M. liudijimu, jos, kaip draugės, dar iki D. I. B. ligos 2015-10-10 yra su ja kalbėjusios apie jos planus ir ketinimus nekilnojamojo turto atžvilgiu. Abi liudytojos teigia, kad ieškovė buvo aiškiai išdėsčiusi joms savo nuostatą iki mirties gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), nes ji ir anksčiau nesutardavusi su abiejų sūnų žmonomis. Taip pat ji išreikšdavusi draugėms savo džiaugsmą tuo, kad abu jos sūnūs turi kur gyventi, yra jos, mamos, aprūpinti gyvenamąja vieta, kiekvienas turi po namą. Abu sūnūs ieškovei buvę vienodai svarbūs. Minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir D. I. B. 2006 m. kovo 31 d. sudaryti sandoriai, kuriais ji dalį nekilnojamojo turto padovanojo sūnui E. B., susigrąžino iš sūnaus D. B. savo butą (duomenys neskelbtini), jam 1992 m. perleistą, bei 2006 m. balandžio 25 d. testamentu visą likusį jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini) ir garažą su rūsiu (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui, D. B. sūnui A. B.. Esant tokiai ieškovės valiai ir apsisprendimui dėl jos turto likimo po mirties, teismas neranda logiško paaiškinimo dėl ieškovės sprendimo pakeisti savo valią ir perleisti butą atsakovei neatlygintinai, nors jis, atsižvelgiant į ieškovės ligą, jos emocinį jautrumą, nesutarimą su marčiomis, pačiai ieškovei būtinas kaip pažįstamą ir saugią aplinką užtikrinanti gyvenamoji patalpa.
34. Ekspertizės metu atlikto psichologinio tyrimo duomenimis, D. I. B. gebėjimas susitelkti kryptingai protinei veiklai yra menkas ir trumpalaikis dėl ryškios astenizacijos ir bendrai kritusių pažintinių gebėjimų, jos prislėgtos emocinės būsenos. Ekspertizės metu D. I. B. negebėjo paaiškinti, kuo skiriasi dovanojimas nuo testamento, tačiau išsakė apgailestavimą dėl to, kad dabar neturi, kur gyventi. Byloje nustatyta, kad dėl ieškovės ligos ji tapo nesavarankiška, priklausoma nuo ja besirūpinančių asmenų, todėl sandorio sudarymo metu galėjo būti lengvai įtakota sūnaus D. B., kurio šeimos tuo metu buvo prižiūrima.
35. Atsižvelgiant į sudaryto sandorio neatlygintinumą ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė prarado vienintelę jai nuosavybės teise priklausiusią gyvenamąją patalpą, o tuo pačiu jai įprastą gyvenamąją aplinką, spręstina, kad buto dovanojimas atsakovei neatitiko tikrosios ieškovės valios ir interesų, buvo ieškovei nenaudingas. Taip pat pastebėtina, kad 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovė pardavė už 1000 Eur jai priklausančią transporto priemonę atsakovės atstovei pagal įstatymą D. P. (1 t., b. l. 93), o 2015-12-03 dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-8037, ieškovė visą kitą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą– žemės sklypą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovei, t. y. ne tik ginčo objektu esantį butą, bet ir visą kitą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą perleido atsakovei neatlygintinai. Tokiu būdu ieškovė prarado galimybę šiuo turtu naudotis, gauti iš jo pajamų, kas ypač svarbu ieškovės sveikatai pablogėjus dėl ligų, kurios sudaro prielaidas ieškovės nedarbingumui ir negalėjimui gauti pajamų, reikalingų pragyvenimui.
36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu D. I. B. buvo tokios būsenos, kad negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti – nors ir suprato sandorio formaliąją pusę, tačiau negalėjo suvokti sandorio esmės, jo sukeliamų padarinių, sandoris neatitiko ieškovės interesų, jai buvo nenaudingas. Tai sudaro pagrindą visiškai tenkinti ieškinį ir 2015 m. gruodžio 3 d. sandorį pripažinti negaliojančiu.
37. Pripažinus negaliojančiu dovanojimo sandorį, taikoma restitucija, ginčo butas grąžinamas ieškovei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
39. CK 2.7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.186 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai (įstatyminiai atstovai) privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, todėl nagrinėjamu atveju pareiga padengti bylinėjimosi išlaidas tenka būtent nepilnamečių atstovams pagal įstatymą – D. B. ir D. P..
40. Ieškovė turėjo ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pagrindė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminis mokestis (nuo 594 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista 2016 m. birželio 7 d. nutartimi, 1 t., b. l. 24, 33-34), 237,49 Eur ekspertizės išlaidos. Visos šios ieškovės prašomos priteisti išlaidos pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais (1 t., b. l. 24, 2 t., b. l. 44), todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės atstovų pagal įstatymą.
41. Ieškinį tenkinus visiškai, 594 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovė buvo atleista, valstybei priteistina iš atsakovės atstovų pagal įstatymą D. B. ir D. P..
42. Valstybei iš D. B. ir D. P. priteistinos 24,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
43. Iš viso iš atsakovės atstovų pagal įstatymą valstybei priteisiama 618,79 Eur (594+24,79).
44. Teismui nepriėmus ieškovės 2019 m. lapkričio 20 d. patikslinto ieškinio, ieškovei grąžinamas jos 2019-11-20 mokėjimo nurodymu Nr. 70 AB Swedbank sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 17).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 4VJ-8033, kurios pagrindu D. I. B. padovanojo G. B. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti D. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Priteisti D. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 337,49 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei solidariai iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 618,79 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų 79 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti D. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos 2019-11-20 mokėjimo nurodymu Nr. 70 AB Swedbank sumokėtą 50 Eur (penkiasdešimties eurų).žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.