Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-606/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
1A-201-606/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15930-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Daiva Jazbutienė, Linas Pauliukėnas
Civilinis ieškovas
P. T.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis
P. T.
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-606/2022

Teisėja Lina Šakarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15930-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiajam P. T. 2 180,17 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2021 m. gegužės 18 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, sukdamas į kairę partrenkė ir sužalojo ta pačia kryptimi iš paskos važiavusį dviratininką P. T.. P. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) bei 101 punkto („<...> Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams <...>“) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jam priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Apeliantas nurodo, kad autoįvykio metu jis patyrė kairiojo šokikaulio lūžį, kurį teismo med. ekspertai kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas pripažįsta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta kasacinio teismo praktika konkrečiose bylose, kad įprastiniu atveju iš kaltais pagal BK 281 straipsnio l dalį pripažintų asmenų nukentėjusiesiems priteisiama nuo 350 Eur iki 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau mano, kad teismas netinkamai įvertino šios konkrečios bylos situacijos ypatumus bei nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį, kuris iš esmės ir ilgam laikui pakeitė nukentėjusiojo gyvenimo būdą, galimybes užsiimti savo pomėgiais ir kt.

2.2. Apeliantas nurodo, kad dėl eismo įvykio jam buvo atlikta chirurginė operacija, atveriant priekinį čiurnos sąnarį, lūžę kaulai sutvirtinti trimis kulkšneliniais sraigtais, nes kitokiu būdu atstatyti sveikatą nebuvo įmanoma. Nors stacionarinis gydymas truko neilgai, tačiau ilgą laiką, beveik 7 mėnesius, jis buvo nedarbingas, reabilitacijos procesas tęsėsi ypač ilgai ir jis faktiškai iki pat šiol nėra pasibaigęs, sveikata nėra atsistačiusi, jis iki šiol eidamas šlubuoja, po bet kokio didesnio krūvio koja ištinsta, tampa skausminga. Iki eismo įvykio jis buvo visiškai sveikas, turėjo pomėgius dalyvauti lenktynėse su kalnų dviračiais, slidinėti, užsiiminėjo kitomis sporto šakomis – triatlonu, irklavimu, plaukimu, bėgimu, lauko tenisu, t. y. vedė aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. Po eismo įvykio patirtos traumos jis tų galimybių neteko, nes pradiniu laikotarpiu, apie tris mėnesius po traumos, galėjo vaikščioti tik su ramentais, t. y. beveik visą 2021 metų vasaros laikotarpį išbuvo namuose, vėliau beveik du mėnesius (2021 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais) pagal gydytojų nurodymus turėjo lankyti fizioterapijos, kineziterapijos, masažo bei kitas procedūras, tačiau ir po to jo sveikata pilnai neatsistatė, jis iki pat šiol dar negali sportuoti. Šias aplinkybes patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama VšĮ vandens sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariu jis yra, raštas. Be to , jis, netekęs galimybės sportuoti, kartu neteko galimybės bendrauti kaip ankščiau su savo draugais, su jais keliauti ir kartu dalyvauti įvairiuose renginiuose, varžybose ir pan. Iki eismo įvykio metu patirtos traumos jis naudojosi tėvo jam nupirktu automobiliu su mechanine pavarų dėže. Kadangi dėl kairės kojos traumos jis nebegalėjo naudotis automobiliu, t. y. išminti sankabos pedalo, todėl automobilį teko parduoti.

2.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad be pradinės diagnozės – šokikaulio lūžio, kaip šios traumos pasekmė, išsivystė ir kiti susirgimai, t. y. sąnarių potrauminė artrozė bei sąnario kontraktūra (riboti čiurnos ir pėdos judesiai, intensyvėjantis skausmas, pačios kojos silpnėjimas ir kt.), todėl galutinė išgijimo prognozė lieka neaiški. 2022 m. kovo 28 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur sveikatos atstatymui buvo rekomenduotas operacinis gydymas, čiurnos sąnario artroskopija, kaulinių osteofitų pašalinimas. Todėl jam artimiausiu metu turės būti atlikta chirurginė operacija, po kurios vėl bus reikalingas reabilitacinis gydymas, o visa tai vėl sutrikdys jo normalų gyvenimo ritmą, bendravimo galimybes, sukels kitus nepatogumus, kurie tiesiogiai yra susiję su eismo įvykio metu patirtos traumos neigiamų padarinių sveikatai atstatymu.

2.4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į šios konkrečios situacijos išskirtinumą bei ypatumus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad jam padarytos neturtinės žalos dydį lemia ne tiek jam padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnis, bet jo pobūdis ir iš to atsiradę neigiami ir ilgalaikiai padariniai sveikatai, iš esmės pakeitę nusistovėjusį gyvenimo ritmą, dėl to jis neteko galimybės užsiimti įprasta veikla, per sportą ir kitus pomėgius bendrauti su draugais, vykti į keliones, dalyvauti įvairiose varžybose ar kituose renginiuose, todėl apeliantas jam padarytą neturtinę žalą vertina 15 000 Eur.

Atsiliepimas

2.5. Atsiliepimu į apeliacinė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras D. Alekna prašo nukentėjusiojo P. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde P. T. teigia, kad jam nustatytas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per mažas, neproporcingas jo patirtiems ir dar ateityje būsimiems išgyvenimams, todėl turi būti padidintas iki 15 000 Eur.

7. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 829/2021(03) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje P. T. konstatuotas kairiojo šokikaulio lūžimas, sužalojimas padarytas maksimaliai lenkiant pėdos priekinę dalį link blauzdos. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimas įvyko eismo įvykio metu, dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau nei 10 parų laikotarpiui). Eismo įvykio metu P. T. padarytas sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 44–45).

