Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2219-877/2019 pagal ieškovės D. I. B. ieškinį atsakovei G. B., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą D. B. ir D. P., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje notarė V. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismui 2016 m. birželio 6 d. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2015-12-03 dovanojimo sutartį Nr. 4VJ-8033, kurios pagrindu D. I. B. padovanojo G. B. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – minėtą turtą grąžinti D. I. B. nuosavybėn, priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas ir atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

2. Nurodė, kad 2015 m. spalio 10 d. ieškovę ištiko smegenų infarktas dėl smegeninių arterijų nepatikslinto užsikimšimo ar stenozės, jai buvo diagnozuotas emocinio labilumo sutrikimas, hipertenzinė širdies liga ir prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Išrašant iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ieškovė išliko dezorientuota tiek vietoje, tiek laike. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ieškovės sūnus D. B. nurodė galintis pasirūpinti mama, atsisakė kitų šeimos narių pagalbos. Sūnus ja rūpinosi savo nuožiūra, darė įtaką, sprendė už ją ūkinius-finansinius reikalus, tačiau dėl sūnaus nerūpestingumo nuo 2015-11-01 iki 2016-04-01 ieškovės sveikata tik blogėjo, per šį laikotarpį ji nemažiau kaip 3 kartus buvo hospitalizuota į įvairias gydymo įstaigas suteikiant būtinąją greitąją medicinos pagalbą. Ieškovė gyveno sūnaus D. B. aplinkoje, kur nuolat jautė įtampą, stresą, baimę dėl nesugyvenamo sūnaus charakterio. Ieškovė nuo 2016-03-31 pasiprašė gyventi pas kitą sūnų - E. B.. Šis rūpinosi ieškove, vežė pas gydytojus ir psichikos sveikatos specialistus konsultacijoms, ko pasėkoje buvo atlikti išsamūs medicininiai tyrimai, diagnozuota senatvinė demencija, o 2016-04-14 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pagerėjus ieškovės psichinei ir fizinei sveikatai buvo sutarta, kad ji toliau galėtų gyventi savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), o už VSDFV specialiesiems poreikiams skiriamas pašalpas būtų galima samdyti nuolatinę priežiūrą vykdančius socialinius darbuotojus. Ieškovė, kartu su sūnumi E. B. nuvyko į jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patekti į jį nepavyko, kadangi rado pakeistas buto durų spynas. Susisiekus su D. B., šis nurodė, kad butas yra parduotas, todėl nebepriklauso ieškovei. Ieškovės sūnus E. B. 2016-05-24 iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro sužinojo, kad ieškovei priklausęs butas 2015-12-03 dovanojimo sutartimi yra padovanotas ieškovės sūnaus D. B. nepilnametei dukrai G. B. (ieškovės vaikaitei). Ieškovė apie dovanojimo sutarties sudarymą nieko neatsimena. Ieškovė yra tikra, kad 2015-12-03 dovanojimo sutarties sudarymo metu ji buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl šių priežasčių ji kreipėsi į teismą dėl 2015-12-03 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 4VJ-8033, kurios pagrindu D. I. B. padovanojo G. B. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją – butą su rūsiu grąžino D. I. B. nuosavybėn. Priteisė D. I. B. iš D. B. ir D. P. 337,49 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei solidariai iš D. B. ir D. P. 618,79 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-8033 D. I. B. ginčo butą padovanojo savo vaikaitei G. B. (1 t., b. l. 8 – 13). 2006 m. kovo 31 d. dovanojimo sutartimi D. B. ginčo butą buvo padovanojęs ieškovei (2 t., b. l. 23-26). 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-8033 D. I. B. nekilnojamąjį turtą - garažą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir 52/207 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo savo vaikaitei G. B. (1 t., b. l. 8 – 13). 2006 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. 7KV-973 ieškovė savo sūnui E. B. padovanojo 573/707 dalis žemės sklypo bei 81/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 19-26). 2006 m. balandžio 25 d. testamentu D. I. B. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), garažą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko anūkui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 79). 2009 m. kovo 31 d. ir 2015 m. sausio 12 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J. patvirtino D. I. B. įgaliojimus D. B. dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto valdymo ir tvarkymo (1 t., b. l. 80- 83).

5. 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-672-285/2019 D. I. B. pripažinta neveiksnia sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Sprendimu D. I. B. nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas E. B.. Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai. Šio sprendimo priėmimo metu 2019 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-672-285/2019 dar neįsiteisėjęs.

6. Byloje yra pateikta VšĮ nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos iš civilinės bylos medžiagos bei D. I. B. medicinos dokumentų kopijų atsakovės užsakymu parengta specialisto išvada. Specialistas dr. K. D., atsakydamas į klausimą: „Ar pagal pateikiamus duomenis galima daryti išvadą, kad D. I. B., gim. 1947 m., sudarydama 2015-12-03 dovanojimo sutartį Nr. VJ-8033, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti?“, nurodė, kad pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad D. I. B., sudarydama 2015-12-03 dovanojimo sutartį, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 175-184).

7. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-123/2017, kurį parengė teismo psichiatras ekspertas D. T. ir teismo psichologė ekspertė I. K. – K., nurodyta, kad ieškovė suprato tik formaliąją sandorių pusę, tačiau negalėjo įvertinti sudaromo sandorio rizikos, numatyti socialinių ir juridinių pasekmių, įvertinti asmeninės naudos ir visų sandorio šalių interesų, kad D. I. B., pasirašydama 2016 m. birželio 3 d. ieškinį teismui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl įgytos silpnaprotystės galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasėkoje negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti“ (2 t., b. l. 79-99).

