Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. U. (R. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. U., vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos – vyresnysis klientų aptarnavimo vadybininkas. Minėtoje įmonėje, kurioje dirba, direktorius yra N. D. Šis taip pat turi kitą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra registruoti automobiliai, tačiau jie visi priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abi įmonės priklauso tam pačiam direktoriui – N. D. Pagal direktoriaus N. D. 2025 m. birželio 25 d. įgaliojimą Nr. 25/06/2025, jis yra įgaliotas atstovauti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. BOLT yra jų įmonės partneris, todėl BOLT programėlėje galima išsinuomoti jų įmonės automobilius. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų automobiliai būna priparkuoti Vilniaus arba Kauno miestų aikštelėse ir yra matomi BOLT programėlėje. 2025 m. birželio 14 d., apie 21.00 val., BOLT programėlėje minėtą automobilį išsinuomojo klientas R. U.. Automobilis tuo metu buvo adresu Vilniaus g. 4, Vilniuje. 2025 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., jų įmonei paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad su jų automobiliu (duomenys neskelbtini) ant Žaliojo tilto neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Po to atvyko jo kolega, kuris užsiima automobilių priežiūra, įvertino situaciją, pažiūrėjo, kad automobilis yra neeksploatuojamas, ir iškvietė autovežį. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra draustas KASKO draudimu. Šiuo metu dar laukia sprendimo iš draudimo, tikėtina, kad jų įmonė parduos automobilį ir siūlys su jų automobiliu eismo įvykį sukėlusiam kaltininkui jį nusipirkti. Jų įmonei automobilis yra grąžintas, pretenzijų neturi. Prie apklausos gali pateikti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. 024591 kopiją ir įgaliojimą Nr. 25/06/2025 (b. l. 36–38).

2025-06-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad 2025 m. birželio 25 d., 13.38 val., Vilniaus m. 3 PK tarnybinėse patalpose liudytojas M. D. pateikė dokumentus:

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo R. U. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl R. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pažymėtina, jog R. U. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagrista manyti, kad R. U. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoju siekiantis būti A. S. teisme Paaiškino, kad jie susipažino prieš trejus metus, kai jis ieškojo nuomininko savo nuosavybės teise priklausančiam butui. Laiduotoju siekiantis būti A. S. R. U. apibūdino, kaip tvarkingą ir malonų žmogų. Jie bendrauja tarpusavy, o kartais ir šeimomis. Jiedu yra geri pažįstami. Jis yra vyresnis už kaltinamąjį, todėl daro jam įtaką; be to, R. U. kreipiasi į jį patarimų. Kaltinamasis pasipasakojo apie eismo įvykį ir galimą baudžiamąją bylą, prašė pagalbos situacijai sušvelninti. Kaltinamasis padarė klaidą, dėl kurios labai išgyvena.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad A. S. neteistas, per 5 pastaruosius metus administracine tvarka du kartus buvo baustas už nusižengimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemų administratoriumi. Iš A. S. ir R. U. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami abipusio tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. S. yra ne tik kaltinamajam artimas asmuo, bet vertas ir teismo pasitikėjimo, galintis daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti R. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. S. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

R. U. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Be kita ko, jis sukėlė eismo įvykį, įvažiuodamas į kitą transporto priemonę, padarydamas žalą kitų asmenų turtui. Todėl tikslinga R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones. Skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – R. U. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nebaustas, jo padaryti administraciniai nusižengimai mažareikšmiai, nėra sistemingi. R. U. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ją vertino neigiamai. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. birželio 17 d.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje, nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje., numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 Nr.2K-85-495/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 61). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė 2025 m. birželio mėnesį – 17 170 Eur.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju R. U. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. U. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi Kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, o byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo – skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 straipsnio 2, 5 dalių nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina automobilio Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 17 170 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 154,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam R. U. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo nustatyta, kad kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

R. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – 1 vokas su 1 CD disku, saugomas prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. U. (R. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. U. (R. U.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš R. U. (R. U.) išieškoti automobilio Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 170 Eur (septyniolika tūkstančių vienas šimtas septyniasdešimt eurų), valstybės naudai.

R. U. (R. U.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš R. U. (R. U.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 voką su 1 CD disku, saugomą prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (17 170 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, mokėjimo paskirtis – „1-792-1157/2025“. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

4. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.