- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-299-813/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43654-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 61-34 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 16 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 61-34 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis A. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgė į tai, kad išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo, buvo baustas drausmine tvarka. Taip pat atsižvelgė į pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas juos mažinant, į nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumą, likusią bausmės dalį.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis skunde prašo panaikinti Kauno apylinkė teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Nutartis surašyta taip bendrai, kad tikų kiekvienam nuteistajam. Visiškai neaišku, dėl ko A. M. nesuteikia teisė į lygtinį paleidimą ir ką jis turėtų padaryti, jog galėtų pasinaudoti tokia teise. Pagrindinis argumentas netaikyti lygtinio paleidimo yra nuteistojo elgesys iki teismo nuosprendžio vykdymo, analizuojant jo nusikalstamas veikas. Skundo autoriaus nuomone, tai, už ką A. M. buvo nuteistas, neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje pataisos įstaigoje bei siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose. Dalyvavimas įvairiose elgesį koreguojančiose programose rodo jo aktyvų siekį pasikeisti, mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. A. M. baigė smurtinį elgesį mažinančius kursus, alkoholio žalos kursus, neturi ir neturėjo nuobaudų, sutinka dirbti, nuteistųjų subkultūros nepalaiko. Nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė nusikalstamam susivienijimui ar organizuotai grupei. Jis visiškai atlyginio žalą nukentėjusiesiems, teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino, nuteistas pirmą kartą.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. M. skirta nuobauda yra negaliojanti. Be to, ji skirta už tabako suktinės turėjimą ir laikymą. Tad skirta nuobauda pernelyg sureikšminta.
5.4. Skunde nurodoma, kad nusikalstamas veikas A. M. įvykdė vienas, todėl teismo išvada, kad jis buvo įtakojamas asocialios grupės ir tai yra nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys, yra nepagrįsta.
5.5. Skunde tvirtinama, kad nutartyje konstatuojamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nemotyvuotas, nors nustatyta vidutinė rizika, tai padaryta subjektyviai. Nenurodytas nei vienas statinis, dinaminis veiksnys, keliantis būtent nurodyto dydžio riziką. Skunde pabrėžiama, kad OASys ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu, tačiau tai tik prognozė, dalį galutinio rizikos įverčio sudaro informacija apie buvusius teisės pažeidimus, todėl pirmą kartą teisto asmens rizikos vertinimas, atliktas šios metodikos pagrindu, negalėjo būti itin tikslus.
5.6. Skunde teigiama, kad teismas nepaisė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“. Priimtas sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai, nes lygtinis paleidimas taikomas asmenims ir su didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, nei yra nustatyti A. M. (apygardų teismų nutartys bylose Nr. 1S-202-337/2018, 1S-845-593/2018, 1S-1-873/2019, 1S-11-337/2019).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. M. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. M. šiuo metu vis dar neatitinka.
9. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr. 73-192, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nuteistajam A. M. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam A. M. buvo nustatyta tiek pirminio, tiek ir vėliau sekusių vertinimų metu. 2020 m. rugsėjo 30 d. atlikto vertinimo metu esminių pakitimų nenustatyta. 2021 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 11 d. atliktų vertinimų metu jam taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau skaitine išraiška mažėjanti. Pozityvi kriminogeninių veiksnių dinamika stebima šiose vertinimo srityse: „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „gyvenimo stilius ir draugai“, „mąstymas ir elgesys“, „nuostatos“. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina tai, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose, vykdo socialinės reabilitacijos individualiame plane numatytas užduotis. Stebimas pozityvus pokytis savęs vertinimo srityje. Emocinė gerovė nėra susijusi nusikalstamo elgesio ir didelės žalos rizika. Stegbimas pozityvus pokytis A. M. savitvardos, problemų sprendimo, pasekmių suvokimo, mąstymo ypatumų srityse. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo A. M. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutiniu metu mažėjo, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui, kadangi nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.
10. Socialinio tyrimo išvadoje jam išskiriamas vienas statinis, negalintis kisti kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija, ir 6 kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos jauname amžiuje; nuostatų problemos; mąstymo ir elgesio problemos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su A. M. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius dar nepakanka, kaip ir nepakanka išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.