8. Teismas nurodė, kad sandorio sudarymo dieną su ieškove bendravusio D. B. ir notarės V. J., tvirtinusios ginčo sandorį, parodymai yra mažiausiai patikimi, sprendžiant klausimą dėl ieškovės būsenos sandorio sudarymo metu. Notarė nebuvo informuota apie tai, kad ieškovę 2015 m. spalio 10 d. ištiko insultas. Tikėtina, jog jeigu šią aplinkybę būtų žinojusi notarė, ji nebūtų tvirtinusi ieškovės sandorių arba pareikalavusi medicininių pažymų, įrodančių ieškovės gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti nepaisant ligos.

9. Teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 7 d., po keturių dienų po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovė buvo konsultuota psichiatro, tačiau nei šio nei 2016 m. sausio 8 d. vizito metu ieškovei nebuvo atlikti neuropsichologiniai (MMSE ir kt.) testai pažinimo funkcijoms įvertinti. Gydytoja psichiatrė pirmą kartą orientacijos sutrikimus ieškovei nustatė ir patvirtino neuropsichologinių testu (MMSE - 9 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas) 2016 m. balandžio 6 d. bei remiantis neuropsichologinio testo rezultatais jai konstatavo kraujagyslinę demenciją. 2016 m. balandžio 14 d. ieškovei buvo nustatyti specialieji poreikiai iki 2018-04-13.

10. Teismo vertinimu, nesant neuropsichologinių testų 2015-12-07 bei 2016-01-08, tačiau jau po keturių mėnesių nustačius, kad MMSE - 9 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas, neįtikėtina atsakovės pateikta specialisto išvada, kad ieškovė sandorio sudarymo metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmę, juo labiau, kad pats specialistas savo išvadoje pateikia nuorodą į medicininę literatūrą, kurioje cituojama „kad neatlikus nors minimalaus protinės būklės testavimo (MMSE ir kt.), ne tik, kad negalima nustatyti kognityvinių funkcijų defekto, bet ir įvertinti psichikos sutrikimo sunkumo laipsnio, jo dinaminių pokyčių“.

11. Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, jos metu tirta ne tik byloje surinkti medicininiai dokumentai ir kiti įrodymai, bet ambulatoriškai buvo tirta pati ieškovė, ieškovės psichikos būseną sandorio sudarymo metu vertino dviejų skirtingų sričių specialistai, ekspertizės akto turinys nuoseklus, išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Todėl teismas vadovavosi ekspertizės išvada bei ją vertino kaip labiau patikimą, nei atsakovės užsakymu vien iš medicininių dokumentų parengtą dr. K. D. specialisto išvadą.

12. Teismo vertinimu, kadangi ieškovė dėl ligos tapo nesavarankiška, priklausoma nuo ja besirūpinančių asmenų, todėl sandorio sudarymo metu galėjo būti lengvai įtakota sūnaus D. B., kurio šeimos tuo metu buvo prižiūrima.

13. Teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu D. I. B. buvo tokios būsenos, kad negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti – nors ir suprato sandorio formaliąją pusę, tačiau negalėjo suvokti sandorio esmės, jo sukeliamų padarinių, sandoris neatitiko ieškovės interesų, jai buvo nenaudingas. Tai sudaro pagrindą visiškai tenkinti ieškinį ir 2015 m. gruodžio 3 d. sandorį pripažinti negaliojančiu.

14. Pripažinęs negaliojančiu dovanojimo sandorį, teismas taikė restituciją, ginčo butą grąžino ieškovei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, paskirti byloje D. I. B. pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo psichiatrijos tarnybos, Respublikinis teismo psichiatrijos skyriui, adresas A. Kojelavičiaus g. 121, 11106 Vilnius. Ekspertams pavesti atsakyti į klausimą: ar D. I. B. 2015-12-03 dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-8033 sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti?; sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-672-285/2019 dėl D. I. B. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globėjo jai paskyrimo; priteisti iš ieškovės D. I. B. atsakovės G. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 . Dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 329 str.). Byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, jog ieškovė, pasirašydama 2015-12-03 ginčo dovanojimo sutartį, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. VĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ teismo psichiatras ekspertas, dr. K. D., atlikęs pateiktų duomenų įvertinimą, pateikė 2016-11-08 Specialisto išvadą (toliau tekste - Specialisto išvada), kur nurodoma, kad „D. I. B., sudarydama 2015-12-03 Dovanojimo sutartį, salėjo suprasti savo veiksmu reikšme ir juos valdyti“. Svarbu tai, kad Specialisto išvadoje labai išsamiai įvertinta Ieškovės medicininiai duomenys būtent ginčui aktualiu laikotarpiu, kai buvo sudaryta 2015-12-03 ginčo dovanojimo sutartis. Specialisto išvada neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Kauno apylinkės teismo 2017-01-16 nutartimi, ieškovei buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu padaryta bendra išvada, kad sandorio sudarymo 2015-12-03 metu D. I. B. dėl pažintinių funkcijų sutrikimo po persirgto galvos smegenų insulto, įgytos silpnaprotystės <...> negalėjo suvokti savo veiksmų ir juos valdyti. Pirmoji diagnozė ieškovei buvo nustatyta tik 2016 m. balandžio mėn., jokių kitų medicininių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, jog dovanojimo sutarties pasirašymo dieną ieškovė sirgo psichine liga nėra. Atsižvelgiant į tai, 2017-05-08 Ekspertizės aktas laikytinas neišsamiu dokumentu. Išvados neatitinka ekspertizės tyrimui užduotų klausimų. Dokumento negalima laikyti visiškai pagrįstu vertinant pirmo ir antro klausimų atsakymus ir padarytas prielaidas. Teismas tik formaliai, išimtinai vertindamas tik 2017-05-08 Ekspertizės akto turinį priėmė nemotyvuotą ir nepagristą sprendimą.

