Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-193-1092/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: e2A-193-1092/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07330-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.2.8Įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris
2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.22Pavedimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-193-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07330-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.8; 2.2.2.3.1.10; 2.4.4.8; 2.6.18.3; 2.6.22; 3.1.7.6; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑484-769/2020 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvila“ dėl darbų priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, uždaroji akcinė bendrovė „SDG“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Malūnas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), darbų užbaigimo, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norvila“ (toliau – ir atsakovė) 5 787,16 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Vitės valdos“ 2016 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta pavedimo sutartis (toliau – Pavedimo sutartis), jos pagrindu trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ (toliau – ir trečiasis asmuo) įsipareigojo įvykdyti jai duotą pavedimą pagal Pavedimo sutartį (Pavedimo sutarties 2.1 punktas), tai yra atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), modernizavimu. Trečiasis asmuo su atsakove sudarė 2017 m. spalio 3 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią visi gyvenamojo namo atnaujinimo darbai turėjo būti atlikti ir perduoti iki 2018 m. kovo 15 d. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl papildomų darbų, tačiau atsakovė įsipareigojimų nei pagal pagrindinę sutartį, nei pagal Susitarimą Nr. 1 neįvykdė ir taip pažeidė Rangos sutartį. Iki 2018 m. rugsėjo 29 d. namo modernizavimo darbai nebuvo atlikti. Trečiasis asmuo 2019 m. gegužės 6 d. ieškovei pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog 2019 m. balandžio 29 d. yra priskaičiuota 5 275,22 Eur delspinigių už laiku neįvykdytus įsipareigojimus. Rangos sutartį pasirašė trečiasis asmuo ir atsakovė. Tačiau trečiasis asmuo, pasirašydamas šią sutartį, veikė kaip ieškovės įgaliotinis pagal Pavedimo sutartį, todėl ir Rangos sutartis turėjo būti sudaryta ieškovės vardu. Tai, kad šiuo metu trečiasis asmuo galbūt netinkamai vykdo savo, kaip įgaliotinio, pareigas, neatima teisės ieškovei pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, šiuo atveju reikalauti delspinigių už laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

3. Trečiasis asmuo neturėjo įgaliojimų priimti atsakovės pateiktus darbus ir konstatuoti, kad Namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai yra užbaigti ir modernizuotas pastatas atitinka techninio projekto reikalavimus, ir pasirašyti Darbų priėmimo aktą, nes atlikti darbai neatitiko Namo atnaujinimo investicinis plano, darbai neatitiko projekto sprendinių techninės užduoties, darbai atlikti pažeidžiant techninio projekto reikalavimus, darbai nebuvo atlikti pagal Papildomą susitarimą. Ieškovės patvirtinto investicinio plano 6 punkte buvo nurodytos numatomos įgyvendinti Namo atnaujinimo priemonės: priemonių A paketo 6.1.4 punkte ir priemonių B paketo 6.1.5 buvo nustatyta, kad visos stogo medžio konstrukcijos keičiamos naujomis. Atsakovei atliekant darbus senos medienos mūrtašiai (kurių storis vietomis tesiekia 8 cm), taip pat atskiri senos medienos spyriai ir kiti konstrukciniai elementai nebuvo keičiami ir buvo palikti seni, t. y. statybos darbai buvo atliekami ne pagal Techninį projektą; gegnės buvo įrengtos kas 55–60 cm., vietoje švieslangių buvo įrengti nesertifikuoti liukai. Atsakovė iš viso neatliko dalies darbų, darbai atlikti nekokybiškai, todėl atsakovė bei trečiasis asmuo neturėjo teisės pasirašyti atliktų darbų akto. Trečiajam asmeniui buvo pavesta įgyvendinti ieškovės patvirtintą atnaujinimo investicinį planą, tačiau trečiasis asmuo, pasirašydamas atliktų darbų aktą ir patvirtindamas darbų pagal Rangos sutartį atlikimą, nors dalis darbų nebuvo atlikta, tokiais veiksmais faktiškai pakeitė atnaujinimo investicinį planą, nors tokių teisių ir įgaliojimų neturėjo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Norvila“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškovės reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad delspinigių reikalaujama remiantis sutartimi, tačiau atsakovės ir ieškovės nesieja jokia sutartis, kuri nustatytų ieškovės teisę iš atsakovės reikalauti delspinigių. 2017 m. spalio 3 d. Namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartį Nr. V51 sudarė UAB „Vitės valdos“ su atsakove UAB „Norvila“. Sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Kadangi ieškovė pagal Rangos sutartį iš atsakovės neturi teisės reikalauti delspinigių, ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo neturi teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2018 m. kovo 30 d. susitarimu dėl darbų atlikimo termino pratęsimo nustatė, kad darbai pagal Rangos sutartį turi būti atlikti iki 2018 m. rugsėjo 29 d. Visi darbai buvo atlikti per sutartą terminą. Trečiojo asmens, atsakovės ir UAB „SDG“, vykdžiusios darbų techninę priežiūrą, atstovai 2018 m. rugsėjo 29 pasirašė Darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai yra užbaigti. UAB „West Expert“ 2018 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. 18-12/1 nurodyti tam tikri darbų trūkumai, nustatyti po darbų atlikimo. Pagal trečiojo asmens ir atsakovės 2018 m. kovo 30 d. sudarytą papildomą susitarimą trečiasis asmuo skaičiuoti 0,02 procento dydžio delspinigius turėjo teisę tik tuo atveju, jei atsakovė būtų vėlavusi atlikti darbus. Tačiau Rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti sutartu laiku, o po darbų atlikimo paaiškėję darbų trūkumai nėra pagrindas skaičiuoti delspinigius, nustatytus už vėlavimą atlikti darbus.

