Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui E. V., institucija, teikianti išvadą – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo nepilnamečiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V. gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo E. V. nepilnamečio sūnaus išlaikymui kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 200 EUR nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.Nurodė, kad šalys kartu pradėjo gyventi nuo 1994 m., santuokos nėra sudarę. Šalys turi nepilnametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini). ieškovės ir atsakovo santykiai nuo 2013 m. ėmė blogėti, o nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. šalys gyvena atskirai. Atsakovas tėvystės fakto niekada neginčijo. Šalių nepilnametis sūnus visuomet gyveno su ieškove, kur jam sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Šalių nepilnametis sūnus pageidauja ir toliau gyventi su ieškove, todėl vadovaujantis CK 3.169 str. jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti 400 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, iš atsakovo priteistinas 200 EUR išlaikymas. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimą prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 175,00 EUR.Atsakovas E. V. su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Nurodė, kad neturi finansinių galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas sūnaus išlaikymui gali skirti 80 EUR per mėn. Vidutinis atsakovo darbo užmokestis yra 555,77 EUR per mėnesį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamo turto, nuomojasi butą už 304 EUR per mėn., papildomai moka už komunalines paslaugas, turi kitų būtinų išlaidų. Vienintelis atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas automobilis Peugeot 406. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti suma viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų, ieškovės teiginiai apie sūnaus išlaidas deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovo žiniomis, ieškovės turtinė padėtis yra nei atsakovo, todėl jai tenkanti išlaikymo dalis turi būti didesnė.Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas, kuris nustatytinas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo E. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui, A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,00 EUR nuo 2016 m. sausio 13 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus A. V. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečio interesams paskyrė jo motiną I. R.. Nustatė nepilnamečio A. V. gyvenamąją vietą su jo motina I. R.. Priteisė iš atsakovo E. V. 241,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. R. naudai. Priteisė iš atsakovo E. V. 63,00 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovo buto nuomai skiriama pinigų suma sudaro didžiąją darbo užmokesčio dalį, kai tuo tarpu ieškovė, įsigijusi butą, moka paskolą apie 35 EUR per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo finansinė padėtis nėra ženkliai prastesnė nei ieškovės. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui skiria 400-450 EUR per mėnesį, o iš atsakovo prašo priteisti 175 EUR, kas sudaro mažiau nei 50 procentų skiriamo išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad MMA suma nuo 2016 m. liepos 1 d. jau 380 EUR. Atsižvelgdamas į bendrą ekonominį lygį šalyje bei nepilnamečio A. V. sveikatos būklę, teismas sprendė, kad prašomas priteisti 175 EUR vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė, su kuria vaikas nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kai kurių iš jų neįmanoma numatyti iš anksto.Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė neatleidžia jo nuo pareigos teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą. Pagrindinė atsakovo nurodyta priežastis dėl mažesnio išlaikymo dydžio (100 EUR) yra tai, kad jam pačiam neužtenka pinigų, tačiau teismo vertinimu, nepilnamečio A. pragyvenimui, lavinimui taip pat reikalingi pinigai, todėl ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis A. V. gyvena su ieškove I. R. ir tai atitinka jo interesus ir šalių valią, ir nėra duomenų, kad gyvenimas su mama kenktų vaikui bei tai, kad atsakovas sutinka, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas tenkino ieškovės reikalavimą sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašė pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį nuo 175 EUR iki 120 EUR bei panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 241 EUR bylinėjimosi išlaidų.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas sūnaus išlaikymui reikalingą sumą rėmėsi ieškovės deklaratyviais argumentais, taip pažeisdamas CK 3.192 str., CPK 185 str. ir 263 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra pagrįstos jokiais ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais sūnaus protingus ir būtinus poreikius. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad komunaliniams mokesčiams vidutiniškai per mėnesį ji išleidžia 113,29 EUR, todėl sūnui tenkanti dalis sudaro 56,65 EUR, o ne 100 EUR kaip nurodoma sprendime.Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydis, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad šalių nepilnamečiam sūnui reikalingas 400 – 450 EUR dydžio išlaikymas, t.y. viršijantis 1 MMA. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, taip pat ir teismas nenustatė aplinkybių, jog A. poreikiams reikalingas didesnis išlaikymas nei teismų praktikoje suformuotas orientacinis kriterijus. Teismo nurodomos aplinkybės dėl Arnui diagnozuotų kraujagyslinių galvos skausmų, nepateikus įrodymų dėl sūnaus gydymui reikalingų išlaidų, savaime neleidžia teigti, jog yra didesnio išlaikymo poreikis.Apeliantui iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kaip ir kokiomis proporcijomis pirmosios instancijos teismas paskirstė išlaikymo pareigą tarp šalių. Priteistas išlaikymas neatspindi šalių turtinės padėties, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančių įrodymų apie šalių gaunamas pajamas matyti, kad ieškovės pajamos yra dvigubai didesnės nei atsakovo. Ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog jo išlaidos būstui yra žymiai didesnės nei ieškovės. Pažymėjo, kad jam pačiam būtina patenkinti būtiniausius savo poreikius. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį išlaikymo pareiga tarp šalių skirstytina proporcingai – ieškovei 2/3, o atsakovui 1/3.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 241 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pareiškė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, kadangi tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovė taip pat nepateikė teismui rašytinio prašymo su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. R. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog atsakovas prašydamas sumažinti priteistą sumą, sūnaus išlaikymo pareigą perkelia ieškovei. Pirmosios instancijos teismas įvertino vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko išlaikymas privalo būti pakankamas užtikrinti vystymosi sąlygas, patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Apeliantė nurodė, kad būsto išlaidas sudaro ne tik kredito bei komunalinių mokesčių mokėjimas, bet būsto išlaikymo ir priežiūros bei remonto išlaidos. Sūnus yra paauglys, jo poreikiai aprangai ir laisvalaikiui yra išaugę, sūnui reikalingi dienpinigiai. Sūnus lanko sporto mokyklą, už kurią reikia mokėti 5 EUR per mėnesį, važinėja į varžybas, vasaros metu dalyvauja stovyklose. Vaikui reikalinga sportinė apranga ir avalynė. Sūnui taip pat būtinos mokymo priemonės skirtos mokyklos baigimui ir sėkmingas egzaminų išlaikymui. Atsakovo siūlomas išlaikymas 120 EUR nėra proporcingas vaiko poreikiams užtikrinti. Ieškovei tektų ženkliai didesnė išlaikymo dalis, nors jai ir taip tenka daugiau rūpesčių prižiūrint sūnų nei atsakovui. Teismas pagrįstai įvertino, kad šalių nepilnamečiui sūnui diagnozuoti galvos skausmai, kad jis gydomas nuo šio susirigimo, konsultuojamasi ir Vilniaus universiteto klinikose ir privačiai. Šiems poreikiams taip pat tenka skirti didesnes išlaidas, negu skiria atsakovas. Ieškovės nuomone, atsakovo pajamos nėra tokio mažos, kad negalėtų teikti priteisto išlaikymo. Jo darbovietė skiria patalpas apgyvendinimui, tačiau atsakovas vis tiek nuomojasi būstą. Tai reiškia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Ieškovė turėdama galimybę teikti didesnį išlaikymą sūnui, sumažino reikalavimą nuo 200 EUR iki 175 EUR.Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ji pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir atitinka protingumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius ir atskirai gyvenančio tėvo turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė 175 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui.Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis daug prastesnė nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir atmeta juos kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.Pažymėtina, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino realios sumos reikalingos būtiniausiems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams. Pažymėtina, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika). Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog be maisto ir būsto išlaikymo išlaidų, šalių nepilnamečiam sūnui reikalingos higienos bei mokymosi priemonės. Šalių nepilnametis sūnus yra paauglys, mokosi 12 – toje klasėje, lanko sporto mokyklą, todėl kaip pagrįstai nurodo atsakovė yra išaugęs vaiko poreikis drabužiams, avalynei bei laisvalaikiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vaikui yra diagnozuoti kraujagysliniai galvos skausmai. Nors apeliantas ir teigia, jog ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų pagrindžiančių gydymo išlaidų dydį, tačiau akivaizdu, jog sveikatos sutrikimų gydymas reikalauja papildomų išlaidų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu teigdamas, jog ieškovės nurodoma suma reikalinga sūnaus poreikių tenkinimui yra per didelė, nepateikė jokių įrodymų, jog vaiko išlaikymui užtektų jo siūlomos sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir tinkamai įvertino šalių nepilnamečio sūnaus poreikius.Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, todėl priteistas išlaikymas yra neproporcingas jo turtiniai padėčiai. Tačiau kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis prastesnė už ieškovės ir atsižvelgdamas į tai, priteisė iš atsakovo mažesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos.Nors apeliantas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tačiau pažymėtina, jog teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Pažymėtina, jog mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turi nuolatines pajamas, jo darbo užmokestis ne minimalus, o siekia vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje (2015 m. 543,6-584,8 EUR). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia prasta, jog jis nebūtų pajėgus teikti bent pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą savo sūnui. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesio alga Lietuvoje yra 380 EUR. Taigi, skundžiamu sprendimu iš atsakovo yra priteistas net gi mažesnis nei teismų praktikoje orientaciniu pripažintas išlaikymo dydis. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog jo gaunamų pajamų neužtenka jo paties poreikiams ar dėstomos aplinkybės dėl didelių ieškovės pajamų, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos teikti tokio dydžio išlaikymą, kurio pakaktų bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas ieškinys tenkintas pilna apimtimi, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija rekomenduojamų dydžių ir pateikus jas pagrindžiančius dokumentus pagrįstai priteistos iš atsakovo. Apelianto argumentai, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog priteisus iš atsakovo išlaikymą vaikui ir nenustačius jo gyvenamosios vietos, ginčai tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos gali kilti ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovės I. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 150 EUR išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apelianto.Kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. R. iš atsakovo E. V. 150 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.