15.2 . Dėl pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo. Pateikus į bylą specialisto išvadą ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriuose ekspertai pateikė kardinaliai priešingas išvadas dėl to, ar D. I. B. 2015-12-03 ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismas privalėjo skirti šio pobūdžio pakartotinę ekspertizę. Dėl Ekspertizės akto neišsamumo ir nepatikimumo buvo prašoma skirti ieškovei pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau į šiuos argumentus nebuvo atsižvelgta. Bylos faktinės aplinkybės, t. y., ieškovės atsakymų turinys apklausos teismo posėdžio metu, jos aiškiai išreikšta nuomonė dėl ginčo dovanojimo sutarties, dėl turto padalinimo taip vaikų, jos aiškiai suformuota pozicija kitais klausimais, leidžia abejoti Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Nurodytos aplinkybės sąlygoja, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti skiriama ieškovės pakartotinė teismo psichiatrijos stacionarinė ekspertizė. Stacionarinės ekspertizės metu būtų išsamiau ištirta ir aprašyta D. I. B. psichinė būsena. Apeliantės nuomone, organizavęs nagrinėjamo ieškinio pateikimą teismui E. B. galėjo daryti įtaką D. I. B., dėl ko ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu atliktas tyrimas galėjo būti iškreiptas ir neobjektyvus. Stacionarinės ekspertizės metu, D. I. B. nustatytam laikui būtų izoliuota nuo pašalinės įtakos, ko pasakoje galėtų būti gautas objektyvesnis D. I. B. psichinės būklės įvertinimas sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį.

15.3 .Dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo bei suformuotos teismų praktikos laikymosi. Teismas ekspertizės aktą vertindamas kaip oficialųjį įrodymą (prima facie) pagal LR CPK 197 str. 2 d. ir motyvuodamas, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nepagrįstai taikė šią proceso teisės normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurių ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Taip pat teismas neatsižvelgė į kitus įrodymus (liudytojų paaiškinimus), nevertino, kad ieškinys dėl ginčo sandorio teismui buvo pateiktas ne pačios ieškovės, o jos sūnaus E. B. iniciatyva.

15.4 .Dėl teismo sprendimo argumentavimo (LR CPK 263 str., 270 str.). Teismas nepateikė argumentų, kodėl buvo remiamasi išimtinai tik 2017-05-08 Ekspertizės akto išvadomis ir kokiu pagrindu buvo atsisakyta vertinti 2016-11-08 Specialisto išvadą, kitus byloje esančius įrodymus (dokumentus, liudytojų, pačios ieškovės parodymus). Motyvas, jog Ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią yra nepagrįstas. Teismas citavo LR CPK 218 str. nuostatą, tačiau nepateikė aiškių ir išsamių argumentų, kodėl teismui kilo abejonių dėl Specialisto išvados motyvų ir pateiktos išvados. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aptarė byloje nustatytas aplinkybes, neišskirdamas teismo sprendimo konstatuojamosios dalies, tik pacitavo Ekspertizės akto išvados tekstą teismo sprendimą laikydamas tuo pagrįstu. Atsakovės nuomone, yra padalytas esminis proceso teisės normų pažeidimas - teismas neišsamiai motyvavo teismo sprendimo argumentus, dėl ko neteisinga išnagrinėta byla.

15.5 .Dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi buvo atnaujintas šios bylos nagrinėjimas. Teismas konstatavo, kad išnyko 2018 m. spalio 10 d. nutartimi nustatyti bylos sustabdymo pagrindai. Teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs, kol įsiteisės teismo procesiniai sprendimai dėl Ieškovės pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globėjo jau paskyrimo. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-672-285/2019 dar ir apeliacinio skundo teikimo dienai, nėra įsiteisėjęs. Aplinkybė, kad sprendimas dėl asmens neveiksnumo pripažinimo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai, nesudaro neabejotino teisinio pagrindo teigti, kad sprendimas yra įsiteisėjęs visa apimti ir įgijo res judicata galią.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1 .Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal suinteresuoto asmens (jo atstovo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas tyrimas ir surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu CPK 216 straipsnio prasme. Teismas sprendime aiškiai ir pagrįstai nurodė, dėl kokių priežasčių specialisto parengtos išvados yra vertinamos kritiškai. Byloje pateikta Specialisto išvada neatitinka jai keliamų objektyvumo ir išsamumo reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė yra prieštaringa. Šiuo atveju nėra jokios priežasties skirti pakartotinės stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, tuo labiau, kad tam nėra ir teisinio pagrindo. Be to, prašoma atlikti ekspertizė nuo teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių atsiradimo (ginčijamo sandorio sudarymo 2015-12-03) laiko prasme yra labai stipriai nutolusi (daugiau kaip 4 metai), todėl bet koks retrospektyvus ieškovės psichinės sveikatos tyrimas šiuo metu nebus patikimesnis už atliktą 2017 metais.

16.2 . Skundo argumentai, kad ekspertų išvadas paneigia ir jų nepatvirtina byloje apklausti asmenys, yra deklaratyvūs ir paremti tik asmenine nuomone. Pagal teismų praktiką aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, pirmiausiai yra aktualus civilinės apyvartos saugumas ir stabilumas. Todėl yra nepagrįsti ir skundo argumentai dėl ieškinio pateikimo teismui aplinkybių, neva procesas buvo organizuotas sūnaus E. B. iniciatyva ir tuo kažkaip iškreiptas siekis panaikinti akivaizdžiai neteisėtą sandorį.

16.3 . Prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-672-285/2019 iš esmės yra kartotinis ir visiškai nepagrįstas, kadangi neatitinka teisinio reguliavimo. Šios bylos nagrinėjimui apelianto nurodomos bylos sprendimai jokios prejudicinės reikšmės neturės, kadangi jos yra skirtingos pagal savo procesinį bei materialųjį teisinį suinteresuotumą CPK 163 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

18. Teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Kauno apylinkės teismo 2019m. spalio 7d. sprendimas civilinėje byloje e2YT-672-285/2019 dėl D. I. B. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje jau yra įsiteisėjęs, todėl apeliantės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės bylos sustabdymo, kol įsiteisės minėtas sprendimas toje byloje, tampa neaktualus. Apeliantės prašymas dėl apeliacinės bylos sustabdymo netenkinamas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-8033 ieškovė D. I. B. nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau- ir ginčo butas) padovanojo savo vaikaitei - atsakovei G. B..

20. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme prašydama sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1. 89 straipsnio pagrindu, kad sudarant sandorį D. I. B. buvo tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino ir ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu, taikė restituciją – ginčo butą, grąžino ieškovės nuosavybėn. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu D. I. B. buvo tokios būsenos, kad negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti – nors ir suprato sandorio formaliąją pusę, tačiau negalėjo suvokti sandorio esmės, jo sukeliamų padarinių, sandoris neatitiko ieškovės interesų, jai buvo nenaudingas.

22. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neteisingai vertinti byloje pateikti įrodymai, nepašalinti prieštaravimai tarp šalių teiktų įrodymų, teismo sprendimas nėra pakankamai argumentuotas ir prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai, tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliacinio skundo argumentacija.

23. Apylinkės teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus – V š Į Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos išvadą nustatė, kad nuo 2015-10-10 iki 2010-10-20 D. I. B. gydėsi neurologijos skyriuje stacionariai dėl ūmaus išeminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo (insulto). D. I. B. išeminis smegenų insultas kliniškai pasireiškė orientacijos savyje, laike ir vietoje bei akipločio sutrikimais. Atliktoje galvos smegenų KT ryškesnių patologinių pakitimų (smegenų atrofijos procesų) nebuvo nustatyta. Neurologiškai židininės neurologinės simptomatikos, patologinių refleksų nekonstatuota. Atvykusi į ligoninę, D. I. B. patenkinamai atliko koordinacinius mėginius (pirštų- nosies bei kelio- kulno). Gydymo metu D. I. B. buvo konsultuota gydytojo psichiatro, kuris, remdamasis apžiūros rezultatais, diagnozavo jai organinį emocinio labilumo sutrikimą (F06.6), o kognityvinių funkcijų išsamesnį tyrimą rekomendavo atlikti tik po 3-6 mėn., praėjus ūmiam insulto periodui. Gydymui psichiatras skyrė antidepresantą mirtazepiną 15 mg į parą. Pažymėtina, kad organinis emocinio labilumo sutrikimas dažniausiai būna nulemtas galvos smegenų kraujagyslių patologijos arba hipertenzinės ligos. Klinikinio vaizdo pagrindą sudaro asteninis sindromas, pasireiškiantis bendru silpnumu, hipersenzityvumu, galvos skausmais, svaigimais, greitu nuovargiu, dirglumu, dėmesio koncentracijos sumažėjimu, verksmingumu. Po 10 stacionarinio gydymo dienų išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad ji išliko dezorientuota, tačiau nepatikslinta kokiose konkrečiose srityse. Jos kognityvinių funkcijų pablogėjimą gydantis gydytojas vertino kaip laikiną reakciją į pasikeitusią jai įprastinę aplinką, o ne kaip išeminio insulto pasekmę. 2015-11-18 šeimos gydytoja D. B. išrašė siuntimą į psichikos sveikatos centrą dėl padidinto emocinio dirglumo ir miego sutrikimo, jokių kognityvinių funkcijų (orientacijos, atminties ir kt.) sutrikimų nenurodė. Psichikos sveikatos centre D. I. B. pirmą kartą buvo apžiūrėta 2015-12-07, t. y. praėjus 4 dienoms po dovanojimo sutarties sudarymo. Vizito metu ji išsakė nusiskundimus dėl padidinto jautrumo, dirglumo, prislėgtos nuotaikos, blogėjančios atminties ir dėmesio bei pažymėjo, kad savijauta pablogėjo po spalio mėnesį persirgto insulto. Gydytoja psichiatrė objektyviai nustatė, jog D. I. B. apžiūros metu yra pilnai teisingai orientuota laike ir vietoje, yra pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, sunkiai koncentruoja dėmesį, jos mąstymui būdingas lėtumas, klampumas. Aktyvios psichoprodukcijos (t, y. psichozės reiškinių, suvokimo sutrikimų), suicidinių minčių nenustatė. Dėl atminties įvertinimo gydytoja psichiatrė D. I. B. rekomendavo kreiptis po 6 mėn., taip pat nurodė, kad reikia sekti dėl demencijos ir nustatė diagnozę - organinis emocinio labilumo sutrikimas (F06.6) bei paskyrė nedidelėmis dozėmis antidepresantą - mirtazepiną. Kartotinės psichiatrinės apžiūros metu 2016-01-08 gydytoja psichiatrė akcentavo D. I. B. psichikos būsenos pagerėjimą (sumažėjo nerimas, įtampa), jokių orientacijos sutrikimų erdvėje, laike, savyje nenustatė, neuropsichologinių (MMSE ir kt.) testų pažinimo funkcijoms įvertinti neatliko. Gydytoja psichiatrė pirmą kartą orientacijos sutrikimus D. I. B. nustatė ir patvirtino neuropsichologinių testu (MMSE - 9 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas) tik 2016-04-06 bei remiantis neuropsichologinio testo rezultatais jai konstatavo kraujagyslinę demenciją. 2016-04-14 D. B. buvo nustatyti specialieji poreikiai iki 2018-04-13.