5. Pasirašius 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą, buvo inicijuotos statybos užbaigimo procedūros pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017. Atsakovė statybos darbų atlikimo metu vadovavosi techniniu projektu, jo pakeitimais, užsakovo ir statybos techninio prižiūrėtojo sprendimais. Remiantis investiciniu planu ir technine užduotimi buvo parengtas techninis projektas, kuris Namo atnaujinimo procese buvo keičiamas tiek statybos dalyvių sprendimais, tiek leidžiant naujas techninio projekto laidas. Atsakovės atlikti darbai atitiko techninį projektą, jo pakeitimus, statybos dalyvių sprendimus, o trečiasis asmuo nebūtų turėjęs teisės atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo akto, remdamasis vien investiciniu planu ir technine užduotimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 12,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad pagal trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ ir atsakovės sudarytą Rangos darbų sutartį šalys tarpusavyje susitarė, jog, užsakovui (trečiajam asmeniui) pareikalavus, rangovas (atsakovė) moka užsakovui delspinigius po 0,02 proc. nuo neatliktų darbų kainos nuo užbaigimo dienos už kiekvieną darbų atlikimo vėlavimo dieną (Rangos sutarties 14.5 punktas). Nors ieškinyje ir buvo nurodyta, kad Rangos sutartis turėjo būti sudaryta ieškovės vardu, tačiau Rangos sutartis nebuvo sudaryta ieškovės vardu, dvišalė Rangos sutartis buvo pasirašyta atsakovės ir trečiojo asmens, jokie sutartiniai santykiai ieškovės ir atsakovės nesiejo, todėl teismas konstatavo, kad dėl Rangos sutarties pažeidimo reikalauti iš atsakovės delspinigių ieškovė teisinio pagrindo neturi.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad trečiasis asmuo 2019 m. gegužės 6 d. rašte per klaidą apskaičiavo delspinigius atsakovei – darbai buvo atiduoti vertinti, skaičiuoti delspinigių nebuvo teisinio pagrindo. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės teiginius, kad 2016 m. gruodžio 8 d. Pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės DNSB „Malūnas“ ir UAB „Vitės valdos“, nebuvo numatyta ieškovės teisė tiesiogiai reikšti reikalavimus asmenims, su kuriais trečiasis asmuo sudarė Namo modernizavimo darbų atlikimo ar tokių darbų techninės priežiūros sutartis. Rangos sutartis, kurioje buvo numatyti delspinigiai, buvo sudaryta ne tarp ieškovės DNSB „Malūnas“ ir atsakovės UAB „Norvila“, o tarp trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ ir atsakovės UAB „Norvila“. Rangos sutartyje nėra nurodyta, kad sutartis sudaroma ieškovės DNSB „Malūnas“ vardu. Todėl UAB „Vitės valdos“ pripažinus, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti per klaidą, nes darbai buvo atiduoti vertinti, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

9. Teismas taip pat atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl Darbų priėmimo–perdavimo akto dėl Namo darbų užbaigimo pripažinimo negaliojančiu ab initio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas atsisakyti priimti atliktus darbus gali tik išimtiniais atvejais. Todėl nesant CK nustatytų sąlygų, leidžiančių užsakovui darbų nepriimti, atliktų darbų aktas turi būti pasirašytas. Ginčijamo akto pasirašymo metu tokių sąlygų, leidžiančių užsakovui darbų nepriimti, nebuvo.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens veiksmų ir pan. nenagrinėtini, nes ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo trečiajam asmeniui dėl jam suteiktų įgaliojimų viršijimo, dėl netinkamai vykdytos Pavedimo sutarties ir t. t. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal Pavedimo sutarties 3.1 punktą turėjo kontroliuoti UAB „Vitės valdos“ pareigų pagal Pavedimo sutartį vykdymą. Pavedimo sutarties 3.2. punkte numatyta įgaliotojo teisė nutraukti sutartį, jei įgaliotinis netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus ir pan. Ieškovės DNSB „Malūnas“ pirmininkas aktyviai dalyvavo prižiūrint atliekamus statybos modernizavimo darbus, t. y. įgaliotojas turėjo galimybę atsisakyti įgaliotinio paslaugų, šiam netinkamai vykdant sutartį, dalyvauti pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą, laiku reikšti pretenzijas, nurodyti visus neatliktus darbus, atliktų darbų trūkumus ir pan. Tokia teise ieškovė nepasinaudojo.

11. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė pateikė teismui dokumentus, iš kurių nustatyti, ar atsakovė patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų šioje išnagrinėtoje byloje, negalima: PVM sąskaitose faktūrose nurodoma, kad teisinės paslaugos suteiktos pagal sutartį Nr. 15-05-403, tačiau „Euroteisės biuro“ suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. nurodyta, kad teisinių paslaugų sutarties Nr. 15-12-284. Nė vienoje sąskaitoje, pažymoje ar ataskaitoje nenurodytas civilinės bylos, kurioje suteiktos teisinės paslaugos, numeris, teisinių paslaugų sutarties numeriai skiriasi; tik atliekant vieną pinigų per banką pervedimą nurodytas mokėjimo pagrindas (sąskaita Nr. 0005164), tačiau sąskaitoje nurodyta pinigų suma ir pervesta pinigų suma skiriasi. Todėl teismas laikė, kad teismui nepateikti tinkami patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-484-769/2020 patvirtinantys įrodymai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Ieškovė DNSB „Malūnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu Darbų priėmimo–perdavimo aktą dėl Namo darbų užbaigimo, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 787,16 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

12.1. Nusprendus vykdyti Namo renovaciją, 2016 m. gruodžio 7 d. Namo patalpų savininkai priėmė sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas namo atnaujinimo investicinis planas, o projekto įgyvendinimas pavestas trečiajam asmeniui. Investicinio plano 6 punkte buvo nurodytos numatomos įgyvendinti namo atnaujinimo priemonės, be kita ko, priemonių A paketo 6.1.4 punkte ir priemonių B paketo 6.1.5 buvo nustatyta, kad visos stogo medžio konstrukcijos keičiamos naujomis. Namo patalpų savininkai taip pat patvirtino trečiojo asmens pateiktą Namo atnaujinimo projekto sprendinių techninę užduotį, kurioje taip pat buvo numatyta, kad projekte privalo būti numatyta stogo medžio konstrukcijos keitimas. Trečiasis asmuo privalėjo kontroliuoti, kad atliekami darbai atitiktų investicinį planą, dėl kurio balsavo ir kurį patvirtino Namo patalpų savininkai, o neatlikus darbų, kurie buvo numatyti Investiciniame plane, neturėjo teisės pasirašyti Darbų priėmimo–perdavimo akto. Atsakovė dėl nežinomų priežasčių priėmė sprendimą nekeisti mūrtašių, kurie yra viena iš pagrindinių stogo konstrukcinių elementų, ir palikti 1956 m. sumontuotus mūrtašius, nors projekte buvo nurodyta, kad esama stogo konstrukcija neužtikrina mechaninio stiprumo ir pastovumo. Tokie projekto keitimai niekada jokia apimtimi nebuvo suderinti su ieškove, todėl darbai, atlikti nukrypstant nuo Investicinio plano, kuris yra esminis dokumentas, apibrėžiantis Namo atnaujinimo apimtis, negali būti laikomi atliktais tinkamai, nes jų apimtis neatitiko ieškovės lūkesčio ir poreikių, kurie buvo išreikšti Investiciniame plane bei projektavimo užduotyje.

