Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam R. U. (R. U.), jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. U., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. U. valstybės naudai nuspręsta išieškoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 170 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y.: jis, 2025 m. birželio 14 d., apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti R. U. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendis skundžiamas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – esant pagrindui R. U. taikyti baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, jos nepritaikytos, nes nepaskirta prokuroro baigiamojoje kalboje prašyta BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nors tam byloje buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo netaikyti minėtos poveikio priemonės ir nepasisakė dėl jos tikslingumo.

2.2. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-253-976/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra išimtinė teismo prerogatyva, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, ir teisės pažeidimų prevenciją. Tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek kitaip jį nubaudžiant, suvaržant teises, privalu įgyvendinti BK paskirtį bei užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti proporcingas, adekvačias padarytos veikos pobūdžiui, jos pavojingumo laipsniui teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų teisėtus kitų asmenų ir visuomenės lūkesčius nuo pavojingų kėsinimųsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111- 222/2019, 2K-181-788/2021 ir kt.).

2.3. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, turi individualiai įvertinti kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas turi parinkti tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam galėtų turėti didžiausią poveikį, taip padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad sprendžiant, ar asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurios aiškiai rodo, kad taikoma priemonė tuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga, todėl teismai turi motyvuoti savo sprendimą, kokios išskirtinės asmenį ar jo padėtį apibūdinančios aplinkybės lemia, kad vienos ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas tuo atveju yra netikslingas ir pažeistų proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021 ir kt.).

2.4. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

2.5. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą – jį papildant baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Taip pat BK papildytas nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

2.6. Nustatyta baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Prie šių tikslų įgyvendinimo gali reikšmingai prisidėti ir nauja BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Nustatyta, kad R. U. vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai jam nustatytas 1,65 promilės neblaivumas – ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika buvo padaryta judrioje miesto gatvėje, o tai ženkliai padidino sunkių padarinių riziką. Teismas nepagrįstai sumenkino tą aplinkybę, kad būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį.

2.7. Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. U. parodė, kad su draugais būdamas bare ir, išgėręs viskio ir kokteilių nusprendė, kad jo būklė yra tinkama vairuoti. Tačiau toliau pasakodamas apie įvykį pastarasis nurodė, kad vis dėlto jautėsi neblaivus, tačiau manė galintis vairuoti. Šios paties R. U. nurodytos aplinkybės rodo pastarojo aplaidų ir stokojantį kritikos požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles bei eismo saugumą, bei padarytos nusikalstamos veikos padidintą pavojingumą.

2.8. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad sėsdamas prie padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo būdamas neblaivus, R. U. visiškai ignoravo galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad vairuoti būnant neblaiviam draudžiama, žinojo, kad toks elgesys kelia pavojų, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti.

2.9. Visos šioje byloje nustatytos aplinkybės – tai, kad R. U. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, tai, kad būdamas neblaivus pastarasis sukėlė eismo įvykį – yra reikšmingos sprendžiant dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad be kitų baudžiamojo poveikio priemonių, yra pagrindas R. U. taikyti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose – įpareigojant joje sudalyvauti per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, padarymui.

2.10. Prokuroro vertinimu, BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų proporcingas, individualizuotas, atitinkantis pastarojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir realiai galėtų paveikti jo elgesį. R. U. skirta bausmė, pastarasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju ne tik atitiktų jos paskirtį, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bet taip pat būtų suderinama su kitomis jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui paskirtu draudimu naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones (BK 68 straipsnis) bei išieškojimu valstybės naudai iš R. U. konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 17 170 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtina, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai ir R. U. suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pasekmes ir tai atgrasytų jį nuo veikų darymo ateityje.

2.11. BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per teismo nustatyta terminą, kuris negali būti ilgesnis negu 2 metai. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, R. U. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas per 1 metus.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, gynėja prašė apeliacinio skundo netenkinti. Asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, R. U. neprieštaravo dėl papildomos baudžiamosios priemonės skyrimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras prašo asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, paskirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, – įpareigojimą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.

5. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

6. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. U. ir jo gynėja advokatė Elena Žilėnienė pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl prokuroro prašymo skirti R. U. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 1 metų dalyvavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo nuosprendyje neišsprendė, nenurodė jokių motyvų dėl šios priemonės taikymo tikslingumo. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra išimtinė teismo prerogatyva, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, ir teisės pažeidimų prevenciją. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas turi parinkti tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam galėtų turėti didžiausią poveikį, taip padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022).

8. Skundžiamu nuosprendžiu R. U., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Apsvaigimas buvo tiesioginė priežastis, lėmusi pavojingą ir neatsakingą elgesį, R. U. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,65 prom.), veika padaryta tiesiogine tyčia. R. U., suvokdamas, kad yra neblaivus, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, be to, sukėlė eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. U. nurodė, kad neprieštarauja, jog jam būtų paskirta prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat ir į tai, jog R. U. sutinka su prokuroro prašoma paskirti baudžiamojo poveikio priemone, ši priemonė jam paskirtina. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebus perteklinė ar nesuderinama su kitomis nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (draudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimu). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų. Jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą.

9. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji taikytina vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal BK 3 straipsnio 4 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurios numatytos teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiame įstatyme. Tai reiškia, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas dėl bausmę griežtinančio ar kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančio įstatymo taikymo skiriant baudžiamojo poveikio priemones atgal negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2010).

10. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog R. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio nebaustas, jo padaryti keturi administraciniai nusižengimai vertintini kaip mažai pavojingi, sutinka, jog jam būtų paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas vienerių metų terminas, per kurį baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

11. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 10 d. pažyma, kuria prašoma iš asmens, kurio atžvilgiu nutraukta byla R. U. priteisti valstybės naudai 116,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

12. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Būtent šios normos pagrindu R. U. buvo paskirta gynėja, nepriklausomai nuo jo valios. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu patenkintas. Kaip matyti iš apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo, baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė R. U. paskirti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, dėl kurios paskyrimo R. U. ir jo gynėja neprieštaravo, tačiau apylinkės teismas dėl to iš viso nepasisakė, todėl prokuroras padavė apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. U. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, paskirti R. U. (R. U.) BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant juose sudalyvauti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.