24. Įvertinęs D. I. B. medicininę dokumentaciją apylinkės teismas pažymėjo, kad medicinos dokumentuose iki 2015-10-10 nėra aprašytų jokių pažinimo, mąstymo bei suvokimo sutrikimo požymių. Jos psichikos būsena nekėlė abejonių nei šeimos gydytojui, nei kitiems ambulatorinės ar stacionarinės medicininės pagalbos gydytojams specialistams. Ji buvo socialiai adaptuota, viena savarankiškai gyveno savo bute, reguliariai lankėsi poliklinikoje, t. y. sugebėdavo savimi pasirūpinti ir apsitarnauti. 2015-10-10 įvykęs išeminis insultas ūmioje fazėje (kuri, paprastai, tęsiasi apie 3 savaites) komplikavosi laikinu psichikos sutrikimu -sumišimo būsena su orientacijos, miego, budrumo ciklo sutrikimais, vėliau išryškėjo organinio emocinio labilumo sutrikimas. Po išrašymo iš ligoninės iki 2016 m. balandžio mėn, D. I. B. periodiškai buvo apžiūrima, tiriama ir gydoma įvairių specialybių gydytojų, tarp jų ir gydytojos psichiatrės, tačiau jie nenustatė jai jokių orientacijos ir išreikštų mąstymo, atminties ar suvokimo sutrikimų, būdingų demencijai. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika nurodyta, kad norint kliniškai diagnozuoti demenciją visi jai būdingi simptomai turi trukti bent 6 mėnesius. Toliau vertinant medicininius dokumentus buvo pažymima, kad kad D. I. B. pirmą kartą kraujagyslinė demencija buvo diagnozuota tik 2016-04-06, t. y. praėjus 5 mėn. po sandorio sudarymo. Neabejotina, kad 5 mėn. laikotarpis yra gan ilgas laiko tarpas, per kurį ankstyvajame poinsultiniame periode (šis periodas, paprastai, trunka iki 6 mėn.) galėjo gan reikšmingai pablogėti jos fizinė ir psichikos būsena. Pažymėtina, kad neatlikus nors minimalaus protinės būklės testavimo (MMSE ir kt.), ne tik, kad negalima nustatyti kognityvinių funkcijų defekto, bet ir įvertinti psichikos sutrikimo sunkumo laipsnio, jo dinaminių pokyčių. Tik gilūs, totaliniai pažinimo funkcijų ir ryškūs mąstymo sutrikimai, kritikos praradimas gali sutrikdyti asmens valios pasireiškimą, gebėjimą suvokti savo veiksmus bei laisvai priimti sprendimą sandorio sudarymo metu.

25. Pirmosios instancijos teismas vertino 2017m. gegužės 8d. – rugsėjo 15d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-123/2017, kurį parengė teismo psichiatras ekspertas D. T. ir teismo psichologė ekspertė I. K. – K., nurodymus: „Sandorio sudarymo 2015-12-03 metu D. I. B. dėl pažintinių funkcijų sutrikimų po persirgto galvos smegenų insulto, įgytos silpnaprotystės reiškinių buvo prieinamas tik formalios sandorio pusės supratimas, apimantis išorinių juridiškai reikšmingo įvykio aplinkybių apibūdinimą, kad buvo atliekami tam tikri juridiniai veiksmai, t. y. einama pas notarą, pasirašoma sutartis be vidinio vykstančių įvykio apmąstymo ir įprasminimo (sandorio rizikos įvertinimo, socialinių ir juridinių pasekmių prognozės, asmeninės naudos įvertinimo, kritiško visų sandorio šalių interesų įvertinimo), kuris yra būtina laisvo asmens pasirinkimo ir laisvo asmens valios išreiškimo sąlyga. Be to, jos savo veiksmų valdymą tuo metu reikšmingai apsunkino po patirto galvos smegenų insulto išryškėję individualūs psichologiniai ypatumai: pasyvumas, nesavarankiškumas, iniciatyvos stoka, priklausomumas nuo ja besirūpinančių artimųjų bei jos tuometinė emocinė būsena: labilumas, verksmingumas, išaugęs emocinis pažeidžiamumas, skausminga reakcija į patirtą sveikatos sutrikimą, pesimistinis ateities vertinimas, mirties laukimas. Analizuojant aptartą dokumentą teismas įvertino ekspertizę atlikusių ekspertų duotą galutinę išvadą, kad D. I. B. suprato tik formaliąją sandorių pusę, tačiau negalėjo įvertinti sudaromo sandorio rizikos, numatyti socialinių ir juridinių pasekmių, įvertinti asmeninės naudos ir visų sandorio šalių interesų.