12.2. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens. Trečiasis asmuo su atsakove Rangos sutartį sudarė ne tenkinti savo interesams ir ne savo sąskaita, o būtent tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos Pavedimo sutarties teisiniu pagrindu, ieškovės sąskaita ir siekdamas tenkinti ieškovės interesus. Teismas pažodžiui pasivadovavo netinkamai parengta Rangos sutartimi, tačiau vien tai, kad Rangos sutartyje buvo netinkamai nurodyta sutarties šalis, nepakeičia faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės, taip pat ir teisės reikalauti iš atsakovės netesybų pagal Rangos sutartį ir siekti apginti savo interesus dėl netinkamos kokybės darbų.

12.3. Trečiasis asmuo, pasirašydamas Darbų priėmimo–perdavimo aktą, viršijo jam Pavedimo sutartimi suteiktus įgaliojimus, nes atsakovės atlikti darbai neatitiko Namo atnaujinimo investicinis plano; darbai neatitiko projekto sprendinių techninės užduoties, taip pat darbai atlikti pažeidžiant techninio projekto reikalavimus.

12.4. Tam, kad atsakovė būtų galėjusi įgyvendinti kitus sprendinius nei nustatyti Techninio darbo projekte, tarp jų nekeisti visos stogo laikančiosios konstrukcijos nauja mediena, nepakanka projektuotojo rašto, kad jis neprieštarauja palikti geros kokybės medieną, bet buvo būtina, kad: (i) ieškovė būtų pateikusi projektuotojui naują techninę užduotį, kurioje būtų nurodyta suprojektuoti sprendinius paliekant dalį senos stogo konstrukcijos medienos; (ii) turėjo būti parengta nauja techninio darbo projekto laida, kurioje būtų nustatyta, kokie senos medienos konstrukciniai elementai, konkrečiai mūrtašiai, ir kokia apimtimi paliekami. Taip pat privalėjo būti atlikta esamų stogo konstrukcijų ekspertizė. Namo stogo gegnių įrengimo darbai vyko 2018 m. vasario 15 d.–2018 m. kovo 12 d., tačiau iki 2018 m. vasario 15 d. nebuvo parengti jokie Techninio darbo projekto sprendinių pakeitimai, nebuvo atlikta ekspertizė, todėl fiziškai ir pritarimo negalėjo gauti.

12.5. Teismas netyrė aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. dabai pagal Rangos sutartį nebuvo atlikti, t. y. 2018 m. rugsėjo 29 d. nebuvo atlikti visi darbai, o dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai ir neatitiko nei Rangos sutarties, nei įstatymų reikalavimų. Trečiasis asmuo 2019 m. gegužės 6 d. ieškovei pateikė raštą, kuriame nurodė, kad atsakovei 2019 m. balandžio 29 d. yra priskaičiuota 5 275,22 Eur delspinigių už laiku neįvykdytus įsipareigojimus. Ieškovė 2019 m. liepos 10 d. pareikalavo, kad trečiasis asmuo perduotų ieškovei visus atliktų darbų aktus, tačiau trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 29 d. akto nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad delspinigius skaičiavo per klaidą. Akivaizdu, kad atsakovė neturėjo teisės 2018 m. rugsėjo 29 d. teikti galutinio darbų perdavimo akto, o toks aktas negalėjo būti pasirašytas.

12.6. Nors ieškovė yra DNSB, tačiau galutiniai naudos gavėjai yra gyventojai, vartotojai, kurių tikslas yra tinkamai atlikta Namo modernizacija, kuri skirta asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas privalėjo nustatyti viešojo intereso egzistavimą, būti aktyvus, išsamiai vertinti ieškovės pateiktus įrodymus ir konstatuoti, jog atsakovės atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų, buvo atliekami pažeidžiant statybos normatyvinius reikalavimus, todėl tokie darbai negalėjo būti atsakovės perduodami, o trečiojo asmens priimami.

13. Atsakovė UAB „Norvila“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tenkinti atsakovės 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. spalio 16 d. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat priteisti iš ieškovės išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

13.1. Teismas sureikšmino aplinkybę, kad su 2020 m. sausio 31 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktose 2019 m. spalio mėnesio ir 2019 m. gruodžio mėnesio teisinių paslaugų ataskaitose ir su tuo pačiu prašymu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa teisinių paslaugų sutarties numeris. Atsakovė su APB „Euroteisės biuras“ 2015 metais sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 15-12-284. Šią sutartį keičiant 2018 metais buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 18-05-403. Tai, kad teisinių paslaugų ataskaitų formoje liko nepakeistas teisinių paslaugų sutarties numeris, reiškia klaidą, padarytą po naujos teisinių paslaugų sutarties sudarymo neatlikus pakeitimų ataskaitos formoje. Be to, būtent PVM sąskaita faktūra, o ne teisinių paslaugų ataskaita yra paslaugų suteikimą patvirtinantis dokumentas.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Teismas nurodė, kad nė vienoje sąskaitoje, pažymoje ar ataskaitoje nenurodytas civilinės bylos, kurioje suteiktos teisinės paslaugos, numeris. Tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nurodytuose dokumentuose nėra nurodytas civilinės bylos numeris, nereiškia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo patirtos civilinėje byloje Nr. e2-484-769/2020. APB „Euroteisės biuras“ atsakovei išrašo vieną PVM sąskaitą faktūrą už visas per kalendorinį mėnesį jai suteiktas teisines paslaugas (sutarčių peržiūrą, atstovavimą teismuose, raštų rengimą ir kt.). Kadangi PVM sąskaita faktūra nerašoma už teisines paslaugas, suteiktas konkrečioje civilinėje byloje, APB „Euroteisės biuras“ atitinkamoje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodo tokios civilinės bylos numerio. Konkrečios suteiktos teisinės paslaugos nurodomos teisinių paslaugų ataskaitose. Iš 2019 m. spalio mėnesio ir 2019 m. gruodžio mėnesio teisinių paslaugų ataskaitų matyti, jog buvo teiktos ne tik su atsakovės UAB „Norvila“ ir ieškovės DNSB „Malūnas“ teisminiu ginču susijusios teisinės paslaugos. Tačiau iš minėtų teisinių paslaugų ataskaitų aiškiai matyti, kad procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas ir atstovavimas buvo atliekamas konkrečiame teisminiame ginče – atitinkamuose įrašuose ataskaitose yra nuoroda į civilinę bylą prieš ieškovę DNSB „Malūnas“.