9. Iš 2021 m. gegužės 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo nustatyta, kad nukentėjusiajam P. T. diagnozuotas šokikaulio lūžis, buvo atlikta operacija, jos metu reponuoti lūžgaliai, atlikta OS 3-imis kulkšneliniais sraigtais. Komplikacijų nebuvo, pooperacinė eiga sklandi, kontrolinėse ro-gramose fragmentų padėtis gera, pritaikytas įtvaras, žaizdoms gyjant išrašytas ambulatorinis gydymas (t. 1, b. l. 142). Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad P. T. po operacijos žymesnių nusiskundimų neturi, koja paskausta, patinsta. Objektyviai nustatyta, kad pėda nepatinusi, žaizda sugijusi, palapuojant neskausminga, čiurnos judesiai riboti, kontrolinėse ro-gramose fragmentų padėtis gera, lūžis gyjantis. Eisenos judesių atstatymui rekomenduotos atitinkamos procedūros, tęsiamas nedarbingumas (t. 1, b. l. 143). Iš pateiktų medicininių dokumentų ir e. sveikatos portalo išrašų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. P. T. lankėsi pas gydytoją ortopedą traumatologą, kuris, įvertinęs P. T. būklę nustatė, kad pėda nepatinusi, žaizda sugijusi. Blauzdos raumenų hipotrofija. Palpuojant neskausminga. Čiurnos judesiai riboti. Kontrolinėse ro-fragmentų padėtis gera, lūžis gyjantis, pradiniai artrozės požymiai (t. 1, b. l. 146). Iš 2021 m. lapkričio 5 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad P. T. tęsiamas nedarbingumas iki 2021 m. gruodžio 3 d., visas nedarbingumas – 199 dienos (t. 1, b. l. 147–148). Iš 2021 m. lapkričio 9 d. medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad P. T. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam taikoma reabilitacija, rekomendacijos dėl gydymo ir darbo, apžiūrėjus nustatyta, kad kairė pėda nežymiai patinusi, eiga nežymiai gerėjanti (t. 1, b. l. 149). Iš 2021 m. lapkričio 26 d. medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad P. T. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, apžiūros metu nustatyta, kad P. T. eina šlubuodamas trumpus atstumus, ilgiau paėjus pradeda skaudėti, bėgti negali. Riboti ir skausmingi čiurnos bei pėdos judesiai, netaisyklinga pėdos padėtis, patinę (t. 1, b. l. 150). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ fizinės medicinos ir reabilitacijos išrašo nustatyta, kad P. T. paskirtos reabilitacinės procedūros (t. 1, b. l. 151–153). Iš prie apeliacinio skundo pridėto 2022 m. kovo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio aprašymo nustatyta, kad kairė čiurna kiek patinusi, likę pooperaciniai randai, judesiai per čiurnos sąnarį riboti, skausminga anterolateralinėje srityje, rekomenduotas operacinis gydymas – čiurnos sąnario artroskopija, kaulinių osteofitų pašalinimas (t. 2, b. l. 40).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis.

11. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. T., pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė aplinkybes, į kurias atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tuo, kad dėl patirto sužalojimo P. T. negali sportuoti, slidinėti, važinėti dviračiu, užsiimti kita aktyvia veikla, t. y. negali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki nelaimingo atsitikimo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiajam sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus, kad dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, gydymas trunka jau metai laiko, tenka lankytis gydymo įstaigose, reikalinga ilgalaikė reabilitacija, jis patyrė ir kitų nepatogumų, nes turėjo parduoti mechaninį automobilį, kadangi buvo sunku išminti sankabą kaire koja. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytas sveikatos sužalojimo pobūdis bei sunkumas, ir buvo įvertintos nustatant P. T. priteistinos neturtinės žalos dydį. Tačiau aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajam, nors rekomenduojama atlikti ir dar vieną operaciją – čiurnos sąnario artroskopiją, tačiau, atsižvelgiant į šio sužalojimo lokalizaciją, nenustačius daugiau jokių sužalojimų (lūžimų) bei jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiškinių) nukentėjusiojo sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą net 15 000 Eur suma. Teisėjų kolegija sutinka, kad kurį laiką dėl patirtos traumos P. T. negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, tačiau tai nereiškia, kad jam yra nustatytas ribotas darbingumas ir / ar neįgalumas ir jis negalės gyventi pilnavertiško gyvenimo ateityje (užsiimti mėgstamu sportu ir panašiai).

12. Pažymėtina, kad ši byla pagal savo faktines aplinkybes nėra kažkuo išskirtinė, kad egzistuotų objektyvus pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ar šios bylos pagrindu pradėti formuoti visiškai naują praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo patyrus nesunkų sveikatos sutrikimą eismo įvykio metu. Priešingai, pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems patyrus žymiai didesnius sužalojimus, ir netgi likus liekamiesiems reiškiniams, kai eismo įvykio metu sveikata sužalojama nesunkiai, nustatomas ir žymiai mažesnis neturtinės žalos dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-211-895/2018 ir kt.).

13. Atsižvelgiant į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – P. T. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, nors ir rekomenduojama dar viena operacija, didinti nukentėjusiajam P. T. patirtos neturtinės žalos dydį, kuris, atsižvelgus ir į kasacinio teismo praktiką, yra priteistinos neturtinės žalos maksimumas, nėra jokio pagrindo, nustatytas neturtinės žalos dydis – 5 000 Eur – paliktinas nepakeistas.

14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva JazbutienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas