- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1617-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25236-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Antira“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Antira“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Antira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-827, kuriuo nurodyta nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų pastatytus nesudėtingus statinius – garažą, stoginę, prekybos paskirties pastatą, ir sutvarkyti statybvietę.
2. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-827 vykdymą. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ginčo statinius nugriovus, tolesnis bylos nagrinėjimas ieškovei taptų beprasmis, o ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Antira“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-827 vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
4. Teismas konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas ieškovės teisių gynimas. Pagal pareikšto ieškinio pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad paduotu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia pripažinti valstybinės žemės naudojimą teisėtu ir sudaryti sąlygas ieškovei įforminti valstybinės žemės valdymo ar naudojimo teisę, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – nurodymo pašalinti pažeidimus valstybinėje žemėje nugriaunant statinius sustabdymas – yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Atsižvelgiant į prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstytus ieškovės argumentus, egzistuoja pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas taptų beprasmis, nebeįmanomas arba itin ekonomiškai nenaudingas, nes, ieškovei įvykdžius nurodymą pašalinti statinius, o teismui sprendimu panaikinus privalomąjį nurodymą, paaiškėtų, jog statiniai šalinti nepagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
5. Atsakovė Inspekcija pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-30966-1097/2020 ir ieškovės UAB „Antira“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Nurodo, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės nesant jų taikymo pagrindų. Ginčijamas privalomasis nurodymas, priešingai, nei teigia ieškovė, buvo įteiktas teisės aktų nustatyta tvarka - Inspekcijai nepavykus įteikti privalomojo nurodymo, apie pareiškėjai surašytą privalomąjį nurodymą buvo paskelbta dienraštyje „Vakaro žinios“ bei interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt. Tinkamai pranešus apie priimtą privalomąjį nurodymą, jo apskundimo teise, kuri nurodyta ir pačiame privalomajame nurodyme, pareiškėja nepasinaudojo. Ieškovė neigdama tinkamą privalomojo nurodymo įteikimą bei sakydama, jog apie privalomojo nurodymo turinį jai tapo aišku tik 2020 m. liepos 29 d. iš antstolės gautos vykdomosios bylos medžiagos tai pat yra praleidusi apskundimo terminą.
7. Teigia, kad Inspekcijos pateikti dokumentai pasirašyti galiojančiais elektroninio parašo sertifikatais, kas yra matoma elektroninio dokumento aprašomojoje lentelėje. Be to pažymėtina, jog pačiame privalomajame nurodyme (jo metaduomenyse) nurodytas teisingas 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomojo nurodymo numeris Nr. PN-827, o unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) prašomas griauti garažas, identifikuotas pagal pačios ieškovės pateiktą, UAB „Geo group“ parengtą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
Šalies argumentai
9. Ieškovės teigimu, UAB „Antira“, siekdama įteisinti statinius, 2004 m. liepos 12 d. kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti parengti detalų planą, išplečiant nuomojamos žemės plotą nuo 0,0543 ha iki 0,21 ha bei jog UAB „Antira“ turi teisėtą lūkestį įforminti valstybinės žemės valdymo ar naudojimo teisę. Ieškovės teigimu, pretenzijų dėl statinių negauta (išskyrus procedūras dėl privalomojo nurodymo), todėl pripažintina, kad statiniai esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir todėl gali būti įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcijos nuomone, ieškovė, teikdama ieškinį teismui dėl pagrįstai Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo panaikinimo, siekia vilkinti/išvengti privalomojo nurodymo vykdymo ir/ar dėl jo nevykdymo kilsiančių neigiamų pasekmių, todėl skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytas teismo teiginys, jog ieškovė tikėtinai pagrindžia ieškinį, visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Antira“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
11. Ieškovės teigimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, jog ieškovė ieškinį pateikė praleidusi terminą, nurodo, kad ieškinio priėmimas esant ginčui dėl termino praleidimo neprieštarauja teisės normoms. Inspekcija neatsižvelgė, kad tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, tiek CPK numato galimybę atnaujinti praleistus procesinius terminus. Be to, ieškovė įrodinėja, kad neįteikto Privalomojo nurodymo apskundimo terminas neprasidėjo. Dėl argumentų, susijusių su elektroninio parašo sertifikatais nurodo, kad elektroninio parašo sertifikato ne/galiojimas yra tik viena iš daugelio aplinkybių, kurios lemia elektroninio parašo ne/galiojimą.
12. Apeliantė teigia, kad privalomajame nurodyme (jo metaduomenyse) nurodytas teisingas 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomojo nurodymo numeris Nr. PN-827. Oficialaus dokumento privalomas rekvizitas yra jo registracijos numeris. Atsakovė neatsižvelgė, kad skundžiamoje nutartyje sustabdytas privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-827 vykdymas. Ši aplinkybė patvirtina ieškinio argumentus, kad vykdomasis dokumentas, įskaitant jo rekvizitus, yra neaiškus. Privalomojo nurodymo pagal numerį identifikuoti negalima, todėl jis nėra nustatyta tvarka paskelbtas. Neteisingas privalomasis nurodymas negali būti vykdomas, kol nebus ištaisytas. Ieškiniu taip pat įrodinėjama: kad Privalomojo nurodymo turinys akivaizdžiai klaidingas, nes reikalaujama griauti statinį, kuris identifikuojamas neegzistuojančiu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad privalomasis nurodymas nėra pagrįstas galiojusiais teisės aktais. Todėl ieškovė nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas
13. Teigia, kad taip pat egzistuoja ir antroji sąlygą – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. grėsmės tikimybė yra vertinamoji aplinkybė. Mūsų nuomone, yra labai didelė tikimybė, kad Privalomasis nurodymas bus visiškai arba iš dalies pripažintas neteisėtu ir panaikintas tiek dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, tiek dėl ieškinyje nurodytų kitų argumentų kurių atsakovė atskirajame skunde nevertino.
14. Atkreipia dėmesį, kad privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymas yra konservacinės rūšies. Be to, vykdymo sustabdymas ne suvaržo atsakovės interesus, bet sudaro galimybę atsakovei ištaisyti bent akivaizdžiausius privalomojo nurodymo trūkumus. Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymas yra būtinas ir neturėtų būti vertinamas pažeidžiančiu teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).
19. Ieškovė ieškinį, be kitų argumentų, grindžia privalomojo nurodymo trūkumais, o būtent, netinkamu pasirašymu, netinkamu įteikimu. Taip pat ieškinyje nurodo, kad norėtų skubiai parengti statinių statybos ar/ir rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pagal standartines procedūras to negali padaryti, nes neturi teisių į valstybinę žemę. Aiškina, kad nuo 2004 m. UAB „Antira“ kelis kartus teikė prašymus dėl papildomos žemės ar sklypo prie statinių suformavimo ir išnuomojimo ar pardavimo nustatyta tvarka aukciono ar ne aukciono būdu, dėsto aplinkybes, grindžiančias statinių, kuriuos prašoma nugriauti, teisėtumą, siekia įrodyti, kad valstybine žeme naudojasi teisėtai. Prie ieškinio yra pridėti aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Nors atsakovė atskirajame skunde dėsto aplinkybes, iš esmės atsikirsdama į kai kuriuos ieškinio teiginius (dėl privalomojo nurodymo įteikimo, jo pasirašymo, termino ieškiniui pateikti praleidimo), tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės bus vertinamos tik ieškinį nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai vertinamas tik ieškinio prima facie pagrįstumas, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai, spręsdami klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymo (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-765-413/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1580-264/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju negalima išvada, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, todėl darytina išvada, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas.
20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 str. 1 d. 1–10 p.); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 str. 1 d. 11 p.); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 str. 1 d. 6, 12 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtina įtvirtinti status quo būseną iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Ieškovė ieškiniu siekia pripažinti valstybinės žemės naudojimą teisėtu ir sudaryti sąlygas ieškovei įforminti valstybinės žemės valdymo ar naudojimo teisę, taigi privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus ir nugriauti statinius yra neatsiejamai susijęs su ieškovės reikalavimais; įvykdžius privalomąjį nurodymą ir nugriovus statinius bylinėjimasis nebetektų prasmės, o priėmus galimai ieškinį tenkinantį sprendimą, tai sudarytų pagrindą naujiems ginčams dėl žalos atlyginimo. Konstatuotina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1580-264/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-765-413/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas, esant ginčui teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, yra negalimas taip pat ir pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovei ginčijant privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovė antstoliui vykdyti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikti neturi teisės, o ieškovės statiniai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priverstinai, antstoliui vykdant privalomuosius nurodymus, negali būti griaunami (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1545-657/2019).
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.