11. Teisėjų kolegija pastebi, kad didžioji dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių vienaip ar kitaip susiję su nuteistojo alkoholio vartojimo problemomis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendyje konstatuota, kad visas nusikalstamas veikas (nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė reikšminga svarstant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu. Analizuojant socialinio tyrimo išvadoje pateikiamą informaciją apie nuteistojo su alkoholio vartojimu susijusias problemas matyti, kad A. M. pripažįsta piktnaudžiavimą alkoholiu bei jo įtaką nusikalstamam elgesiui ir kitoms gyvenimiškoms sritims. Jis ne kartą gydytas, kodavosi, tačiau nesėkmingai. Jam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdas – alkoholio vartojimas, darbe taip pat nevengiantis vartoti alkoholio. 2020 m. spalio 2 d. nuteistasis A. M. dalyvavo elgesio korekcinėje programoje Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas. Nuteistasis pasirinko dirbti su alkoholio vartojimo problema, ją pripažino, teigė, kad nori keisti tiek elgesį, tiek alkoholio vartojimo įpročius. Supranta, kad alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos įvykiams, dėl kurių pateko į įkalinimo įstaigą, tačiau paties alkoholio vartojimo neįvardino kaip probleminio. A. M. ir šiuo metu savanoriškai dalyvauja intervencinėje priemonėje (lanko psichologines konsultacijas). Alkoholį supranta, kaip žalingą savo gyvenimui, visgi pripažįsta, kad intervencijoje sekasi sunkiai, kadangi negalintis to suvaldyti ir analizuojant šią sritį, kartais stebimas vartojimo pateisinimas. Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodant sritis, kuriose fiksuota pozityvi kriminogeninių veiksnių dinamika, pažymėta, kad iš nerezultatyvių sričių išskiriamas būtent „piktnaudžiavimas alkoholiu“. Vadinasi su alkoholio vartojimu, susijusios problemos bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos, kas sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą eliminuojant šį itin svarbų, o kartu ir glaudžiai su juo susijusius kitus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius.
12. Nuteistojo gynėjas skunde nesutinka su teismo išvada, kad A. M. buvo įtakojamas asocialios grupės ir tai yra nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis nuteistojo kriminogeninis veiksnys nustatytas Socialinio tyrimo išvadoje. Joje pažymėta, kad laisvėje A. M. buvo įtakojamas grupės asmenų, kurie vedė netinkamą gyvenimo būdą. Būdamas laisvėje jis daugiausia palaikė ryšius su netinkama kompanija, kurioje būdavo piktnaudžiaujama alkoholiu. Pastebėtina, kad ir nusikaltimai, už kuriuos A. M. atlieka bausmę, įvykdyti būtent tokioje aplinkoje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. M. gyvenimo būdas dažniausiai apimdavo alkoholio vartojimą, kas nukreipdavo jį į situacijas bei vietas, kur ir padaryti nusižengimai. A. M. pripažįsta kad didžiąją dalį savo gyvenimo leido su į apribojimus ir normas nesigilinančia, kalėjimo subkultūrą išpažįstančia žmonių grupe. Nuteistojo pasaulėžiūroje iškyla pavieniai kalėjimo subkultūros pėdsakai. Tad nėra pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog A. M. buvo įtakojamas asocialios grupės.
13. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja ir tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, iš esmės rėmėsi A. M. praeitimi, nepagrįstai vertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį bei pavojingumą. Aukštesnysis teismas sutinka su teiginiais, kad nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmę, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog nuteistasis nors ir neneigia kaltės, supranta pasekmes aukoms ir to negrįžtamumą, visgi dar linkęs save pateisinti padaryto nusikaltimo fone, atsakomybę linkęs menkinti, kaltindamas aukas dėl smurto naudojimo jo atžvilgiu bei to neteisėtumą, tokiu būdu lyg suteikdamas sau leidimą taip elgtis. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jo mąstysenoje didelių pokyčių visgi neįvyko. Toks nuteistojo mąstymas atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, todėl pastangos keisti gyvenimo būdą, kurios neatskiriamos nuo savikritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.
14. Aukštesniajam teismui pateikta medžiaga patvirtina skundo teiginius, jog A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, jam skirta viena drausminė nuobauda yra negaliojanti, yra kartą skatintas, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, nuostata į darbą teigiama, dirba, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių, aplinkybių. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad A. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra absoliutus pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas švelninant bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę nuo 2021 m. birželio 10 d. jis atlieka lengvojoje grupėje, tris kartus suteikta trumpalaikė išvyka į namus 3 paroms. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.
15. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visumos kontekste apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu A. M. padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
16. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec(2003) 22, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertina nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybes ir sprendimus priima vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis Socialinio tyrimo išvadoje ir asmens byloje esančiomis aplinkybėmis. Tai, kad sprendžiant kitų nuteistųjų, kuriems buvo nustatytas didesnis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, lygtinio paleidimo klausimus, buvo priimti priešingi sprendimai, šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad apylinkės teismas nesilaikė formuojamos teismų praktikos. Kiekvienas nagrinėjamas atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.
17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. M. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė dėl nuteistajam nustatyto darbingumo – 55 procentai, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.