13.3. Teismas pripažino, kad atliekant vieną atsakovės mokėjimą buvo nurodytas PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas numeris, tačiau teismas nepriteisė nurodytos sumos, nes PVM sąskaitoje faktūroje ir mokant nurodyta suma skiriasi (sumokėta didesnė suma, nei buvo nurodyta sąskaitoje). Teismas net nesvarstė, kad atitinkama suma gali būti didesnė dėl to, jog 2020 m. sausio 28 d. mokėjimu apmokama 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra ir kita sąskaita (šiuo atveju taip ir buvo).

13.4. Teismas paviršutiniškai, sureikšmindamas smulkmenas, nesigilindamas į esmę ir faktų visumą, įvertino įrodymus, pateiktus atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti. Tokie teismo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą atsisakymą priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Norvila“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovė siekia gauti ne teismo sprendime ar įstatyme nurodytas netesybas, bet remiasi Rangos sutartimi. Tačiau atsakovės ir ieškovės nesiejo jokia sutartis, kuri nustatytų ieškovės teisę skaičiuoti ir iš atsakovės reikalauti delspinigių. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę Pavedimo sutartį, nėra pagrindas laikyti, jog visos sutartys, kurias UAB „Vitės valdos“ sudarė dėl Namo atnaujinimo, buvo sudarytos ieškovės vardu.

14.2. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio 2 dalį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo įgyvendinimą organizuoja projekto administratorius, atlikdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnį statytojas (užsakovas) pasirenka projektuotoją, rangovą, statybos techninį prižiūrėtoją, sudaro su jais sutartis ir yra atsakingas už su statyba susijusių klausimų sprendimą. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog projekto administratorius veikia savarankiškai ir gali savo vardu sudaryti su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusias sutartis (projektavimo, statybos, techninės priežiūros ir kt.). Šiuo atveju projekto administratorius buvo trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“, jis kaip projekto administratorius turėjo teisę savo vardu sudaryti Rangos sutartį su atsakove ir šia teise pasinaudojo.

14.3. Tai, kad ieškovė Pavedimo sutartimi trečiajam asmeniui pavedė atlikti veiksmus, susijusius su Namo modernizavimu, nereiškia, jog ieškovė įgijo teises pagal trečiojo asmens sudarytas sutartis. Pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nėra numatyta ieškovės teisė tiesiogiai reikšti reikalavimus asmenims, su kuriais trečiasis asmuo sudarė Namo modernizavimo darbų atlikimo ar tokių darbų techninės priežiūros sutartis. Pretenzijas tokiems asmenims gali reikšti tik trečiasis asmuo, kaip atitinkamų sutarčių šalis.

14.4. Nėra faktinio pagrindo atsakovei skaičiuoti delspinigius už vėlavimą atlikti ir perduoti darbus. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2018 m. kovo 30 d. susitarimu dėl darbų atlikimo termino pratęsimo nustatė, kad darbai pagal Rangos sutartį turi būti atlikti iki 2018 m. rugsėjo 29 d. Visi darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti per sutartą terminą. Trečiojo asmens, atsakovės ir UAB „SDG“ atstovai 2018 m. rugsėjo 29 d. pasirašė Darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai yra užbaigti. Nors ieškovė nurodo, kad UAB „West Expert“ 2018 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. 18-12/1 nurodomi atsakovės atliktų darbų trūkumai, tačiau iš pačios išvados turinio matyti, jog darbai, kuriuos pagal Rangos sutartį turėjo atlikti atsakovė, yra baigti, o Namo aplinka – sutvarkyta. Taigi, atitinkama išvada rodo tik tam tikrus darbų trūkumus, nustatytus po darbų atlikimo, o ne darbų neatlikimą sutartu laiku.

14.5. Ieškovė teigia, kad atlikti darbai neatitiko Namo atnaujinimo investicinio plano ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – ir Namo savininkai) susirinkime patvirtintų projekto sprendinių – techninės užduoties. Tačiau investicinis planas ir techninė užduotis nėra tie dokumentai, kuriais paraidžiui turi vadovautis rangovas, atlikdamas statybos darbus. Rangovas statybos darbų atlikimo metu vadovaujasi techniniu projektu, jo pakeitimais, užsakovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo sprendimais. Darbus atsakovė UAB „Norvila“ atliko pagal techninį projektą, jo pakeitimus ir statybos dalyvių sprendimus.

14.6. Ieškovė akcentuoja, jog trečiasis asmuo turėjo kontroliuoti, kad Namo atnaujinimo darbai būtų vykdomi pagal investicinį planą (techninę užduotį), ir kad trečiasis asmuo neturėjo teisės pasirašyti Darbų priėmimo–perdavimo akto. Teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovė pagal Pavedimo sutarties 3.1 punktą turėjo teisę prižiūrėti trečiojo asmens veiklą vykdant Namo atnaujinimą, taip pat ieškovė ieškiniu nepareiškė jokių reikalavimų trečiajam asmeniui. Todėl ieškovės pasisakymai dėl trečiojo asmens pareigų nevykdymo neturi teisinės reikšmės byloje, kurioje atsakovė yra tik UAB „Norvila“.

14.7. Ieškovės teigimu, 2018 m. rugsėjo 21 d. statybos dalyvių susirinkimo protokole nurodyti darbų trūkumai iki 2018 m. rugsėjo 29 d. nebuvo pašalinti. Tačiau šio ieškovės teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Statybos techninę priežiūrą vykdęs asmuo teisme patvirtino, jog minėti trūkumai buvo pašalinti. Be to, tokie trūkumai kaip vienos ar kitos čerpės pasislinkimas ar tarpelis tarp skardos ir apskardinto paviršiaus, kurie įvardyti 2018 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadoje, galėjo atsirasti po darbų užbaigimo ir atliktų darbų akto pasirašymo. Akivaizdu, kad net jeigu tokie trūkumai būtų egzistavę 2018 m. rugsėjo 29 d., dėl savo mažareikšmiškumo jie nebūtų galėję būti pagrindu nepasirašyti 2018 m. rugsėjo 29 d. Darbų priėmimo–perdavimo akto.

14.8. Ieškovė teigia, kad atliekant Namo atnaujinimo darbus buvo palikti sutręšę ir tesiekiantys 8 cm mūrtašiai ir kad gegnių žingsnio padidinimas susilpnino stogo konstrukciją. Pabrėžtina, kad tokio ieškovės teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (net ieškovės samdyto specialisto 2018 m. gruodžio 5 d. išvada). Taigi, tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ pateiktais atsiliepimais į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, taip pat priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Namo savininkai 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą programą ir šį projektą įgyvendinti 2016 m. gruodžio 8 d. Pavedimo sutartimi ieškovė sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka pavedė trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo su atsakove 2017 m. spalio 3 d. sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagal parengtą investicinį planą, pirkimo technines užduotis, sutarties sąlygas atlikti darbus, o trečiasis asmuo – sumokėti sutarties kainą. Taigi, teismas tinkamai nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, o tarp atsakovės ir trečiojo asmens – statybos rangos teisiniai santykiai.

15.2. Atmestini ieškovės argumentai ir dėl Rangos sutartyje netinkamai nurodytos sutarties šalies, nes rangos sutarties forma yra patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu ir patvirtintoje formoje nėra jokių nuorodų, kad kaip užsakovas turi būti įvardijama ieškovė, o ne trečiasis asmuo. Tokius ieškovės teiginius taip pat paneigia Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, pagal kurias projekto administratoriui perduodamos visos užsakovo teisės ir pareigos, numatytos Statybos įstatyme. Be to, Pavedimo sutarties nuostatose tiesiogiai numatyta trečiojo asmens pareiga įgyvendinti užsakovo teises ir pareigas, įskaitant darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymą. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, kurie sudarytų pagrindą ieškovei reikšti reikalavimus dėl delspinigių priteisimo ir (ar) Darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neturėjo teisės teikti galutinio Darbų priėmimo–perdavimo akto, o toks aktas negalėjo būti pasirašytas. Trečiasis asmuo teisėtai ir pagrįstai pasirašė Darbų priėmimo–perdavimo aktą ir veikė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Remdamasis tiek CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, tiek teismų praktika, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovė pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę ir (ar) buvo nustatyta darbų rezultato trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti.

15.4. Trečiojo asmens vertinimu, teismas paneigė atsakovės UAB „Norvila“, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisę gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Įvertinus su atsakovės prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktus dokumentus ir mokėjimo dokumentus, taip pat pateiktas suvestines, paaiškinimus, matyti, kad atsakovė UAB „Norvila“ pareiškė pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Atsakovė UAB „Norvila“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – APB „Euroteisės biuras“ atsakovei išrašytų sąskaitų suvestinę ir atsakovės atliktų mokėjimų APB „Euroteisės biuras“ suvestinę. Nurodo, kad pateiktos suvestinės patvirtina APB „Euroteisės biuras“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumas, iš atsakovės UAB „Norvila“ gautų mokėjimų sumų paskirstymą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat tai, kada ir kokio dydžio mokėjimus atsakovė atliko pagal PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų pateikimo poreikis kilo iš esmės jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su naujais įrodymais bylos šalys yra susipažinusios (joms jie buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovės teisės reikalauti delspinigių

21. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovė nebuvo tarp trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ ir atsakovės UAB „Norvila“ 2017 m. spalio 3 d. sudarytos Rangos sutarties šalimi, todėl negali reikalauti iš atsakovės delspinigių pagal šią sutartį. Ieškovė su šia teismo išvada nesutinka, be kita ko, teigdama, kad tikroji sutarties šalis buvo ieškovė. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais iš esmės nesutinka, tačiau kartu turi pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių pagal Rangos sutartį.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad Namo savininkų 2016 m. gruodžio 7 d. susirinkime Namo savininkai nusprendė pritarti vienam iš pasiūlytų Namo atnaujinimo (modernizavimo) variantų, kitaip tariant, nusprendė atnaujinti Namą. Be to, minėtame susirinkime Namo savininkai nusprendė Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą, administravimą ir (ar) jo įgyvendinimą, ir (ar) finansavimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavesti trečiajam asmeniui UAB „Vitės valdos“.

23. Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1054 redakcija, galiojusi anksčiau minėto 2016 m. gruodžio 7 d. savininkų susirinkimo metu) 1 dalyje buvo nustatyta, kad sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu statytojo (užsakovo) ir kitos su projekto įgyvendinimu susijusios pareigos pavedimo sutartimi gali būti pavedamos kitam asmeniui, teikiančiam projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui. Pavedimo sutartį pagal butų ir kitų patalpų savininkų sprendime nustatytas sąlygas sudaro ir jos vykdymą kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pavedimo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

24. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas teisės normas, 2016 m. gruodžio 8 d. ieškovė, įgyvendindama Namo savininkų 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, su UAB „Vitės valdos“ sudarė Pavedimo sutartį, pagal ją pavedė trečiajam asmeniui atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su, be kita ko, statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu (Pavedimo sutarties 1.1.2 punktas), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkams, pasirašymu (Pavedimo sutarties 1.1.5 punktas).

25. Įgyvendindama anksčiau paminėtą pavedimą, UAB „Vitės valdos“ pasirašė su atsakove Rangos sutartį. Sutartyje nėra nurodyta, kad ji sudaroma Namo savininkų, priėmusių sprendimą modernizuoti namą, ar ieškovės vardu. Tiek atsakovė, tiek UAB „Vitės valdos“ proceso metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad sutartis buvo sudaryta tik tarp jų. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Vitės valdos“ sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė (ar Namo savininkai) nebuvo Rangos sutarties šalimi. Kitaip tariant, UAB „Vitės valdos“ neigia, kad Rangos sutartį sudarė Namo savininkų ar ieškovės vardu. Atsakovė taip pat iš esmės tvirtina, kad sudarydama Rangos sutartį suprato, kad sudaro ją su UAB „Vitės valdos“.

26. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad Rangos sutartis buvo sudaryta ieškovės ar Namo savininkų vardu, kad Rangos sutarties šalis yra Namo savininkai ar ieškovė, nes:

26.1. Vien tik pavedimo sutarties sudarymas nereiškia, kad asmuo, veikiantis pagal pavedimo sutartį, visada laikomas sudariusiu sutartį tik asmens, kuris davė pavedimą, vardu. Kito asmens vardu teisę sudaryti sutartį turintis asmuo turi teisę veikti ir savo vardu, tai nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ir darė UAB „Vitės valdos“. Jei asmuo, davęs pavedimą, mano, kad tokiu būdu (nesudarydamas sutarties įgaliotojo vardu) įgaliotinis veikė neteisėtai (pažeisdamas pavedimo sutartį), įgaliotojas turi teisę reikalauti įgaliotinio atsakomybės, o ne teisių ir pareigų, kylančių iš įgaliotinio savo vardu sudarytos sutarties, pripažinimo.

26.2. Kaip matyti iš Namo savininkų 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo, Namo savininkai UAB „Vitės valdos“ paskyrė ne atstove sudaryti sutartis su kitais asmenimis, bet projekto administratore. Kad trečiasis asmuo buvo ne atstovas sudaryti sutartis su kitais asmenimis, o projekto administratorius, rodo ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnis, kuriame taip pat kalbama, kad savininkai gali pavesti kitam asmeniui administruoti namo atnaujinimo projektą. Savo ruožtu atstovavimas ir projekto administravimas nėra tapačios sąvokos. Teisėjų kolegijos manymu, projekto administravimas, be kita ko, suteikia teisę projekto administratoriui veikti ir savo vardu, siekiant įgyvendinti pavestą administruoti projektą. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, pagrindinė UAB „Vitės valdos“ funkcija buvo ne Namo savininkų ar ieškovės atstovavimas sudarant sutartis Namo savininkų ar ieškovės vardu, bet atlygintinių namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugų teikimas. Šias išvadas, be kita ko, patvirtina ir tai, kad Pavedimo sutarties 1.1.2 punkte nebuvo konkrečiai nurodyta, kad UAB „Vitės valdos“ yra pavedama Namo savininkų ar ieškovės vardu sudaryti rangos sutartis su kitais asmenimis, nors kituose Pavedimo sutarties punktuose tokia nuostata (teisė veikti Namo savininkų vardu) buvo įtvirtina (pvz., Pavedimo sutarties 1.1.5 punkte).

26.3. Teismų praktikoje taip pat iš esmės laikomasi nuostatos, kad namo (modernizavimo) atnaujinimo rangos sutarties šalis yra būtent (projekto) administratorius, sudaręs rangos sutartį su rangovu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-227-236/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

27. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.191 straipsnio („Sutartis trečiojo asmens naudai“) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

28. Nagrinėjama Rangos sutartis buvo sudaryta Namo savininkų naudai. Rangos sutartimi buvo sutarta modernizuoti (atnaujinti) Namo savininkams priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę (daugiabučio namo bendro naudojimo objektus) ir taip užtikrinti jos tinkamą naudojimą. Būtent Namo savininkai priėmė sprendimą modernizuoti Namą. Būtent Namo savininkams teko ne tik nauda iš Rangos sutarties, bet ir esminė Namo atnaujinimo darbų finansinė našta. Visa tai Rangos sutarties šalims UAB „Vitės valdos“ ir atsakovei buvo (turėjo būti) žinoma. Vadinasi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad Rangos sutarties šalys sulygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta tretiesiems asmenims (Namo savininkams). Kitaip tariant, Rangos sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens – Namo savininkų – naudai.

29. Anksčiau paminėtą išvadą iš dalies patvirtina ir teismų praktikoje, aiškinant CK normas, naudojamas teisės doktrinos šaltinis – Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengti Tarptautinių komercinių sutarčių principai (toliau – ir UNIDROIT principai). UNIDROIT principų 5.2.1 punkto (sutartys trečiųjų asmenų naudai) komentare pateikiamas pavyzdys, kad universitetas, nusprendęs teisės biblioteką pastatyti per visiškai universiteto kontroliuojamą bendrovę, kuri sudarė rangos sutartį, turi teisę reikalauti nuostolių dėl netinkamų darbų atlyginimo iš rangovo, kuris žinojo, kad pastatyta biblioteka naudosis universitetas (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts 2016. P. 168. Prieiga per internetą: https://www.unidroit.org/instruments/commercial-contracts/unidroit-principles-2016).

30. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad Namo savininkai turėjo (turi) teisę reikalauti iš atsakovės tinkamo prievolių pagal Rangos sutartį (į)vykdymo. Atitinkamai, atsakovei netinkamai vykdant Rangos sutartį, Namo savininkai turėjo (turi) teisę imtis ir atitinkamų teisinės gynybos priemonių. Tai išplaukia iš principo, kad tas, kas turi teisę, tas turi teisę ir ją ginti (lot. ubi ius, ibi remedium). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija mano, kad Namo savininkai iš principo turėjo (turi) teisę reikalauti ir Rangos sutartyje nustatytų delspinigių.

31. Nagrinėjamu atveju ieškinį atsakovei pareiškė ne Namo savininkai, bet ieškovė – daugiabučio namo savininkų bendrija „Malūnas“. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar ieškovė galėjo pareikšti ieškinį atsakovei Namo savininkų interesais.

32. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą (DNSBĮ 3 straipsnio 4 dalis).

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą paprastasis turto administravimas apima visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). CK 4.242 straipsnio 4 dalis nustato, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu.