26. Be šios nutarties 22-24 punktuose nurodytų rašytinių įrodymų apylinkės teismas darydamas išvadas ir teismo sprendime apie tai pažymėdamas vertino ir pačios ieškovės duotus paaiškinimus teisme, apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų parodymus, kitą medicininę dokumentaciją bei visą bylos medžiagą reikšmingą tarp šalių sudarytam sandoriui patikrinti ir ieškovės būsenai nustatyti.

27. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantės prašymu teisėjų kolegija 2020m. rugpjūčio 24d. nutartimi konstatuodama esant prieštaravimams tarp atliktos ekspertizės ir duotų ekspertų išvadų bei siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, byloje paskyrė pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į klausimą: ar D. I. B. 2015-12-03 dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-8033 sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti?

28. Nustatyta, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveiktos Apsaugos ministerijos Respublikinis teismo psichiatrijos skyrius 2020m. gruodžio 9d. - gruodžio 31d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės pakartotinės ekspertizės aktu Nr. 82TPK-15/2020 įvertindamas ieškovės psichikos sveikatos būseną nurodė, kad daugelį metų ieškovė serga progresuojančiomis kardiovaskulinės sistemos ligomis - pirmine arterine hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais, išemine širdies liga, hipertenzine bei aterosklerotine kardiopatija, širdies nepakankamumu. Jai diagnozuotas nutukimas- dar vienas iš demencijos rizikos veiksnių. Nuo 2000 m. tiriamajai dėl lėtinių ligų neterminuotai nustatyta antra invalidumo grupė. Nuo 2007 m. netenninuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. 2008 m. kardiologo konsultacijos metu konstatuota kairio širdies skilvelio hipertrofija, sumažėjusi kairio skilvelio funkcija, t. y. kairio širdies skilvelio veiklos nepakankamumas, kas trikdė kraujo cirkuliaciją, labai sumažino kraujotaką magistralinėse smegenų arterijose, sąlygojo lėtinę smegenų hipoksiją. 2009 m. dėl vaistų perdozavimo (netinkamo vaistų vartojimo) diagnozuota intoksikacija orfarinu, kraujavimas iš nosies, kas liudija apie fiksacinės atminties sutrikimus. Tiriamajai apie 12 paskutinių metų konstatuotas lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas (išeminė smegenų liga), esant širdies nepakankamumui ir prieširdžiu virpėjimui, fiksuoti besikartojantys smegenų išemijos priepuoliai, kas taip pat sąlygojo galvos smegenų pažeidimą, disfunkciją bei progresuojantį kognityvinių funkcijų nusilpimą- demencijos vystymąsi. 2011 m., sutrikus smegenų kraujotakai, tiriamoji gydyta stacionare, nustatyta hipertenzinės encefalopatijos diagnozė, atliktoje galvos smegenų KT stebėti smegenų struktūrų organiniai pakitimai, būdingi demencijai- smegenų atrofijos (nykimo) požymiai (skilveliai hidrocefališki, subarachnoidiniai tarpai, Silvijaus vagos platoki). Encefalopatija- tai nespecifiniai galvos smegenų funkcijų sutrikimai dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, kitų ligų. Encefalopatijos atveju progresuoja galvos smegenų audinio pakitimai, sąlygojantys asmens psichikos sutrikimus: iš pradžių pasireiškia lengvi neurozinio lygio sutrikimai, vėliau progresuoja smegenų organiniai pakitimai, pasireiškia sunkesni pažinimo funkcijų sutrikimai, kurie eigoje pasiekia demencijos lygį. Encefalopatijai būdingi galvos skausmai, svaigimas, miego sutrikimai, nuovargis, silpnumo jausmas, atminties sutrikimai, ypač dabarties įvykiams- sutrinka dėmesio koncentracija bei fiksacinė atmintis, susiaurėja interesų ratas, sutrinka socialinė adaptacija, gebėjimas planuoti, kritiškai vertinti savo ir aplinkinių elgesį. Nuo 2011 m. tiriamajai buvo skirti smegenų kraujotaką gerinantys vaistai. Medicinos dokumentų duomenimis, įrašuose fiksuota, jog „neišsipirko recepto, atvyko kartotinai išsirašyti“ (2011 m. gruodžio mėn.), „kreipėsi, kad perrašyti receptą“ (2015 m. kovo mėn.), „įteiktas pakartotinai pranešimas (tyrimams), nes dar neatlikusi“ (2015 m. spalio mėn.), kas liudija apie atminties sutrikimus, kognityvinių funkcijų nepakankamumą. 2015-10-10 D.I. B. patyrė ūmų smegenų kraujotakos sutrikimą- smegenų infarktą dėl smegenų arterijų užsikimšimo ar sklerozės. Jai taip pat diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas (F 06.6). Atliktoje galvos smegenų KT rasta ūmios išemijos zona ir seni poišeminiai glioziniai pakitimai,' kas patvirtina ir anksčiau buvusius organinius galvos smegenų pakenkimus, buvusius kraujotakos sutrikimus (KT Nr. 27022). Klinikoje vyravo kalbos, judėjimo, orientacijos, atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimai, emocinis labilumas, kritikos stoka, kas ir yra būdinga demencijai. Ligos istorijos objektyviais duomenimis, pradiniai demencijos požymiai fiksuoti apie 5 m. iki smegenų infarkto- stebėti atminties, orientacijos sutrikimai- tiriamoji buvo pasiklydusi, nesugebėdavo tinkamai vartoti vaistų, buvo juos perdozavusi. Šioje ligos istorijoje atžymėta, kad tiriamajai stebėtas kognityvinių funkcijų sutrikimas „nesiejamas su šiuo metu esančiu smegenų kraujotakos sutrikimu <..> o stebima tai ryškiau dėl to, kad yra pasikeitusi aplinka“ - t. y. pažinimo funkcijų sutrikimas, gydančio gydytojo nuomone, jau buvo iki šio ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo, akcentuota, kad „pacientei vienai savarankiškai gyventi nesaugu“. Išrašant iš stacionaro tiriamoji liko dezorientuota, sutrikusios kalbos, konstatuota neurologinė simptomatika. 2015-11-18 šeimos gydytojai kilo įtarimų dėl tiriamosios gebėjimo pasirūpinti savimi, todėl ruošiant ją siųsti į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo, buvo paskirta psichiatro konsultacija. Medicinos dokumentų įrašais, ir toliau, iki sandorio sudarymo, stebėtas D. I. B. sveikatos būsenos blogėjimas - ji 2015- 10-29, 2015-11-24, 2015-12-01 gydyta VšĮ RKL priėmimo- skubios pagalbos skyriuje. Ją vargino bendras silpnumas, regėjimo sutrikimas, galvos svaigimas, kraujospūdžio padidėjimas, vidinis drebulys, baimės jausmas, dezorientacija, kas įtakojo tolesnį pažinimo funkcijų blogėjimą, kėlė psichinę įtampą, trikdė atmintį, stiprino dirglumą, trukdė susikaupti, lėmė padidėjusį įtaigumą, priklausomumą, pasidavimą kitų įtakai bei trukdė teisingai, kritiškai vertinti savo ir kitų asmenų veiksmus. Liudytojų parodymais, D. I. B. po persirgto smegenų infarkto labai pasikeitė- jei anksčiau buvo geros nuotaikos, aktyvi, energinga, tai po ligos tapo uždara, apatiška, be iniciatyvos, liūdna, verksminga, dirgli, baiminga, pasimetusi, graudindavosi, klausinėjo vieno ir to paties, nebesugebėjo bendrauti taip, kaip anksčiau. Stebėti ryškūs atminties, orientacijos, judėjimo sutrikimai- tiriamoji nesusigaudydavo vaistuose, pati neskambindavo telefonu, savarankiškai neišeidavo į lauką. Liudytojų parodymais, tapo nesavarankiška, pasyvi, nusilpusios valios, socialiai atsiribojusi, susiaurėjusių interesų- nieko nenorėjo, neskaitė, nežiūrėjo TV, nesprendė kryžiažodžių. Šeimos gydytojos parodymais, ji taip pat pastebėjusi tiriamosios pasikeitimą po ligos, jai nekilo abejonių dėl būtinybės tiriamąją nukreipti psichiatro konsultacijai, be to, nuogąstavimus dėl motinos pasikeitimo yra išsakę ir abu D. I. B. sūnūs. D. B. parodė, jog jam grįžus iš Amerikos (2015 m. lapkričio mėn.), „vaizdas buvo liūdnas, nes mama palikta namuose viena pilna baimės“. Notarės parodymais, dėl sandorio sudarymo kreipėsi ieškovės sūnus, sandorio sudarymas buvo planuotas jau prieš tai, bet vėliau atidėtas. Pačio sandorio sudarymo metu jai nekėlė abejonių D. I. B. elgesys, „veiksmas vyko geranoriškai“, ji neuždavusi tiriamajai „ypatingai daug klausimų“. Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis, konstatuojama, jog ieškovė formaliai, pasyviai dalyvavo sandorio sudaryme, nesigilino į dokumentų turinį, esmę, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kas ir liudija apie tuo metu buvusią D. I. B. kritikos, valios, prognostinių galimybių stoką- nenumatytas sandorio teisines, socialines pasekmes, neįvertintą objektyvią realybę. Todėl galima tvirtinti, kad D. I. B., progresuojant kognityvinių funkcijų sutrikimui, išryškėjus defektui- demencijai bei blogėjant psichikos sveikatos būsenai, esant išreikštai simptomatikai emocijų- valios sferoje, asmenybės regresui dėl įgytos silpnaprotystės- subkortikinės kraujagyslinės demencijos (F 01.2) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo veiksmų pasekmių 2015-12-03 sandorio- dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-8033 sudarymo metu bei vėlesniu laikotarpiu. Nuo 2015-12-07 D.I. B. stebėta ir gydyta psichiatro, tuo metu psichikos būsenoje konstatuoti jos pažinimo funkcijų sutrikimai (sunkiai koncentruoja dėmesį, mąstymas lėtas, klampokas), diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas. 2016-01-08 tiriamajai diagnozuota subkortikinė kraujagyslinė demencija bei organinis emocinio labilumo sutrikimas. 2016-04-02 tiriamąją konsultuojant Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje, diagnozuota lėtinė kraujagyslinė encefalopatija, atliktas KT tyrimas nustatė atrofinius smegenų pakitimus. 2016-04-06 tiriamajai konstatuotas sunkus pažinimo sutrikimas (MMSE- 9 balai), Blessedo demencijos skalė įvertinta 24 balais, kas atitiko sunkų būklės pablogėjimą. Psichiatrė aprašė stebėtus tiriamajai dezorientaciją laike ir vietoje, sulėtintą, menko produktyvumo mąstymą, sutrikusią atmintį dabarties įvykiams, dėmesio koncentracijos sutrikimus, sutrikusius skaičiavimo, rašymo įgūdžius, delyrinius sąmonės sutrikimo epizodus nakties metu, kas liudijo apie pažengusią demenciją. Diagnozuota subkortikinė kraujagyslinė demencija, skirtas gydymas psichotropiniu vaistu tiapridaliu. Nuo 2016-04-14 dėl demencijos, esant sunkiam pažinimo sutrikimui, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tolesniuose tiriamosios stebėjimuose atžymėta, jog „demencijos reiškiniai progresuoja“ (2016-07-18), „stebimi grubūs atminties sutrikimai, gilūs demencijos reiškiniai“ (2018-02-02), „išlieka orientacijos sutrikimai, demencijos reiškiniai“ (2019-04-25), „būsena išlieka sunki <...> nesugeba apsitarnauti, nekontroliuoja dubens funkcijų <...> stebimi gilios demencijos reiškiniai“ (2020-09-03), t. y. D. I. B. stebėti išreikšti pažintinių funkcijų ir savitvarkos įgūdžių sutrikimai, atspindintys išreikštos demencijos lygį. 2018-04-19 atliktas MMSE testas- 7 balai (sunkus kognityvinis sutrikimas), Blessedo demencijos skalėje gauti 24 balai (sunkus būklės pablogėjimas). 2020-09-03 atliktas MMSE tyrimas- 5 balai (sunkus pažinimo sutrikimas), Blessedo demencijos skalė- 24 balai (sunkus pablogėjimas). D. I. B. dėl sunkios demencijos pratęstas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2017-05-08 ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu D.I. B. stebėta demencijos simptomatika- orientacijos, atminties sutrikimai, lėtas, žemo produktyvumo mąstymas, nykstantys įgūdžiai, įpročiai, nepakankama kritika, silpnadvasiškumas, vidutinis pažintinių funkcijų sutrikimas (MMSE-16 balų), asmenybės regreso požymiai. Ekspertizės atlikimo metu D. I. B. diagnozuota įgyta silpnaprotystė dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, subkortikinė kraujagyslinė demencija (F 01.2). Konstatuota, jog D. I. B. psichikos būsena juridiškai reikšmingais laikotarpiais 2015-12-03 ir 2016-06-03 atitiko kraujagyslinės demencijos kriterijus, t. y. po 2015-10-10 persirgto galvos smegenų insulto tiriamajai išsivystė reikšmingi pažintinių funkcijų sutrikimai bei individualūs psichologiniai ypatumai, turėję tiesioginės įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nustatyta, jog 2015-12-03 sandorio sudarymo metu tiriamajai buvo prieinamas tik formalios sandorio pusės supratimas be vidinio vykstančio įvykio apmąstymo- sandorio rizikos įvertinimo, socialinių, juridinių pasekmių, kritiško visų sandorio pusių interesų įvertinimo. 2018-2019 metų laikotarpiu civilinėje veiksnumo byloje D. I. B. atliktos dvi ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, kurios nustatė, kad tiriamoji serga subkortikinė kraujagysline demencija išvardintose srityse negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2019-10- 07 Kauno apylinkės teismo sprendimu tiriamoji pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; jai nustatyta nuolatinė globa. Šiuo metu klinikiniame vaizde dominuoja vidutinio sunkumo demencijos simptomatika- atminties, orientacijos, dėmesio, mąstymo sutrikimai, kritęs ir defekto lygį siekiantis intelektinis pajėgumas (MMSE-17 balų), sutrikusi kasdienė veikla, apsitarnavimas. Stebima kritikos, prognostinių galimybių stoka, socialinių įvykių ir reiškinių supratimo ribotumas, asmenybės regreso požymiai. Tiriamoji nesugeba papasakoti apie sandorio- dovanojimo sutarties sudarymo faktines aplinkybes, motyvaciją sudaryti šį sandorį, neapibūdina sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo eigos. Ekspertinio tyrimo duomenimis, nustatoma, kad D. I. B. šiuo metu serga įgyta silpnaprotyste- subkortikine kraujagysline demencija (F 01.2).

29. Ekspertų komisija įvertinusi savo išvadas ieškovei D. I. B. konstatavo įgytą silpnaprotystę - subkortikinę kraujagyslinę demenciją (F 01.2), dėl kurios ji 2015-12-03 sandorio-dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-8033 sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo veiksmų pasekmių.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai ekspertų išvados teismui nėra privalomos. Jos turi būti vertinamos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau Kasacinis teismas savo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. birželio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir kt.).

31. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra išplėtota ir išsami. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija įvertindama kas nurodyta aukščiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Apylinkės teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentaciją bei apeliacinės instancijos teismui pateiktos pakartotinės stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės komisijos išvadas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino ir ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1. 89 straipsnio pagrindu, kad sudarant sandorį D. I. B. buvo tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo priimtas procesinis sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl nesutiktina su apeliante dėl tokio keliamo apeliacinio skundo argumento.

34. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių, susijusių su ginčijamu sandorio sudarymu nustatymas, ieškovės būklės nustatymas sutarties sudarymo metu ir tokių aplinkybių įvertinimas remiantis materialinėmis teisės normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes susijusias su ginčijamo sandorio sudarymu ir ieškovės būseną sandorio sudarymo metu, aiškinosi aplinkybes, susijusias su ieškovės sveikatos stoviu ir ištyrė medicininius dokumentus bei medicinos ekspertų duotas išvadas, jas įvertino, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.

35. Apibendrinus kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Atmetus apeliantė apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 500 Eur neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių, todėl priteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės G. B. priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. I. B., turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

.