34. Rangos sutartis dėl daugiabučio namo modernizavimo ir jos (į)vykdymas yra tiesiogiai susiję su daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos funkcija administruoti namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Tokia rangos sutartimi siekiama, atnaujinus daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (turtą), juos išsaugoti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį. Tai reiškia, kad tokia rangos sutartis yra tiesiogiai susijusi su bendrijos paskirtimi naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys dėl delspinigių priteisimo iš rangovo pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos sutartį yra susijęs su daugiabučio namo savininkų bendrijos atliekamu turto administravimu. Vadinasi, vadovaujantis CK 4.242 straipsnio 4 dalimi, ši bendrija (nagrinėjamu atveju ieškovė) turėjo teisę Namo savininkų interesais pareikšti ne tik ieškinį atlyginti nuostolius dėl galbūt netinkamai atliktų modernizavimo darbų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑5‑415/2017), bet ir reikalauti priteisti netesybas dėl galbūt pavėluoto modernizavimo darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė klaidingas išvadas dėl ieškovės teisės reikalauti delspinigių iš atsakovės nebuvimo.

Dėl ieškovės reikalaujamų delspinigių priteisimo

35. Prieš pradėdama analizuoti ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius iš atsakovės pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.191 straipsnio 5 dalį privalanti įvykdyti prievolę sutarties šalis gali pareikšti trečiajam asmeniui tokius pat atsikirtimus, kokius ji galėtų reikšti išlygą padariusiai šaliai. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad atsakovė, be kita ko, gali remtis aplinkybe, kad UAB „Vitės valdos“ 2018 m. rugsėjo 29 d. pasirašė darbų priėmimo– perdavimo aktą, kuriuo užsakovė (trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“), rangovė (atsakovė UAB „Norvila“) ir statinio techninis prižiūrėtojas (trečiasis asmuo UAB „SDG“) patvirtino, kad Namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai yra užbaigti ir modernizuotas pastatas atitinka techninio projekto reikalavimus.

36. Atsakovė nuo ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, be kita ko, gynėsi argumentu, kad statybos darbai pagal Rangos sutartį buvo pabaigti laiku, nes sutarties šalys (ir statybų techninę priežiūrą atlikusi bendrovė) 2018 m. rugsėjo 29 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad po šio akto pasirašymo buvo taisomi nustatyti trūkumai, nesuteikia pagrindo skaičiuoti delspinigius.

37. Rangos sutarties 4.6 punkte buvo nustatyta, kad darbų pabaiga laikoma diena, kai visų sutartyje numatytų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (t. y. UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Norvila“). Rangos sutarties 14.5 punkte buvo nustatyta, kad rangovas, laiku neįvykdęs darbų ir užsakovui pareikalavus, moka užsakovui delspinigius – po 0,02 proc. nuo neatliktų darbų kainos nuo užbaigimo dienos už kiekvieną darbų atlikimo vėlavimo dieną. Rangos sutarties šalių sudarytame 2018 m. kovo 30 d. susitarime buvo sutarta pratęsti Namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų terminą iki 2018 m. rugsėjo 29 d., sutarta, kad atliktų darbų galutinis priėmimas ir perdavimas vykdomas 2018 m. rugsėjo 15 d., rangovui pagal darbų atlikimo grafiką vėluojant atlikti darbus, užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių dydis yra 0,02 procento nuo visos rangos darbų sutarties kainos.

38. Sistemiškai aiškindama anksčiau paminėtas Rangos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija mano, kad Rangos sutarties šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo už vėlavimą atlikti darbus, t. y. laikotarpį, trunkantį ne ilgiau kaip iki visų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, nes būtent su šiuo juridinę reikšmę turinčiu faktu (akto pasirašymu) šalys aiškiai ir konkrečiai susiejo darbų pagal Rangos sutartį oficialią pabaigą. Tai reiškia, kad po 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo nei ieškovė, nei UAB „Vitės valdos“ nebegalėjo iš atsakovės reikalauti delspinigių už pavėluotą darbų atlikimą. Suprantama, kad tai netrukdė įstatymų nustatyta tvarka taikyti kitus galbūt pažeistų teisių gynybos būdus, pvz., reikalauti sumažinti darbų kainą, pašalinti nustatytus darbų trūkumus ar kt. Ieškovė taip pat galėjo reikalauti UAB „Vitės valdos“ atsakomybės už galbūt netinkamą Pavedimo sutarties vykdymą. Tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokie reikalavimai šioje byloje nėra pareikšti. Šiame kontekste teisėjų kolegija tik pastebi, kad dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje.

39. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tesimas nors ir ne visai tinkamais motyvais, tačiau iš esmės pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl delspinigių priteisimo.

Dėl darbų perdavimo–priėmimo akto (ne)galiojimo

40. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šią ieškinio dalį tenkinti, nes:

40.1. UAB „Vitės valdos“ ginčijamą aktą pasirašė savo vardu, kaip užsakovė pagal Rangos sutartį. Dėl šios priežasties šiam sandoriui nėra taikomas CK 1.92 straipsnis, reguliuojantis įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimą.

40.2. Net manant, kad UAB „Vitės valdos“ ginčijamą aktą pasirašė kaip Namo savininkų ar ieškovės atstovė, turėtų būti daroma išvada, kad UAB „Vitės valdos“ jai suteiktų įgaliojimų neviršijo, nes teisė Namo savininkų vardu pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą buvo numatyta Pavedimo sutarties 1.1.5 punkte ir nebuvo apribota kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis ar aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kad šią UAB „Vitės valdos“ teisę Namo savininkai ar ieškovė būtų atšaukusi (apribojusi) ir apie tokį atšaukimą (apribojimą) atsakovė būtų žinojusi ar turėjusi žinoti. Apeliaciniu skundu ieškovė ir neįrodinėja, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog ieškovė pasirašė ginčijamą perdavimo–priėmimo aktą viršydama jai suteiktus įgaliojimus, nors, atsižvelgiant į CK 2.133 straipsnio (ypač 9 dalies) nuostatas, tai būtų būtina sąlyga pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.92 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑68‑611/2016). Aplinkybė, kad Pavedimo sutarties 2.1 punkte buvo nustatyta, kad šią sutartį UAB „Vitės valdos“ turi vykdyti vadovaudamasi patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia ne UAB „Vitės valdos“ įgaliojimų išoriniuose santykiuose apribojimą, bet pavedimo sutarties šalių įsipareigojimus vidiniuose pavedimo santykiuose (tarp įgaliotojos ir įgaliotinės). Šią išvadą, be kita ko, patvirtina tai, kad minėtas Pavedimo sutarties punktas yra sutarties skyriuje, pavadintame „Įgaliotinio įsipareigojimai“. Taigi, ieškovės teiginiai, kad UAB „Vitės valdos“ negalėjo pasirašyti akto, nes nebuvo atlikti visi darbai pagal Rangos sutartį, teisėjų kolegijos nuomone, pagal savo pobūdį galėtų būti argumentai dėl galbūt netinkamo UAB „Vitės valdos“ veikimo pagal Pavedimo sutartį, o ne pagrindas konstatuoti teisės pasirašyti ginčijamą perdavimo–priėmimo aktą pagal Pavedimo sutarties 1.1.5 punktą nebuvimą ar įgaliojimų viršijimą. Be to, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB „Vitės valdos“ aktą pasirašo nepaisydamos Namo savininkų ar ieškovės valios. Ieškovės argumentai dėl galbūt netinkamai atliktų techninio darbo projektų pakeitimų taip pat neturi teisinės reikšmės vertinant UAB „Vitės valdos“ įgaliojimus pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą.

40.3. Teisės normos nenustato imperatyvaus draudimo pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, jei pagal statybos rangos sutartį atlikti ne visi darbai arba ne visi darbai atlikti tinkamai. Užsakovė gali nuspręsti, kad ją tenkina esama situacija, ir pasirašyti aktą net ir esant tam tikrų trūkumų. Be to, tam tikri trūkumai gali paaiškėti vėliau ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymas neužketa kelio reikalauti jų pašalinimo (be kita ko, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑197‑469/2020). Dėl šių priežasčių ieškovės nurodomi tikri ar tariami trūkumai, egzistavę ginčijamo akto pasirašymo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aktas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajai tvarkai ir dėl to turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

40.4. Teisės normos nenustato imperatyvaus draudimo sutarties šalims pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal statybos rangos sutartį negavus statybos užbaigimo akto, kuris surašomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnyje ir jį įgyvendinančiuose viešosios teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Kita vertus, šalys gali susitarti, kad tinkama statybos darbų pabaiga pagal sutartį laikys būtent minėto statybos užbaigimo akto surašymą. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nebuvo padaryta. Rangos sutartyje buvo numatyta, kad priėmimo–perdavimo aktą pasirašo sutarties šalys (tai atitinka CK 6.694 straipsnio 4 dalį) ir šio akto pasirašymas reiškia oficialią darbų pagal Rangos sutartį pabaigą (Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 4.6 ir 5.3 punktai). Dėl anksčiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas aktas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajai tvarkai, taip pat neįžvelgia Konstitucijos draudžiamos spragos nagrinėjimu atveju. Šalys turėjo teisę statybų darbų pabaigą susieti su statybos užbaigimo akto pagal viešosios teisės normas išdavimu, tačiau to nepadarė.

40.5. Kitų įstatymuose nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų ieškovė nenurodė ir teisėjų kolegija jų nenustatė. Savo ruožtu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik konkrečiais įstatyme nustatytais pagrindais.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo yra abstraktūs ir nekonkretūs. Pastebėtina, kad teismas, gindamas viešąjį interesą, negali perimti ieškovo teisių ir už jį suformuluoti naują (papildomą) ieškinio dalyką ar pagrindą.

Dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė pateikė teismui dokumentus, iš kurių nustatyti, ar atsakovė patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų šioje išnagrinėtoje byloje, negalima. Atsakovė UAB „Norvila“ nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, be kita ko, argumentuodama, kad teismas paviršutiniškai, sureikšmindamas smulkmenas, nesigilindamas į esmę ir faktų visumą įvertino įrodymus, pateiktus atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems atsakovės argumentams.

43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

44. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R‑77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑88‑686/2017 31 punktą).

46. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

47. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavo teisininkai (advokato padėjėja, advokatas). Kartu su atsakovės 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. spalio 16 d. prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė teisinių paslaugų detalizacijas, kuriose nurodyta, kad atsakovė civilinėje byloje prieš ieškovę DNSB „Malūnas“ patyrė šias išlaidas: 580,80 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui; 266,20 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui parengiamajame teismo posėdyje; 145,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje; 701,80 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir pateikimą teismui; 338,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Taigi, detalizacijose aiškiai nurodyta, kokioje civilinėje byloje kokios konkrečios advokato ir advokato padėjėjo teisinės paslaugos suteiktos ir kokia jų kaina. Nors detalizacijose nėra nurodytas civilinės bylos numeris, tačiau jose aiškiai pažymėta, kad patirtos išlaidos civilinėje byloje prieš ieškovę DNSB „Malūnas“. Patikrinus duomenis teismų informacinėse sistemoje „Liteko“, jokių kitų civilinių bylų 2019–2020 metais, kurių šalys būtų ir DNSB „Malūnas, ir UAB „Norvila“, nebuvo.

48. Kartu su atsakovės 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. spalio 16 d. prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė ir dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už teisines paslaugas. Byloje pateiktos APB „Euroteisės biuras“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovei ir išrašytų sąskaitų suvestinės, taip pat atsakovės atliktų mokėjimų APB „Euroteisės biuras“ išrašai ir jų suvestinė patvirtina, kad APB „Euroteisės biuras“ išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras didesnėms sumoms ir už kitas teisines paslaugas, ne tik šioje byloje, o atsakovė jas apmokėjo.

49. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad atsakovei faktiškai buvo suteiktos teisinės paslaugos nagrinėjamoje byloje, už kurių suteikimą atsakovė atsiskaitė su APB „Euroteisės biuras“. Vien ta aplinkybė, kad APB „Euroteisės biuras“ išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras didesnėms sumoms negu prašomos nagrinėjamoje byloje, o atsakovė šias sąskaitas faktūras (kartais dalimis, kartais iš karto kelias) apmokėjo mokėjimo pavedimuose detaliai nenurodydama mokėjimo pavedimo paskirties, negali būti laikoma esmine ir paneigti atsakovės teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ši suma priteistina iš ieškovės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nors ir iš dalies ne visai tinkamais motyvais, tačiau iš esmės pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl delspinigių priteisimo ir darbų priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau klaidingai įvertino atsakovės pateiktus jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

53. Trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 050 Eur. Trečiasis asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 1 050 Eur (sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 20‑01-04 ir 2021 m. sausio 4 d. atlikto bankinio pavedimo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

54. Atsakovė UAB „Norvila“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“ naudai 2 032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“ valstybei 12,65 Eur (dvylika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.“

Priteisti iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“ trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ naudai 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė